Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Žindulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 6 d. nuosprendžio, kuriuo I. B. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nuteista laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė I. B. paskirta – laisvės atėmimas 2 metams.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistoji I. B. kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikavimo neginčija, kelia tik bausmės individualizavimo klausimą.

6. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 1, 2 dalyse taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-697/2019). Pagal BK 178 straipsnio 2 dalies sankciją, asmuo, padaręs šią nusikalstamą veiką, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki 6 metų.

7. I. B. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 178 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), iki nusikalstamos veikos padarymo ji buvo teista 10 kartų, iš jų net 9 kartus teista už nusikaltimus nuosavybei, po nusikalstamos veikos, už kurią yra nuteista skundžiamu nuosprendžiu, padarymo jai buvo priimti dar 3 apkaltinamieji nuosprendžiai (1 t., b. l. 123–134, 135–140, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), naują nusikalstamą veiką padarė nepraėjus nė 3 mėnesiams po jos paleidimo iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, neišnykus teistumui, o tai rodo, kad ji išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, priešingai, toliau pažeidinėja įstatymus, padaryta veika nėra atsitiktinė, tai yra dėsningas jos netinkamo elgesio rezultatas. Be to, I. B. nedirba, iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „G.“ ji dirbo tik savaitę – nuo 2021 m. rugpjūčio 20 d. iki 2021 m. rugpjūčio 27 d. (1 t., b. l. 113), kaip teisiamajame posėdyje paaiškino pati nuteistoji, ji bandė dirbti, tačiau to padaryti nepavyko, nes ji kiekvieną dieną vartoja narkotines medžiagas – heroiną, o jų nepavartojusi, blogai jaučiasi ir negali eiti į darbą (1 t., b. l. 179–182), metų laikotarpiu yra net 5 kartus bausta administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį už psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 116–122). Kadangi I. B. prisipažino kalta padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltusi, apylinkės teismas pagrįstai šią aplinkybę pripažino pastarosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir į ją atsižvelgė skirdamas nuteistajai bausmę, taigi dar kartą vertinti tą pačią aplinkybę ir šiuo pagrindu švelninti I. B. paskirtą bausmę nebėra pagrindo. Nuteistosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

8. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą paminėtų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti tik paskyrus I. B. už jos padarytą nusikaltimą griežčiausią BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad ankstesniais nuosprendžiais apeliantei buvo skirtos ne tik laisvės atėmimo bausmės, bet ir laisvės apribojimo bausmė, buvo taikytas jos teisinę padėtį lengvinantis institutas – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau akivaizdu, kad tai nuteistajai teigiamo poveikio nepadarė – ji ir toliau daro nusikalstamas veikas. Dėl to nėra pagrindo manyti, kad šiuo atveju paskyrus I. B. sankcijoje numatytą švelnesnę negu laisvės atėmimas bausmę, pvz., areštą arba laisvės apribojimą, ji pakeis savo nusikalstamus polinkius ir daugiau nebenusikals. Skirti apeliantei bausmę – baudą – būtų netikslinga, nes, kaip minėta, ji nedirba, jos teigimu, nusikalstamą veiką padarė, t. y. prekes iš parduotuvės pagrobė, todėl, kad galėtų jas parduoti ir už gautus pinigus įsigyti narkotinių medžiagų (1 t., b. l. 179–182).

9. Nuteistajai už jos padarytą nusikaltimą paskirta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams dydžiu yra artima BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui (vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo 15 dienų), be to, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė I. B. paskirta laisvės atėmimas 2 metams. Taigi daryti išvadą, kad nuteistajai paskirta bausmė savo dydžiu yra aiškiai per griežta ir ją mažinti nėra pagrindo. Tokio pagrindo nesudaro ir I. B. apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ji turi 11 metų amžiaus sūnų. Duomenų, patvirtinančių, kad I. B. pati augina savo mažametį vaiką, jį išlaiko ir juo rūpinasi, byloje nėra, priešingai, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimu neterminuotai apribota motinos valdžia I. B. sūnaus atžvilgiu, jos vaikui nustatyta nuolatinė globa, jam paskirta nuolatinė globėja ir jo nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta pas globėją. Kartu pažymima, jog tai, kad nuteistoji blogina tiek savo, tiek artimųjų padėtį, yra jos pačios netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų reikalavimų rezultatas.

10. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu I. B. už jos padarytą nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji yra teisinga, tinkamai individualizuota, atitinka nuteistosios asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Tenkinti nuteistosios apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais ir švelninti jai paskirtą bausmę nėra pagrindo.

11. BPK 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

12. Šiaulių apygardos teisme 2022 m. kovo 8 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma Nr. (12.35Mr) PT-1929, kurioje nurodyta, kad už nuteistajai I. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 110 Eur išlaidų (2 t., b. l. 8, 9–10). Atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama tik pagal nuteistosios apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, taip pat į tai, kad I. B. yra jauno, darbingo amžiaus, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos už I. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinio proceso metu pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistosios valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios I. B. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistosios I. B. valstybės naudai 110 Eur (vieną šimtą dešimt eurų) už jai suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.