- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-07
- Bylos Nr.
- e2A-493-275/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- A. A., N. A.
- Atsakovas
- I. K.
- Kategorijos
- 2.4.2.2Nuosavybės teisės įgyvendinimas
- 3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Tatjanos Žukauskienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) I. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 23 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovų A. A. ir N. A. ieškinį atsakovei I. K. dėl teisės atlikti pastato rekonstrukciją be žemės sklypo bendraturčio sutikimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybė, kuriai atstovauja Vilniaus miesto savivaldybės administracija, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai A. A. ir N. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti ieškovams teisę be atsakovės I. K. sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą ir atlikti pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją ir statybą pagal Jurevičiaus tapybos ir projektavimo įmonės parengtą projektą Nr. 17-10, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovams asmeninės nuosavybės teisėmis priklauso pagalbinio ūkio paskirties pastatas – daržinė, esantis (duomenys neskelbtini). Siekdami šį pastatą rekonstruoti, ieškovai kreipėsi į Jurevičiaus tapybos ir projektavimo įmonę, kuri parengė jo techninį projektą Nr. 17-10. Projekto tikslas – esamo, fiziškai nusidėvėjusio, pagalbinio ūkio paskirties statinio, priskiriamo prie pirmos grupės nesudėtingų statinių, rekonstravimas; rekonstrukcijos metu numatoma statinį išplėsti į ilgį ir į aukštį, nekeičiant pastato paskirties. Anot ieškovų, kadangi rekonstruotinas pastatas yra žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) , kuris bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso A. A., N. A., D. D., N. D. ir atsakovei I. K., tai pastato rekonstrukcijai atlikti, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 4 punkte, yra būtini sklypo bendraturčių sutikimai. Nurodė, kad D. ir N. D. minėtus sutikimus yra davę, o atsakovė I. K. - ne. Pažymėjo, kad atsakovė 2017 m. lapkričio 23 d. buvo davusi raštišką ir notariškai patvirtintą sutikimą minėto statinio rekonstrukcijai, tačiau šiai dienai ji sutikimo rekonstruoti pastatą nebeduoda, nenurodydama jokios svarbios priežasties. Nurodė, kad atlikus ginčo pastato rekonstrukciją, faktinė sklypo bendraturčių padėtis nepasikeis ir atsakovės teisėti interesai nenukentės. Ieškovų teigimu, tarp bendraturčių žemės sklype nustatyta naudojimosi sklypu tvarka; ginčo pastatas yra ieškovų naudojamoje žemės sklypo dalyje ir niekaip nesusijęs su atsakovės naudojama žemės sklypo dalimi.
3. Atsakovė I. K. su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškovų ieškinį atmesti.
4. Nurodo, kad ji žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininke tapo po jos tėvo M. D. mirties, paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo pagrindu. 2017 m. pabaigoje ieškovai kreipėsi į atsakovę su prašymu duoti sutikimą atlikti jiems priklausančios pastato – daržinės, remontą. 2017 m. lapkričio 23 d. tokį sutikimą davė su sąlyga, jog nebūtų padidinti išoriniai daržinės gabaritai, tačiau, anot atsakovės, pagal ieškovų prašymą buvo parengtas toks pastato rekonstrukcijos projektas, iš kurio matosi, jog rekonstruojamo pastato išoriniai matmenys pasikeis. Aiškina, kad nors ieškinyje nurodyta, jog pastato paskirtis nebus keičiama, o pastatas bus naudojamas kaip sandėlis, tačiau parengti pastato rekonstrukcijos brėžiniai kelia abejonių dėl šių teiginių teisingumo, nes pagal parengtą projektą pastatas yra plečiamas – virš cokolinio aukšto bus įrengiamas 1 aukštas, pirmajame aukšte projektuojamų patalpų aukštis bus nuo 4,80 m iki 5,45 m., o pastato stoge yra numatoma įrengti stoglangius. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, atsakovė, susipažinusi su pastato rekonstrukcijos projektu, informavo ieškovus, kad su tokiu pastato rekonstrukcijos projektu nesutiks.
5. Atsakovė pažymėjo, kad iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matosi, kad ieškovai ginčo pastato savininkais tapo tik Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2YT-20471-779/2016, ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-395-262/2017, pagrindu. Taigi, atsakovės vertinimu, 2012 m. liepos 12 d. ieškovai dar nebuvo ginčo pastato savininkais, todėl žemės sklypo bendrasavininkai negalėjo duoti ieškovams sutikimo dėl šio pastato rekonstrukcijos ar remonto.
6. Be to, anot atsakovės, D. D. ir N. D. šiuo metu taip pat nesutinka, kad ieškovams priklausančio ginčo pastato rekonstrukcija būtų vykdoma pagal ieškovų pateiktą rekonstrukcijos projektą. Teigia, kad visi žemės sklypo bendrasavininkai, šiame žemės sklype esančių statinių ir patalpų savininkai privalo turėti lygias teises atlikti jiems priklausančių objektų rekonstrukciją, didinant šių patalpų plotą. Nurodo, kad ieškovams atlikus dar ir ginčo pastato rekonstrukcijos darbus bei dar labiau padidinus žemės sklypo užstatymo intensyvumą, atsakovė neturės galimybės rekonstruoti/statyti pastatų/patalpų, nes sklypo užstatymo intensyvumas jau bus išnaudotas. Be to, aiškina, kad ieškovai turėjo pareigą atskleisti visą informaciją apie planuojamą rekonstruoti ginčo pastatą, tačiau iki kreipimosi į teismą visos informacijos atsakovei nebuvo pateikę.
Atsiliepimas
7. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė, kuriai atstovauja Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atsiliepime į ieškinį prašo ieškinio tenkinimo klausimą spręsti atsižvelgiant į Vilniaus miesto savivaldybės atsiliepime išdėstytas aplinkybes, šio ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus bei Lietuvos teismų suformuotą praktiką.
8. Pažymėjo, kad kito bendraturčio sutikimo nedavimas reiškia bendraturčių nesutarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo atsiradimą. Kai bendraturtis siekia įgyvendinti savo, kaip galimo statytojo, teisę, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę kaip tokią, bet tik jos įgyvendinimo būdą ir sąlygas. Tačiau tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus (rekonstrukcijos) inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Vilniaus miesto savivaldybė atkreipia dėmesį į tai, kad iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų objektyviai nėra galimybės nustatyti, ar ieškovai yra tinkamai įvykdę bendraturčių informavimo pareigą, t. y. ar suteikta informacija apie planuojamus statybos darbus atitinka anksčiau nurodytus kriterijus, ar iš ieškovų atsakovei I. K. siųsto el. laiško ir jo priedų pastaroji turėjo realią galimybę tinkamai susipažinti su būsimais statybos darbais, jų apimtimi, projektiniais sprendiniais ir jų įtaka atsakovės, kaip žemės sklypo bendraturtės, teisėms. Trečiojo asmens teigimu, tuo atveju, jeigu teismas spręstų, kad atsakovė buvo tinkamai supažindinta su planuojamų statybos darbų apimtimi, ieškovai tinkamai pristatė parengtą projektą ir sudarė galimybes su juo atsakovei susipažinti ir įvertinti, Vilniaus miesto savivaldybė mano, jog pateiktas atsakovės nesutikimas turėtų būti motyvuotas, atskleidžiantis neigiamą projektinio pasiūlymo poveikį atsakovės, kaip bendraturtės, teisės ir teisėtiems interesams. Pažymi, kad iš byloje esančių įrodymų tinkamai įvertinti ar tai buvo padaryta neturi galimybės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 23 d. sprendimu ieškinį tenkino. Leido ieškovams A. A. ir N. A. be atsakovės I. K. sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą ir atlikti pastato – daržinės, esančios (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją ir statybą pagal Jurevičiaus tapybos ir projektavimo įmonės parengtą projektą Nr. 17-10.
10. Nurodė, kad iš bylos duomenų matyti, kad D. ir N. D. sutikimus dėl ginčo pastato rekonstrukcijos yra davę. Nors atsakovė teigia, kad šie sutikimai iš esmės negalioja, nes buvo pateikti dar iki ieškovams tampant ginčo pastato savininkais (be to, anot atsakovės, minėti asmenys šiuo metu taip pat nepritaria ginčo pastato rekonstrukcijai), tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė byloje neturi teisinės reikšmės, kadangi byloje sprendžiamas klausimas tik dėl atsakovės sutikimo ginčo pastato rekonstrukcijai. Teismas pažymėjo, kad statybos leidimus išduodanti institucija vertins, ar yra gauti visi žemės sklypo bendrasavininkių sutikimai dėl pastato rekonstrukcijos, taip pat ar jie yra tinkami (galiojantys); nagrinėjamu atveju, kaip minėta, tai nėra šios bylos dalykas. Taip pat byloje pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus raštas dėl statinio rekonstrukcijos, iš kurio matyti, kad Nacionalinės žemės tarnyba neprieštarauja ginčo pastato rekonstrukcijai. Iš bylos duomenų (ginčo pastato projekto duomenų) taip pat matyti, kad 2017 m. spalio 23 d. Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės akte Nr. IV. 17-10-05 nustatyta, kad pastato – daržinės rekonstravimo projektas atitinka paveldo tarnybos reglamentų ir kituose teisės aktuose nustatytus paveldosaugos reikalavimus, užtikrinančius autentiškumo išsaugojimą.
11. Nustatė, kad atsakovė I. K. 2017 m. lapkričio 23 d. buvo davusi raštišką ir notariškai patvirtintą sutikimą minėto statinio rekonstrukcijai, tačiau su sąlyga, jog nebūtų padidinti išoriniai daržinės gabaritai. Ieškinio pateikimo dienai, kaip minėta, atsakovė sutikimo dėl pastato – daržinės, esančios (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos nebeduoda. Viena vertus, ieškovai iš esmės neginčijo, kad nebuvo pateikę atsakovei visos turimos informacijos dėl ginčo pastato rekonstrukcijos (projekto). Kita vertus, nagrinėjamu atveju ieškovai kartu su ieškiniu pateikė tiek teismui, tiek atsakovei projektuotojo Jurevičiaus tapybos ir projektavimo įmonės parengtą techninį projektą, kuriame įvardijami būsimi rekonstrukcijos darbai, todėl, teismo vertinimu, vien nurodyta aplinkybė – ieškovų netinkamas atsakovės informavimas dėl ginčo pastato rekonstrukcijos darbų, nesudaro pagrindo netenkinti ieškovų ieškinyje pareikšto reikalavimo, nes tai būtų neproporcinga padarytam pažeidimui (atsakovė šiuo metu yra tinkamai informuota apie projektą, tačiau vis tiek jam nepritaria).
Atsiliepimas
12. Teismas sprendė, kad atsakovės atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu nurodyti argumentai apie galimai pažeistinas rekonstrukcijos atlikimu atsakovės teises yra deklaratyvūs, nepaneigiantys ieškovų nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip jau minėta, pareiga įrodyti, jog atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui (nagrinėjamu atveju – atsakovei), t. y. atsisakydamas duoti sutikimą bendraturtis turi motyvuoti savo atsakymą, nurodydamas kuo numatomos statybos ar rekonstrukcija pažeidžia jo, kaip bendrasavininko, interesus, o teismui pripažinus jo atsisakymo motyvus nepagrįstais, statytojui gali būti pripažįstama teisė vykdyti statybas ar rekonstrukciją be bendraturčio(-ių) sutikimo teismo sprendimu. Nagrinėjamu atveju atsakovė, kuriai šioje byloje tenka įrodinėjimo našta, teismo vertinimu, neįrodė, jog jos padėtis ieškovams vykdant rekonstrukciją, kaip nors realiai ir esmingai pablogės. Teismas pažymėjo, kad atsakovės motyvai, jog ieškovams atlikus ginčo pastato rekonstrukciją padidės bendrai valdomo žemės sklypo užstatymo intensyvumas ir atsakovė negalės pati atlikti panašaus pobūdžio darbų (statyti/rekonstruoti pastatus/patalpas, priklausančius atsakovei) savo sklypo dalyje, teismo vertinimu, nesudaro pakankamo pagrindo atsisakyti duoti sutikimą statybai/rekonstrukcijai. Kaip minėta, bendrame žemės sklype vykdant statybas neišvengiamai atsiranda tam tikras neigiamas poveikis kitiems žemės sklypo bendraturčiams, tačiau užstatymo intensyvumo padidėjimas nelaikytinas esminiu atsakovės naudojimosi jos nuosavybe pablogėjimu, kuris iš esmės pakeistų jos gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki ginčo rekonstrukcijos. Be to, atsakovė patvirtino, kad jokių realių veiksmų dėl kažkokių statybos/rekonstrukcijos darbų jai priklausančioje žemės sklypo dalyje nėra atlikusi ir iš esmės neplanuoja; kritiškai vertintini atsakovės argumentai, jog atsakovė laukia realaus užstatymo ploto sužinojimo ir tik po to galimai planuotų tam tikrų statybų/rekonstrukcijos atlikimą (CPK 185 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
13. Pirmosios instancijos teismas taip pat kritiškai vertino atsakovės argumentus, kad ieškovų pateiktame projekte galimai neteisingai nurodomi ginčo žemės sklype esančių pastatų plotai ir atitinkamai užstatymo intensyvumas (ieškovams renovavus kitą statinį, tačiau nenurodant ir neregistruojant jo pasikeitusio ploto), nes, teismo vertinimu, jie yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais/objektyviais paaiškinimais (CPK 12, 178 straipsniai). Nustatyta, kad projekte nurodyti duomenys atitinka Nekilnojamojo turto registre nurodytus duomenis. Kita vertus, jeigu tokie duomenys ir pasitvirtintų (atsakovė juos įrodytų), atsakovė turi teisę ginčyti nurodytą ginčo pastato projektą įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat pažymėtina, kad atsakovė turi teisę kreiptis į atitinkamas institucijas, prižiūrinčias statybų teisėtumą, dėl ieškovų planuojamų/atliekamų rekonstrukcijos darbų teisėtumo, jeigu manys, jog statybos darbai neatitinka teisės aktų reikalavimų, pažeidžia jos interesus, pastatas statomas/rekonstruojamas ne pagal projektą ir pan.
14. Teismas sprendė, kad atsakovės nesutikimo su rekonstrukcijos atlikimu argumentai nėra motyvuoti ir pagrįsti, atsisakymas duoti sutikimą atlikti ginčo pastato rekonstrukcijos darbus pažeidžia ieškovų, kaip bendraturčių, teisę naudotis bendrąja daline nuosavybe. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad ieškovų ketinama atlikti ūkio paskirties pastato – daržinės rekonstrukcija, pakeis bendraturtės – atsakovės, gyvenimo ir veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kels grėsmę statinio saugumui, apsunkins jo eksploatavimo sąlygas ir pan., todėl ieškovų ieškinį tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
15. Apeliantė (atsakovė) I. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovų A. A. ir N. A. ieškinį atmesti.
16.1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nuomone, atsakovės motyvai, jog ieškovams atlikus ginčo pastato rekonstrukciją padidės bendrai valdomo žemės sklypo užstatymo intensyvumas ir atsakovė negalės pati atlikti panašaus pobūdžio darbų (statyti/rekonstruoti pastatus/patalpas, priklausančius atsakovei) savo sklypo dalyje, teismo vertinimu, nesudaro pakankamo pagrindo atsisakyti duoti sutikimą statybai/rekonstrukcijai. Sprendime nurodyta, kad atsakovė jokių realių veiksmų dėl kažkokių statybos/rekonstrukcijos darbų jai priklausančioje žemės sklypo dalyje nėra atlikusi ir iš esmės neplanuoja; todėl kritiškai vertina atsakovės argumentus, jog atsakovė laukia realaus užstatymo ploto sužinojimo ir tik po to galimai planuotų tam tikrų statybų/rekonstrukcijos atlikimą. Teismo nuomone, dėl nurodytų priežasčių atsakovė neįvykdė jai nustatytos pareigos įrodyti, kad parengtas Daržinės projektas pažeidžia jos interesus. Pažymėjo, kad šie teismo argumentai yra nepagrįsti. CK 1.137 str. 2 d. numato, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Akivaizdu, kad visi žemės sklypo bendrasavininkiai ir žemės sklype esančių statinių ir patalpų savininkai privalo turėti lygias teises atlikti jiems priklausančių objektų rekonstrukciją, didinant šių patalpų plotą. Tokios teisės suteikimas tik daliai bendrasavininkių prieštarautų nurodytiems sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams.
16.2. Pažymėjo, kad ieškovai nėra tinkamai atskleidę informacijos apie žemės sklypo užstatymo intensyvumą. Sprendime nurodyta, kad teismas šiuos atsakovės argumentus vertina kritiškai, nes jie yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais/objektyviais paaiškinimais. Sprendime taip pat teigiama, kad projekte nurodyti duomenys atitinka Nekilnojamojo turto registre nurodytus duomenis. Kuo remdamasis teismas padarė tokią išvadą, yra neaišku. Kaip jau buvo nurodyta, ieškovų pateiktame Daržinės rekonstrukcijos projekte nėra pateikta jokių skaičiavimų kaip buvo nustatytas projekte nurodytas žemės sklypo užstatymo intensyvumo rodiklis - 0,3. Teismas tokių skaičiavimų taip pat nepateikė (vertinus ieškovo pateiktame Daržinės rekonstrukcijos projekte esančių Nekilnojamojo turto registro išrašus darytina išvada, kad šiuo metu žemės sklype esančių pastatų bendras patalpų plotas yra 567,35 kv.m. (pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) - 72,17 kv.m.; pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) - 229,78 kv.m.; pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) - 75,01 kv.m.; pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) - 190,39 kv.m.; pastatas (garažai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra už ginčo žemės sklypo ribų, o Daržinės plotas Nekilnojamojo turto registre iš viso nėra įregistruotas). Atsižvelgiant į šiuos duomenis, tikslus žemės sklypo užstatymo intensyvumo rodiklis yra 0,3343 (567,35 kv.m. : 1697 kv.m.). Pagal pateiktą projektą numatomas Daržinės plotas po rekonstrukcijos būtų 58,13 kv.m. (1 t., b.l. 40). Vadinasi, bendras visų patalpų plotas padidėtų iki 625,48 kv.m., o žemės sklypo užstatymo intensyvumas - iki 0,3686. Taigi, vien tik dėl Daržinės rekonstrukcijos projekto įgyvendinimo būtų išnaudota apie pusę dar galimo žemės sklypo užstatymo intensyvumo padidinimo (0,0343 iš 0,0657).
16.3. Dėl šios priežasties informacija apie tai kaip gali pasikeisti Nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemės sklype esančių pastatų patalpų pagal anksčiau ieškovams išduotus statybos leidimus (šiuo atveju pagal 2012-09-25 išduotą statybos leidimą) yra svarbi. Nes galima situacija, kad po Daržinės rekonstrukcijos projekto įgyvendinimo žemės sklypo užstatymo intensyvumo rodikliai būtų visiškai išnaudoti. Atsakovė, neturėdama nurodytos informacijos, negali pateikti savo galutinės nuomonės dėl ieškovų pateikto reikalavimo duoti sutikimą atlikti Daržinės rekonstrukciją. Neturėdama realios informacijos apie žemės sklypo užstatymo intensyvumo rodiklius, atsakovė negali planuoti jai priklausančių patalpų rekonstrukcijos, nes paaiškėjus, kad jai priklausančių patalpų ploto padidinimas jau yra neįmanomas, ji patirtų bereikalingų išlaidų rekonstrukcijos projektų rengimui.
16.4. Pažymėjo, kad iš byloje esančio Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus rašto negalima suprasti kokio statinio rekonstrukcijai šis sutikimas yra duotas. Šis sutikimas yra duotas 2015 m. rugpjūčio 5 d. Abejotina, ar šis sutikimas buvo duotas Daržinės rekonstrukcijai, nes tuo metu Daržinės rekonstrukcijos projektas dar nebuvo parengtas. Be to, ieškovai šio sutikimo metu net nebuvo Daržinės savininkais., nes iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matosi, kad ieškovų nuosavybės teisė į Daržinę viešame registre buvo įregistruota tik nuo 2017 m. birželio 8 d.
Atsiliepimas
16. Ieškovai A. A. ir N. A. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti sprendimą palikti nepakeistą.
17.1. Nurodė, kad ieškovei dar iki ieškinio padavimo buvo pateikta visa su ginčo pastato rekonstrukcija susijusi informacija. Be to šioje byloje nėra esminė aplinkybe, ar buvome pateikę atsakovei visą turimą informaciją dėl ginčo pastato rekonstrukcijos (projekto) iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, į pačia bylą buvo pateiktas Jurevičiaus tapybos ir projektavimo įmonės parengtas techninis projektas, kuriame ir buvo detalizuoti visi būsimi rekonstrukcijos darbai, todėl, atsakovės argumentai, tokie kaip: ji nebuvo tinkamai informuota, jog ji negalėjo tinkamai parengti asmeninės pozicijos dėl planuojamos vykdyti statinio rekonstrukcijos, šiame kontekste yra nepagrįsti. Su projektu ji susipažino vėliausiai teisme, tačiau vis tiek ji jam nepritarė neturėdama jokių pagristų argumentų.
17.2. Pažymėjo, kad atsakovės argumentai apie rekonstrukcijos atlikimo metu pažeistinas jos ir kitų bendraturčių teises yra tik deklaratyvaus pobūdžio. Tokie jos argumentai nepaneigia ieškovų nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų. Teismui pateiktame daržinės rekonstrukcijos projekte nurodoma, jog sklypo užstatymo intensyvumas, tiek iki rekonstrukcijos, tiek po to bus 0,3. Reiškia, priešingai nei nurodo atsakovė, sklypo užstatymo intensyvumas nesikeis. Šiai aplinkybei paneigti atsakovė teismui nepateikė jokių įrodymų, o tik savo samprotavimus. Tuo tarpu pagal LR CPK 178 str. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus.
17.3. Ieškovų manymu, kad priežastys iš tiesų yra subjektyvios - tai pavydas dėl to, kad ieškovai nori vykdyti pastato rekonstrukciją, ko pasėkoje turės atnaujintą statinį. Ši priežastis atsispindi ir pačiame apeliaciniame skunde, kuriame kalbama apie visai kitus taip pat rekonstruotus ieškovų statinius, kurie su bylos nagrinėjimo dalyku niekaip nesusiję.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
2. Pirmosios instancijos teismas sprendime įvertino atsakovės argumentus dėl to, kad ieškovams atlikus ginčo pastato rekonstrukciją, padidės bendrai valdomo žemės sklypo užstatymo intensyvumas ir atsakovė negalės pati atlikti panašaus pobūdžio darbų (statyti/rekonstruoti pastatus/patalpas, priklausančius atsakovei). Teismas padarė išvadą, kad tai, jog ieškovams atlikus ginčo pastato rekonstrukciją, padidės bendrai valdomo žemės sklypo užstatymo intensyvumas ir atsakovė negalės pati atlikti panašaus pobūdžio darbų (statyti/rekonstruoti pastatus/patalpas, priklausančius atsakovei) savo sklypo dalyje, teismo vertinimu, nesudaro pakankamo pagrindo atsisakyti duoti sutikimą statybai/rekonstrukcijai. Taip pat padarė išvadą, kad užstatymo intensyvumo padidėjimas nelaikytinas esminiu atsakovės naudojimosi jos nuosavybe pablogėjimu, kuris iš esmės pakeistų jos gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki ginčo rekonstrukcijos. Tai, kad atsakovė patvirtino, kad jokių realių veiksmų dėl kažkokių statybos/rekonstrukcijos darbų jai priklausančioje žemės sklypo dalyje nėra atlikusi ir iš esmės neplanuoja, buvo pagrindu teismui daryti išvadą, kad atsakovė nenurodo aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad ieškovai pateiktu pastato rekonstrukcijos projektu pažeis atsakovės turimą teisę vykdyti statybas jai priskirtoje žemė sklypo dalyje. Kolegija daro išvadą, kad kilus ginčui tarp bendrasavininkių dėl vieno ši jų teisės vykdyti pastato rekonstrukciją, kitas bendrasavininkis, teigdamas, kad pasikeitęs sklypo užstatymo intensyvumas pažeis jo teises, turit pateikti įrodymus, kokią dalį turimo žemės sklypo jis pageidauja taip pat naudoti ateityje užstatymui, ir toks užstatymas nebus leidžiamas statybų priežiūrą vykdančių institucijų dėl nustatytų norminiuose aktuose užstatymo ribų. Taigi, tik pateikti įrodymai apie konkrečios bendrasavininkio ( šiuo atveju atsakovės) teisės pažeidimą būtų pagrindu atmesti ieškovų prašymą pripažinti ieškovams teisę be atsakovės I. K. sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą ir atlikti pastato – daržinės, esančios (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją ir statybą. Teismo sprendime padaryta išvada, kad atsakovė iš esmės neplanuoja realiai vykdyti statybas ar rekonstrukciją, buvo pagrindu tenkinti ieškovų reikalavimą. Atsakovės argumentai, kad ji laukia realaus užstatymo ploto sužinojimo ir tik po to galimai planuotų tam tikrų statybų/rekonstrukcijos atlikimą (CPK 185 straipsnis), atmestini, nes iš pateikto projekto atsakovė turi galimybę sužinoti apie tai, koks sklypo plotas bus užstatomas dėl pastato rekonstrukcijos.
18 Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, jog tikslus žemės sklypo užstatymo intensyvumo rodiklis yra 0,3343 (567,35 kv.m. : 1697 kv.m.). Pagal pateiktą projektą numatomas Daržinės plotas po rekonstrukcijos būtų 58,13 kv.m. (1 t., b.l. 40)., dėl to bendras visų patalpų plotas padidėtų iki 625,48 kv.m., o žemės sklypo užstatymo intensyvumas - iki 0,3686. Nurodo, kad vien tik dėl Daržinės rekonstrukcijos projekto įgyvendinimo būtų išnaudota apie pusę dar galimo žemės sklypo užstatymo intensyvumo padidinimo (0,0343 iš 0,0657). Taigi, kitą pusę galimo užstatymo intensyvumo yra galimybė panaudoti, kodėl tuo negalėtų pasinaudoti atsakovė, nepatiekti argumentai, todėl kolegija daro išvadą, kad ieškovams atlikus rekonstrukciją, dar yra galimybė užstatyti tam tikrą dalį sklypo, kad ši dalis nepatenkins atsakovės interesų, tokie duomenys nepateikti. Sutiktina su atsakovės argumentais, kad visi žemės sklypo bendrasavininkiai ir žemės sklype esančių statinių ir patalpų savininkai privalo turėti lygias teises atlikti jiems priklausančių objektų rekonstrukciją, didinant šių patalpų plotą, tačiau atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji nebegalės pasinaudoti šia teise, pripažinus ieškovų teisę vykdyti rekonstrukciją be jos sutikimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321 str., 326 str. 1 d. 1 p., teismas,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.