Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovei Mildai Sokolovskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2-ojo policijos komisariato Vilkpėdės policijos nuovados ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius jo nurodytų institucijų – Nuovados ir Lukiškių TI-K – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, nesvarbu, ar nustatomas turtinės žalos padarymo faktas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-10-17 nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. P146-224/2012 atsisakė atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.1.-1815-503/2006 (t. 1, b. l. 21–22). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-01-30 nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. P602-23/2013 procesą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.1.-1595-141/2006 atnaujino ir bylą perdavė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui (t. 1, b. l. 27–28).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-06-19 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11.-5584-806/2013 administracinio teisės pažeidimo bylą G. K. nutraukė, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, nustatyto ATPK 44 straipsnio 2 dalyje (nutarime nurodyta ATPK 44 straipsnio 4 dalis laikytina rašymo apsirikimu), įvykio ir sudėties. Teismas padarė išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta G. K. kaltė dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 44 straipsnio 2 dalį abejotina, kadangi nesurinkta pakankamai įrodymų dėl padaryto pažeidimo objektyviosios pusės bei iškilo abejonių dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo subjekto. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai neleidžia daryti išvados, kad „Metadoną“ tą dieną asmuo vartojo be gydytojo paskyrimo, ir kad būtent G. K. jį vartojo. Pažymėta, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Teismas konstatavo, kad nėra įrodyta, jog G. K. padarė pažeidimą, nustatytą ATPK 44 straipsnio 2 dalyje (t. 1, b. l. 19–20). Šis nutarimas yra įsiteisėjęs.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo teiginys, jog Vilnaius apskrities VPK policijos pareigūnų neteisėti veiksmai buvo pripažinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-19 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11.-5584-806/2013, atmestini kaip nepagrįsti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-06-19 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta ne dėl procesinių pažeidimų ar nustačius policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų faktą. Vien faktas, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas bylą 2013-06-19 nutarimu nutraukė, nesuponuoja pareigūnų neteisėtų veiksmų buvimo.

Iš G. K. sulaikymo 2006-04-23 surinktos medžiagos matyti, kad sulaikytasis buvo pristatytas į policijos komisariatą, kur prisipažino, jog narkotinę medžiagą „Metadoną“ vartojo be gydytojo paskyrimo, o kartu buvo informuotas apie vyksiančio teismo posėdžio vietą ir laiką. Administracinio teisės pažeidimo byloje (b. l. 10) yra pareiškėjo paaiškinimas, kurį surašė pareigūnas J. D., o pasirašė pats pareiškėjas, kuriame pareiškėjas aiškina, jog jis 2006-04-23 apie 15.00 val. be gydytojo paskyrimo vartojo „Metadoną“. Paaiškinimas pasirašytas pareiškėjo vardu ir pavarde, kurie raidžių rašymo ypatybėmis yra itin panašūs į pareiškėjo ranka teismui šioje byloje pateiktuose skunduose esančius jo vardo ir pavardės įrašus, todėl abejonių dėl 2006-04-23 pareiškėjo paaiškinimo autentiškumo teismui nekyla. Nors pats paaiškinimas užrašytas pareigūno, tačiau jis buvo pasirašytas pareiškėjo ranka nurodant vardą ir pavardę. Pareigūno rašysena užrašant pareiškėjo vardą ir pavardę yra skirtinga nei rašysena, kuria pareiškėjas užrašė savo vardą ir pavardę 2006-04-23 paaiškinime bei teismui pateiktuose skunduose. Kadangi tiek paaiškinimą, tiek administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė tas pats pareigūnas, tai darytina išvada, kad po protokolu yra pasirašęs tas pats asmuo – G. K.. Nors parašas po protokolu nėra aiškus, tačiau iš šioje byloje pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas pasirašinėja ne tik vardu ir pavarde, tačiau ir parašu. Kadangi pareiškėjas buvo sulaikytas po narkotinių medžiagų vartojimo gulintis stotelėje, tai tokia jo būsena galėjo įtakoti parašo ant protokolo aiškumą. Iš išdėstytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas pats prisipažino, jog jis narkotines medžiagas vartojo be gydytojo paskyrimo bei buvo supažindintas su teismo posėdžio data.

Administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat yra pažymėtas pareiškėjo gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini), kurio tikrumą pareiškėjas patvirtino ir šios bylos nagrinėjimo metu, o administracinio teisės pažeidimo bylos viršelyje pažymėta, kad 2006-05-25 pažeidėjui išsiųstas nutarimo nuorašas. Tai reiškia, kad pareiškėjas, jeigu būtų nurodęs tinkamą adresą korespondencijai ir gyvenęs nurodytu adresu, būtų gavęs ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006-05-19 nutarimą.

Kokių nors aplinkybių, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą pildęs pareigūnas būtų buvęs suinteresuotas pažeisti G. K. interesus, pareiškėjas nenurodė, todėl teismas neturi pagrindo tirti pareigūno suinteresuotumo ir abejoti jo pareigų atlikimo tinkamumu. Atsižvelgiant į pareiškėjo paaiškinime padarytų įrašų atitikimą dabartiniam jo braižui bei aplinkybių sutapimą, nes pareiškėjas 2006-04-23 vartojo narkotines medžiagas, teismas laiko, kad 2006-04-23 sulaikyto G. K. tapatybė buvo nustatyta tinkamai. Vilniaus priklausomybės ligų centro 2013-02-21 rašte Nr. 2.9-(2.7)-/2.8-05/-87 (prijungta byla, 51b. l.) nurodyta, kad 2006-04-23 G. K. narkotines medžiagas suvartojo gydytojų akivaizdoje. Kadangi atsakomybė pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 44 straipsnį galima, tik tada, kai narkotinės medžiagos vartojamos be gydytojo paskyrimo, tai šio rašto pagrindu išnyko G. K. inkriminuoto teisės pažeidimo sudėtis. Kadangi surašant administracinio tesiės pažeidimo protokolą pareiškėjas dėl nežinomų priežasčių šios aplinkybės policijos pareigūnams nenurodė, tai šiems nebuvo pagrindo aiškintis, ar pareiškėjas įrašytas į „Metadono“ vartojimo programą.

Aplinkybė, ar 2006-04-23 administracinio tesiės pažeidimo protokolo surašymo metu pareiškėjas pateikė asmens tapatybės kortelę yra galima. Iš informacijos apie asmens duomenis (prijungta byla, b. l. 6-8) matyti, kad naują asmens tapatybės kortelę pareiškėjas įgijo 2004-02-12. Socialinės darbuotojos A. N. paaiškinime (prijungta byla, b. l. 21) nurodyta, jog pareiškėjas kortelę atsiėmė 2004 metų pradžioje, tačiau vėliau pametė, tikslo galimo dokumento praradimo data nėra nurodyta. Praėjus dviem mėnesiams po asmens tapatybės kortelės gavimo pareiškėjas galėjo ją turėti su savimi. Iš naujo nagrinėjant bylą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-13 posėdyje buvo apklaustas J. D.. Liudytojas tiksliai aplinkybių neprisiminė. Šiomis aplinkybėmis turi būti remiamasi rašytiniais duomenimis, kad asmens tapatybė buvo nustatoma pagal asmens tapatybės kortelę.

Net, jei būtų pametęs asmens tapatybės kortelę, neinformavęs atsakingų institucijų apie tai, kad pametė asmens tapatybės kortelę, pareiškėjas būtų elgęsis netinkamai ir sudaręs galimybę neteisėtai pasinaudoti jo asmens duomenimis. Nei šioje administracinėje byloje, nei Prijungtoje byloje nėra įrodymų, kurie sudarytų pagrindą abejoti, jog G. K. asmens dokumentą pateikė ne jis pats, o kitas asmuo pasinaudojo pamestu asmens dokumentu, todėl policijos pareigūnams nekilo pareiga papildomai tikrinti asmens tapatybę.

Pareiškėjas skundžiasi, jog iš naujo nagrinėjant bylą jis buvo etapuojamas į Lukiškių TI-K. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad pareiškėjas buvo etapuotas į 2013-05-13, 2013-05-28-29 ir 2013-06-18 teismo posėdžius (prijungta byla, b. l. 42, 49, 60, 61). Teismo šaukimas į 2013-05-13 teismo posėdį J. D. neįteiktas, nes jis buvo atostogose, o D. G., nes ji yra vaiko priežiūros atostogose (prijungta byla, b. l. 44-48). Teismo šaukimas į 2013-05-28 J. D. neįteiktas, nurodžius, kad jis persikraustė (prijungta byla, b. l. 54). D. G. teismo šaukimas įteiktas, ji telefonu pranešė, kad negali palikti vaiko be priežiūros (prijungta byla, b. l. 55-56). 2013-05-29 posėdyje liudytojas J. D. dalyvavo. Teismo šaukimuose nurodytos priežastys neleidžia teigti, kad liudytojai būtų piktnaudžiavę pareiga liudyti teisme, o Vilniaus apskrities VPK neužtikrinęs liudytojų dalyvavimo teisme ir taip atlikęs neteisėtus veiksmus.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Nuovados pareigūnai neatliko jokių priešingų teisei veiksmų. Nesant vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo civilinei atsakomybei atsirasti. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai iš Lietuvos valstybės priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Ši G. K. skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Dėl kamerų plotų reikalavimų

Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K, atsižvelgdamas į tai, kad skundą G. K. skundą surašė 2013-10-14, prašė reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti 3 metų senaties terminą. Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senatį teismas taiko tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalis). Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Senaties terminas skaičiuojamas nuo pareiškėjo skundo teismui padavimo dienos.

G. K. skundą teismui dėl žalos atlyginimo paštu išsiuntė 2013-09-19, taigi reikalavimui dėl žalos atlyginimo už laikotarpį iki 2010-09-19 praleido ieškinio senaties terminą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo atstovas prašo taikyti ieškinio senaties terminą, pareiškėjas termino atnaujinti neprašo, svarbių priežasčių, kodėl kreipėsi daugiau nei po trejų metų nenurodo, laikoma, kad G. K. teisę į žalos atlyginimą turi nuo 2010-09-19. Taigi, laikotarpiui nuo 2007-07-16 iki 2009-05-27 įskaitytinai jis praleido senaties terminą. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis nežinojo savo teisių bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų nepripažintinos svarbia aplinkybe, kuri sudarytų pagrindą terminui atnaujinti. pareiškėjas nurodė, kad jam buvo draudžiama skųstis, neregistruojami skundai, tačiau negalėjo nurodyti kokius skundus jis norėjo siųsti ir kokie pareigūnai bei kada jų neregistravo, taigi, ši aplinkybė laikoma nenustatyta. Todėl šiuo teismo sprendimu pareiškėjui padarytos neturtinės žalos vertinimo periodas yra nuo 2013-05-09 iki 2013-06-19.

Nuo 2010-04-11 įsigaliojusioje HN 76:2010 minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta, joje įtvirtinti tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimai. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto.

Iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų matyti, kad laikant pareiškėją Lukiškių TI-K kamerose nuo 2013-05-09 iki 2013-05-15, nuo 2013-05-24 iki 2013-05-27, 2013-05-29 vakare, 2013-06-13, 2013-06-17 vakare, 2013-06-18 ir 2013-06-19 vakare buvo pažeisti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatyti reikalavimai.

G. K. nuo 2013-05-09 iki 2013-06-19 Lukiškių TI-K buvo laikomas 21 dieną (buvimas Lukiškių TI-K kamerose pusę dienos skaičiuotas kaip visa diena, praleista šioje įkalinimo įstaigoje, atskirai neišskiriant, kad pavyzdžiui pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko vakare ar iš jo išvyko ryte). Iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų matyti, kad nepažeidžiant pareiškėjo teisės būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, G. K. buvo laikomas tik 5 dienas ir 3 rytus. Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas kamerose nepažeidžiant Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytų reikalavimų buvo laikomas pakankamai trumpą laiką, lyginant jį su visu buvimo Lukiškių TI-K laiku.

Dėl tualeto neatskyrimo nuo gyvenamųjų patalpų

Pareiškėjas nurodė, kad tualetas buvo atviras, trūko vėdinimo, dvokė. Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 21 punkte nurodyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, taip pat unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Jis turi turėti ir atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Teismo nuomone, atviras ir nuo gyvenamųjų patalpų neatskirtas tualetas neatitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimų. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys, kadangi visuomenėje įsitvirtinusi griežta nuostata, kad nepriimta stebėti besišlapinantį ar besituštinantį asmenį, todėl nuolatinis stebėjimas trikdo, įžeidžia ir pažemina asmenį.

Nuteistųjų ir suimtųjų materialinis buitinis aprūpinimas Lukiškių TI-K vykdomas vadovaujantis teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“, kuriame nustatytos vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos. Pagal šio teisės akto nuostatas, suimtiesiems vyrams kas mėnesį išduodamas 1 ritinėlis tualetinio popieriaus. Taigi, per mėnesį išduodant G. K. 1 ritinėlį tualeto popieriaus, teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti.

Dėl drėgmės, temperatūros, patalpų vėdinimo

Ginčo laikotarpiu G. K. buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 107, Nr. 121, Nr. 123, Nr. 257, Nr. 310 ir Nr. 323. Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro pateiktų patikrinimo aktų matyti, kad Lukiškių TI-K kameroje Nr. 121 santykinė oro drėgmė sudarė nuo 47 iki 59 procentų, kameroje Nr. 123 – 56 procentus, kameroje Nr. 107 – 36 procentus (t. 1, b. l. 170, 171, 172–173, 176–178). Šie rodikliai atitiko HN 76:2010 26 punkto reikalavimus, kad laisvės atėmimo vietų oro drėgmė šiltuoju laikotarpiu turi būti 35–65 proc., o šaltuoju – 35–60 proc. Duomenų apie kitų kamerų santykinę oro drėgmę nėra pateikta.

Lukiškių TI-K kameroje Nr. 123 2013-12-11 oro temperatūra buvo 18,1 ?C (t. 1, l. 176–178), taigi atitiko Lietuvos higienos normos HN76:2010 26 punkto reikalavimus, kuriuose nustatyta, kad šaltuoju metu oro temperatūra patalpose turi būti ne žemesnė nei 18 ?C. Duomenų apie kitų kamerų, kuriuose ginčo ar jam artimu laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, oro temperatūrą nėra pateikta.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo metu tikrintose Lukiškių TI-K kameros buvo vėdinamos natūraliai per atidaromus langus (t. 1, b. l. 162–164, 170–171, 176–178), nepažeidžiant HN 76:2010 punkto 24 reikalavimo, kuriame nurodyta, kad gyvenamos patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kameros Nr. 257 langai šiltuoju metų laiku buvo išimti (t. 1, b. l. 162–164). Kitų duomenų nepateikta.

Dėl patalynės ir drabužių skalbimo

Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012-09-10 patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13.16-1031 nurodyta, kad Lukiškių TI-K kameroje Nr. 310 miegui skirtas minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) yra dezinfekuojamos Lukiškių TI-K patalpose įrengtoje dezinfekcijos kameroje. Dezinfekcijos kameros darbo žurnale registruojama: dezinfekcijos data, dezinfekuojamo inventoriaus pavadinimas, kiekis, dezinfekcijos trukmė, pateikusio ir priėmusio minkštąjį inventorių dezinfekcijai parašas ir atsakingo vykdytojo parašas. Lukiškių TI-K yra atskira patalpa švarių skalbinių ir minkštojo inventoriaus laikymui. Patalpose yra atskiros vietos švariam minkštajam inventoriui ir lovos skalbiniams sudėti. Pažymėta, kad kameroje Nr. 310 esanti lovos patalynė buvo vizualiai geros būklės, nesuplyšusi (t. 1, b. l. 165–166). Taigi, G. K. teiginiai, kad patalynė buvo prastos būklės, nešvari nepasitvirtino. Kitų duomenų nepateikta.

Pareiškėjas nurodė, kad karantino patalpoje nebuvo duodama patalynė. Iš Lukiškių Ti-K pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose, tačiau neišskirta, kad jis kuriuo nors metu nuo 2013-05-09 laikytas karantino kameroje.

Lietuvos higienos normos HN76:2010 21 punkte nustatyta, kad sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad šių reikalavimų kamerose Nr. 123, Nr. 257 ir Nr. 310 buvo laikomasi (t. 1, b. l. 162–164, 165–166, 184–185). Kitų duomenų nėra pateikta.

Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė gauti išskalbtą patalynę bei apatinius rūbus. Pažymėtina, kad teisė gauti išskalbtą patalynę ir apatinius rūbus aiškintina kaip laisvės atėmimo vietos administracijos pareiga kiekvieną savaitę suimtajam išduoti išskalbtus ir išdžiovintus drabužius. Kokiu būdu turėtų būti elgiamasi su kitais Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje neišvardytais drabužiais, kai suimtasis turi juos skalbti, nereglamentuota. Pagal Lietuvos higienos normos 64 punktą laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012-05-30 patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13.16-582 nurodyta, kad Lukiškių TI-K parengta vidaus tvarka, kurioje nustatyta kalinių drabužių skalbimo organizavimas (t. 1, b. l. 170–171). Šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų Lukiškių TI-K nepateikė, taigi negalima daryti išvados, kad nustatytas drabužių skalbimo organizavimas yra tinkama. Kadangi drabužių skalbimo poreikis yra akivaizdus, o aprangos neplovimas daro neigiamą įtaką aplinkai ir sveikatai, sąlygų plauti ir džiovinti drabužius nesudarymas pažeidžia HN 76:2010 6 punkto reikalavimus.

Dėl pasivaikščiojimo laiko

Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio, reglamentuojančio suimtųjų teisę pasivaikščioti gryname ore, 1 dalyje įtvirtinta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų išvadą suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dieną. Pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Taigi, leidžiant G. K. kasdien pasivaikčioti gryname ore vieną valandą, nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai.

Dėl maitinimo

Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodyta, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. Suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 8, 9 punktuose nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti patiekiamas maistas, atitinkantis fiziologines mitybos normas. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal valgiaraščius, atitinkančius teisės akto reikalavimus. Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose. Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad nėščioms moterims, krūtimi maitinančioms motinoms, nepilnamečiams, neįgaliesiems, taip pat ligoniams sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos ir nustatomos didesnės mitybos normos.

G. K. nurodė, kad kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių ir prašė, atsižvelgiant į jo neįgalumą bei sveikatos būklę, nustatyti didesnę mitybos normą, t. y. pagal Valgiaraštį dirbantiems vyrams, tačiau Lukiškių TI-K šio prašymo netenkino.

Pažymėtina, kad nuteistieji maitinami vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintomis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis. Šių taisyklių 7 punkte įtvirtinta, kad ligoniai ir neįgalieji pagal medicinines indikacijas (pagal kalinimo įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos išvadas) maitinami pagal Valgiaraštį dirbantiems vyrams, Valgiaraštį dirbančioms moterims, Valgiaraštį nepilnamečiams, Valgiaraštį nėščioms moterims, Valgiaraštį krūtimi maitinančioms moterims, Valgiaraštį dirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštį dirbančioms moterims (vegetarėms) (atitinkamai pagal maitinamų asmenų grupes) maistą subalansuojant individualiai pagal sveikatos duomenis ir Lietuvos dietologų draugijos metodines rekomendacijas. Valgiaraščius koreguoja kalinimo įstaigos direktoriaus paskirtas asmuo ir Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkas. Koreguotus valgiaraščius tvirtina kalinimo įstaigos direktorius. Ši teisės akto nuostata suponuoja išvadą, kad specialus maitinimas asmenims skiriamas tik esant kalinimo įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos išvadai. Atsisakymą skirti pareiškėjui specialų maitinimą Lukiškių TI-K direktorius motyvavo tuo, kad neturi jo sveikatos istorijos, ambulatorinių ligonių registracijos ir priėmimo pas gydytoją žurnale prašymų neregistruota, gydytojų konsultacijų ir rekomendacijų nėra (t. 1, b. l. 31). Byloje taip pat nėra įrodymų, kad Sveikatos priežiūros tarnyba būtų priėmusi išvadą dėl specialaus pareiškėjo maitinimo. Darbingumo lygio pažyma (t. 1, b. l. 13) rodo, jog laikotarpiu nuo 2012-03-16 iki 2014-08-30 pareiškėjas buvo netekęs 50 procentų darbingumo. Taigi, Lukiškių TI-K sveikatos priežiūros tarnyba turėjo pareiškėjo pristatymo į Lukiškių TI-K metu 2013-05-09 apsispręsti dėl išvados dėl pagerinto maitinimo teikimo. Kadangi asmuo atlieka bausmę ir yra valstybinių institucijų žinioje, pataisos įstaigos turi bendradarbiauti viena su kita pervežant atliekantįjį laisvės atėmimo bausmę kartu pateikti ir duomenis apie jo sveikatos būklę, kuri gali įtakoti ir jam skiriamam valgiaraščiui. Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės nenumato, kad atliekantis laisvės atėmimo bausmę asmuo turėtų rašyti prašymą dėl maitinimosi tipo nustatymo. Taigi, nors pareiškėjas prašymą Lukiškių TI-K dėl maitinimo pagerinimo įteikė tik 2013-06-18, kai jau 2013-06-20 buvo išvežtas į Marijampolės pataisos namus, jo teisinės situacijos nekeičia. Sprendimo pagal Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių 7 punktą nepriėmimas pažeidė pareiškėjo teises.

Dėl Lukiškių TI-K perpildymo

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatyta, kad 1.1.3 Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius neturi viršyti 625 asmenų. Lukiškių TI-K nurodė, kad negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Kalėjimai yra perpildyti. Kalėjimo perpildymas visų pirma lemia HN 76:2010 6 punkto, įpareigojančio užtikrinti sveikatai saugią aplinką, pažeidimą, nes mažėja vienam asmeniui skiriamo ploto skaičius, blogėja aprūpinimas, trumpėja maudymosi duše galimybė, tenka mažiau darbuotojų, juos sunkiau pakviesti, gauti reikalingas paslaugas. Kalėjimų perpildymas kaip didelė problema pažymima Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą Asmenų laikymo areštinėse ir pataisos namuose standartuose (http://www.cpt.coe.int/lang/ltu/ltu-standards.pdf). Šio komiteto 2008 m. balandžio 21–30 raporto Lietuvos Respublikos Vyriausybei 34 punkte Lietuvos valdžiai rekomenduota imtis priemonių sumažinti kalėjimų perpildymą, laikantis Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, ypač rekomendacijos (2006)13 dėl kardomojo kalinimo sąlygų ir apsaugos nuo piktnaudžiavimo bei rekomendacijos (99)22 dėl kalėjimų perpildymo ir kalinių skaičiaus didėjimo. To paties raporto 44 punkte pasisakydamas dėl Lukiškių TI-K, Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pažymėjo, kad bendrai kalėjimo perpildymas ir skurdžios sąlygos gali būti laikomos nežmonišku ir žeminančiu elgesiu, ypatingai, kai asmuo laikomas ilgesnį laiką – keletą mėnesių.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Išdėstytos faktinės aplinkybės bei jų teisinis vertinimas rodo, jog Lukiškių TI-K pareigūnai pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl privalomo vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto ir kitų reikalavimų. Lukiškių TI-K teigia, kad tinkamai laikytis suėmimo vykdymo tvarkos trukdė per mažas finansavimas. Ši aplinkybė teisinės reikšmės neturi, nes ja gali būti grindžiamas tik klausimas dėl kaltės buvimo, tuo tarpu atlyginant žalą pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį kaltė nėra svarbi. Suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnis nustato, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal to paties įstatymo 5 straipsnio 3 dalį, vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.

Pareiškėjas prašė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteisti 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Nors G. K. nepateikė teismui jokių duomenų, kad jo sveikatai ir neigiamai savijautai tiesioginės įtakos turėjo byloje konstatuotas jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas kamerose neįgyvendinimas ar HN 76:2010 reikalavimų nesilaikymas, tačiau, teismo nuomone, sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą į šias aplinkybes turi būti atsižvelgta. Lukiškių TI-K pažeidus asmens teisę į tinkamas kalinimo sąlygas ir tuo sukėlus pareiškėjui nepatogumus, psichologinį sukrėtimą bei dvasinius išgyvenimus, jam buvo padaryta žala. Pareiškėjas skunde nurodo konkrečias jam diagnozuotas ligas, tačiau iš jo asmens sveikatos istorijos (t. 1, b. l. 118-144) matyti, kad ligos jam buvo diagnozuotos jau 2007 metais, kai jis buvo patalpintas į Lukiškių TI-K, todėl negali būti 2013 metais vykusių įvykių pasekmė.

Atsižvelgiant į pažeidžiamos vertybės pobūdį, G. K. subjektinės teisės – būti kalinamam tinkamomis sąlygomis, atitinkančiomis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, – pažeidimo mastą, intensyvumą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas bei faktą, kad pareiškėjas pažeidžiant ploto reikalavimus buvo kalinamas tik apie 15 dienų, darytina išvada, kad G. K. padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 250 Lt. Pareiškėjo reikalavimas priteisti 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendė:

Skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti G. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) neturtinės žalos atlyginimą.

Kitą skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.