Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Virginijos Volskienės (pranešėja) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2-ojo policijos komisariato Vilkpėdės policijos nuovados ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo padavimo terminą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paštu 2013 m. balandžio 7 d. (pašto spaudas ant voko) išsiuntė apeliacinį skundą, parengtą 2014 m. balandžio 3 d. Kartu su apeliaciniu skundu pareiškėjas padavė prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą. Prašyme paaiškino, kad teismo sprendimo nuorašas buvo išsiųstas paštu, o jam įteiktas tik 2014 m. kovo 26 d. Pareiškėjo manymu, terminas apeliaciniam skundui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo sprendimo gavimo Marijampolės pataisos namuose dienos. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog, kaip pripažįsta ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, egzistuoja specifinė nuteistojo, atliekančio laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, padėtis. Nurodo, jog vienintelė įstaiga, kurioje gali naudotis kopijavimo paslaugų teikimu yra Marijampolės pataisos namai, kurie laiku neužtikrino apeliacinio skundo kopijų padarymo, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostata, apeliacinio skundo nuorašų teismui turi būti pateikta tiek, kiek byloje yra proceso šalių.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

ABTĮ 127 straipsnio 1 dalis nustato, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, gali būti skundžiami apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis <...> teismas <...> skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties <...>.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pavyzdžiui, 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008, 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012 ir kt.). Pabrėžtina, kad sprendžiant dėl praleisto termino atnaujinimo, teismui suteikta diskrecija (sprendimo laisvė), atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, spręsti dėl termino praleidimo priežasčių pripažinimo (nepripažinimo) svarbiomis (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012). Teismas turi įvertinti aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis termino praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką asmens realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; turi įvertinti, ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą (jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė kreiptis į teismą iki įstatymu nustatyto termino).

Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2014 m. kovo 20 d., tad paskutinė apeliacinio skundo dėl šio sprendimo padavimo diena, vadovaujantis ABTĮ 127 straipsnio 1 dalimi, buvo 2014 m. balandžio 3 d. Tačiau pareiškėjo apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui iš Marijampolės pataisos namų paštu išsiųstas 2014 m. balandžio 7 d. (pašto spaudas ant voko), t. y. praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą.

Nors pareiškėjas, prašydamas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, nurodo, jog terminas apeliaciniam skundui paduoti turėtų būti pradėtas skaičiuoti nuo sprendimo įkalinimo įstaigoje gavimo dienos, tačiau kaip minėta, administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojantis įstatymas apeliacinio skundo padavimo teismui termino eigos pradžią tiesiogiai sieja su pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo momentu. ABTĮ nėra įtvirtinta galimybė pradėti skaičiuoti apeliacinio skundo padavimo teismui termino pradžią ne nuo nurodyto momento. Todėl ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje numatytas keturiolikos dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, nepriklausomai nuo to, ar šalis dalyvavo paskelbiant teismo sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA552-52/2012). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad apeliacinio skundo padavimo teismui termino eiga negali būti skaičiuojama kitaip, nei nustatyta ABTĮ, net ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo judėjimo laisvė apribota (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-287/2012, 2012 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA552-52/2012).

Teisėjų kolegija nurodo, jog nors ABTĮ numatytos teismo sprendimo apskundimo procedūros nesilaikymas gali nulemti, kad asmuo praranda teisę apskųsti teismo sprendimą, tačiau teismui yra suteikiama teisė praleistą terminą atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (ABTĮ 127 str. 2 d.). Nurodytas teisinis reguliavimas lemia tai, kad būtent asmuo, prašantis atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui pateikti, turi įvardinti konkrečias priežastis, sutrukdžiusias jam laiku kreiptis į teismą, bei pateikti praleidimo priežastis patvirtinančius įrodymus. Be to, kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui asmuo turi pateikti apeliacinį skundą (ABTĮ 34 str. 2 d., 133 str.).

Nagrinėjamu atveju, remiantis bylos medžiaga, nustatyta, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbime 2014 m. kovo 20 d. nedalyvavo (II t., b. l. 18). Be to, pareiškėjo judėjimo laisvė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 20 d. sprendimo paskelbimo ir apeliacinio skundo padavimo teismui metu buvo apribota, nes jis buvo laikomas Marijampolės pataisos namuose. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas savo procesinę teisę paduoti apeliacinį skundą objektyviai galėjo įgyvendinti tik gavęs pirmosios instancijos teismo sprendimo nuorašą. Nors Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 20 d. sprendimo nuorašas pareiškėjui buvo išsiųstas sprendimo paskelbimo dieną (II t., b. l. 33), t. y. nepraleidus ABTĮ 93 straipsnyje numatyto termino, tačiau pareiškėjui įteiktas buvo tik 2014 m. kovo 26 d. (II t., b. l. 41). Dėl šios priežasties pareiškėjui sutrumpėjo terminas parengti apeliacinį skundą.

Pareiškėjas, grįsdamas prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, taip pat nurodo, jog apeliacinį skundą išsiųsti laiku sutrukdė ne nuo jo valios priklausiusi aplinkybė, t. y. 2014 m. balandžio 3 d. surašęs apeliacinį skundą, jis neturėjo galimybės padaryti skundo kopijų kitoms proceso šalims, kadangi Marijampolės pataisos namuose, dėl didelio kopijų darymo skaičiaus, šis procesas užtrunka. Pateikė dokumentą, patvirtinantį, jog Marijampolės pataisos namų raštinei 2014 m. balandžio 3 d. pateikė prašymą padaryti apeliacinio skundo kopijas (Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų, apskaitos žurnalo išrašo kopija). Nors byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog būtent 2014 m. balandžio 7 d. prašomos kopijos pareiškėjui buvo įteiktos, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad ši pareiškėjo nurodoma aplinkybė galėjo sutrukdyti jam laiku pateikti apeliacinį skundą.

Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, pareiškėjo siekį apskųsti teismo sprendimą, taip pat atsižvelgusi į tai, kad duomenų, jog pareiškėjas tokiu būdu siektų piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, byloje nėra, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas, kurio laisvė yra suvaržyta, veikė pakankamai operatyviai, rūpinosi savo teisių gynimu ir per protingą terminą pateikė teismui apeliacinį skundą. Šiuo atveju bylos duomenų visuma patvirtina, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti buvo praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių.

Pažymėtina, jog pareiškėjo pateikto apeliacinio skundo turinys ir forma iš esmės atitinka ABTĮ 130 straipsnio reikalavimus (vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 40 straipsnio 3 dalimi, apeliacinis skundas neapmokestinamas žyminiu mokesčiu, nes skundas yra paduotas dėl neturtinės žalos priteisimo), todėl jis priimamas nagrinėti apeliacine tvarka (ABTĮ 134 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi, 134 straipsnio 1 dalimi, 135 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. K. prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 20 d. sprendimo paduoti tenkinti.

Priimti pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą nagrinėti apeliacine tvarka.

Išsiųsti administracinės bylos proceso dalyviams pareiškėjo G. K. apeliacinio skundo nuorašą ir pasiūlyti pateikti atsiliepimus į apeliacinį skundą per keturiolika dienų nuo apeliacinio skundo nuorašo išsiuntimo dienos.

Nutartis neskundžiama.