Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Vitalijos Lukšienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. M. 2013 m. spalio 27 d., apie 1 val., Pakruojo rajone, kelyje Pakruojis-L., netoli A. kaimo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,09 promilės girtumas), žodinio konflikto metu, tyčia, vieną kartą kumščiu trenkė nepilnamečiui broliui I. M., gim. 1996 m., į veido sritį, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam I. M. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo V. M. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

V. M., apklaustas įtariamuoju, kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad 2013 m. spalio 26 d. apie 19 val. kartu su broliais I. ir M. M. jis nuvažiavo į L. miestelį. Ten girtavo su pažįstamais. Paskui su broliais jis išvažiavo į Pakruojo miestą. Pakruojo mieste nusipirko alaus. Visi nuėjo į ligoninės kiemą. I. susiskambino su seserimi L. M. ir susitarė susitikti. L. jie laukė ligoninės kieme. Kažkuris prasuko alaus butelį, bet jo niekas negėrė, nes netrukus atėjo L. Visi nusprendė eiti namo į A. kaimą. Eidami gėrė alų. Netoli A. kaimo, likus gal kilometrui, I. pradėjo prie jo kabinėtis žodžiais. I. išgėręs visada ieško priekabių, kelia konfliktus. M., kartu buvęs A. G. ir L., taip pat liepė jam ramintis. L. priėjusi I. trenkė iš delno, sakė, kad jis nusiramintų. Bet I. vis tiek prie jo kabinėjosi. Jis net nežino kodėl. Jis iš pradžių nereagavo į tokį I. elgesį, bet paskui, kai jis nenurimo, susinervino ir trenkė jam vieną kartą iš kumščio į veidą. Tada visi priėjo prie jo ir sulaikė, kad daugiau nebemuštų I. Jis buvo labai supykęs. Įvykio metu visi buvo išgėrę. Labai gailisi, kad sumušė brolį I. Dabar su broliu susitaikė (27, 32 b. l.).

Nukentėjusysis I. M. parodė, kad 2013 m. spalio 26 d. apie 20 val. jis su broliu V. M. iš Pakruojo miesto ėjo į namus, į A. kaimą. Abu buvo neblaivūs. Pakeliui į namus tarp jų kilo žodinis konfliktas ir brolis V. kumščiu jam du kartus sudavė į kairį skruostą. Sumuštą vietą jam skaudėjo. Papildomos apklausos metu parodė, kad pirmoje apklausoje nurodė, jog brolis V. M. jam trenkė du kartus kumščiu į veidą. Buvo labai girtas, todėl galėjo tiksliai nebeprisiminti. V. galėjo trenkti tik vieną kartą jam į veidą. Dar apsistumdė, apsikoliojo. V. jo atsiprašė. Jis ant brolio nebepyksta. Šiek tiek buvo ir pats kaltas, nes pats girtas prie jo kibo. Dar patikslina, kad kartu ėjo sesuo L. M., brolis M. M., kitų nepamena. M. ėjo priekyje ir namo parėjo anksčiau. M. nematė, kaip V. jam sutrenkė. Kas pirko gerti Pakruojo mieste, tiksliai nepamena (13-14, 17 b. l.).

Liudytojas M. M. parodė, kad 2013 m. spalio 26 d. kartu su broliu I. M., V. M. ir L. M. jis buvo Pakruojo mieste. Visi gėrė prie ligoninės, paskui sugalvojo eiti namo į A. kaimą. Jis išėjo pirmas, visi kiti atsiliko, jis jų net nematė einančių iš paskos. Tik parėjus, jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino I. Jis pasakė, kad V. jam užtrenkė. Jis ėjo brolių pasitikti. Visus sutiko jau A. kaime. Jie buvo dar girtesni nei buvo prieš tai. Jis mate, kad I. iš nosies bėgo kraujas. Jis priėjo prie V. ir paklausė kokias nesąmones jis čia daro. Abu dar apsistumdė (18 b. l.).

Liudytoja L. M. parodė, kad V. broliui I. iš kumščio į veidą trenkė vieną kartą. Kadangi paskui jie apsistumdė, I. galėjo susipainioti ir pasakyti, kad smūgių buvo daugiau. Be to visi buvo girti (19 b. l).

Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad nukentėjusiajam I. M. nustatyti smurto požymiai kairėje veido pusėje (2-4 b. l.).

Iš asmens blaivumo testų matyti, kad įvykio metu nukentėjusiajam I. M. nustatytas 2,20 promilių girtumas, įtariamajam V. M. nustatytas 2,09 promilių girtumas (20 b. l.).

Kaltinamojo V. M. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, nes jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui - nepilnamečiui broliui I. M.

Kadangi už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, gali būti skiriama viešųjų darbų bausmė, prokurorė nusprendė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis V. M. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, byloje civilinio ieškinio nėra, todėl procesas užbaigtinas surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, kaltinamąjį V. M. siūlė nubausti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, V. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Kaltinamasis V. M. su prokurorės siūlymu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu bei siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu taip pat sutiko.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. M., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis V. M. teisiamas pirmą kartą, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsniu, kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu ar vadovaujantis BK 40 straipsniu,- pagal laidavimą (34-35 b. l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), yra jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, į Pakruojo rajono PSPC psichiatrijos ir priklausomybės įskaitas neįrašytas (40 b. l.), niekur nedirba (41 b. l.), darbo biržoje neregistruotas (42 b. l.), savo šeimos neturi, gyvena su tėvais, Pakruojo rajono savivaldybės administracijos L. seniūnija nusiskundimų jo elgesiu nėra gavusi (37-38 b. l.), tiek prokurorė, tiek kaltinamasis prašė skirti viešųjų darbų bausmę, todėl įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) V. M. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. M. prisipažino esantis kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam V. M. į atliktą bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013 m. spalio 27 d. iki 2013 m. spalio 28 d. (23, 28 b. l.), tai yra dvi paros, kas prilyginama 12 (dvylikai) viešųjų darbų valandų (BK 65 str. 1 d. 2 p. b pp.).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (29-30 b. l.), kaltinamajam V. M. paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas

V. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti viešaisiais darbais 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

Į bausmės laiką V. M. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013 m. spalio 27 d. iki 2013 m. spalio 28 d., tai yra, dvi paras, kas prilyginama 12 (dvylikai) viešųjų darbų valandų.

V. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

V. M. išaiškinti, kad viešieji darbai vykdomi tik tuo atveju, jei nuteistasis sutinka. Jeigu asmuo po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Kaltinamasis, nesutikdamas su viešųjų darbų bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.