Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

asmeniui, kurio atžvilgiu byla nutraukta, M. M. ir jo gynėjui advokatui Ričardui Girdziušui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų R. T., Š. T. bei jų atstovės advokatės A. I. ir Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Ineto Volungevičiaus apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2021 m. balandžio 23 d. nutarties baudžiamojoje byloje, kurioje M. M. kaltintas padaręs nusikaltimas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, ir kurioje baudžiamasis procesas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 4, 6 punktais.

M. M. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus, panaikintina.

Ta pačia nutartimi baudžiamojoje byloje pareikšti civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

M. M. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimą į lėšas - 4426,05 Eur (duomenys neskelbtini) sąskaitoje, nutarčiai įsitesėjus, panaikintinas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. M. (toliau – ir M. M.) pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis 2016 m. birželio 18 d., apie 17 val., (duomenys neskelbtini) kaime, kelyje šalia (duomenys neskelbtini) pastato, asmeninio konflikto su R. T. ir Š. T. metu tyčia, rankomis iš už nugaros apglėbė praeinantį R. T. ir jį suspaudė glėbyje, dėl ko, R. T. bandant ištrūkti bei atsitrenkus į M. M. rankas, dėl poodinės kraujosruvos krūtinės kairėje pusėje, viršutinio žandikaulio II kandinio danties iš kairės krašto nuskėlimo padarė nukentėjusiajam R. T. nežymų sveikatos sutrikdymą, po to, tęsdamas savo veiksmus, siekdamas kad nebūtų filmuojamas, suėmė Š. T. už dešinės rankos, alkūne sudavė į dešinės akies sritį bei pargriovė ant žemės, dėl ko Š. T. kairės rankos alkūne atsitrenkė į kelio paviršių ir iš Š. T. dešinės rankos paėmė R. T. priklausantį mobilaus ryšio telefoną "Samsung S5 G901 4G+Black 16 GB" su "Omnitel" SIM kortele, tokiais savo veiksmais dėl dešinės akies apatinio voko poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimu, kairės alkūnės odos nubrozdinimų padarė nukentėjusiajam Š. T. nežymų sveikatos sutrikdymą bei, atvirai pagrobdamas minėtą telefoną su SIM kortele, padarė nukentėjusiajam R. T. turtinę 492,06 Eur žalą.

2. Baudžiamoji byla M. M. atžvilgiu skundžiama Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2021 m. balandžio 23 d. nutartimi buvo nutraukta konstatavus, kad vykstantis baudžiamasis procesas pažeidžia non bis in idem (draudimo bausti du kartus už tą patį) principo nuostatas. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų - aukštesniojo prokuroro nutarimo, kuriuo būtų panaikinti 2017 m. sausio 19 d. ir 2017 m. kovo 1 d. nutarimai nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ar kuriuo būtų atnaujintas ikiteisminis tyrimas paaiškėjus naujoms esminėms aplinkybėms, ir kad proceso dalyviams būtų išsiųstas toks nutarimas, kurį jie turėjo teisę apskųsti. Iš bylos duomenų matyti, kad, nežiūrint to, jog ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį buvo nutrauktas, tačiau pagal prokuroro I. Volungevičiaus 2018 m. spalio 3 d. tarnybinį pranešimą dėl leidimo pradėti baudžiamąjį persekiojimą Generalinis prokuroras rezoliucija nusprendė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog tai rodo, kad M. M. antrą kartą persekiojamas už identišką nusikalstamą veiką ir iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį), tuo pažeidžiant non bis in idem principą, todėl pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktą pradėtas baudžiamasis procesas turi būti nutraukiamas.

2.1. Priimdamas sprendimą nutraukti baudžiamąjį procesą ir pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punktą, apylinkės teismas taip pat nurodė, kad veikos, kuriomis M. M. kaltinamas, yra įtrauktos į BPK 167 straipsnyje numatytą sąrašą. Tokiu būdu, prokurorui ikiteisminio tyrimo metu nustačius, kad M. M. veikoje yra ir nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje bei 187 straipsnio 1 dalyje, požymiai, tyrimą dėl šių veikų jis galėjo atlikti tik pagal iš nukentėjusiųjų gautus atitinkamus skundus. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad nukentėjusieji būtų pateikę skundus dėl šių nusikalstamų veikų, taip pat nėra ir prokuroro reikalavimo su motyvais, pagrindžiančiais, kodėl nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę ar ja padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad prokuroras eilę kartų savo nutarimais nukentėjusiesiems išaiškindavo teisę dėl šių veikų kreiptis privataus kaltinimo tvarka, tačiau nukentėjusieji ikiteisminio tyrimo metu neišreiškė valios, jog dėl jų nežymaus sveikatos sutrikdymo ar turto sunaikinimo būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, neteikė atitinkamų skundų, o sistemingai teikė skundus, kad byla būtų nagrinėjama pagal BK 284 straipsnį. Dėl šių priežasčių, nukentėjusiesiems nepateikus atitinkamų skundų ir nesant prokuroro motyvuoto reikalavimo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, prokuroras neturėjo įgaliojimų pradėti baudžiamojo proceso pagal minimas veikas ir pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu patvirtintas Rekomendacijas dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos patvirtinimo (suvestinė redakcija nuo 2017 m. sausio 24 d. iki 2020 m. gruodžio 28 d.) (toliau – ir Rekomendacijos) 109 punktą turėjo priimti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

2.2. Apylinkės teismas taip pat konstatavo, kad be BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktuose nurodytų pagrindų nutraukti baudžiamąjį procesą, yra pagrindas nutraukti procesą ir dėl esminių baudžiamojo proceso pažeidimų. Apylinkės teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra jokių duomenų, jog dokumente, kuriuo įformintas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą, būtų užrašyta prokurorės Ž. G. rezoliucija tęsti tyrimą dėl kitos veikos, nurodant BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą, ar paaiškėjusi nusikalstama veika bus tiriama anksčiau pradėtame ikiteisminiame tyrime, todėl atliktas tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį bei 187 straipsnio 1 dalį buvo neteisėtas. Tuo tarpu prokuroras, kilus pagrindui perkvalifikuoti nusikalstamas veikas, taip pat nenurodė dokumente, kuriuo įformintas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą, tęsti ikiteisminį tyrimą toje pačioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje dėl kitų nusikalstamų veikų, kaip to reikalauja Rekomendacijų 12 punktas, taip pat, neprašė Generalinio prokuroro tęsti ikiteisminį tyrimą toje pačioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje dėl kitų nusikalstamų veikų, o tik prašė leidimo pareikšti įtarimus pagal naujas nusikalstamas veikas. Iš Generalinio prokuroro rezoliucijos matyti, kad leidimas pareikšti įtarimus išduotas nebuvo, ikiteisminis tyrimas pratęstas nebuvo, o tik buvo nurodyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad Generaliniam prokurorui priimant sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą nebuvo žinomos aplinkybės, kad nukentėjusieji nėra pateikę skundų dėl šių nusikalstamų veikų, nes prokuroras tokių duomenų Generaliniam prokurorui nepateikė. Pažymėta ir tai, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir vyko neteisėtai. Iš bylos medžiagos matyti, kad kratos pas M. M. buvo atliktos be žvalgybos institucijos vadovo sutikimo, nors sprendimą pradėti baudžiamąjį procesą dėl žvalgybos pareigūno padarytos nusikalstamos veikos priima Generalinis prokuroras, tačiau byloje nėra duomenų, kad 2016 m. birželio 29 d. ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas Generalinio prokuroro sprendimu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad nuo pat pradžių ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas neteisėtai, nes Žvalgybos įstatymo 41 straipsnyje numatyta imperatyvi nuostata, kad pradėti ikiteisminį tyrimą dėl žvalgybos pareigūno gali tik Generalinis prokuroras. Be to, BPK 3² straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu atlikus visus nedraudžiamus proceso veiksmus nėra kompetentingos institucijos leidimo asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba asmuo turi imunitetą nuo baudžiamosios jurisdikcijos, baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas, o baudžiamasis procesas gali būti atnaujinamas, kai yra kompetentingos institucijos leidimas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba jis kitaip netenka šiame straipsnyje nurodyto imuniteto, arba būtina atlikti proceso veiksmus, kurie nedraudžiami pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar tarptautinės teisės normas. Tačiau prokuroras I. Volungevičius, 2018 m. gegužės 18 d. perėmęs tęsiamo ikiteisminio tyrimo kontrolę, kaip ir ankstesni ikiteisminį tyrimą kontroliavę prokurorai, baudžiamojo proceso, kaip to reikalauja BPK 3² straipsnio 2 dalis, nenutraukė, o toliau neteisėtai tęsė ikiteisminį tyrimą pagal BK 284 straipsnį iki 2018 m. gruodžio 20 d. Generalinio prokuroro sprendimo. Nutraukus procesą, prokuroras turėjo į Generalinį prokurorą kreiptis dėl proceso atnaujinimo, kaip to reikalauja BPK 3² straipsnio 2 dalis, o ne dėl leidimo pareikšti įtarimus tęsiamame ikiteisminiame tyrime.

2. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras Inetas Volungevičius apeliaciniame skunde prašo Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

3.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nutartyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, todėl nutartis naikintina. Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas pradėtas 2016 m. birželio 29 d. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, gavus Š. ir R. T. pareiškimus, kuriuose jie pranešė, kad jų atžvilgiu M. M. panaudojo smurtinius veiksmus bei iš Š. T. paėmė mobilaus ryšio telefoną, jį laužė ir pasisavino. Š. T. pareiškimą pateikė 2016 m. birželio 18 d., o 2016 m. birželio 22 d. abu nukentėjusieji pateikė patikslintą pareiškimą. 2017 m. sausio 19 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras K. V., vadovaudamasis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutarimu ikiteisminį tyrimą dėl BK 284 straipsnio ir 178 straipsnio 1 dalies nutraukė, išaiškindamas, kad nukentėjusieji dėl nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, gali kreiptis privataus kaltinimo tvarka, šiam nutarimui pritarė ir vyriausiasis prokuroras, tačiau 2017 m. balandžio 12 d. nutartimi ikiteisminio tyrimo teisėjas tenkino nukentėjusiųjų skundą iš dalies – panaikino prokurorų nutarimų dalis, kurių pagrindu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 straipsnį, perduodant ikiteisminį tyrimą šioje dalyje iš naujo tirti prokurorui, kitas nutarimo dalis dėl BK 178 straipsnio 1 dalies paliko nepakeistas. Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis palikta galioti. Tokiu būdu, 2017 m. gegužės 29 d. Varėnos apylinkės prokurorė R. J. IBPS sistemoje ikiteisminį tyrimą atnaujino, jis toliau buvo vykdomas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Dar kartą ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį buvo nutrauktas 2017 m. rugpjūčio 29 d. prokuroro nutarimu, išaiškinant nukentėjusiesiems, kad dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, jie gali kreiptis privataus kaltinimo tvarka. Minėtas nutarimas buvo panaikintas 2017 m. spalio 4 d. vyriausiojo prokuroro nutarimu, tyrimas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį buvo atnaujintas ir toliau tęsiamas. Ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį pakartotinai nutrauktas 2017 m. gruodžio 27 d., rezoliucinėje dalyje taip pat nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas nutraukiamas ir pagal BK 140 straipsnio 1 dalį bei 187 straipsnio 1 dalį. 2018 m. vasario 2 d. vyriausiojo prokuroro nutarimu nukentėjusiųjų skundas atmestas, tačiau 2018 m. kovo 12 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi nukentėjusiųjų skundas tenkintas. Atitinkamai 2018 m. balandžio 9 d. Kauno apygardos teismo nutartimi vyriausiojo prokuroro skundas atmestas, paliekant galioti ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį, patikslinant rezoliucinę dalį ir ją išdėstant taip: „panaikinti Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo A. B. 2018 m. vasario 2 d. nutarimą atmesti skundą ir Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Ž. G. 2017 m. gruodžio 27 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą“. 2018 m. balandžio 10 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas A. B. IBPS sistemoje atnaujino ikiteisminį tyrimą pagal Kauno apygardos teismo nutartį. Taip pat, 2018 m. spalio 3 d. tarnybiniu pranešimu buvo kreiptasi į Generalinę prokuratūrą dėl leidimo pradėti baudžiamąjį persekiojimą M. M. atžvilgiu. Generalinis prokuroras rezoliucija nusprendė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį. 2018 m. gruodžio 20 d. M. M. pranešta apie įtarimą padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje.

3.2. Skunde prokuroras nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu M. M. atžvilgiu nebuvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. 2017 m. sausio 19 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl paties fakto. Tuo metu M. M. byloje dalyvavo kaip specialusis liudytojas, o baudžiamasis persekiojimas jo atžvilgiu pradėtas gavus 2018 m. spalio 3 d. Generalinio prokuroro rezoliuciją. Skunde taip pat teigiama, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį buvo nutrauktas, ir, vadovaujantis BPK 217 straipsniu, tyrimas dėl šios veikos atskiru prokuroro nutarimu atnaujintas nebuvo, kadangi nenustatyta esminių naujų aplinkybių. Pagal nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, požymius ikiteisminis tyrimas pradėtas naujai 2018 m. spalio 3 d. pagal Generalinio prokuroro rezoliuciją. Tokio sprendimo pagrindas – 2018 m. balandžio 9 d. Kauno apygardos teismo nutartis, kurioje, panaikinus prokurorų nutarimus, pasisakyta, jog ikiteisminis tyrimas turi būti atliekamas ir pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Todėl, vadovaujantis šia nutartimi, laikytina, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį buvo atnaujintas. Teismų praktikoje nurodyta, jog, teismui atnaujinus ikiteisminį tyrimą, prokuroro nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo nereikalingas.

3.3. Tuo tarpu dėl teismo argumentų, susijusių su ikiteisminio tyrimo pradėjimu gavus nukentėjusiųjų skundą, pareiškimą ar prokuroro reikalavimą, skunde nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus nukentėjusiųjų pareiškimus, kad jų atžvilgiu panaudotas smurtas, sulaužytas ir pasisavintas Š. T. telefonas. Pareiškimuose nukentėjusieji taip pat prašė atlikti tyrimą. Nors prokurorų nutarimais ikiteisminis tyrimas buvo nutraukiamas, nurodant, kad nukentėjusieji gali kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, tačiau šie nutarimai buvo panaikinti, po ko tyrimas buvo tęsiamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Ikiteisminio tyrimo metu iki 2018 m. spalio 3 d. atlikus visus būtinus procesinius veiksmus, juos įvertinus, nuspręsta, jog specialiuoju liudytoju byloje apklausto M. M. veiksmuose galimai yra nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, požymiai. Skunde nesutinkama su teismo vertinimu, jog nukentėjusieji Š. ir R. T. ikiteisminio tyrimo metu neišreiškė valios, kad dėl jų nežymaus sveikatos sutrikdymo, turto sunaikinimo ir vagystės būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, priešingai, jie sistemingai teikė skundus, kad byla būtų nagrinėjama pagal BK 284 straipsnį. Pateiktuose pareiškimuose, kurių pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, taip pat išreikšta valia, kad būtų atliktas ikiteisminis tyrimas dėl jų atžvilgiu panaudoto smurto bei sugadinto ir pasisavinto telefono. Nors nukentėjusieji skunduose ir pareiškimuose nurodė, kad ikiteisminis tyrimas turi būti atliekamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, tačiau nukentėjusieji neturi kompetencijos spręsti, kaip turėtų būti kvalifikuojami jų atžvilgiu atlikti smurtiniai veiksmai ir turto pasisavinimo aplinkybės.

3.4. Skunde taip pat akcentuojama, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 6, 41 straipsniais, BPK 3² straipsnio nuostatomis, kadangi M. M. yra žvalgybos pareigūnas, 2018 m. spalio 3 d. tarnybiniu pranešimu buvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą dėl leidimo pradėti baudžiamąjį persekiojimą M. M. atžvilgiu. Generalinis prokuroras rezoliucija pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį. Nors prokurorė 2017 m. gruodžio 27 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nutraukė, rezoliucinėje dalyje nurodydama, kad nutraukiamas ir ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, tačiau dėl pastarųjų nusikalstamų veikų ikiteisminis tyrimas nebuvo atliekamas, todėl prokurorės sprendimas rezoliucinėje dalyje yra perteklinis, tačiau neturintis teisinės reikšmės tolesnio tyrimo kontekste. Skunde taip pat teigiama, kad teismo teiginiai, jog prokuroras I. Volungevičius, kilus pagrindui perkvalifikuoti nusikalstamas veikas, nenurodė tęsti ikiteisminį tyrimą dėl kitų nusikalstamų veikų, neprašė Generalinio prokuroro tęsti ikiteisminį tyrimą dėl kitų nusikalstamų veikų, taip pat, kad Generaliniam prokurorui nebuvo žinoma, jog nukentėjusieji nėra pateikę skundų, yra nepagrįsti ir netinkamai interpretuoti. Kaip jau minėta, prokuroras, vadovaudamasis įstatymu, kreipėsi į Generalinį prokurorą dėl leidimo pradėti baudžiamąjį persekiojimą M. M. atžvilgiu, šiam sprendimui priimti perdavė IBPS sistemoje bylos medžiagą susipažinti. Generalinis prokuroras priėmė rezoliuciją pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį ir šia rezoliucija įgyvendinti BPK 3² straipsnio 2 dalies reikalavimai, dėl ko baudžiamasis procesas pradėtas teisėtai. Tuo tarpu dėl veikos perkvalifikavimo nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje cituojamos Rekomendacijos nėra privalomo pobūdžio, todėl ne pagal Rekomendacijas prokuroro 2019 m. vasario 20 d. priimtas motyvuotas nutarimas perkvalifikuoti nusikalstamą veiką M. M. atžvilgiu į BK 178 straipsnio 2 dalį nėra neteisėtas ar ribotų proceso dalyvių teises.

3.5. Skunde sutinkama, kad, vadovaujantis Rekomendacijomis, nutartyje pagrįstai teigiama, kad prokuroras, pradėdamas ikiteisminį tyrimą pagal naujas veikas, privalėjo iš dalies nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal BK 284 straipsnį ir perkvalifikuoti nusikalstamas veikas, tačiau šis netikslumas buvo ištaisytas ir nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje dėl BK 284 straipsnio 1 dalies priimtas 2019 m. vasario 20 d., t. y. po to, kai M. M. pranešta apie įtarimą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį. Tą pačią dieną priimtas motyvuotas nutarimas perkvalifikuoti M. M. veiksmus iš BK 178 straipsnio 1 dalies į BK 178 straipsnio 2 dalį, o 2019 m. kovo 8 d. M. M. pranešta apie galutinį įtarimą, padarius nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje. Toks netikslumas dėl procesinių veiksmų eiliškumo yra formalaus pobūdžio, nepažeidė proceso dalyvių teisių ir negali būti pripažįstamas esminiu BPK pažeidimu. Nors 2019 m. vasario 20 d. nutarimas dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo M. M. išsiųstas nebuvo, tačiau toks sprendimas yra neskundžiamas ir apie jį proceso dalyviai neinformuojami. Be to, M. M. apie tai, kad veika buvo perkvalifikuota, sužinojo pranešus galutinį įtarimą. Nors skundžiamą nutartį priėmęs teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismas, panaikinęs 2017 m. gruodžio 27 d. ir 2018 m. vasario 2 d. prokurorų nutarimus, savo nutartimi neatnaujino ikiteisminio tyrimo, todėl prokuroras privalėjo atnaujinti ikiteisminį tyrimą nutarimu, o to nepadaręs tyrimą tęsė neteisėtai, tačiau, vadovaujantis teismų praktika, teismui priimant sprendimą tenkinti skundą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo jis turi būti tęsimas ir sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo tokiu atveju nereikalingas. Taigi, po 2018 m. balandžio 9 d. Kauno apygardos teismo nutarties ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį bei vykdomas teisėtai. Skunde taip pat sutinkama su tuo, jog krata M. M. namuose buvo atlikta neteisėtai, nenustačius, jog jis yra žvalgybos pareigūnas, tačiau šis pažeidimas neturėjo įtakos veikos kvalifikavimui, bausmės skyrimui, nesuvaržė M. M. teisės į gynybą, kadangi kratos metu nieko nerasta.

3.6. Galiausiai, skunde teigiama, kad teismas neteisingai interpretavo Rekomendacijų ir kitų įstatymų nuostatas, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad nuo pat pradžių, t. y. nuo 2016 m. birželio 29 d. ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas neteisėtai, nes buvo pradėtas be Generalinio prokuroro sprendimo. BPK 3² straipsnio 1 dalis nereikalauja, jog pradėjus ikiteisminį iš karto būtų kreipiamasi dėl baudžiamojo persekiojimo asmens atžvilgiu. Nurodyta, kad procesas gali būti pradėtas, tačiau asmeniui, kurio patraukimui baudžiamojon atsakomybėn reikalingas kompetentingos institucijos leidimas, negali būti surašomas įtarimas ir atlikti kiti nurodyti veiksmai. Ikiteisminio tyrimo pradinėje stadijose duomenų, patvirtinančių, kad M. M. padarė tiriamas nusikalstamas veikas, nebuvo, todėl nebuvo pagrindo kreiptis į Generalinį prokurorą pradėti baudžiamąjį procesą M. M. atžvilgiu. Tai, kad nebuvo duomenų, jog M. M. galimai padarė nusikalstamas veikas, patvirtina ir eilę kartų priimti sprendimai nutraukti ikiteisminį tyrimą.

4. Nukentėjusieji R. T., Š. T. ir jų atstovė advokatė A. I. apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2021 m. balandžio 23 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – apkaltinamąjį nuosprendį, kurio M. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmes: už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje – laisvės apribojimą 6 mėnesiams; už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje – laisvės apribojimą septyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 10 mėnesių. Taip pat, prašoma tenkinti civilinį ieškinį ir priteisti nukentėjusiesiems turėtas bylinėjimo išlaidas pagal pateiktus dokumentus; arba skundžiamą nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje Generalinis prokuroras 2018 m. spalio 3 d. priėmė sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą turinčio imunitetą pareigūno M. M. atžvilgiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį. Dokumentas įvardintas kaip „Rezoliucijos lapas“, dokumente konkrečiai nurodyta „Pradedu ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį“. Tuo tarpu iki Generalinio prokuroro sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą M. M. atžvilgiu nebuvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, numatyti BPK 3² straipsnyje. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad pas M. M. buvo atliktos kratos be žvalgybos institucijos vadovo sutikimo, tačiau nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad krata buvo atliekama ne pas M. M., o pas jo tėvą R. M.. Tokiu būdu, skundžiamoje nutartyje nepagrįstai teigiama, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir vykdytas neteisėtai.

4.2. Skundžiamoje nutartyje taip pat akcentuojama, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje negalimas, kadangi nėra nukentėjusiųjų skundų dėl nusikalstamų veikų, numatytų BPK 167 straipsnyje. Tačiau teismo išvados ir samprotavimai šiuo klausimu prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms. Ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas 2016 m. birželio 29 d. gavus nukentėjusiųjų skundus (pareiškimus), kuriais buvo prašoma asmenis, padariusius prieš juos nusikalstamus veiksmus, patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Nukentėjusieji R. T. ir Š. T. Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pateikė pareiškimą. Taip pat, ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai R. T. ir Š. T. aiškiai pareiškė savo valią, kad M. M. ir D. M. būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad užpuolė juos viešoje vietoje ant kelio, išgąsdino, sužalojo ir apiplėšė, neleido važiuoti viešu keliu. Šiuose protokoluose nukentėjusieji nurodė, kad jiems buvo padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai, buvo pavogtas telefono aparatas, dėl šių nusikalstamų veiksmų prašė kaltus asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Tuo labiau, kad ir kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog nukentėjusiojo iniciatyva dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, reiškiama skundu, nėra apribota tam tikra skundo forma, todėl neprieštarauja įstatymo prasmei tokie atvejai, kai ikiteisminis tyrimas pradedamas nukentėjusiajam pareiškus valią dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo įvairiomis formomis, tarp jų ir procese duodamais parodymais, nes BPK nėra nustatyta nei nukentėjusiojo skundo, nei jo teisėto atstovo pareiškimo forma ir turinys. Ta aplinkybė, kad nukentėjusieji prašė nusikalstamu veiksmus kvalifikuoti pagal BK 284, 180 straipsnį, nesudaro pagrindo spręsti, kad nukentėjusiųjų skundo pradėti ikiteisminį tyrimą nebuvo. Ikiteisminiame tyrime atitinkamai kvalifikuoti nusikalstamus veiksmus yra pareiga ikiteisminio tyrimo institucijos bei prokuroro, o ne nukentėjusiojo.

4.3. Skundžiamoje nutartyje teismas taip pat sprendė, kad, nutraukus ikiteisminį tyrimą pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, jis nebuvo atnaujintas BPK 217 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, nebuvo priimtas prokuroro nutarimas atnaujinti ikiteisminį tyrimą. Apeliaciniame skunde teigiama, kad 2017 m. sausio 19 d. prokuroras nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nekonstatavo, kad baudžiamasis persekiojimas dėl telefono, priklausančio R. T., įvykio metu paimto iš Š. T., būtų aplamai negalimas, prokuroras sprendė tik dėl šių veiksmų kvalifikacijos, pasiūlydamas nukentėjusiesiems pasinaudoti tuo metu galiojusia privataus kaltinimo tvarka, nes vertino, kad šie veiksmai atitinka BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Atitinkamai ir ikiteisminio tyrimo teisėjas 2017 m. balandžio 12 d. nutartyje, kuria iš dalies buvo tenkintas nukentėjusiųjų skundas dėl prokuroro K. V. nutarimo, motyvuojamojoje dalyje dėl telefono atėmimo nurodė, kad M. M. tyčia buvo nukreipta ne pagrobti daiktus, o sunaikinti mobiliojo ryšio telefoną kaip filmavimo įrenginį. Tačiau tokios aplinkybės turi būti vertinamos naujai sprendžiant dėl viešosios tvarkos pažeidimo, kadangi įžūlus elgesys, vandališki veiksmai yra viešosios tvarkos ar visuomenės rimties sutrikdymo požymiai. Taigi, tiek minėtame prokuroro nutarime, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje šios faktinės aplinkybės, kuomet iš Š. T. buvo atimtas R. T. telefonas, buvo vertinamos kaip nusikalstamos, galimai sudarančios vieno iš BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius. Pasak skundo autorių, nurodytos aplinkybės patvirtina faktą, kad prokuroro nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo dalyje dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje nebuvo baigiamasis aktas dėl nukentėjusiųjų nurodytų faktinių aplinkybių, dėl to, tęsiant ikiteisminį tyrimą, prokuroras turėjo teisinį pagrindą vertinti ir atitinkamai kvalifikuoti minėtas faktines aplinkybes, o non bis in idem principas šiuo atveju nebuvo pažeistas. Be to, galutinis kaltinimas dėl telefono atėmimo buvo pareikštas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kaip atvira svetimo turto vagystė.

2. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokuroras Inetas Volungevičius, nukentėjusieji Š. T., R. T. ir jų atstovė advokatė A. I. apeliacinius skundus palaikė ir prašė juos tenkinti skunduose nurodytais motyvais. Asmuo, kuriuo atžvilgiu byla nutraukta, M. M. ir jo gynėjas advokatas Ričardas Girdziušas prašė apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus.

3. Nukentėjusiųjų R. T., Š. T. bei jų atstovės advokatės A. I. ir Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Ineto Volungevičiaus apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies

4. Išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinių skundų argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Alytaus apylinkės teismas, priimdamas 2021 m. balandžio 23 d. nutartį, kuria M. M. atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktais, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri priimta pilnai neišsiaiškinus aplinkybių, teismui pripažinus, kad nėra nukentėjusiojo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą (BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punktas), taip pat, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, dėl kurių baudžiamoji byla M. M. atžvilgiu turi būti nutraukta. Tačiau konstatavus, kad baudžiamasis procesas dėl dalies M. M. pareikštų kaltinimų buvo galimas, apeliacinės instancijos teismas šioje konkrečioje situacijoje negali priimti nei apkaltinamojo, nei išteisinamojo nuosprendžio, nes pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį nutraukti baudžiamąjį procesą, įrodymų nevertino ir dėl jų nepasisakė, apeliaciniame skunde dėl įrodymų vertinimo taip pat nepasisakyta, apeliacinės instancijos teisme įrodymų tyrimo neprašyta ir jis neatliktas, apeliaciniame procese iš esmės ginčytos tik teismo išvados konstatuojant pagrindų, kuomet baudžiamasis procesas negalimas, pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (BPK 326 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

6. Nutraukdamas baudžiamąjį procesą M. M. atžvilgiu, apylinkės teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktuose nurodyti pagrindai nutraukti baudžiamąjį procesą, taip pat, yra pagrindas nutraukti baudžiamąjį procesą ir dėl esminių baudžiamojo proceso pažeidimų. Teisėjų kolegija su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais sutinka iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nutarties argumentai dėl non bis in idem pažeidimo pagrįsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad šio pakartotinio persekiojimo ir baudimo draudimo principo atliekant ikiteisminį tyrimą nesilaikyta, dėl ko baudžiamasis procesas M. M. atžvilgiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nutrauktas pagrįstai, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įžanginės ir motyvuojamosios dalies turinio akivaizdu, kad M. M. buvo kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu, jokių duomenų, kad buvo sprendžiama dėl pareikštų kaltinimų kvalifikacijos keitimo byloje nėra, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad baudžiamasis procesas M. M. atžvilgiu nutraukiamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį. Ši pirmosios instancijos teismo padaryta rašymo apsirikimo klaida taisytina, rezoliucinėje dalyje nurodant, kad baudžiamasis procesas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį M. M. atžvilgiu nutraukiamas.

7. BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Šia nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas (non bis in idem), įtvirtintas tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT), tiek Lietuvos Respublikos teismų praktikoje šis principas aiškinamas taip, kad, priėmus baigtinį sprendimą byloje (įsiteisėjus teismo nuosprendžiui arba nutarčiai ar prokuroro nutarimui nutraukti procesą), negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamojo proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų, t. y. visumos konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu kaltinamuoju ir neatsiejamai susijusių tarpusavyje laiko bei erdvės aspektu, kurių buvimas turi būti įrodomas siekiant nuteisti ar pradėti baudžiamąjį persekiojimą (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje F. F. prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97; Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje S. Z. prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; 2009 m. birželio 16 d. sprendimas byloje Ruotsalainen prieš Suomiją, peticijos Nr. 13079/03; 2017 m. birželio 13 d. sprendimas byloje Šimkus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41788/11) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-152/2006, 2K-686/2007, 2K-7-68/2009, 2K-514-942/2015, 2K-74-719/2020, 2K-23-648/2021 ir kt.).

8. Atsižvelgiant į nurodytas teisės normas bei paminėtą teismų praktiką, nagrinėjamos bylos kontekste svarbu nustatyti: 1) ar Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartis, kuria atmestas Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro A. B. skundas ir palikta galioti Varėnos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis, kuria panaikinti prokurorų nutarimai dalyje dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, perduodant ikiteisminį tyrimą šioje dalyje naujai tirti prokurorui, kitas nutarimo dalis paliekant nepakeistas, laikoma baigiamuoju aktu (res judicata), kurį priėmus tampa negalimas tolesnis M. M. baudžiamasis persekiojimas dėl konkrečių byloje nustatytų aplinkybių; 2) ar ikiteisminis tyrimas, kuris nutrauktas prokuroro nutarimu, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį buvo atliekamas dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų, dėl kurių baudžiamoji byla M. M. atžvilgiu buvo perduota teismui, kaltinant jį, inter alia, nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

9. Bylos duomenys patvirtina, kad 2016 m. birželio 29 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-30465-16 pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad 2016 m. birželio 18 d., apie 17 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, kelyje, M. M. ir D. M. automobiliais užblokavo Š. T. vairuojamą automobilį. Konflikto metu M. M. pagrobė R. T. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung s5“ iš Š. T., o taip pat R. T. ir Š. T. buvo padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai. Dėl telefono vagystės padaryta 492,06 Eur turtinė žala (1 t., b. l. 13-14). 2016 m. liepos 4 d. priimtas nutarimas apklausti M. M. BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais, nurodant, kad ikiteisminio tyrimo byloje yra duomenų apie tai, kad galimai padaryta nusikalstama veika ir tą veiką galimai padaręs konkretus asmuo, tačiau šių duomenų nėra pakankamai, kad šiam asmeniui būtų suteiktas įtariamojo statusas (1 t., b. l. 84-85). 2016 m. rugpjūčio 4 d. M. M. buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas (1 t., b. l. 88-90). Kauno apygardos prokuratūros Alytaus prokuratūros (Varėna) prokuroras K. V. 2017 m. sausio 19 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir vagystės, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Prokuroras nutarime nurodė, kad atlikus ikiteisminį tyrimą nustatyta, jog konfliktas tarp M. M., D. M., Š. T. ir R. T. įvyko iš asmeninių paskatų, nebuvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Tuo tarpu dėl telefono vagystės prokuroras nurodė, kad nukentėjusysis Š. T. parodė, jog jį pargriaudamas ant žemės ir panaudodamas imtynių veiksmą M. M. atėmė telefoną, jį rankoje laužė ir nei Š. T., nei jo tėvui telefono negrąžino, neišmetė, o pasisavino. Šiuos parodymus patvirtino ir R. T.. Apklausti spec. liudytojais M. M. ir D. M. parodė, kad telefono neatėmė, todėl iš visumos byloje surinktų duomenų matyti, kad nusikalstama veika pagal BK 178 straipsnio 1 dalį dėl telefono vagystės nepasitvirtino (2 t., b. l. 46-53). Nesutikdami su prokuroro nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, nukentėjusieji pateikė skundą vyriausiajam prokurorui, tačiau Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Druskininkai) vyriausiojo prokuroro pavaduotojas A. B. 2017 m. kovo 1 d. nukentėjusiųjų skundą taip pat atmetė, konstatuodamas, kad M. M. tyčia buvo nukreipta ne pagrobti, o sunaikinti mobiliojo ryšio telefoną kaip įrenginį, kuriuo buvo filmuojama ir jo veika atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje (2 t., b. l. 61-67). Visgi, Varėnos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017 m. balandžio 12 d. nutartimi nukentėjusiųjų skundas buvo tenkintas iš dalies, 2017 m. sausio 19 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimas ir 2017 m. kovo 1 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimas dalyse, kuriuose buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas ir atsisakyta patenkinti skundą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, panaikinti ir perduota ikiteisminį tyrimą šioje dalyje naujai tirti prokurorui. Minėtoje nutartyje ikiteisminio tyrimo teisėjas taip pat nurodė, jog pagrindai naikinti prokuroro nutarimo dalį, kuria buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nenustatyti - M. M. tyčia buvo nukreipta ne pagrobti daiktus, o sunaikinti mobiliojo ryšio telefoną kaip filmavimo įrenginį, tačiau tokios aplinkybės turi būti vertinamos naujai sprendžiant dėl viešosios tvarkos pažeidimo (2 t., b. l. 99-102). Atitinkamai Kauno apygardos teismas 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi palikdamas galioti ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį, nurodė, kad aukštesnysis teismas sutinka su ikiteisminio tyrimo teisėjo nuomone, jog aplinkybės dėl M. M. tyčios sunaikinti mobiliojo ryšio telefoną turi būti vertinamos naujai, kadangi įžūlus elgesys, vandališki veiksmai yra viešosios ar visuomenės rimties sutrikdymo požymiai (2 t., b. l. 109-112). Tokiu būdu, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartis laikoma baigiamuoju aktu (res judicata), kurį priėmus tampa negalimas tolesnis M. M. baudžiamasis persekiojimas dėl tos pačios veikos (vagystės), dėl kurios ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas prokuroro nutarimu (konstatavus, kad M. M. tyčia buvo nukreipta sunaikinti mobiliojo ryšio telefoną). Pažymėtina ir tai, kad iš Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Varėna) prokuroro prašymo pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą matyti, kad 2017 m. gegužės 29 d. ikiteisminio tyrimo terminas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, buvo pratęstas, nurodant, kad 2016 m. birželio 18 d., apie 17 val., (duomenys neskelbtini), kelyje, M. M. ir D. M. automobiliais užblokavo Š. T. vairuojamą automobilį. Konflikto metu sunaikintas R. T. priklausantis mobiliojo ryšio telefonas „Samsung s5“, R. T. bei Š. T. padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai. Taigi, ikiteisminio tyrimo subjektas, vadovaudamasis ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi ir galutine Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi, ikiteisminį tyrimą tęsė pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, šios nusikalstamos veikos sudėčiai apimant svetimo turto sugadinimą, nenustačius M. M. veiksmuose tyčinio nusikaltimo – vagystės, sudėties. Taigi, esant šiai sąlygai (priimtas baigiamasis aktas), būtina nustatyti, ar bylą perdavus su kaltinamuoju aktu M. M. kaltinant pagal BK 178 straipsnio 2 dalį jam inkriminuota veika buvo dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų ir ar dėl šios veikos galima tęsti baudžiamąjį procesą.

10. EŽTT jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad, sprendžiant non bis in idem problemą ir vertinant veikos tapatumą, neprivaloma atsižvelgti į jos teisinį kvalifikavimą, nes reikšmės turi tik idem factum (pati faktinė veika), o ne idem crimen (veikos kvalifikavimo arba teisinio vertinimo tapatumas) (2015 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Kiiveri prieš Suomiją, peticijos Nr. 53753/12; 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Sismanidis ir Sitaridis prieš Graikiją, peticijos Nr. 6602/09 ir 71879/12; Didžiosios kolegijos 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje A ir B prieš Norvegiją, peticijos Nr. 24130/11 ir 29758/11; Didžiosios kolegijos 2019 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Mihalache prieš Rumuniją, peticijos Nr. 54012/10, ir kt.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245-788/2019, 2K-127-689/2020). Be to, non bis in idem principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminis veikų požymis (jį atitinkantys teisiškai reikšmingi faktai) (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje F. F. prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97).

11. Iš 2017 m. sausio 19 d. ir 2017 m. kovo 1 d. prokurorų nutarimų nutraukti ikiteisminį tyrimą, taip pat 2017 m. balandžio 12 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties bei Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartis matyti, kad galimai M. M. vykdyta vagystė pasireiškė tuo, jog 2016 m. birželio 18 d., apie 17 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – kelyje, konflikto metu M. M. pagrobė R. T. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną “Samsuns s5” iš Š. T., padarydamas 492,06 Eur turtinę žalą. Tuo tarpu kaltinamajame akte M. M. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, jog 2016 m. birželio 18 d., apie 17 val., (duomenys neskelbtini), kelyje šalia (duomenys neskelbtini) pastato, asmeninio konflikto su R. T. ir Š. T. metu, siekdamas, kad nebūtų filmuojamas, iš Š. T. dešinės rankos paėmė R. T. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną “Samsung S5 G901 4G+ Black 16 GB” su Omnitel SIM kortele, taip, atvirai pagrobdamas minėtą telefoną su SIM kortele, padarė nukentėjusiajam R. T. turtinę 492,06 Eur žalą. Taigi, pagal byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad abiem atvejais (nutraukiant ikiteisminį tyrimą ir perduodant baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu) atsakomybė kildinama iš identiškų faktų – tyčios tą pačią dieną pagrobti tos pačios vertimą tą patį svetimą turtą, tai yra konstatuotinas pažeidimo tapatumas.

12. Nors prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, kad priimant 2017 m. sausio 19 d. nutarimą, kuris dalyje dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį buvo paliktas galioti, įtarimai M. M. pareikšti nebuvo, tačiau šis skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Iš aukščiau aptartų duomenų matyti, kad M. M. 2016 m. rugpjūčio 4 d. buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas dėl galimai savo paties padarytos nusikalstamos veikos. Be to, kaip jau minėta, EŽTT praktikoje taip pat ne kartą konstatuota, jog negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamojo proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų, susijusių su tuo pačiu kaltinamuoju, kuriuos neatskiriamai sieja tas pats laikas ir ta pati vieta. Iš esmės analogiškais argumentais atmetami ir nukentėjusiųjų ir jų atstovės apeliacinio skundo argumentai, jog nagrinėjamu atveju M. M. pareikštas kaltinimas negali būti laikomas tapačiu, kadangi ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, kai tuo tarpu M. M. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant dėl veikos tapatumo esminę reikšmę turi pati faktinė veika, o ne jos teisinė kvalifikacija. Nagrinėjamu atveju prokurorui priimant sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, taip pat kitiems ikiteisminio tyrimo subjektams pritariant šiai išvadai, esminę reikšmę turėjo tyčios pagrobti svetimą turtą nebuvimas M. M. veiksmuose, todėl, priėmus galutinį sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl minėtos nusikalstamos veikos, tolimesnis ikiteisminis tyrimas, jo neatnaujinus, pagal BK 178 straipsnį nėra galimas.

13. Kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniuose skunduose, nutrauktas ikiteisminis tyrimas gali būti atnaujintas panaikinus nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą BPK 214 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka arba pagal BPK 217 straipsnio 2 dalį nustačius esmines aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurios nebuvo nustatytos priimant sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Šios tvarkos nesilaikymas, pradedant iš naujo vykdyti procesą dėl tos pačios veikos ir nepriklausomai kurioje bylos tyrimo stadijoje (ikiteisminio tyrimo metu ar teisme), yra pagrindas konstatuoti non bis in idem principo pažeidimą. Nors prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį buvo atnaujintas Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi, tačiau BPK 217 straipsnio 1 dalyje įsakmiai nurodyta, kad sprendimus dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo priima prokuroras. Apie ikiteisminio tyrimo atnaujinimą pranešama įtariamajam, jo atstovui, gynėjui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui bei jų atstovams. Šie asmenys turi teisę apskųsti sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo (BPK 217 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamoje byloje nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo tvarkos nebuvo laikomasi.

14. Sutiktina su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, jog tenkindamas skundą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, ikiteisminio tyrimo teisėjas (ar aukštesnės instancijos teismas) gali panaikinti atitinkamus prokuroro ir aukštesniojo prokuroro nutarimus ir toks sprendimas iš esmės reiškia, kad ikiteisminis tyrimas turi būti toliau tęsiamas, t. y. sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo tokiu atveju nereikalingas. Visgi, analizuojama Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi buvo panaikinti 2018 m. vasario 2 d. ir 2017 m. gruodžio 27 d. prokurorų nutarimai, kuriais nuspręsta nutraukti ikiteisminį tyrimą, nesant nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje, 140 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, todėl būtent dėl šių nusikalstamų veikų ikiteisminis tyrimas ir galėjo būti tęsiamas. Kitaip vertinama situacija, kai ankstesnis 2017 m. sausio 19 d. prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, buvo apskųstas, tačiau toks apskundimas nedavė rezultatų, t. y. nutarimo dalis dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį buvo palikta galioti ir įsiteisėjo Kauno apygardos teismui 2017 m. gegužės 16 d. priėmus galutinę ir neskundžiamą nutartį. Tokiais atvejais prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto požiūriu įgauna res judicata reikšmę, dėl kurios pakartotinis asmens baudžiamasis persekiojimas dėl tos pačios veikos tampa negalimas (non bis in idem). Tačiau, paaiškėjus esminėms aplinkybėms, turinčioms reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurios nebuvo nustatytos priimant sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, ikiteisminis tyrimas gali būti atnaujintas pagal procedūrą, nustatytą BPK 217 straipsnyje, kurios, kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju nebuvo laikomasi.

15. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog baudžiamasis procesas buvo vykdomas pažeidžiant draudimą persekioti ir bausti už tuos pačius veiksmus antrą kartą (non bis in idem), yra pagrįsta, o sprendimas baudžiamąjį procesą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nutraukti BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu yra teisėtas ir pagrįstas.

16. Dėl BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyto pagrindo nutraukti baudžiamąjį procesą

17. Priimdamas sprendimą nutraukti baudžiamąjį procesą pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punktą, apylinkės teismas savo sprendimą motyvavo tuo, jog veikos, kuriomis M. M. kaltinamas, yra įtrauktos į BPK 167 straipsnyje numatytą sąrašą, tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad nukentėjusieji būtų pateikę skundus dėl šių nusikalstamų veikų, taip pat nėra ir prokuroro reikalavimo su motyvais, pagrindžiančiais, kodėl nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę ar ja padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų. Šiems pirmosios instancijos teismo motyvams teisėjų kolegija nepritaria.

18. BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą. BK 140 straipsnio 4 dalyje imperatyviai nustatyta, kad už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymių. Vadovaujantis BPK 166 straipsnio 2 dalimi, BPK nustatytais atvejais ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas. Atitinkamai remiantis BPK 167 straipsnio 1 dalimi, ikiteisminis tyrimas dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Tuo atveju, jeigu ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad įtariamojo veikoje yra ir tokios nusikalstamos veikos, dėl kurios tyrimas daromas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, ar prokuroro reikalavimą, požymių, tai ikiteisminis tyrimas dėl tos veikos daromas tik gavus atitinkamą skundą, pareiškimą ar reikalavimą (BPK 167 straipsnio 4 dalis).

19. Byloje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindas buvo 2016 m. birželio 18 d. Š. T. pareiškimas, kuriame nurodoma, kad 2016 m. birželio 18 d. jis su tėvu R. T. važiavo automobiliu, siekdami išsiaiškinti, kur bus išpiltos fekalijos, kuomet jų automobilį blokavo kiti automobiliai. Iš automobilių išlipo kaimynai M. M. ir D. M.. Š. T. pradėjo filmuoti konfliktą, kuomet M. M. griebė už rankos, kurioje buvo telefonas, pargriovė ant žemės, paėmęs telefoną, jį sulaužė. Tuo metu D. M. griebė už rankos tėvui R. T., paėmė tėvo telefoną, bet po kiek laiko numetė jį ant žemės. Pareiškime nurodyta, kad šio įvykio metu padaryta turtinė žala (1 t., b. l. 1). Atitinkamai 2016 m. birželio 22 d. gautas R. T. ir Š. T. pareiškimas, kuriame prašome pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje (1 t., b. l. 6-7). Institucijoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, apie kurį buvo informuota prokuratūra, taip pat Š. T. ir R. T. (1 t., b. l. 13-14). R. T. ir Š. T. 2016 m. birželio 29 d. buvo apklausti liudytojais ir šioje apklausoje prašė M. M. ir D. M. patraukti baudžiamojon atsakomybėn (1 t., b. l. 37-39; 46-48). 2016 m. rugpjūčio 8 d. priimti nutarimai, kuriais R. T. ir Š. T. pripažinti nukentėjusiaisiais (1 t., b. l. 40-41; 49-50). Nors pareiškimuose Š. T. ir R. T. nenurodė, jog prašo M. M. patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, tačiau aplinkybės, kad apie šio dokumento pagrindu pradėtą ikiteisminį tyrimą buvo pranešta ne tik prokurorui, bet ir nukentėjusiesiems (BPK 166 straipsnio 4 dalis), duoda pagrindą neginčijamai išvadai, kad ikiteisminis tyrimas šiuo atveju buvo pradėtas BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punkto, reglamentuojančio ikiteisminio tyrimo pradėjimą, gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, pagrindu.

20. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad nukentėjusiojo iniciatyva dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, išreikšta skundu, nėra apribota tam tikra skundo forma, todėl neprieštarauja įstatymo prasmei tokie atvejai, kai ikiteisminis tyrimas pradedamas nukentėjusiajam pareiškus valią dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo įvairiomis formomis (pvz., protokolu-pareiškimu), tarp jų ir procese duodamais parodymais, nes Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nėra nustatyta nei nukentėjusiojo skundo, nei jo teisėto atstovo pareiškimo forma ir turinys. Taigi, esminė reikšminga aplinkybė yra tai, ar nukentėjusysis arba jo teisėtas atstovas išreiškė norą, ėmėsi iniciatyvos pradėti baudžiamąjį procesą dėl padarytos nusikalstamos veikos. Nukentėjusiajam tokį norą ir iniciatyvą parodžius, o ikiteisminio tyrimo subjektui ikiteisminį tyrimą pradėjus, ne nukentėjusio asmens kompetencija yra spręsti, kaip turi būti pavadintas ir įformintas jo pareikštas noras pradėti baudžiamąjį procesą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-346-303/2017, 2K-134-222/2019 2K-253-458/2020). Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad nukentėjusysis dažniausiai nėra profesionalus teisininkas, BPK reglamentavimas, susijęs su ikiteisminio tyrimo pradžia bei kitais formaliais baudžiamojo proceso aspektais, taip pat, veikos kvalifikacija jam nėra žinomas. Nukentėjusiojo pareiga baudžiamojo proceso metu – duoti parodymus (BPK 28 straipsnio 3 dalis), jis taip pat įspėjamas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Taigi, nukentėjusiojo teisė į jo pažeistų interesų gynimą negali būti paneigta ar apsunkinta formaliais procesiniais reikalavimais, kurių šis neprivalo žinoti.

21. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad nukentėjusiųjų pozicija tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir vėliau teisminio nagrinėjimo metu aiškiai rodė, kad Š. T. ir R. T., realizuodamas savo kaip nukentėjusiųjų procesines teises ir kreipdamiesi į ikiteisminio tyrimo instituciją, siekė M. M. baudžiamojo persekiojimo, tai taip pat patvirtina ir vėlesnė nukentėjusiųjų pozicija baudžiamajame procese – nukentėjusieji teikė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje; apeliacinį skundą, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi nutraukti baudžiamąjį procesą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms, patvirtinančioms nukentėjusiųjų valią dėl M. M. baudžiamojo persekiojimo, vien tai, kad kreipimasis į ikiteisminio tyrimo instituciją dėl padarytos nusikalstamos veikos buvo įvardytas ne skundu, bet pareiškimu, nelaikytina BPK 167 straipsnio reikalavimų pažeidimu.

22. Aplinkybės, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusieji prašė M. M. veiką kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį, nepaneigia aukščiau nurodytų faktinių duomenų apie ikiteisminio tyrimo pradėjimą R. T. ir Š. T.iniciatyva, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, jog procesas šioje byloje buvo pradėtas nukentėjusiesiems neišreiškus savo tikrosios valios, dėl ko byla turėtų būti nutraukta. Įvertus aptartą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 23 d. nutartis šioje dalyje naikintina ir byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 3² straipsnio 1 dalies nuostatomis, netinkamai aiškino ikiteisminio tyrimo pradėjimo žvalgybos pareigūno atžvilgiu tvarką ir nepagrįstai sprendė, jog nuo pat pradžių ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas neteisėtai.

25. BPK 3² straipsnyje „Baudžiamojo proceso ypatumai asmeniui, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar tarptautinės teisės normas turi imunitetą nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn“ 1 dalyje inter alia nustatyta, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kuris baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas tik kompetentingos institucijos leidimu, baudžiamasis procesas pradedamas, tačiau jam negali būti surašytas pranešimas apie įtarimą, jis negali būti apklausiamas kaip įtariamasis ar pripažįstamas įtariamuoju, negali būti suimamas ar kitaip suvaržoma jo laisvė; kitos procesinės prievartos priemonės šiam asmeniui taikomos tiek, kiek tai nedraudžiama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Pagal minėto straipsnio 2 dalį, jeigu atlikus visus nedraudžiamus proceso veiksmus nėra kompetentingos institucijos leidimo asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas. Taigi BPK 3² straipsnyje yra nustatyti, be kita ko, baudžiamojo proceso ypatumai asmenims, kurie pagal Lietuvos Respublikos įstatymus turi imunitetą nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn: baudžiamasis procesas šiems asmenims gali būti pradedamas, tačiau jie negali būti įtariamaisiais, suimami ar kitaip suvaržoma jų laisvė, kol nėra gautas atitinkamas kompetentingos institucijos leidimas; kitos procesinės prievartos priemonės jiems gali būti taikomos tiek, kiek tai nedraudžiama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus; iki minėto kompetentingos institucijos leidimo gavimo gali būti atliekami visi nedraudžiami proceso veiksmai.

26. Nagrinėjamu atveju, po ikiteisminio tyrimo pradėjimo prokuroras Inetas Volungevičius 2018 m. spalio 3 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą dėl leidimo pradėti baudžiamąjį persekiojimą (7 t., b. l. 144). Generalinio prokuroro rezoliucija nuspręsta pradėti ikiteisminį tyrimą imunitetą turinčio pareigūno M. M. atžvilgiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Žvalgybos įstatymo 16, 41 straipsniais (7 t., b. l. 144). Iki Generalinio prokuroro sprendimo M. M. nebuvo surašytas pranešimas apie įtarimą, jis nebuvo pripažintas įtariamuoju ar apklaustas kaip įtariamasis, taip pat, nebuvo suimtas ar kitais suvaržoma jo laisvė, todėl nėra pagrindo teigti, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas pažeidžiant BPK 3² straipsnio reikalavimus ir baudžiamoji byla turi būti nutraukta.

27. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog byla nutraukiama, kai yra šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, dėl kurių procesas negalimas, arba yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 36–40 ir 93 straipsniuose numatyti pagrindai atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Tuo tarpu BPK 234 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Pažymėtina, kad pagal BPK 369 straipsnio 3 dalį, esminiais šio Kodekso pažeidimais laikytini tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių suvaržomos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie kliudo teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

28. Įvertinus nustatyta teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija pažymi, jog nors apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti įrodymai buvo gauti ne įstatymų nustatyta tvarka, tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nors ir ištyrė įrodymus, tačiau jų nevertino – skundžiamoje nutartyje nėra aprašyti teisminio nagrinėjimo metu surinkti įrodymai ir pateiktas jų vertinimas, nėra jokios jų analizės ir išvadų dėl padarytos veikos ar įrodymų leistinumo, iš esmės kalbama tik apie BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktuose numatytų pagrindų, kuomet baudžiamasis procesas yra negalimas, buvimą. Apeliacinės instancijos teisme proceso dalyviai neprašė atlikti įrodymų tyrimo bei savo baigiamosiose kalbose nepasisakė dėl įrodymų vertinimo. Taigi, pirmosios instancijos teisme byloje surinkti įrodymai nebuvo vertinami, jokių išvadų dėl faktinių aplinkybių byloje nebuvo, todėl nevertinus atskirų įrodymų, nėra pagrindo teigti, jog jie buvo gauti ne įstatymų nustatyta tvarka.

29. Pažymėtina, kad pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį, įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame Kodekse numatytais proceso veiksmais. Tuo tarpu, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad tais atvejais, kai duomenis surenka valstybės institucijos ar pareigūnai (ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas, teismas), būtina patikrinti, ar jie gauti įstatyme nurodytu būdu (principas „leidžiama tai, kas numatyta įstatyme“) ir, ar nebuvo pažeista įstatyme nustatyta duomenų gavimo tvarka. Nustačius, kad renkant duomenis buvo pažeista jų gavimo tvarka, būtina įvertinti, ar nustatytos tvarkos pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir, ar dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuojamos kaltinamojo teisės. Tokiu būdu, teismas, nustatęs, jog buvo pažeista tam tikrų procesinių veiksmų atlikimo tvarka (pvz. krata, veikos perkvalifikavimas ikiteisminio tyrimo metu) turėjo spręsti, ar duomenys, gauti atliekant šį procesinį veiksmą, gali būti pripažįstami įrodymais, ar pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimui, tačiau, kaip jau minėta, įrodymų vertinimas atliktas nebuvo.

30. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reguliavimą ir nurodytas baudžiamosios bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iki galo neištyrė ir neįvertino byloje esančių duomenų, o faktines bylos aplinkybes tokiu atveju paliko nenustatytas. Pažymėtina, kad šiuo atveju, pirmosios instancijos teisme neištyrus ir procesine tvarka neįvertinus visų baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, apeliacinis teismas negali imtis pirmosios instancijos teismo vaidmens bei pateikti išankstinio įrodymų vertinimo. Visus byloje esančius įrodymus privalo ištirti ir įvertinti, visų pirma, pirmosios instancijos teismas, kurio pareiga padaryti aiškias išvadas dėl faktinių aplinkybių pagal kaltintam asmeniui pateiktą kaltinimą ir įrodymų vertinimo.

31. Gražinus baudžiamąją bylą teismui nagrinėti iš naujo, atitinkamai išspręstini klausimai dėl kardomosios priemonės, civilinio ieškinio ir laikinojo nuosavybės teisės apribojimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2021 m. balandžio 23 d. nutarties dalį, kuria baudžiamasis procesas M. M. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį nutrauktas, panaikinti ir perduoti bylą šioje dalyje iš naujo nagrinėti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams.

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2021 m. balandžio 23 d. nutarties dalis dėl M. M. paskirtos kardomosios priemonės, civilinio ieškinio ir paskirto laikinojo nuosavybės teisės apribojimo.

M. M. palikti galioti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

M. M. a. k. (duomenys neskelbtini) pratęsti trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 28 d. laikiną nuosavybės teisės apribojimą į pinigines lėšas - 4426,05 Eur, esančias Lietuvos kredito unijos sąskaitoje.

Klausimą dėl civilinio ieškinio perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Ištaisyti rašymo apsirikimą Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2021 m. balandžio 23 d. nutarties rezoliucinėje dalyje, nurodant, kad baudžiamasis procesas M. M. atžvilgiu nutrauktas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį.

Kitoje dalyje Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2021 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.