Vilniaus apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės D. B. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „MSBB“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė D. B. pareiškimu prašo iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „MSBB“, motyvuodama tuo, kad atsakovė yra nemoki ir nurodo šias aplinkybes: atsakovė veiklos 2022 metais iš esmės nebevykdė, bendrovė negali atsiskaityti su kreditoriais, kadangi finansiniai įsipareigojimai viršija turto vertę. Piniginių lėšų bendrovė neturi. Ilgalaikį turtą sudaro elektroninės parduotuvės tinklapis. Šiuo metu bendrovė yra apskaičiusi 132 898,22 Eur dydžio skolinį įsipareigojimą savo kreditoriams. UAB „MSBB” turtas sudaro 59 004,00 Eur. Atsakovės atžvilgiu antstolio Daliaus Traigio kontoroje yra vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0241/21/01591 ir Nr. 0241/22/00009 dėl skolos išieškojimo kreditorių Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir EDWARD BAR ON naudai. Ne ginčo tvarka išieškojimą vykdo Sodra. Pagal prie pareiškimo pateiktus duomenis nustatyta, kad paskutiniame bendrovės pateiktame balanse už 2021 metus viso turto vertė nurodyta 59 004,00 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 129 425,00 Eur. Bendrovė turi viso 21 kreditorių, jų reikalavimų suma siekia 132 898,22 Eur sumą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl nemokumo bylos iškėlimo tenkintinas.

Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalį bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Įmonės nemokumo sąvoka apibrėžta JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, kur nurodyta, kad įmonės nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

Viešojo intereso bankroto bylose buvimas suponuoja teismui pareigą ex officio rinkti skolininko (atsakovo) finansinei būklei nustatyti reikalingus įrodymus, kad būtų tinkamai atskleistas įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į balansą įrašytos turto vertės santykis (JANĮ 20 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 159 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 2 dalis).

Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų 3 straipsnio 1 dalies nuostatas jurisdikciją iškelti nemokumo bylą turi valstybės narės, kurios teritorijoje yra skolininko pagrindinių interesų vieta, teismai (toliau – pagrindinė nemokumo byla). Pagrindinių interesų vieta – tai vieta, kurioje skolininkas nuolat administruoja savo interesus ir kurią gali nustatyti trečiosios šalys. Įmonės arba juridinio asmens atveju preziumuojama, kad jo (jos) pagrindinių interesų vieta yra jo (jos) registruotos buveinės vieta, jei nėra įrodymų, kad yra priešingai. Ta prezumpcija taikoma tik tuo atveju, jei registruota buveinė nebuvo perkelta į kitą valstybę narę per tris mėnesius iki pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo. Šioje byloje nėra duomenų, paneigiančių prezumpciją, kad atsakovės pagrindinių interesų vieta yra Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorijoje.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Nemokumo (bankroto) proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

Iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenų nustatyta, kad atsakovė UAB „MSBB“ įregistruota 2006-10-12, veiklos tikslai ir rūšys – prekyba baldais ir kita veikla. D. B. yra įmonės vadovė. Pareiškėja pateikė 2021 m. balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą. Pagal teiktą balansą matyti, kad įmonė turto iš viso turėjo 59 004,00 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 129 425,00 Eur. Pagal pelno (nuostolių) ataskaitą, įmonė atskaitiniu laikotarpiu veikė nuostolingai ir patyrė 27 274,00 Eur nuostolį. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovė yra sudariusi nuomos sutartį dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos, nuosavybės teise nekilnojamojo turto atsakovė neturi. Kelių transporto priemonių registro duomenimis atsakovė transporto priemonių neturi. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, atsakovės atžvilgiu yra vykdomos 3 vykdomosios bylos. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, įmonės atžvilgiu bylų teismuose nėra (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Pareiškėja pateikė į bylą duomenis, pagal kuriuos atsakovės skola kreditoriams sudaro 132 898,22 Eur.

Teismų praktikoje, aiškinant bankrotą reglamentuojančias teisės nuostatas, pažymėta, kad tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1397-180/2018; 2019 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-251-823/2019).

Viešojo intereso buvimas bankroto bylose įpareigoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą būti aktyvų ir imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes, tai apima ir teisę rinkti įrodymus. Tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2015; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012, kt.). Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1482-241/2018; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2184-798/2016).

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tinkamas mokestinių prievolių vykdymas pripažįstamas reikšminga aplinkybe, sprendžiant dėl įmonės mokumo, gyvybingumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1478-407/2020). Įvertinus nurodytus duomenis matyti, kad atsakovė neatsiskaito su kreditoriais, įmonės turimi įsipareigojimai pagal balansą viršija turimo turto vertę, įmonė 2021 m. veikė nuostolingai ir patyrė 27 274,00 Eur nuostolį. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad atsakovė yra nemoki. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė yra gyvybinga – duomenų apie vykdomą ūkinę komercinę veiklą, leidžiančių įvykdyti prievoles ateityje, nenustatyta.

Kaip minėta JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, sprendžiant dėl įmonės nemokumo, įtvirtintos dvi alternatyvios sąlygos, kurias turi atitikti įmonė: 1) negalėjimas laiku vykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Konstatuotina, kad UAB „MSBB“ yra nemoki, negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Be to, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, jai nėra keliama restruktūrizavimo byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis), todėl jai keltina bankroto byla, skiriant nemokumo administratorių (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis).

Nutartimi, kuria iškeliama nemokumo byla, kartu paskiriamas nemokumo administratorius (JANĮ 34 straipsnio 7 dalis). Vadovaujantis Nemokumo administratorių atrankos taisyklėmis ir naudojantis atrankos programa (JANĮ 34 straipsnio 3 dalis) atrinkta nemokumo administratorė Giedrė Vaičienė (sąrašo Nr. N-FA0255), kuri pareiškė sutikimą teikti atsakovei administravimo paslaugas nemokumo procese. Duomenų, kad administratorės kandidatūra prieštarautų imperatyvioms JANĮ 37 straipsnio normoms, teismas neturi. Teismo nutartis paskirti nemokumo administratorių neskundžiama (JANĮ 40 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 1 punktu, jeigu teismas kelia nemokumo bylą, teismo nutartyje papildomai nurodoma bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui suma. JANĮ 77 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis už visą bankroto proceso administravimo laikotarpį ir jo sumą nustato teismas, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiais. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, teismas motyvuotu nemokumo administratoriaus arba kreditorių susirinkimo prašymu turi teisę pakeisti nustatytą bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą sumą (JANĮ 77 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019-09-04 nutarimu Nr. 924 „Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įgyvendinimo“ nustatyta, kad bazinio atlygio dydis negali būti mažesnis už 5 MMA ir didesnis už 50 MMA. Atsižvelgiant į bankroto iškėlimo dienai turimus duomenis apie įmonę, nemokumo administratoriui nustatytinas 3 210,00 Eur (5 MMA, t. y. 5 x 642 Eur) bazinis atlygis, kuris gali būti keičiamas JANĮ 77 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Iškėlus bankroto bylą, iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos areštuotinas įmonės ilgalaikis turtas, prie trumpalaikio turto priskiriamas nekilnojamasis turtas ar turtinės teisės (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Įmonės valdymo organams nustatytinas 15 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Išaiškintina, kad valdymo organams, nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną (JANĮ 57 straipsnio 3 dalis).

Pagal JANĮ įstatymo 41 straipsnio 1 dalies nuostatas, kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Iškelti nemokumo bylą uždarajai akcinei bendrovei „MSBB“, juridinio asmens kodas 300606759, buveinės adresas: Taikos g. 10-63, Vilnius.

Įmonės nemokumo administratore paskirti Giedrę Vaičienę, asmens kodas (duomenys neskelbtini) (bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. N-FA0255).

Areštuoti visą uždarosios akcinės bendrovės „MSBB“, juridinio asmens kodas 300606759, buveinės adresas Taikos g. 10-63, Vilnius, ilgalaikį turtą, prie trumpalaikio turto priskiriamą nekilnojamąjį turtą ar turtines teises. Turto areštas galioja iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti 15 dienų nuo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį netekę įgaliojimų bankrutuojančios įmonės valdymo organai privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (toliau – juridinio asmens informacija), perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Išaiškinti, kad valdymo organams nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali skirti jiems iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.

Išaiškinti, kad kreditoriai, per 30 dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje dienos, gali pateikti paskirtam nemokumo administratoriui savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus, kartu nurodant, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.

Nutarties dalį dėl turto arešto vykdyti skubiai.

Priimtą nutartį išsiųsti UAB „MSBB“ ir jos vadovei D. B., paskirtam nemokumo administratoriui, pareiškėjai, Turto areštų aktų registrui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Įsiteisėjusią nutartį išsiųsti Juridinių asmenų registro tvarkytojui, Turto arešto aktų registrui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui.

Ne vėliau kaip kitą dieną nuo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos įsiteisėjusią teismo nutartį dėl nemokumo bylos iškėlimo išsiųsti Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 2-5 punktuose nurodytiems subjektams.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.