Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Antanavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs M. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutarties M. B. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas M. B. surašytas už tai, kad jis 2015-05-08, 15.34 val. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyboje, policijos pareigūnui pareikalavus, kad būtų atskleistas teisės pažeidimas, nepateikė duomenų apie asmenį 2014-05-29, 12.02 val. Kauno r. sav. (Kaunas-Prienai-Alytus) 9,85 kilometre vairavusį jo įmonei priklausantį automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 20 str. 2 p.

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialisto 2015-05-28 nutarimu M. B. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 133¹ str. 1 d., padarymą buvo paskirta 187 Eur bauda.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog paskirta 187 EUR bauda yra nepagrįstai didelė. Lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o M. B. veiksmuose nebuvo tyčios, t. y. jis nemanė veikiantis priešingai teisei ir nesiekė taip veikti (ATPK 10 str.). Todėl net ir nusprendus, kad jis padarė pažeidimą, nustatytą ATPK 133¹ str. 1 d., manytina, kad jam turėjo būti skirta minimali bauda – 86 eurai.

Motyvuojamoji dalis

M. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2015-08-13 nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str.1 d.). Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio M. B. nesutinka su išvada, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 133¹ str. 1 d.

Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutartį, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl M. B. kaltės padarius ATPK 133¹ str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Priimdamas skundžiamą nutartį apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų naikinti skundžiamą nutartį.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2015-05-08, 15.34 val. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyboje, policijos pareigūnui pareikalavus, kad būtų atskleistas teisės pažeidimas, nepateikė duomenų apie asmenį 2014-05-29, 12.02 val. Kauno r. sav. (Kaunas-Prienai-Alytus) 9,85 kilometre vairavusį jo įmonei priklausantį automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Pagal ATPK 133¹ str. 1 d. administracinė atsakomybė kyla už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų, nustatytų SEAKĮ, neatlikimą. Minėta ATPK norma yra blanketinė, nukreipianti į SEAKĮ. Tuo tarpu SEAKĮ 20 str. 2 d. nurodyta, kad policijos pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. SEAKĮ 20 str. 2 d. nuostata iš esmės atkartota KET 32.1 punkte.

Apeliaciniame skunde M. B. akcentuoja, jog UAB (duomenys neskelbtini) automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę perleido 2014-05-19, todėl pažeidimo padarymo metu nebuvo automobilio savininkas ir negalėjo būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Tačiau atkreipiamas dėmesys, jog SEAKĮ 2 str. 57 p. nustatyta, jog transporto priemonės savininkas – asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso transporto priemonė. Pagal LR VRM CDB duomenis, minėtas automobilis VĮ „Regitra“ Kauno filiale buvo įregistruotas 2014-05-29 09 val. 53 min. UAB (duomenys neskelbtini) vardu, todėl pažeidimo padarymo metu jis priklausė UAB (duomenys neskelbtini). Nors byloje yra pateikta PVM sąskaita-faktūra, kurioje nurodoma, kad 2014-05-19 automobilis „Renault Megane“ buvo parduotas N. L., tačiau M. B. nepateikė tai patvirtinančios pirkimo-pardavimo sutarties ir nenurodė N. L. anketinių duomenų, todėl tai laikoma gynybinio pobūdžio versija, kuria siekiama išvengti administracinės atsakomybės.

Nustačius teisėtą transporto priemonės savininką, būtina aiškintis, ar jis tinkamai įvykdė SEAKĮ 20 str. 2 d. numatytą jam pareigą nurodyti, kas pažeidimo padarymo metu naudojosi jo transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) nurodytus duomenis turi pateikti policijos pareigūnui pareikalavus. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) raštai dėl informacijos suteikimo buvo siunčiami 2014-07-04, 2014-10-07, 2015-02-12 ir 2015-04-16. Pagal Lietuvos pašto siuntų paieškos informaciją (Nr. RN058279751LT) nustatyta, kad 2015-04-23 siunta pristatyta ir įteikta gavėjui. Tačiau UAB (duomenys neskelbtini) direktorius M. B. jokių duomenų apie asmenį, kuris pažeidimo padarymo metu vairavo UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį, nepateikė. Be to, 2015-05-08 15.34 val. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyboje M. B., policijos pareigūnui pareikalavus, kad būtų atskleistas teisės pažeidimas, nepateikė duomenų apie asmenį 2014-05-29, 12.02 val. Kauno r. sav. (Kaunas-Prienai-Alytus) 9,85 kilometre vairavusį jo įmonei priklausantį automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi konstatuojama, jog M. B. pagrįstai pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 133¹ str. 1 d.

Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su paskirtos nuobaudos dydžiu ir teigiama, kad 187 EUR bauda yra nepagrįstai didelė. ATPK 30 str., reglamentuojančiame nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 30² str. 1 d. numatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

Nagrinėjamu atveju skiriant nuobaudą M. B. aukščiau nurodytos taisyklės pažeistos nebuvo. Kadangi M. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, todėl pagrįstai paskirta nuobauda, atitinkanti ATPK 133¹ str. 1 d. sankcijos vidurkį.

Esant šioms aplinkybėms konstatuojama, jog Kauno apylinkės teismo 2015-08-13 nutartis teisėta ir pagrįsta, ją naikinti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistą ir M. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.