- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-28
- Bylos Nr.
- 2S-575-485/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Leonas Jachimavičius
- Skolininkas
- A. K.
- Suinteresuotas asmuo
- A. K.
pirmosios instancijos teismo teisėja Virginija Simanavičienė;
2011 m. vasario 28 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus ir Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-26499-475/2010 pagal pareiškėjo antstolio Roberto Vaitkevičiaus pareiškimą suinteresuotam asmeniui A. K. dėl vykdymo išlaidų išieškojimo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
antstolis R. Vaitkevičiaus pareiškimu prašė priteisti iš skolininko A. K. 87,26 Lt vykdymo išlaidas.
Antstolis nurodė, jog jo kontoroje 2010-09-09 buvo priimtas ir pradėtas vykdyti vykdomasis dokumentas — Kauno m. VPK VP Eismo priežiūros tarnybos 2010-06-18 Nutarimas Nr. 20H-266745-10 dėl skolos išieškojimo iš A. K., trečios eilės išieškotojo Kauno AVMI naudai. Skolininkas iki vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti, neįvykdė su išieškojimu susijusios rezoliucinės sprendimo dalies, todėl antstolis savo iniciatyva ėmėsi priemonių, kad sprendimas būtų įvykdytas. 2010-09-13 skolininkui buvo išsiųstas siūlymas sumokėti 137,14 Lt sumą, t.y. vykdomajame dokumente nurodytą 40 Lt baudą bei vykdymo išlaidas - 53,08 Lt būtinas vykdymo išlaidas, 44,06 Lt papildomas vykdymo išlaidas, susijusias su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu. Pagal CPK 604 str., siūlymas A. K. buvo įteiktas 2010-09-15, paskutinė mokėjimo diena buvo 2010-09-23. 2009-09-24 A. K. į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėjo 132,70 Lt, tačiau ši suma neatitinka siūlyme nurodytos 137,14 Lt sumos bei yra sumokėta, praleidus įstatymo numatytą terminą. Įstatymas numato, kad tuo atveju, kai skolininkas įvykdo sprendimą, pasibaigus raginime nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. 2010-09-28 skolininkui buvo išsiųstas siūlymas sumokėti likusias 87,26 Lt vykdymo išlaidas – 66,35 Lt atlygį antstoliui ir 20,91 Lt papildomas išlaidas (4,44 Lt išlaidos, kurios liko nuo neapmokėtų papildomų išlaidų dalies pagal siūlymą sumokėti baudą ir vykdymo išlaidas: 16,47 Lt – antstolio realiai patirtos išlaidos, siekiant tinkamo vykdomosios bylos įvykdymo (dėl siūlymo sumokėti likusias vykdymo išlaidas). Skolininkas per įstatymo nustatytą terminą (CPK 604 str.) šių išlaidų gera valia nesumokėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 29 d. nutartimi antstolio prašymą tenkino.
Teismas nurodė, jog CPK 610 str. numato, jog įvykdžius vykdomąjį dokumentą, vykdymo išlaidos turi būti išieškomos iš skolininko. Vykdymo išlaidos skolininkui buvo paskaičiuotos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija. Kadangi per nustatytą terminą skolininkas vykdymo išlaidų gera valia nesumokėjo, antstolio pareiškimas laikytinas pagrįstu.
Šalies argumentai
Skolininkas atskiruoju skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Skolininkas nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal antstolio siūlymą skolininkas neturėjo galimybės laiku sumokėti jam priklausančių sumų, kadangi skolininkas gulėjo ligoninėje po operacijos iki 2010-09-24. Antstolio laišką skolininkas gavo tik grįžęs iš ligoninės ir jau kitą dieną, t.y. 2010-09-24 skolininkas paprašė kito asmens sumokėti baudą ir kitas išlaidas. Banke mokėjimo kvitą pildė banko kasininkė, todėl galimai įsivėlė klaida dėl mokamos sumos dydžio.
Atsiliepimas
Antstolis atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Antstolis nurodo, jog 2010-09-13 skolininkui registruotu laišku buvo išsiųstas siūlymas sumokėti vykdomajame dokumente nurodytą sumą ir vykdymo išlaidas. Siūlymas skolininkui buvo įteiktas 2010-09-15, taigi paskutinė mokėjimo diena buvo 2010-09-23. Minėti terminai yra imperatyviai nustatyti įstatymo, o jų praleidimas sukelia pasekmes, apie kurias skolininkas buvo informuotas. Skolininkas 132,70 Lt į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėjo tik 2010-09-24, minėta suma sumokėta praleidus įstatymo nustatytus terminus. Tokiu atveju, vadovaujantis CPK 610 str., iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.
Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai (antstolis, skolininkas, išieškotojas) privalo griežtai laikytis nustatytos vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors iš proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje, pagal kurį skolininkas, įvykdęs sprendimą pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, turi atlyginti visas vykdymo išlaidas. Toks atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Taigi antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad antstoliui R. Vaitkevičiui 2010-09-09 vykdymui buvo pateiktas Kauno apskrities VPK 2010-06-18 nutarimas Nr. 20H-266745-10 dėl 40 Lt baudos išieškojimo iš skolininko A. K. už Kelių eismo taisyklių pažeidimą. ATPK 313 straipsnis nustato, kad patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Antstolis Patvarkymu priėmęs nutarimą vykdyti, 2010-09-13 priėmė siūlymą sumokėti vykdomajame dokumente nurodytą piniginę sumą ir vykdymo išlaidas per 5 dienas nuo siūlymo gavimo, kurį tą pačią dieną, t.y. 2010-09-13 išsiuntė skolininkui registruotu paštu (vykd. byla b. l. 9). Pagal CPK 604 straipsnį, procesiniai dokumentai proceso dalyviams laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo dokumento išsiuntimo dienos. Nors CPK 657 straipsnis nustato, kad raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui išsiunčiamas registruotu laišku arba įteikiamas skolininkui asmeniškai, CPK 661 straipsnis pateikia išimtį, kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui aplamai nesiunčiamas. Vienas tokių atvejų yra tada, kai įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, todėl antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus (CPK 661 straipsnio 1 dalis). Kadangi skolininkui baudos sumokėjimo terminas buvo nustatytas, šioje vykdomojoje byloje antstolis raginimo skolininkui neprivalėjo siųsti ir iš karto turėjo teisę pradėti priverstinio vykdymo veiksmus. Tačiau šiuo atveju, antstolis pasinaudojo teise ir išsiuntė skolininkui siūlymą susimokėti skolą ir vykdymo išlaidas. Skolininkas atskirajame skunde nurodo, jog negalėjo laiku sumokėti skolą, kadangi siūlymą gavo tik 2010-09-24, kadangi gulėjo ligoninėje. Kolegija tokius skolininko argumentus laiko nepagrįstais, kadangi, kaip jau buvo minėta, skolininkui buvo nustatyti terminai tiek geranoriškai sumokėti skolą, tiek per antstolio nustatytą terminą, tačiau skolininkas savo pareigos neįvykdė ir baudą bei dalį vykdymo išlaidų sumokėjo praleidęs siūlyme nustatytą terminą. Taigi skolininkas, nevykdęs sprendimo geruoju, prasidėjus priverstiniam teismo sprendimo vykdymui, turėjo suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, o jeigu raginimas (siūlymas) jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, tarp jų ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, kuris apskaičiuojamas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka, nepaisant to, kad skolą išieškotojui sumoka ar kitaip su juo atsiskaito pats skolininkas. (LAT 2005-09-07 nutartis, civilinėje byloje antstolė R. G. v. AB bankas „Hansabankas“, bylos Nr. 3K-3-377/2005, 2006-12-11 nutartis, civilinėje byloje antstolė A. R. Žičkuvienė v. R. R., Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-645/2006). Atsižvelgdama į tai, kas pasakyta, kolegija daro išvadą, kad skolininkas A. K., nevykdęs savo prievolių laiku, privalo sumokėti antstoliui visas realiai patirtas vykdymo išlaidas bei antstolio atlyginimą. Užbaigus vykdomąją bylą, vykdymo išlaidos turi būti išieškomos iš skolininko CPK 611 straipsnio nustatyta tvarka (CPK 610 straipsnis). Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog vykdomasis dokumentas buvo įvykdytas sumokant baudą nesilaikant įstatyme nustatyto termino. Šiuo atveju vykdomoji byla laikytina baigta (CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punktas) visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą. Sprendimų vykdymo instrukcijos 49 punkte nustatyta, kad antstolis, užbaigdamas vykdomąją bylą, privalo išspręsti vykdymo išlaidų apmokėjimo ir grąžinimo klausimus. Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos ir joje esančių rašytinių įrodymų, kurie atspindi vykdymo proceso eigą ir patvirtina jo metu atliktus veiksmus, matyti, kad antstolis ėmėsi veiksmų nutarimui įvykdyti. Patikrinus antstolio nurodytų išieškotinų išlaidų pagrįstumą, darytina išvada, kad 87,26 Lt vykdymo išlaidų suma, susidedanti iš 4,44 Lt neprimokėtų papildomų vykdymo išlaidų, 16,47 Lt antstolio realiai patirtų išlaidų, ir 50 Lt atlygio antstoliui, pritaikius indeksą - 66,35 Lt, yra apskaičiuota pagal Sprendimų vykdymo instrukcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, nustatytų vykdymo išlaidų dydžius.
Atsižvelgdama į tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad skolininko A. K. atskirasis skundas yra nepagrįstas, todėl jis atmestinas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.