Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2024 m. gegužės 16 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus patarėja D. Š. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo. Pareiškėja mano, kad VšĮ (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovo M. G. veikoje yra administracinių nusižengimų, numatytų ANK 120 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

M. G. teismo šaukimu buvo informuotas apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, tačiau nurodytu laiku į teismą jis neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl, vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, administracinio nusižengimo byla išnagrinėta M. G. nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. M. G., nuo 2015 m. kovo 13 d. iki 2024 m. kovo 19 d. būdamas VšĮ (duomenys neskelbtini) vadovu, žinodamas apie tai, kad jo vadovaujama įmonė yra nemoki, neinicijavo įmonės nemokumo proceso ir nesikreipė su pareiškimu į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo.

2. M. G., nuo 2015 m. kovo 13 d. iki 2024 m. kovo 19 d. būdamas VšĮ (duomenys neskelbtini) vadovu, žinodamas, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi 290 512,26 eurų dydžio mokestinę nepriemoką, esant pareikštiems trečiosios eilės – VMI kreditoriniams reikalavimams, laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 18 d. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, įtvirtinančias kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę – atsiskaitinėjo su paskesnės eilės kreditoriais, tokiu būdu pažeidė kreditoriaus – VMI teises ir interesus.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

3. VšĮ (duomenys neskelbtini) Juridinių asmenų registre įregistruota (duomenys neskelbtini), jos vadovu nuo (duomenys neskelbtini) paskirtas (išrinktas) M. G. (vadovavimo faktas įregistruotas (duomenys neskelbtini)).

4. 2024 m. gegužės 15 d. duomenimis VšĮ (duomenys neskelbtini) mokestinę nepriemoką sudarė 29 051,26 eurų. Mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2019 m. spalio 25 d. dėl pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) nepriemokos: 20 390,70 eurų PVM ir 8 746,15 eurų PVM delspinigių (bylos lapai 34-39).

5. VšĮ (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 18 d. vykdė mokėjimus įvairiems juridiniams asmenims (UAB (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir kt.) už prekes, paslaugas bei dengė turimus įsiskolinimus (bylos lapai 29-33).

6. CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Atsižvelgiant į tai, mokestinė nepriemoka VMI turėjo būti sumokėta anksčiau nei mokėjimai sandorių šalims. M. G. pažeidė šią teisės normą, pirmenybę teikė atsiskaitymui ne su VMI, bet su kitais VšĮ (duomenys neskelbtini) kreditoriais. Teismas turi pagrindo teigti, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) vadovui laikantis CK 6.9301 straipsnio 1 dalies nuostatų, įtvirtinančių kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, mokestinė nepriemoka būtų buvusi mažesnė. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad M. G., būdamas VšĮ (duomenys neskelbtini) vadovu, žinodamas, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi mokestinę nepriemoką, esant pareikštiems trečiosios eilės – VMI kreditoriniams reikalavimams, nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 18 d. pažeidė CK 6.9301 straipsnio 1 dalies nuostatas, įtvirtinančias kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę – atsiskaitinėjo su paskesnės eilės kreditoriais, tokiu būdu pažeidė kreditoriaus – VMI teises ir interesus.

7. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 2 d. nutartimi išnagrinėjus VMI pareiškimą VšĮ (duomenys neskelbtini) iškelta nemokumo byla (bylos lapai 24-27).

8. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 2 d. nutartyje nurodyta, kad pagal 2022 metų balansą VšĮ (duomenys neskelbtini) turėjo turto už 117 571 eurų, iš kurio ilgalaikio turto - už 87 277 eurų, trumpalaikio turto - už 30 294 eurų, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 68 655 eurų. 2022 metais VšĮ (duomenys neskelbtini) gavo 72 308 eurų pajamų, patyrė 107 120 eurų sąnaudas bei patyrė 34 812 eurų nuostolių. Finansinės atskaitomybės dokumentai registro tvarkytojui už 2023 metus nepateikti.

9. 2024 m. gegužės 15 d. duomenimis VšĮ (duomenys neskelbtini) turėjo prievoles, kurių mokėjimo terminas suėjęs, VMI sumokėti 29 051,26 eurų: 20 390,70 eurų PVM ir 8 746,15 eurų PVM delspinigių (bylos lapas 5).

10. Antstolis vykdė vieną bylą dėl išieškojimo iš VšĮ (duomenys neskelbtini). Išieškojimas pradėtas 2023 m. liepos 27 d. (dėl 28 797,51 eurų).

11. 2022 metais VšĮ (duomenys neskelbtini) turėjo nuosavo kapitalo - 48 916 eurų, bendrovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 68 655 eurų (bylos lapas 18-19).

12. 2023 m. gruodžio 21 d. duomenimis VšĮ (duomenys neskelbtini) turėjo vieną įregistruotą transporto priemonę (bylos lapas 18).

13. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens nemokumas (toliau – nemokumas) – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Nurodytos sąlygos yra alternatyvios, t. y. nemokumo būsenai konstatuoti pakanka vienos iš dviejų sąlygų: 1) juridinis asmuo negali laiku įvykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-245-407/2021; 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022). Vertinant juridinio asmens (ne)mokumą taip pat atsižvelgtina ir į kitas juridinio asmens finansinius sunkumus atskleidžiančias aplinkybes, pavyzdžiui: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas šiuos nemokumo požymius, kasacinis teismas pažymėjo, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-818-933/2022).

14. Teismas pažymi, kad M. G. vadovavimo VšĮ (duomenys neskelbtini) laikotarpiu minėta įmonė atitiko abi sąlygas, būtinas pripažinti bendrovę esant nemokia: VšĮ (duomenys neskelbtini) negalėjo laiku įvykdyti turtinių prievolių, dėl ko įmonės kreditoriai kreipėsi į antstolius, taip pat VšĮ (duomenys neskelbtini) įsipareigojimai jau nuo 2022 metų viršijo šio juridinio asmens turto vertę, taigi akivaizdu, kad jau 2022 metais VšĮ (duomenys neskelbtini) buvo nemoki.

15. JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. To paties įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, jog juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą, nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą.

16. VšĮ (duomenys neskelbtini) vadovas M. G., žinodamas, kad jo vadovaujama įmonė yra nemoki, neinicijavo įmonės nemokumo proceso ir nesikreipė su pareiškimu į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo, taigi M. G. nesilaikė JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą.

III. Veikų kvalifikavimo motyvai

17. M. G., būdamas VšĮ (duomenys neskelbtini) vadovu, pažeidė CK 6.9301 straipsnio 1 dalies nuostatas, įtvirtinančias kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę – esant pareikštiems trečiosios eilės – VMI kreditoriniams reikalavimams, atsiskaitinėjo su paskesnės eilės kreditoriais, tokiu būdu pažeidė kreditoriaus – VMI teises ir interesus, taigi M. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

18. VšĮ (duomenys neskelbtini) vadovas M. G., žinodamas, kad jo vadovaujama įmonė yra nemoki, neinicijavo įmonės nemokumo proceso ir nesikreipė su pareiškimu į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo, taigi M. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

IV. Administracinių nuobaudų skyrimo motyvai

19. M. G. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 120 straipsnio 1 dalyje, už kurių padarymą numatyta administracinė nuobauda - bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

20. Skirdamas administracinę nuobaudą teismas pažymi nenustatęs M. G. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. M. G. už administracinių nusižengimų, analogiškų nagrinėjamam šios administracinio nusižengimo teisenos metu, padarymą nebaustas, taigi už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje (kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos pažeidimas), padarymą M. G. skirtina minimalaus dydžio – vieno tūkstančio keturių šimtų eurų bauda; už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje (pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas), padarymą M. G. skirtina minimalaus dydžio – vieno tūkstančio keturių šimtų eurų bauda.

21. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatomis šios administracinės nuobaudos bendrintinos jas apimant ir M. G. skirtina galutinė subendrinta administracinė nuobauda – vieno tūkstančio keturių šimtų eurų bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 38 straipsnio 2 dalimi, 635-637, 644 straipsniais, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 675 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Pripažinti M. G. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje (kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos pažeidimas), ir skirti jam vieno tūkstančio keturių šimtų eurų dydžio baudą.

Pripažinti M. G. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje (pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas), ir skirti jam vieno tūkstančio keturių šimtų eurų dydžio baudą.

Šias administracines nuobaudas subendrinti jas apimant ir M. G. skirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – vieno tūkstančio keturių šimtų eurų baudą.

Išaiškinti M. G., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, - ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „1001“, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo bylos numerį „A6.-948-990/2024“. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.