Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-307-425/2017

teisėja Vilma Stukaitė Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00735-2015-3

2017 m. gegužės 4 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Sankauskaitės, Birutės Valiulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. B. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-20-842/2016 pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovei N. B., trečiajam asmeniui D. S., išvadą teikiančiai Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas D. B. prašė teismo panaikinti vaiko gimimo įraše duomenis apie tai, kad jis, t.y. D. B. yra R. B. tėvas.

Nurodė, jog su atsakove susituokė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus, o 2012-02-10 pripažino tėvystę bendru pareiškimu R. P. (B.). Teigė, kad atsakovę pažinojo nuo 2000 metų, turėjo artimų santykių. 2004 metais, atlikęs laisvės atėmimo bausmę, susitiko su atsakove, kuri turėjo 3-4 metų dukrą R. P., ir kartu pradėjo gyventi. Paaiškino, jog 2004 metais prieš išvykstant į Airiją, atsakovė pasakė, jog R. yra jo duktė. Nurodė, neturėjęs pagrindo tikėti kitaip, nes atsakovės ir tuometinio jos vyro skyrybų metu paaiškėjo, jog R. nėra tuometinio atsakovės vyro duktė.

Paaiškino, jog nuo 2013-10-02 išėjo gyventi atskirai, tačiau per 2013-2014 metus siekė išsaugoti šeimą. Nurodė, kad 2014 m. lapkričio mėnesį atsakovė pasakė, jog R. B. nėra jo biologinė duktė. Nuo 2015 metų pradžios R. B. su juo nebebendravo, nors ieškovas siekė bendrauti su ja, rūpintis jos auklėjimu ir lavinimu, gyvenant dar kartu ją išlaikė. Tai, kad R. B. nėra jo duktė, leido suprasti ir atsakovės pasiūlyta santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pagal kurią R. B. išlaikymui siūlė ieškovui mokėti po 10 Eur kas mėnesį, kai ieškovo ir atsakovės bendro vaiko išlaikymui skirti 150 Eur kasmėnesines išmokas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieškovo ieškinį atmesti (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 2 p.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Iš Utenos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-12-455/2007 esančio Gimimo liudijimo nustatyta, kad R. P., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas – L. P., motina – N. P. (T. 1, b. l. 7).

Serologijos ir DNR laboratorijos 2006-11-10 Specialisto išvada Nr. S-m 103/06(01) nustatyta, kad L. P. nėra vaiko R. P. tėvas (Utenos rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-12-455/2007 T. 2, b. l. 89-90).

Utenos rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-12-455/2007 2007-10-12 sprendimu nutraukė L. P. ir N. P. santuoką dėl N. P. kaltės bei pripažino, kad L. P. nėra R. P. tėvas. Teismas padarė išvadą, kad N. P., nenutraukusi santuokos, buvo neištikima L. P., nuslėpė faktą, kad L. P. nėra dukters N. P. tėvas (T. 2, b. l. 181-184).

Utenos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-12-455/2007 liudytojas D. S. 2007-10-02 teismo posėdyje pripažino, kad „apie vaiką sužinojau 2006 m. gruodžio 3 d., kai N. paprašė padaryti DNR testą anoniminį“, „kad dukra mano, man paaiškėjo tik tuomet, kai pakvietė daryti DNR ekspertizę N.. Su dukra nebendravau.“ (T. 2, b. l. 152-153).

Iš R. B. Gimimo liudijimo nustatyta, kad duomenys apie nuginčytą L. P. tėvystę liudijime pakeisti 2008-01-02 (T. 1, b. l. 21).

D. B. ir N. B. susituokė (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 6).

R. P. 2012-02-10 pareiškimu pareiškė sutinkanti, kad jos gimimo įrašė Nr.22, sudarytame 2000-10-31 būtų įrašytas D. B. jos tėvu ir jai įrašyti jo pavardę (T. 1, b. l. 40).

Byloje esančiu 2012-02-14 Civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo, ištaisymo įrašu Nr.25 nustatyta, kad D. B. R. P. tėvu nurodytas, po duomenų po CBAĖ papildymo (T. 1, b. l. 22-23), pagal bendrą tėvų 2012-02-10 Pareiškimą, kuriame D. B. pareiškė, kad jis yra N. B. (duomenys neskelbtini) gimusios dukters R. P. tėvas, sutinka būti į dokumentus įrašytas vaiko tėvu ir suteikia jai savo pavardę (T. 1, b. l. 39).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2015-09-25 Ekspertizės aktu Nr. ES 274/15(01) nustatyta, kad D. B. nėra R. B. tėvas (T. 1, b. l. 85-89).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 str. 1 d.). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad sprendžiant su vaikais susijusius šeimos klausimus, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Tėvystės nuginčijimo klausimai taip pat sprendžiami vadovaujantis vaiko interesais (CK 3.142 str. 2 d., 3.146–3.148 str., 3.150 str.). Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 str. 2 d.). Šis aiškinimas nereiškia, kad vaiko kilmės nustatymas laikytinas prioritetiniu vaiko interesu, tačiau nurodo, jog būtina nuginčyti tėvystę tuo atveju, kai siekiama nustatyti kito asmens tėvystę. Dėl to ginčijant tėvystę kartu turėtų būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę, nes tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2010 m. balandžio 13 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010 ir kt.).

Dėl ieškininės senaties taikymo

Pagal CK 3.149 straipsnio 1 dalį duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Nagrinėjamos apeliacine tvarka civilinės bylos atveju vaiko tėvystę ginčija ieškovas D. B., 2012-02-10 Pareiškimu sutikęs būti įrašytas R. P. tėvu.

Pagal CK 3.152 straipsnio 1 dalį reikalavimui nuginčyti tėvystę taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Toks reglamentavimas nustatytas vaiko interesų naudai. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.

Atsakovė N. B. 2015-11-09 pareiškimu prašė teismą taikyti ieškinio senatį ieškovo reikalavimams (T. 1, b. l. 143).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nustatytas faktines bylos aplinkybes, susijusias su R. B., padarė išvadą, kad siekiant apginti vaiko, t. y. R. B. interesus, užtikrinti santykio apibrėžtumą ir stabilumą, nusprendė, kad praleistas ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo atnaujintinas ir R. B. gimimo liudijime įrašas apie jos tėvą naikintinas. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutikti nėra pakankamo pagrindo, nes nagrinėjamoje byloje yra pagrindas padaryti priešingą išvadą, kad ieškovas D. B. neturėjo jokio pagrindo manyti, kad jis gali būti R. B. tėvas, nes su R. B. motina atsakove N. B. jis pradėjo bendrauti tik 2004 m. o R. gimė (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamoje apeliacine tvarka civilinėje byloje teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovas D. B. neįrodė 2000 m. pažinojęs ir palaikęs artimus santykius su atsakove N. B., kad galėtų tikėtis esantis R. B. tėvas, todėl ieškovui tėvystės pripažinimo 2012-02-10 metu turėjo būti žinomas ir suvokiamas faktas, kad jis nėra ir negali būti R. P., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas. 2015-09-11 teismo posėdyje sprendžiant klausimą dėl DNR ekspertizės skyrimo, atsakovės N. B. atstovė rašytiniu atsiliepimu į ieškovo prašymą (T. 1, b. l. 71), teismo posėdyje žodžiu kategoriškai tvirtino, kad N. B. su ieškovu D. B. susipažino tik 2004 m., jau po dukros gimimo (T. 1, b. l. 74). Ieškovas teigė 2000 m. keletą kartų bendravęs su atsakove N. B., tačiau tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Teismo posėdyje R. B. nurodė, kad jai D. B. sakė, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausme, žurnale pamatė mamą (N. B. – teismas) ir R., kad po bausmės atlikimo susirado jas ir susipažino. Nei vienas iš byloje apklaustų liudytoju nepatvirtino teismui ieškovo ir atsakovės bendravimo fakto 2000 m.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo 2015-09-14 nutartimi paskirta teismo medicinos ekspertizė vaiko kilmei nustatyti buvo perteklinė, nes ieškovas tik nuo 2004 m. gyveno su N. B., todėl jam turėjo būti žinomas faktas, kad jis nėra ir negali būti R. tėvas, o ekspertizės paskyrimas ir joje iš anksto numanomas ekspertizės rezultatas ieškovui buvo reikalingas kaip vienas iš pagrindinių įrodymų, siekiant įrodyti esant nepraleistą CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminas nuginčyti tėvystę.

Vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 str. 2 d.). Svarbios priežastys yra vertinamoji aplinkybė, todėl būtina nustatyti ne tik jų objektyvų egzistavimą, bet ir asmens, kuris dėl šių priežasčių laiku nesikreipė į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, subjektyvų požiūrį į šias aplinkybes ir jų svarbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013). Priežasčių, kurios trukdė ieškovui D. B. anksčiau, t.y. per vienerius metus nuo tėvystės R. pripažinimo, pareikšti ieškinį teismui, nenustatyta.

Virš aptartais motyvais bei padarytomis išvadomis apeliacinės instancijos teismas preziumuoja, kad ieškovas D. B., 2004 m. susipažinęs su atsakovė N. B., žinojo, kad jis nėra jos dukros R. P., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, todėl nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo atnaujinti praleistą CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą, reikalavimui nuginčyti tėvystę, kurią pats ieškovas pripažino 2012-02-10 Pareiškimu (CPK 78 str., 185 str.). Kaip jau buvo pasisakyta, būtent ieškovo D. B. iniciatyva teismo nutartimi buvo paskirtos DNR ekspertizė, kurios rezultatas, kad ieškovas nėra R. B. tėvas, tiek ieškovui, tiek ir atsakovei iš anksto buvo žinomas, o ekspertizės skyrimo faktas, kaip jau buvo nurodyta, buvo reikalingas ieškovui, siekiant išvengti CK 3.152 straipsnio 1 dalyje numatytų 1 metų ieškinio senaties termino pasekmių.

Dėl tėvystės nuginčijimo

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje susidariusią situaciją, jog R. B. žinant tikrąją tiesą, todėl realiai egzistuojanti bei visų bylos dalyvių, taip pat ir R. B., suvokiama tikrovė turėtų būti įtvirtinta teisiškai, neįvertino kitų labai svarbių aplinkybių, nustatytų byloje, t. y., kad nuo 2004 m. iki 2013 m. tarp ieškovo D. B. ir R. B. susiformavo artimi, glaudūs šeimyniniai santykiai, kad R. priprato prie D. B., vadina jį tėvu, net ir ieškovo dirbtinio nebendravimo ir šaltumo rodymo paskutinių metų laikotarpiu, R. vis tiek jį pripažįsta savo tikruoju tėvu, kito tėvo neįsivaizduoja ir nenori. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas D. B. nurodytu laikotarpiu netinkamai būtų vykdęs savo kaip tėvo pareigas. Nors teismo posėdyje R. B. ir pasakė, kad nenori bendrauti su D. B. ir jo kaip tėvo nepriimtų, tačiau teismo posėdyje apklausta ekspertizę atlikusi teismo vaikų ir paauglių psichologė ekspertė patvirtino, kad teismo posėdyje nebuvo emocinio-psichologinio atvirumo, R. pozicija buvo gynybinė, mergaitė buvo stresinėje būsenoje, todėl jos atsakymai D. B. atžvilgiu ir buvo neigiami. Teismo psichologinės ekspertizės akte ekspertė padarė išvadą, kad R. B. atskirtis nuo ieškovo šiuo metu neatitinka jos interesų, kad teismui rekomenduojama apsvarstyti visas įmanomas galimybes, kuriomis būtų pasiektas bendras ieškovo ir atsakovės susitarimas, skatinantis reguliarų R. B. ir ieškovo bendravimą (T. 2, b. l. 19-23).

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs, kad ieškovas D. B. virš 8 metų tikrai tinkamai ir geranoriškai vykdė faktines tėvo pareigas, nes dukra R. prie jo yra prisirišusi, ne tik laikė, bet ir šiuo metu laiko jį savo tėvu, jai skaudu, kad paskutiniu laikotarpiu D. B. bendrauja tik su broliu F., o ji yra ignoruojama, daro išvadą, kad susidariusios situacijos atveju didesnis gėris ir vertybė yra apginti per eilę metų natūraliai susiformavusius ir stabilius buvusius - esamus tėvo ir dukters santykius negu ginti objektyvios tiesos konstatavimą, neturint jokių duomenų ir išvadų apie tokio pasikeitimą įtaką ir reikšmę R. B. tolimesniam gyvenimui, jos santykiui su pasikeitusiomis esminėmis aplinkybėmis, jai artimais žmonėmis. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. B. emocinis ryšys su biologiniu tėvu šiuo metu jos nesieja, lygiai taip pat biologinis tėvas labai rezervuotai ir nenoriai išsako savo poziciją dėl galimų tarpusavio santykių sukūrimo, kas leidžia daryti išvada, kad jie tarpusavio santykiams bent šiuo metu nėra pasirengę.

Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad tėvystės pripažinimas (CK 3.141–142 str.) yra labai rimtas pasekmes nepilnamečiam vaikui sukeliantis juridinis veiksmas, nes tėvystę pripažįstantis asmuo tampa faktiniu vaiko tėvu, vaikas prisiriša prie tėvo, atsiranda ilgalaikiai emociniai santykiai, kuriuos nutraukti galima tik esant labai svarbioms priežastims ir aplinkybėms. Nagrinėjamos apeliacine tvarka civilinės bylos atveju ieškovas D. B. yra atsakingas, kad R. jis nuo 2004 metų buvo faktinis tėvas, jis tikrai nepriekaištingai atliko tėvo pareigas dukrai, nes R. prie jo prisirišo, vadino savo tėvu, būtent dėl to buvo apribotos galimybės R. visą nurodytą laikotarpį bandyti siekti kontakto su jos biologiniu tėvu, biologinio tėvo artimaisiais ir t. t.

Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovas D. B. tėvystę ginčija ne dėl realiai pablogėjusių jo ir R. tarpusavio santykių, o tik dėl prasidėjusių skyrybų su atsakove N. B.. Teismas akcentuoja, kad tėvystės pripažinimas (CK 3.141 – 142 str.) negali būti siejamas su sudarymu santuokos su pripažinto vaiku motina, todėl ir nutraukiant santuoką su vaiko motina, santuokos nutraukimas negali būtų pakankamas pagrindas ginčyti pareiškimu pripažintą tėvystę.

Virš aptartais motyvais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo atnaujinti D. B. praleistą CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą ginčyti tėvystės pripažinimą bei tenkinti ieškovo ieškinį, pripažįstant, kad jis nėra biologinis R. B. tėvas ir panaikinti duomenis vaiko gimimo įraše. Ieškinio tenkinimas sukeltų neigiamas pasekmes R. B., todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas – ieškovo ieškinio reikalavimus atmesti.

Kadangi apeliacinis skundas patenkintas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas ieškovo ieškinį atsakovei N. B. atmesti, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi iš ieškovo priteistinos atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis už apeliacinį skundą bei advokato pagalbai apmokėti) bei teismo turėtos bylinėjimosi išlaidos (procesinių dokumentų įteikimas, ekspertizės atlikimas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo D. B. ieškinį, pripažinti, kad jis nėra biologinis R. B. tėvas ir panaikinti duomenis vaiko gimimo įraše Nr. 22 atmesti.

Priteisti iš D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 41 Eur žyminio mokesčio bei 1 440 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso 1 481 Eur N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 192,18 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.