Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas V. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, atsakovo atstovas), 156 530 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad laisvės atėmimo bausmę atliko Alytaus PN. Laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 7 d. iki 2019 m. birželio 28 d. pareiškėjas buvo apgyvendintas Alytaus PN 13 būrio gyvenamosiose patalpose, kurios buvo įrengtos virš suvirinimo ir metalo perdirbimo cecho. Pareiškėjas teigė, kad nuo 2019 m. spalio 23 d. jis gyveno kamerų tipo patalpose, kurios nebuvo priskiriamos gyvenamosios paskirties patalpoms. Pareiškėjas pažymėjo, kad jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma: 13 būrio gyvenamojoje patalpoje gyveno 6 asmenys, patalpa buvo apie 18 kv. m., o nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. iki 2019 m. spalio 23 d. jis buvo apgyvendintas 15 kameroje, kurioje gyveno 3 nuteistieji, plotas buvo apie 10 kv. m. Nuo 2020 m. sausio 14 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. pareiškėjas buvo laikomas drausmės grupėje 20 būrio 4 lokaliniame sektoriuje, patalpoje, kuri buvo 30 kv. m ploto ir kurioje gyveno 8 nuteistieji.

3. Pareiškėjas nurodė, jog jam nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas, gyvenamosiose patalpose buvo maži langai, ant langų uždėtos grotos, o prieš langą buvo aukšta tvora, mažinusi natūralaus apšvietimo patekimą į gyvenamąją patalpą. Gyvenamosiose kamerose nebuvo tinkamos ventiliacijos, kadangi dėl languose buvusių dvigubų grotų nebuvo įmanoma tinkamai išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Kadangi pareiškėjas gyveno virš metalo perdirbimo cecho, ore nuolat tvyrojo dujų ir metalo kvapas.

4. Pareiškėjas pažymėjo, jog sanitarinis mazgas, buvęs 13 būryje, nebuvo tinkamai atskirtas, kadangi jo viršuje ir apačioje buvo tarpai, todėl pareiškėjo privatumas buvo pažeistas, be to, sanitarinis mazgas buvo tupimas. Pareiškėjas nurodė, kad Alytaus PN nebuvo išduodamos higienos priemonės motyvuojant tuo, kad pareiškėjas turėjo lėšų asmeninėje banko sąskaitoje ir galėjo jas įsigyti pats. Pareiškėjas teigė, jog, remiantis nacionalinės ir tarptautinės teisės aktais bei teismų praktika, Alytaus PN administracija privalėjo pareiškėjui išduoti higienos priemones, nepriklausomai nuo to, ar jis turėjo pinigines lėšas šioms priemonėms įsigyti. Pareiškėjas nurodė, jog šiomis priemonėmis jis neaprūpinamas jau nuo 2017 m. gruodžio 21 d. Pareiškėjas buvo vedamas į dušą vieną kartą per savaitę 15 minučių, nors turėjo būti vedamas du kartus. Duše pareiškėjui nebuvo užtikrinamas privatumas.

5. Pareiškėjas nurodė, jog jis galėjo pasivaikščioti pasivaikščiojimo kiemelyje tik vieną valandą. Pasivaikščiojimo kiemeliai maži, nebuvo jokio inventoriaus, skirto poilsiui ir sportui (išskyrus skersinį). Alytaus PN nebuvo organizuojama jokia veikla už kameros ribų, nevykdoma socialinė reabilitacijos programa, nesudaromas individualus socialinės reabilitacijos planas. Gyvenamosiose patalpose nėra televizoriaus, neleidžiama turėti kompiuterio ir naudotis internetu, bibliotekoje nebuvo pageidaujamos ir aktualios literatūros. Taksofonai, įrengti koridoriuose arba kontrolės postuose, neįrengus kabinų privatumui užtikrinti. Trūko taksofonų, todėl ne visada pageidaujamu laiku pavykdavo paskambinti artimiesiems ar draugams. Pareiškėjas, būdamas kamerų tipo patalpoje, iš viso negalėjo skambinti 30 parų. Pareiškėjui atliekant drausminę nuobaudą kamerų tipo patalpoje laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. iki 2019 m. spalio 23 d., pasimatymai buvo draudžiami, o, būnant drausmės grupėje, buvo draudžiami ir ilgalaikiai pasimatymai. Todėl, pareiškėjo teigimu, jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė pažeminimu, depresija, nuotaikų kaita, nerimu, irzlumu, nemiga, galvos skausmais, pablogėjo santykiai su artimaisiais.