- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-20
- Bylos Nr.
- 2A-635-372/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Birutė Simonaitienė (pran.), Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- UAB „Patrauka“
- Atsakovas
- UAB „Citrekas“
- Advokatai
- Žydrūnas Rupšys
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Citrekas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Patrauka“ ieškinį atsakovui UAB „Citrekas“ dėl skolos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir atsakovo UAB „Citrekas“ priešieškinį ieškovui UAB „Patrauka“ dėl avanso grąžinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Patrauka“ ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 11 089,00 Lt skolą, 272,50 Lt delspinigius, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad pabaigus darbus objekte (duomenys neskelbtini), atsakovas pasirašė atliktų darbų aktą, tačiau delsė atsiskaityti. Objekte buvo atlikti bandymai VĮ ,,Problematika“, dalyvaujant atsakovo atstovui T. D.. Tyrimas patvirtino, kad paruoštas kelio pagrindas atitinka reikalavimus. Atliktų darbų aktas buvo pasirašytas 2009-10-21, po to pretenzijų nei žodžiu, nei raštu iš atsakovo negavo. Nurodė, kad atsakovas objekte, kuriame buvo atlikti darbai, atliko kasinėjimo darbus jam nežinant ir apie tai jo neinformuojant, po kurių pateikė dokumentus iš UAB ,,Šiaulių plentas“, kad paimti ėminiai iš (duomenys neskelbtini), kuriuos ištyrus nustatyta, kad supiltas per smulkus mišinys. Ieškovas, kaip rangovas, nebuvo informuotas apie tai, kad bus imami ir atliekami tyrimai, todėl jam nežinoma, ar tyrimams medžiaga buvo paimta būtent iš minėto objekto. Dėl atliktos ekspertizės paaiškino, kad ekspertas nustatė, kad negalima pripažinti tinkamu, nes danga gali būti iškilota, tai tik teorinė prielaida, nes jau dveji metai objektas stovi ir imant mėginius nebuvo pastebėta paviršiaus defektų ir kad trūksta medžiagų kiekio, tai tik teorinės prielaidos, nes būtent tiek žvyro ir įdėta, kiek yra atvežta ir tai yra užfiksuota statybos darbų žurnale.
Atsakovas pateikė priešieškinį ieškovui, prašydamas priteisti iš ieškovo 4 641,00 Lt sumokėtą avansą. Nurodė, kad nors ir pasirašytas atliktų darbų aktas, bet jo pasirašymas nereiškia atliktų darbų tinkamumo, nes buvo nustatyta, kad kelio pagrindas paruoštas nekokybiškai, pažeisti terminai. Taip pat nurodė, kad perkasus tranšėją, tiesiant lietaus nuotekų sistemą, buvo nustatyta, jog nėra supilta reikiamo ir šalčiui atsparaus bei vandeniui pralaidaus smėlio-žvyro sluoksnio, o skaldos sluoksnis neatitinka reikalaujamų normų, ką patvirtino ir ekspertizės aktas. Į reikštas pretenzijas ieškovas nereagavo. Atsakovas vienašališkai nutraukė sutartį pagal 4.3 p. nuo priešieškinio įteikimo ieškovui dienos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. liepos 14 d. sprendimu ieškinį patenkino, o priešieškinį atmetė. Priteisė ieškovui UAB ,,Patrauka“ iš atsakovo UAB ,,Citrekas“ 11 089,00 Lt skolą, 272,50 Lt delspinigius, 6 proc. metines palūkanas už priteistą 11 361,50 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2009-12-01, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 341,00 Lt bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš UAB ,,Citrekas“ 14,40 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Teismas nurodė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl atsiskaitymo ir atlikto darbo kokybės. Teismas sprendė, kad byloje esančių rašytinių įrodymų visuma parodo, kad tarp šalių nebuvo nustatytas darbų pradžios ir pabaigos terminas. Atsakovas atliktus darbus priėmė 2009-10-21. Nors ekspertizės akte numatyta, jog trūksta 40 cm. šalčiui atsparaus žvyro ir 15 cm. dolomitinės skaldos pagrindo sluoksnio, tačiau atsakovas neįrodė, kad šaltu metų laiku (nors buvo jau trys šaltos žiemos) kelio pagrindas deformavosi ar kelio atkarpoje sudėtos trinkelės įkrito ar kelio pagrindas tapo nelygus. Tarp šalių sudarytoje sutartyje rezultatui garantinis terminas nenustatytas. Atsakovas nustatyta tvarka rangovo atliktus darbus priėmė, priėmimo akte trūkumų ar nukrypimų nuo rangos sutarties nekonstatavo. Byloje neįrodyta, kad priimant ieškovo atliktus darbus atsakovui nebuvo sudarytos sąlygos juos normaliai priimti ar kad kai kurie atlikti darbai rangovo buvo tyčia paslėpti (CK 6.662 str. 4 d.). Darbo rezultatui nėra pasibaigęs darbų kokybės garantinis terminas, o atsakovas nepateikė įrodymų, kad pats šalino defektus ir dėl to patyrė išlaidas, kurias turėtų atlyginti ieškovas. Teismas padarė išvadą, kad galiojant garantiniam terminui ir nustačius defektus, juos neatlygintinai turėjo pašalinti ieškovas. Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog darbo rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį (CK 6.665 str. 1 d.), darbai priimti, galioja garantinis terminas, nepateikti įrodymai, kad ieškovui buvo pateikta pretenzija, kad jis per protingą terminą pašalintų trūkumus ir jis to nepadarė, todėl CK 6.665 str. 3 d. teismas netaikė, nustatęs, kad byloje nėra įrodyta, jog trūkumai esminiai ir nepašalinami, be to atsakovas neįrodė, kad jam padaryti nuostoliai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Citrekas“ prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti – priteisti iš ieškovo atsakovui sumokėtas pinigines lėšas (avansą) 4 641,00 Lt.
Teismo išvada, kad byloje nėra įrodymų, jog darbo rezultatas nepripažintas netinkamu naudoti ir tai nėra fiksuota ekspertizės akte yra nepagrįsta. Teismo išvada, jog, nors ekspertizės akte numatyta, kad trūksta 40 cm. šalčiui atsparaus žvyro ir 15 cm. dolomitinės skaldos pagrindo sluoksnio, tačiau atsakovas neįrodė, jog šaltu metų laiku (nors buvojau trys šaltos žiemos) kelio pagrindas deformavosi ar kelio atkarpoje sudėtos trinkelės įkrito ar kelio pagrindas tapo nelygus, yra nepagrįsta. Teismo išvada, kad, jei po visų fiksuotų trūkumų, atsakovas pasirašė ir priėmė atliktus darbus, laikytina, jog nurodyti trūkumai ieškovo yra pašalinti, nes jokie trūkumų pašalinimo darbai ieškovo nebuvo atliekami, nėra jokių tai patvirtinančių duomenų yra nepagrįsta. Tokią teismo išvadą paneigia techninio susirinkimo Nr. 1 protokolas, 2009-06-18 atliktų darbų aktas, 2009-08-20 ataskaita dėl statybos rangos sutarties vykdymo, atliktų darbų trūkumai užfiksuoti ir statybos darbų žurnale, 2009-07-24 bandymų protokolas Nr. 13473, kuriame trūksta situacijos plano. Pagal techninio prižiūrėtojo paaiškinimus, trūkumai turėjo būti pašalinti iki 2009-08-17. Taip paneigiama teismo išvada, kad ieškovas nebuvo informuotas apie darbo trūkumus, o tai atsakovas padarė tik tada, kai ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo.Kadangi sutartyje numatyti darbai iki priešieškinio pateikimo dienos tinkamai nebuvo ir šiuo metu nėra atlikti, nešalinant darbų atlikimo trūkumų, apelianto nuomone, laikytini esminiu sutarties pažeidimu, todėl užsakovas pagrįstai vienašališkai nutraukė sutartį. Darbų rezultato trūkumų faktą privalo įrodyti užsakovas, o defektų susidarymo priežastis, šalinančias rangovo atsakomybę, privalo įrodyti rangovas. Nagrinėjamu atveju, neginčijamais įrodymais patvirtinta, kad darbų rezultato trūkumų faktas nustatytas teismui pateiktais rašytiniais įrodymais - 2009-08-20 ataskaita dėl statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo, 2009-06-18 atliktų darbų aktu, 2009-11-04 aktu, 2009-12-08 raštu Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-07-01 pretenzija, 2009-07-10 techninio susirinkimo Nr. 1 protokolu, 2009-07-13 lydraščiu Nr. (duomenys neskelbtini), ekspertizės aktu, liudytojų parodymais.Teismas neaptarė ir nevertino duomenų iš statybos darbų žurnalo - paslėptų darbų patikrinimo aktai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, iš kurių matyti, kad buvo atliekami darbai - privažiavimo kelio asfaltavimas, kelio pagrindo sluoksnio iš žvyro formavimas ir kelio pagrindo viršutinio sluoksnio iš skaldos ir atsijų mišinio formavimas. Aktuose Nr. .2 ir Nr. 3 nurodyta, kad buvo atlikti bandymai (bandymo protokolai Nr. 11970 ir Nr. 259. Rangovas, privalantys įrodyti defektų susidarymo priežastis, šalinančias rangovo atsakomybę, šių dokumentų nepateikė, o teismas šios rangovo pareigos neįvertino.Teismas iš atsakovo priteisė 11 089,00 Lt. Byloje nustatyta, kad atsakovas sumokėjo 4 661,00 Lt avansą. Sutarties priede Nr. 1 nustatyta kaina – 13 000 Lt., o su PVM 15 730 Lt. Teismas, tenkindamas ieškinį, neturėjo pagrindo priteisti piniginę sumą kartu su pridėtinės vertės mokesčiu, nes šį mokestį ieškovas atsiima, todėl šiuo atveju jis nepagrįstai praturtėtų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Patrauka“ prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegija pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Teisėjų kolegija atmeta apelianto skundo teiginius dėl įrodymų vertinimo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-171/2008; kt.). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantai nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdami su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai. Byloje nėra jokių įrodymų, kad teismas nebūtų įvertinęs visų bylos aplinkybių ir dėl jų nepasisakęs.
Sutarties šalis gali vienašališkai nutraukti sutartį, t.y. dėl to nesikreipdama į teismą (CK 6.218 straipsnis), jeigu kita sutarties šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai vykdo ir taip pažeidžia sutartį iš esmės (CK 6.217 straipsnio 1-3 dalys, 6.219 straipsnis). CK 6.217 straipsnio 5 dalis, įgyvendinanti sutarties laisvės principą (CK 6.156 straipsnis), leidžia sutarties šalims susitarti, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukiama ir kitais sutartyje nurodytais atvejais, taip pat tais atvejais, kai sutartis nėra pažeidžiama iš esmės. Pažeidus sutartį iš esmės arba esant kitam sutartyje nurodytam vienašalio sutarties nutraukimo pagrindui, sutarties šalis, pageidaujanti ją nutraukti vienašališkai, turi iš anksto per sutartyje nustatytą terminą pranešti kitai šaliai apie numatomą sutarties nutraukimą (CK 6.218 straipsnio 1 dalis). Jeigu sutartyje toks terminas nenustatytas, apie numatomą sutarties nutraukimą kitai šaliai turi būti pranešta prieš trisdešimt dienų (CK 6.218 straipsnio 1 dalis), išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas nustato kitokį išankstinio pranešimo terminą (žr., pvz., CK 6.614 straipsnio 1 dalį, 6.642 straipsnį). Be išankstinio pranešimo apie numatomą vienašalį sutarties nutraukimą, sutartyje gali būti nustatytos ir kitos tokio sutarties nutraukimo sąlygos (pvz., šalies, ketinančios nutraukti sutartį vienašališkai, pareiga sumokėti kitai šaliai piniginę kompensaciją). Pažymėtina, kad pranešimas kitai šaliai apie numatomą vienašalį sutarties nutraukimą yra būtina tokio sutarties nutraukimo sąlyga (conditio sine qua non), nes vienašalis sutarties nutraukimas yra valinis šalies veiksmas. Pranešimas yra būtina tokio sutarties nutraukimo sąlyga ir dėl to, kad taip elgtis šalį įpareigoja CK 6.4 straipsnis (šalių pareiga elgtis sąžiningai) ir 6.38 straipsnio 3 dalis (šalių pareiga bendradarbiauti). Vadinasi, tuo atveju, kai kitai šaliai apie numatomą vienašalį sutarties nutraukimą nepranešama, sutartis negali būti laikoma nutraukta, nes šiuo atveju šalies valia vienašališkai ją nutraukti nėra išreikšta. Sutartis laikoma nutraukta nuo pranešime apie jos nutraukimą vienašališkai nurodytos dienos. Nagrinėjamoje byloje atsakovas tik pateiktame priešieškinyje pranešė ieškovui, kad jis nutraukia sutartį (58-59 b. l., 1 t.). Tačiau kolegija pažymi, kad vien pagrindo, leidžiančio šaliai vienašališkai nutraukti sutartį, buvimas nereiškia paties sutarties nutraukimo, o tuo pačiu – ir atsakovo teisės reikalauti grąžinti ieškovui sumokėtą avansą. Atsakovas nurodo, kad ieškovas nekvalifikuotai atliko darbus, tačiau pats UAB “Citrekas” direktorius pripažino, kad 2009-10-21 visi pagal statybos rangos sutartį Nr.(duomenys neskelbtini) numatyti darbai yra atlikti pilna apimtimi ir kokybiškai (35 b. l., 1 t.). Tą pačią dieną buvo pasirašytas Atliktų darbų aktas (7 b. l., 1 t.). Baigiamoji statybos rangos sutarties (arba jos etapo) vykdymo stadija yra darbų perdavimas ir priėmimas. Šie klausimai yra reglamentuojami CK 6.694 straipsnio normomis. Rangovas, atlikęs darbus, praneša apie tai užsakovui, ir pastarasis privalo nedelsiant pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo abi šalys. Statybos rangos sutarčių atveju darbų perdavimo-priėmimo aktas yra įstatymo nustatytas specialus įrodymas, kuris juridinę galią pagal specialias įstatymo nuostatas įgyja net jei jį pasirašo tik viena iš šalių. Nurodytas aktas su jame pateikta informacija apie darbų atitinkamu laikotarpiu atlikimo mastus bei medžiagų įsigijimo bei sunaudojimo kiekius yra reikšmingas tam, kad, palyginus jo duomenis su kitais atsakovo teiktais rašytiniais įrodymais, būtų tinkamai nustatytos faktinės bylos aplinkybės apie realiai atsakovo atliktų darbų pagal sutartį mastą bei panaudotų medžiagų kiekį ( CPK 183,188 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007, yra pažymėta, kad kaip išimtys iš įstatyme nustatytos taisyklės, pagal kurią užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus, įstatyme įvardyti atvejai, kuriais užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus, yra šie: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Šioje byloje atsakovas nereiškė jokių pretenzijų dėl ieškovo atliktų darbų, kol pastarasis nepareikalavo atsiskaityti už juos. Tai rodo, kad objektas gali būti naudojamas pagal paskirtį. Tačiau kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovas neįrodė, jog kelio pagrindas deformavosi ar kelio atkarpoje sudėtos trinkelės įkrito ar kelio pagrindas tapo nelygus. Šiuo atveju atsakovas pagrįstai tikėjosi kvalifikuoto ieškovo darbo rezultatų, tačiau dėl jų kokybės šiuo metu iškilo abejonių. Kaip matyti iš ekspertizės išvados, žvyro sluoksnis sudarė tik 42,5 procento nuo reikalaujamo storio, o skaldos pagrindo – 86,7 procento (47 b. l., 2 t.). Konstatavus šiuo pažeidimus, užsakovas turi teisę reikalauti iš ieškovo :1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje (CK 6.665 straipsnio 1 dalis). Šalių sudarytoje Statybos rangos sutartyje Nr.0504 (4-5 b. l., 1t.) nenumatyta atsakovo teisė iš ieškovo atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, tačiau likusios dvi galimybės egzistuoja. Tačiau kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė priešieškinį, kadangi jo tenkinimas reikštų siekį atgauti rezultatą, už darbą visiškai nemokant.
Kolegija atmeta atsakovo motyvą, kad ieškovas nepagrįstai praturtės, jei iš atsakovo būtų priteista 11089 Lt skola. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. kovo 25 d. civilinėje byloje Nr.3K-3-138/2011 nurodė, kad „priteisiant žalos negautų pajamų forma atlyginimą, dėl ekonominės veiklos sukurta pridėtinė vertė priteisiama nepaisant mokestinių prievolių, galbūt atsirandančių dėl gaunamų pajamų. Ar tokios, kaip žalos atlyginimas, gautos sumos bus apmokestinamos ir kaip tai bus padaryta priklauso nuo specialaus teisinio reguliavimo, nustatyto mokesčių teisės normų“
Spręsdama klausimą dėl ieškovo prašymo priteisti iš apelianto 500,00 Lt (106 b. l.,2 t.) atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo ir atstovavimo išlaidų apeliacinėje instancijoje, kolegija atsižvelgia į LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas „Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“, ir konstatuoja, kad ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka šių rekomendacijų nuostatas, todėl jo prašymas tenkintinas (LR CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „Citrekas“ (įmonės kodas 145867174, adresas – Metalistų g. 8, Šiauliai) ieškovui UAB „Patrauka“ (įmonės kodas 144929648, adresas – Gytarių g. 9-13, Šiauliai) 500,00 Lt (penkių šimtų litų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.