- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-22
- Bylos Nr.
- 2SA-123-881/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01471-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Pareiškėjas
- B. B.
- Kategorijos
- 129.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolio Dainiaus Šidlausko atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1890-494/2011 pagal pareiškėjos B. B. skundą dėl antstolio Dainiaus Šidlausko veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Dainius Šidlauskas, UAB „General Financing“, Ž. B., kuria pareiškėjos skundas patenkintas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja B. B. pateikė teismui skundą dėl antstolio Dainiaus Šidlausko veiksmų, prašydama įpareigoti antstolį Dainių Šidlauską grąžinti neteisėtai išieškotus 5 315,82 Lt į B. B. sąskaitą (duomenys neskelbtini) Nurodė, kad 2009 m. rugpjūčio 10 d. teismo įsakymu iš Ž. B. asmeniškai buvo priteista 5 835,48 Lt skolos, 889,60 Lt delspinigių ir 50 Lt bylinėjimosi išlaidų kreditoriui UAB „General Financing“. Pareiškėja – Ž. B. sutuoktinė, minėtame teismo įsakyme nebuvo nei solidariuoju, nei subsidiariuoju bendraskoliu, ir jokios sumos UAB „General Financing“ naudai iš jos priteistos nebuvo. Antstolis D. Šidlauskas, priėmęs vykdyti teismo įsakymą, 2009 m. spalio 29 d. į pareiškėjos darbovietę UAB „Medicinos bankas“ atsiuntė patvarkymą vykdyti dokumentą dėl piniginių lėšų išieškojimo ir nurodė iš B. B. darbo užmokesčio išskaičiuoti bendrą 8 218,13 Lt sumą. Patvarkyme buvo nurodyta, kad vykdomasis dokumentas yra 2009 m. rugpjūčio 10 d. teismo įsakymas c. b. Nr. L2-3139-723/2009, tačiau skolininku patvarkyme įvardyta pareiškėja, nors minėtu teismo įsakymo jokios sumos iš jos nebuvo priteistos nei solidariai, nei subsidiariai. Kilus ginčui su antstoliu dėl išieškojimo iš pareiškėjos darbo užmokesčio, antstolis kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą su pareiškimu, prašydamas išaiškinti, ar minėto teismo įsakymo pagrindu gali būti nukreiptas išieškojimas į bendrą sutuoktinių turtą, o jo nesant – solidariai vykdomas iš B. B. turto. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 11 d. nutartimi prašymą atmetė, pasisakydamas, kad teismas negali nurodyti antstoliui, kokie konkretūs vykdymo veiksmai turi būti atlikti, nes tai jau nebus vykdymo tvarkos išaiškinimas. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 11 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą, nurodydamas, kad nesant teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir CPK 586 straipsnio pažeidimą, t. y. vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento. Be to, minėtoje nutartyje buvo pažymėta, kad antstolis gali pasinaudoti CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatytomis teisėmis. Nepaisant Vilniaus apygardos teismo nutartyje pateiktų išaiškinimų, antstolis tęsė išieškojimą iš pareiškėjos darbo užmokesčio, dėl ko 2011 m. balandžio 29 d. pareiškėjos darbovietė UAB „Medicinos bankas“, vykdydama antstolio reikalavimus, iš darbo užmokesčio ir kitų priklausančių mokėti sumų išskaitė ir į antstolio depozitinę sąskaitą 2011 m. balandžio 29 d. pervedė 5 315,82 Lt. Pareiškėjos nuomone, lėšos iš jos sąskaitos buvo išieškotos neteisėtai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 19 d. nutartimi pareiškėjos B. B. skundą dėl antstolio Dainiaus Šidlausko veiksmų patenkino – įpareigojo antstolį Dainių Šidlauską grąžinti pareiškėjai B. B. 5 315,82 Lt. Teismas nurodė, kad antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas, tarp jų – teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 10 d. įsakyme civilinėje byloje Nr. L2-3139-723/2009 vieninteliu skolininku kreditoriui įvardijamas Ž. B.. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad net ir esant solidariai sutuoktinių prievolei, tačiau, nesant teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto ar asmeninio sutuoktinio turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir CPK 586 straipsnio pažeidimą, nes vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento (LAT CBS teisėjų kolegijos 2008-01-07 nutartis c. b. Nr. 3K-7-114/2008; 2009-12-23 nutartis c. b. Nr. 3K-3-567/2009; 2010-02-17 nutartis c. b. Nr. 3K-3-81/2010 ir kt.). Teismas padarė išvadą, kad vykdomojo dokumento išdavimo pagrindas buvo Vilniaus rajono apylinkės teismo įsakymas, kuriame nebuvo numatytos galimybės išieškoti skolos iš Ž. B. sutuoktinės turto, tokiu atveju 2009 m. spalio 29 d. antstolio D. Šidlausko patvarkymas „Areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą“, kuriuo nutarta areštuoti B. B. priklausančias pinigines lėšas 8 200,68 Lt sumai, pažeidė CPK 586 straipsnio reikalavimus. Teismas taip pat nurodė, kad pagal prievolės pobūdį ir išieškotojo teisių įgyvendinimo tvarką išieškojimas turi būti vykdomas tik iš skolininku nurodyto sutuoktinio asmeninio turto dalies. CPK 667 straipsnis nustato, kad antstolis gali nukreipti išieškojimą į skolininko turtą, bendrą su kitais asmenimis, tik tuo atveju, kai yra įsiteisėjusi teismo nutartis, kuria nustatoma, kuri bendro su kitais asmenimis turto dalis priklauso skolininkui. Įstatymas leidžia areštuoti turtą, bendrą su kitais asmenimis, bet išieškojimas galimas tik kai teismo nutartimi nustatytas skolininkui priklausančio turto dalis. Piniginių lėšų arešto atveju įstatymas išimties nenumato, kadangi ne tik skolininko, bet ir jo sutuoktinio sąskaitoje gali būti piniginių lėšų, kurios gali būti bendroji jungtinė skolininko ir jo sutuoktinio nuosavybė. Antstolis D. Šidlauskas išieškojimą į Ž. B. sutuoktinės turtą nukreipė 2011 m. balandžio 29 d. ir iš B. B. buvo išieškota 5 315,82 Lt suma, kuri pervesta į antstolio D. Šidlausko sąskaitą. Tuo tarpu nutartis dėl Ž. B. priklausančios bendrojo turto dalies priimta 2011 m. birželio 29 d. Akivaizdu, kad antstolis nukreipė išieškojimą į pareiškėjos turtą iki teismo nutarties priėmimo, kuria nustatyta skolininkui priklausančio turto dalis.
Taigi teismas padarė išvadą, kad 5 315,82 Lt suma iš pareiškėjos buvo išieškota neteisėtai ir įpareigojo antstolį grąžinti pareiškėjai neteisėtai išieškotas lėšas (CPK 513 str. 1 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Suinteresuotas asmuo antstolis Dainius Šidlauskas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – nustatyti, kad B. B. grąžinama 3 987,12 Lt suma. Nurodo, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. nutartimi nustatyta, kad ¼ B. B. gaunamo darbo užmokesčio yra skolininkui Ž. B. priklausanti dalis ir iš jos yra galimas išieškojimas. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. nutartis palikta nepakeista, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo, koncentruotumo principais, tikslinga B. B. grąžinti 3 987,12 Lt, likusius pervedant išieškotojui UAB „General Financing“. Apelianto teigimu, ne kiekvienas teisės normų pažeidimas būtinai lemia visų veiksmų neteisėtumą bei būtinybę juos naikinti – privalo būti vertinama, ar konkretus pažeidimas lėmė skolininko teisių pažeidimą.
Atsiliepimas
Pareiškėja B. B. ir suinteresuotas asmuo Ž. B. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo antstolio Dainiaus Šidlausko atskirojo skundo netenkinti ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad išieškojimas į B. B. turtą buvo nukreiptas nesant nei vykdomojo rašto, nei nutarties dėl dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo. Pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis neturi atgalinio veikimo galios ir negali pateisinti iki jos priėmimo apelianto atliktų veiksmų. Pareiškėjos ir suinteresuoto asmens teigimu, apelianto padaryti pažeidimai negali būti laikomi mažareikšmiais. Be to, atskirajame skunde nėra nurodoma, kokias konkrečiai teisės normas pažeidė pirmosios instancijos teismas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Vykdymo procese išieškojimą iš skolininkui priklausančio turto atlieka specialus viešosios teisės subjektas – antstolis. CPK normose, reglamentuojančiose vykdymo procesą, išieškojimo iš skolininko turto tvarką, įtvirtinta skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyra. Antstolis, atlikdamas savo funkcijas, interesų pusiausvyrai užtikrinti privalo vadovautis teisėtumo principu (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Taigi antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas, tarp jų – teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas (CPK 587 straipsnio 1 punktas) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartį, priimtą c. b. 3K-3-248/2009).
Nagrinėjamu atveju antstolis D. Šidlauskas priėmė vykdyti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 10 d. teismo įsakymą Nr. L2-3139-723/2009 dėl 6 775,08 Lt skolos išieškojimo iš skolininko Ž. B. kreditoriaus UAB „General Financing“ naudai. Iš antstoliui pateikto teismo įsakymo matyti, kad jame yra nurodytas tik vienas skolininkas – Ž. B., t. y. vykdomasis dokumentas dėl skolininko sutuoktinės B. B. išduotas nebuvo, nepaisant to, antstolis 2009 m. spalio 29 d. patvarkymu „Vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl piniginių lėšų išieškojimo“ įpareigojo UAB „Medicinos bankas“ iš B. B. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų bei davimų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 proc. nuo B. B. darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, iš viso išskaičiuoti 8 218,13 Lt, ir B. B. nurodė kaip skolininkę pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 10 d. teismo įsakymą Nr. L2-3139-723/2009. Vykdydamas šį antstolio patvarkymą UAB „Medicinos bankas“ 2011 m. balandžio 29 d. į antstolio depozitinę sąskaitą pervedė 5 315,82 Lt.
Teismų praktikoje pabrėžiama, kad nesant vykdomojo rašto dėl skolininko sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų CPK 586 straipsnio pažeidimą, t. y. vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju vykdomasis dokumentas dėl skolininko sutuoktinės B. B. išduotas nebuvo, kas reiškia, kad ginčijamu laikotarpiu vykdymo veiksmai B. B. atžvilgiu buvo atlikti nesant tam jokio teisėto pagrindo. Nors Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. nutartimi nustatyta, kad ¼ B. B. gaunamo darbo užmokesčio yra skolininkui Ž. B. priklausanti dalis ir iš jos yra galimas išieškojimas, ši nutartis buvo priimta ir įsiteisėjo jau po to, kai iš pareiškėjos buvo išieškotos ginčo piniginės lėšos, tuo tarpu vadovaujantis CPK 667 straipsnio 3 dalimi, išieškojimas į šias pinigines lėšas galėjo būti nukreiptas tik įsiteisėjus nutarčiai, kuria nustatyta bendrąja nuosavybe esančio turto skolininko turto dalis. Teismas sutinka su pareiškėjos nuomone, kad CPK 667 straipsnio 2 ir 3 dalyse minima nutartis nepateisina iki jos įsiteisėjimo antstolio atliktų veiksmų, bet yra būsimų vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas. Teismas taip pat sprendžia, kad antstolio atlikti proceso teisės normų pažeidimai yra esminiai, kas yra pagrindas įpareigoti antstolį grąžinti pareiškėjai neteisėtai išieškotas pinigines lėšas.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.