Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Jūratė Jakubonienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutarties D. S. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas D. S. surašytas už tai, kad jis 2014 m. birželio 20 d. 8.15 val. Kaune, Chemijos g. 4B-303, policijos pareigūnui pareikalavus, kad būtų atskleistas administracinis teisės pažeidimas, būdamas transporto priemonės valdytoju, nenurodė visų LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnyje nurodytų duomenų (gimimo datos ir gyvenamosios vietos) apie asmenį, kuris 2014 m. balandžio 22 d. 8.44 val. naudojosi jo valdomu automobiliu Mercedes Benz C240, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas padarė administracinį teisės pažeidimą, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 32.1 punkto reikalavimus, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20.2 straipsnį.

Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį motyvavo prielaidomis ir spėjimais, o ne administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga ir ATPK 256 straipsnyje nurodytais įrodymais. Priešingai ATPK 283 straipsnio 2 daliai, bylą nagrinėjant teisme nebuvo tiriamas įrodymas – policijos pareigūno reikalavimas, nors tokio įrodymo byloje nėra, teismas konstatavo, kad apeliantas jo neįvykdė.

Apelianto nuomone, byloje nenustatytas administracinio teisės pažeidimo įvykis, t. y. objektyvioji pažeidimo pusė.

Byloje nėra absoliučiai jokių duomenų, kad Policijos pareigūnas ar pareigūnai žodžiu ar raštu kada nors reikalavo, kad apeliantas atskleistų kokius nors duomenis apie automobilio naudotoją konkrečiu laiku. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų policijos pareigūno išreikšto reikalavimo faktą, o reikalavimo buvimą nustatė ne iš kokia nors forma aiškiai išreikšto reikalavimo, o tik iš apelianto paaiškinimo turinio, t. y. nesant įrodymų apie reikalavimą, konstatavo, kad reikalavimas buvo.

Apelianto nuomone, policijos pareigūno reikalavimas negali būti pateiktas paslėpta forma, pavyzdžiui, ne reikalaujant, o pasiūlant, paprašant „gal galėtumėte“ ar panašiai, pateikti duomenis apie naudotoją. Teismas sutapatino dvi skirtingas sąvokas „pareikalavus“ ir „pasiūlius“. Policijos pareigūno surašytame apelianto paaiškinime niekur neužsimenama, kad kas nors reikalauja apelianto pateikti kokius nors duomenis. Lietuvių kalbos žodyne žodis „reikalavimas“ apibūdinamas kaip veiksmas, kuriuo ko nors reikalaujama: Ieškininis reikalavimas, Pareikšti reikalavimą. ATPK atsakomybės už tai, kad asmeniui pasiūlius pateikti paaiškinimą, šis jo nepateikia ar paaiškina nepilnai, atsakomybės nenumato. Byloje nėra absoliučiai jokių įrodymų, kad apeliantas būtų kokia aiškiai išreikšta forma atsisakęs įvykdyti reikalavimą ar pateikti duomenis pagal žodžiu ar raštu teikiamą reikalavimą, o ne siūlymą. Apelianto nuomone, teisės normose žodį „reikalavimas“ pakeitus žodžiu „siūlymas“, jos prarastų prasmę, nes minėti žodžiai akivaizdžiai nėra sinonimais ir vienu atveju reiškia privalomumą, o kitu suteikia pasirinkimo teisę. ATPK nenumato atsakomybės už nepasinaudojimą teise priimti pasiūlymą, o ATPK 133¹ straipsnis nenumato atsakomybės už pasiūlymų nevykdymą.

Pirmosios instancijos teismas siūlymą paaiškinti apie apeliantui žinomas aplinkybes tapatindamas su reikalavimu pateikti duomenis apie asmenį, neteisingai įvertino įrodymus, todėl nesant byloje jokių duomenų apie pateiktą reikalavimą, nėra ir administracinio teisės pažeidimo įvykio.

Skunde teigiama, kad byloje, išskyrus administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nutarimą, nėra jokių duomenų ir įrodymų, kad policijos pareigūnai iš apelianto paėmė paaiškinimą, tirdami kokį nors administracinį teisės pažeidimą. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalį, reikalavimai transporto priemonės savininkui ar valdytojui turi būti teikiami teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, o nesant tokio tikslo įrodymų, nėra ir pažeidimo įvykio. Minėta teisės norma yra akivaizdžiai orientuota ir skirta administracinių teisės pažeidimų išaiškinimui, o ne policijos pareigūnų smalsumui patenkinti.

Kad policijos pareigūnai, siūlydami apeliantui pasiaiškinti, nesiekė išsiaiškinti kokį nors administracinį teisės pažeidimą, patvirtina faktas, kad paaiškinimas iš apelianto paimtas ir laikomas ne kokioje nors kitoje byloje, kurioje būtų renkami įrodymai apie pažeidimą ar pažeidėją, o šioje byloje, kurioje nėra jokių duomenų apie kokį nors kitą administracinį teisės pažeidimą, kuris tariamai padarytas 2014 m. balandžio 22 d.

Apeliantas yra automobilio Mercedes Benz C240, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas, tačiau ne savininkas. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos nėra galimybės nustatyti, kaip policijos pareigūnai nustatė, kad automobilį valdo apeliantas, nors valdymo faktas viešai nėra skelbiamas. Administracinio pažeidimo byloje šių aplinkybių nustatinėjimo įrodymų nėra, todėl nesant įrodymų apie tiriamą kokį nors pažeidimą, nesant duomenų, kokius duomenis apie galimą naudotoją pateikė pats automobilio savininkas, yra pagrindo konstatuoti, kad policijos pareigūnai galimai dar iki pasiūlymo apeliantui pateikti paaiškinimą arba nustatė pažeidėją ir jį patraukė administracinėn atsakomybėn, arba nustatė, kad joks teisės pažeidimas nepadarytas, o paaiškinimą iš apelianto paėmė savo darbo statistikos gerinimo tikslais.

Motyvuojamoji dalis

D. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma.

Įrodymai – faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai (ATPK 256 straipsnio 1 dalis). Pagal ATPK 256 straipsnio 3 dalį įrodymus taip pat renka ir administracinę bylą nagrinėjantis organas (šiuo atveju – teismas). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N438-243/2010). Esant tokiai situacijai, kai įrodymai apie pažeidimo aplinkybes nebuvo surinkti ir užfiksuoti surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, o administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundžia priimtą nutarimą, administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai (visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, ATPK 248 straipsnis) turi būti įgyvendinti nagrinėjant skundą teisme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N-575-2074/2007).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė nesiėmęs priemonių pašalinti visus byloje kilusius prieštaravimus.

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas paliko galioti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialisto (toliau – Institucija) 2014 m. liepos 18 d. nutarimą, kuriuo D. S. nubaustas pagal ATPK 133¹ straipsnio 1 dalį.

ATPK 133¹ straipsnio 1 dalis nustato atsakomybę transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą ir užtraukia baudą fiziniam asmeniui nuo trijų šimtų litų iki aštuonių šimtų litų ir įmonės, įstaigos, organizacijos ar jos filialo vadovui _ nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio litų.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šios normos blanketinė dispozicija deleguoja į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu (toliau – SEAKĮ) nustatytos taisyklės pažeidimas.

SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad policijos pareigūnui, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui, savivaldybės vykdomajai institucijai arba jos įgaliotam pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, o juridinio asmens vadovas ar jo filialo vadovas –privalo nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas (ar jo filialo vadovas), nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkui (valdytojui) arba juridinio asmens vadovui (ar jo filialo vadovui) atsakomybė už pareigų neatlikimą netaikoma, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią.

SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalies nuostatoms antrina ir KET 32.1 punktas, kuris numato, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę, rūpinasi ja ir privalo, policijos pareigūnui pareikalavus, kad būtų atskleistas teisės pažeidimas, nurodyti jam duomenis apie asmenį (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi.

Būtent SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje ir KET 32.1 punkte nustatytų pareigų nevykdymas ir inkriminuotas D. S..

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad Įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga kyla tais atvejais, kai: pirma, transporto priemonės savininko (valdytojo) prašoma nurodyti duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi jo transporto priemone; antra, toks policijos pareigūno reikalavimas duodamas teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu; trečia, transporto priemonės savininkui (valdytojui) nėra objektyvių kliūčių prašomus duomenis pateikti, t. y. jis nebuvo praradęs transporto priemonės prieš savo valią (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas Nr. N63-523/2010).

Apeliantas neginčija savo pareigų pagal SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalį ir KET 32.1 punktą, tačiau nurodo, kad Institucijos veiksmai neatitinka SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalies turinio.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra konkrečių faktinių duomenų apie tai, kokiu tikslu buvo būtina gauti informaciją apie tai, kas 2014 m. balandžio 22 d. 8.44 val. vairavo automobilį Mercedes Benz C240, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime tik abstrakčiai nurodoma, kad tuo laiku šio automobilio vairuotojas padarė administracinį teisės pažeidimą, tačiau koks pažeidimas, kur jis buvo padarytas, neišdėstyta. Byloje nėra ir jokių duomenų, jog 2014 m. balandžio 22 d. 8.44 val. būtent automobiliu Mercedes Benz C240, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padarytas pažeidimas, jį vairuojančio asmens nėra galimybių nustatyti, todėl būtina informacija iš transporto priemonės savininko (valdytojo) apie tai, kas tuo laiku naudojosi minėtu automobiliu. Byloje nėra ir įrodymų, jog Institucija oficialiai reikalavo D. S. pateikti duomenis apie minėtu laiku automobilį vairavusį asmenį. Iš D. S. paimtas paaiškinimas negali būti prilyginamas tam, kad jis buvo tinkamai informuotas apie automobiliu Mercedes Benz C240, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytą pažeidimą ir suprato pareigą, policijos pareigūnams pareikalavus, pranešti duomenis apie nurodytu laiku automobilį vairavusį asmenį.

Be to, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog automobilis Mercedes Benz C240, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso V. Š., o SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalis pareigą nurodyti reikalaujamus duomenis numato transporto priemonės savininkui (valdytojui), todėl iš bylos duomenų neaišku, kodėl duomenis pateikti buvo pareikalauta iš D. S., o ne iš V. Š..

Tik šių duomenų pagrindu, juos ištyrus, būtų galima pripažinti, kad byloje esančių įrodymų visuma pagrindžia, jog D. S. tinkamai nevykdė teisės aktuose nustatytos pareigos. Šiuos prieštaravimus apeliantas nurodė ir skunde dėl Institucijos nutarimo pirmosios instancijos teismui, tačiau teismas nesiėmė priemonių jiems pašalinti – byloje neapklausė pareigūno, surašiusio administracinio teisės pažeidimo protokolą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, neišsireikalavo duomenų apie 2014 m. balandžio 22 d. 8.44 val. padarytą pažeidimą, neištyrė, ar D. S. buvo automobilio Mercedes Bens C240, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas ir ar iš jo buvo galima reikalauti pateikti duomenis apie asmenį, minėtu laiku vairavusį šį automobilį.

Visgi, pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pareiga pateikti pareigūnams jų prašomą informaciją yra numatyta tam, kad būtų nustatytas pažeidimą padaręs asmuo, kurį už jo padarytą neteisėtą veiką būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn. Teisės aktuose (SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje ir KET 32.1 punkte) yra konkrečiai įvardyta, kokius duomenis privalo pateikti automobilio savininkas (valdytojas) – t. y. asmens vardą, pavardę, gyvenamosios vietos adresą, todėl tik visos informacijos pateikimas reiškia, jog pareiga įvykdyta tinkamai. O vien tik vairuotojo vardo ir pavardės nurodymas nėra pakankama informacija. Taigi, siekiant tinkamai įvykdyti SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje ir KET 32.1 punkte nurodytas pareigas, automobilio Mercedes Benz C240, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas (valdytojas) apie asmenį, reikalaujamu laiku vairavusį jam priklausantį (valdomą) automobilį, privalo pateikti visą informaciją: jo vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino neatsižvelgęs, jog byloje nėra surinkta visų faktinių duomenų, kurie pagrįstų, kad D. S. padarė ATPK 133¹ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl Kauno apylinkės teismo nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, ji yra naikintina, o byla grąžintina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

D. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartį panaikinti ir byla grąžinti nagrinėti iš naujo Kauno apylinkės teismui.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.