- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-02
- Bylos Nr.
- e2-524-981/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Trumpulienė
- Ieškovas
- UAB „Finansų administravimas“
- Atsakovas
- A. U.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Dalia Trumpulienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Finansų administravimas“ ieškinį atsakovui A. U. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Finansų administravimas“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo A. U. 598,80 EUR skolos, kurią sudaro 199,80 EUR negrąžinta paskolos suma, 399 EUR palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodo, kad 2014 m. sausio 21 d. pradinis kreditorius UAB „4finance“ su atsakovu per sistemą vivus.lt sudarytos Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu atsakovui suteikė 289,62 EUR paskolą 12 mėnesių terminui. Sutarties sudarymo metu galiojo akcija, kuomet atsakovui buvo suteikta galimybė pradėti grąžinti paskolą praėjus 3 mėnesiams nuo paskolos išdavimo dienos, t.y. nuo 2014 m. balandžio 21 d. Nurodo, kad pradinis kreditorius savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai ir pervedė atsakovui iš viso 289,62 EUR, tačiau atsakovas savo įsipareigojimų nevykdė ir gautos paskolos negrąžino, todėl pradinis kreditorius 2014 m. birželio 12 d. vienašališkai nutraukė Sutartį. Nurodo, jog 2015 m. gruodžio 21 d. pradinis kreditorius UAB „4finance“ reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu reikalavimo teisę į Atsakovės 2171,73 Eur skolą pagal Sutartį perleido International Risk Management OU, įmonės kodas 12535769, buv. F.R.Kreutzwaldi tn 6-1, Talinas, Estijos Respublika, kuri 2016 m. kovo 10 d. Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu reikalavimą perleido ieškovui. 2016 m. kovo 30 d. raštu pradinis kreditorius informavo atsakovą apie reikalavimo teisės perleidimą.
Atsiliepimas
Atsakovui A. U. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai 2017 m. gruodžio 11 d., pasiūlant per 14 dienų pateikti atsiliepimą į ieškinį (CPK 130 straipsnio 1 dalis).
Šalies argumentai
Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad sutinka, jog būtų priimtas sprendimas už akių, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas.
Esant nurodytoms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285, 286 straipsniai).
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, atsakovas apie reikalavimo perleidimą buvo informuotas 2016 m. kovo 30 d. pranešimu.
CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vadovaujantis CK 6.881 straipsnio 1 dalimi, kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „4finance“ su atsakovu 2014 m. sausio 21 d. per sistemą vivus.lt sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu suteikė atsakovui 289,62 EUR kreditą, kurį atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2015 m. kovo 21 d. Pradinis kreditorius savo įsipareigojimus įvykdė ir pervedė atsakovui 289,62 EUR. Nurodo, kad atsakovui nevykdant įsipareigojimų pagal Sutartį pradinis kreditorius 2016 m. kovo 30 d. Sutartį vienašališkai nutraukė, vadovaudamasis Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu. 2015 m. kovo 30 d. pradinis kreditorius UAB „4finance“ reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu perleido reikalavimo teisę į atsakovo skolą pagal Sutartį International Risk Management OU, įmonės kodas 12535769, buv. F.R.Kreutzwaldi tn 6-1, Talinas, Estijos Respublika, kuri 2016 m. kovo 10 d. reikalavimą perleido ieškovui. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų grąžinęs pradiniam kreditoriui ar ieškovui suteiktą kreditą Sutartyje nustatytu terminu, tokių įrodymų atsakovas nepateikė ir bylą nagrinėjant teisme (CPK 178 straipsnis). Atsakovas neginčija sutarties sudarymo, sutarties sąlygų, taip pat reikalavimo perleidimo, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinas 199,80 EUR negrąžintas kreditas.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 1 dalimi, palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 7.1. punkte numatyta, kad kredito gavėjui praleidus kredito, administravimo mokesčių ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, 4.1. punkte nurodyta Bendra norma yra skaičiuojama toliau nuo visos pradelstos sumokėti kredito sumos už visą pradelsimo laiką. Pagal Vartojimo kredito įstatymą, bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros (21 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Dėl šių priežasčių šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą.
Nagrinėjamu atveju, ieškovas prašo priteisti 399 EUR palūkanų, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo praleidimo, paskolos gavėjui praleidus kredito ir palūkanų mokėjimo terminą. Šias palūkanas ieškovas grindžia Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 ir 4.1 punktais. Ieškovas nurodo, kad šios palūkanos yra skaičiuojamos už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 13 d. iki 2015 m. rugpjūčio 22 d., vartojimo kredito kainos metinė norma 135,80 procentų. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms. Vadinasi, jeigu vartojimo kredito sutartyje už finansinių įsipareigojimų nevykdymą netesybos yra nustatytos konkrečia pinigų suma (bauda), vartojimo kredito davėjas privalo užtikrinti, kad ši suma konkrečiu atveju neviršytų Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyto dydžio. Įstatyme nustatytas netesybų dydžio apribojimas taip pat turėtų būti taikomas kompensacinių palūkanų, mokamų vartojimo kredito sutarties nevykdymo atveju, dydžiui. Palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Taigi kompensacinių mokėjimų (netesybų ar kompensacinių palūkanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimą sutartyje, dydis negali viršyti 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną. Todėl ieškovo prašymas priteisti sutartines palūkanas, kurių metinė norma yra 135,80 proc., taip pat, kurios dvigubai viršija pačią paskolos sumą, akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintai nuostatai, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, todėl yra mažinamos. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistina 199,50 EUR palūkanų, kitoje dalyje reikalavimas dėl palūkanų priteisimo yra nepagrįstas, todėl netenkintinas
Vadovaujantis CK 6.37 straipsniu, skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovei iš Atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už visą priteistą sumą (399,80 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2017 m. rugsėjo 25 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 ir 3 dalys, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas patyrė 15 EUR bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro ieškovas sumokėtas žyminis mokestis, kuris priteistinas iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 8-9 punktas, 93 straipsnio1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu, 285-288 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei UAB „Finansų administravimas“, juridinio asmens kodas 304179870, iš atsakovo A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 199,80 EUR (vieną šimtą devyniasdešimt devynis eurus 80 ct) paskolos, 199,50 EUR (vienas šimtas devyniasdešimt devyni eurai 50 ct) palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (399,80 EUR) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. rugsėjo 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 EUR (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų. Likusią ieškinio dalį atmesti.
Išaiškintina, kad atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi atitikti Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovas turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.