- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-08-03
- Bylos Nr.
- 1-326-1007/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17664-2022-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Domeikienė
- Kaltinamasis
- E. A., V. L., S. S., M. P.
- Nukentėjusysis
- T. V.
- Kategorijos
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) pilietis, vedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas (teistumas neišnykęs):
1) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta laisvės apribojimo 9 (devyniems) mėnesiams bausme, kuris vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams ir 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda;
2) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir skirta galutinė subendrinta bausmė: laisvės apribojimas 9 (devyniems) mėnesiams ir 60 MGL dydžio bauda;
3) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 50 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta arešto bausmė subendrinta su bausmės, paskirtomis Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu, ir skirta galutinė bausmė – 60 parų areštas ir 60 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5, 6, 8, 10 punktais, arešto bausmės vykdymas atidėtas šešiems mėnesiams, skiriant šiam laikotarpiui intensyvią priežiūrą;
5) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 25 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 8 d. nuosprendžiu, pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 243 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, subendrinta ir BK 64¹ straipsniu sumažinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu neatlikta bausme, ir E. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 (septyniems) mėnesiams ir 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo;
6) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, sumažinta ir paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
7) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 21 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 4 ir 9 dalimis, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 25 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 8 d. nuosprendžiu, paskirta bausme, E. A. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių ir 60 MGL (3 000 Eur) bauda, įpareigojant ją sumokėti per 1 metus nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo. 2023 m. gegužės 4 d. paleistas iš Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo lygtinai, taikant intensyvią priežiūrą, 2023 m. liepos 19 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro, atlikus bausmę,
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakuotoju, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta prie (duomenys neskelbtini), teistas (teistumas išnykęs) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Bausmę atlikęs 2018 m. gruodžio 26 d.,
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
E. A. (buvusi P. ), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) pilietė, ištekėjusi, turinti pagrindinį išsilavinimą, nedirbanti, registruota (duomenys neskelbtini)prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenamąją vietą deklaravusi adresu: (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini), teistas (teistumas išnykęs):
1) Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, subendrinta galutine bausme – 35 parų areštas, 2014 m. sausio 9 d. atlikęs;
2) Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
3) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį 88 parų arešto bausme, 2019 m. balandžio 18 d. bausmę atlikęs;
4) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta laisvės atėmimo 8 mėnesiams bausme, kuri vadovaujantis BK 63 straipsniu 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsniu, subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, 2020 m. liepos 13 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui,
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) pilietė, netekėjusi, turinti pagrindinį išsilavinimą, nedirbanti, registruota (duomenys neskelbtini) prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, faktiški gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), teista (teistumas neišnykęs):
1) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, 2023 m. gegužės 11 d. atlikus bausmę išregistruota iš Probuojamųjų asmens duomenų registro;
2) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį 50 parų arešto bausme, teismo nuosprendis neįsiteisėjęs,
kaltinama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. E. A., V. L., E. A., M. P., S. S., 2022 m. gegužės 11 d., laikotarpyje nuo 15.00 val. iki 23.00 val., (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, veikdami bendrais tyčiniais veiksmais, tyčia bendrai suduodami ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių rankomis ir kojomis nukentėjusiajam T. V. į įvairias kūno vietas, taip sukeldami jam fizinį skausmą ir padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – poodines kraujosruvas galvoje, paakiuose, muštines žaizdas lūpose.
2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. A. kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad su nukentėjusiuoju išgerdavo, jį pažinojo per kitus draugus. Kartais bendraudavo ir kartu vartodavo alkoholį. Jis jį žino 2-3 metus. Žinojo jo gyvenamąją vietą, nes yra ten vieną kartą buvęs ir gėręs. Patį įvykį prisimena, kad susimušė. Jie buvo pas M. P., jo namuose, buvo E. A., po to pradėjo rinktis T. , V. , S. , E. B. ar T. . Visi vartojo alų. Iki įvykio jų santykiai buvo draugiški. Jis tuo metu buvo paieškomas, ir T. norėjo jį įskųsti, todėl supyko ir trinktelėjo. Neprisimena kur trenkė, bet trenkė ne daug kartų. Kiti spardė. V. L. spyrė, net stiklas išdužo. S. S. irgi spardė, E. A. irgi spyrė, M. P. gal trinktelėjo su ranka. Neprisimena ar vienu metu visi mušė. Jis smūgį sudavė rankomis, o ne kojomis. Vieni kitus matė ir pritarė. Nežino kiek laiko vyko nukentėjusiojo spardymas. Įvykio neprisimena, nes praėjo daug laiko. Apklausos metu nurodė teisingas aplinkybes. Pripažįsta, kad bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam sužalojimus, tiksliai kokius veiksmus atliko neprisimena. Kitą savaitę atlygins civilinį ieškinį. Pradės dirbti pagal individualią veiklą įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Dėl civilinio ieškinio nebuvo nuvykęs susitarti, nes yra su apykoje ir negali niekur važinėtis, bet sumokės visą likusią sumą. Dabar yra paleistas lygtinai su apykoje ir įpareigojimais. Atliko 8 mėnesių bausmę. Buvo apklaustas vieną kartą. Neprisimena kokį mėnesį įvyko įvykis. Žino, kad buvo pavasaris. Sutinka su kaltinime nurodytu įvykio laiku ir vieta. Neblaivumas neįtakojo jo elgesio, buvo supykęs ir taip pasielgė. Nežino kitų kaltinamųjų motyvų. Teismas turi remtis parodymais, kuriuos davė, kai prisipažino. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamajame posėdyje balsu perskaityti 2022 m. gruodžio 29 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti kaltinamojo E. A. parodymai (3 tomas, b. l. 55–57). Kaltinamasis E. A. nurodė, kad psichinėmis ligomis nesirgo, galvos traumų neturėjo, įtarimą suprato, visiškai prisipažįsta padaręs nusikaltimą. Savo parodymų nekeis, pasilieka prie anksčiau duotų parodymų. Parodymus davė ankstesnėje apklausoje ir akistatoje. Tai yra, kad sudavė nukentėjusiajam T. V. vieną – du smūgius kumščiu į žandikaulį, daugiau jis jo nemušė. Ką darė kiti įtariamieji jis nurodė apklausoje. Nieko keisti nenori. Parodymus davė apklausoje ir akistatoje, šiandien jų neduos, o į klausimus atsakys teisme. Nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, norėtų atsiprašyti nukentėjusiojo T. V.. Įvykio metu buvo išgėręs alkoholio, tačiau jo poveikis jo veiksmams įtakos neturėjo. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus kaltinamojo parodymus, jis papildė, kad atsiprašo T. . Neprisimena ar parodymai keitėsi akistatų metu. Prisimena, kad jis mušė, prisimena, kad kiti spardė ir prisimena motyvą, kodėl taip pasielgė. Prisimena akistatą su S. S., M. P., E. A.. Neprisimena ar keitėsi parodymai. Labai blogai vertina savo veiksmus. Suvokia pasekmes šioje byloje. Planuoja dirbti ir auginti vaikus. Ruošiasi išmokėti skolas. Dirba pagal individualią veiklą ir pajamų turės. Eis gydytis priklausomybę nuo alkoholio, nes visos problemos dėl alkoholio vartojimo.
3. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. L. kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad jis atvažiavo pas T. į butą ir tada nusprendė važiuoti pas M. . E. A. lauke pradėjo kabinėtis prie T. . Buvo bute, prie buto priėjo E. ir jį įsileido. E. A. ar M. paprašė alaus, bet jie neturėjo. Jis turėjo pinigų ir visi nuvažiavo iki parduotuvės alaus. Kambaryje jis sėdėjo šalia T. . E. A. draugė pradėjo piešti T. ant veido. Jis truputi išsigando, nuėjo į tualetą ir jam einat pasakė, kad nebandytų kviesti policijos. Jis norėjo išeiti, bet jo neišleido ir užrakino duris. Jis sėdėjo ir žiūrėjo. T. buvo sudaužytas. Porą smūgių į galvą sudavė ir jis. Spyrė su koja, bet pataikė į stiklą. Pataikė į galvą ir nuo to išdužo stiklas. Nežino, kodėl nespyrė į kitas kūno vietas. Buvo girtas, girtumas neįtakojo jo veiksmų. Jis yra pakaltinamas, nuo mažens turi neįgalumą dėl stuburo. Neįgalumo dėl psichinių ligų neturi. Dirba „(duomenys neskelbtini)“ pakuotoju. Jo išsilavinimas pagrindinis, turi odininko specialybę. Psichinėmis ligomis neserga. T. pažįsta nuo mažens, nes kartu augo globos namuose. Sulaukęs pilnametystės pradėjo gyventi savarankiškai. Įvykis, atrodo, įvyko vasarą. Sutinka su kaltinime nurodyta data. Įvykio metu su T. santykiai buvo pusiau geri. Prigėrus visko būdavo. Kai turėdavo alaus, susitikdavo su T. . Žinojo kur jis gyveno. Jis susiskambino su E. T., nes jį žino nuo mokyklos. Pasakė, kad turi pinigų ir sutarė važiuoti pas T. . Tada nusprendė važiuoti pas M. , bet galvojo, kad jis jo nenorės įsileisti. M. pažinojo per E. . Prieš tai su M. buvo susipykę. Pas jį buvo E. ir E. . E. matė pirmą kartą, o E. matė antrą kartą. Žinojo, kad jis E. draugas. Atvykus vartojo alkoholį. S. atvyko, nes parašė E. . Visi kaltinamieji ir nukentėjusysis gėrė alų. Jis spyrė du kartus į galvą. Matė, kaip spardė E. , S. trenkė arba iš kojos, arba iš rankos. Jis tuo metu sėdėjo ant lovos. E. irgi su rankomis davė į kūną, matė tai. Nematė ką darė M. . Jam spirti liepė, pasakė ir jis spyrė. Pripažįsta, kad bendrais veiksmais galėjo padaryti sužalojimus. Jis galėjo padaryti mėlynę galvoje. Blogai vertina savo veiksmus. Jis yra teisiamas trečią kartą. Kitų bylų jo atžvilgiu nėra. Nėra linkęs smurtauti, jo elgesį keičia alkoholis. Nėra labai geriantis. Civilinio ieškinio dalį yra atlyginęs. Su nukentėjusiuoju nėra susitaikęs, nes jis nieko nesakė. Po įvykio bendravo, gėrė kartu alkoholį ir taip išeina, kad susitaikė. Atsiprašo T. dar kartą.
4. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji E. A. kalta prisipažino visiškai ir nurodė, kad mažai ką atsimena, tik, kad T. , E. ir V. atėjo. Paskui atėjo S. ir visi gėrė alų. Ji T. trenkė porą karų ir vieną kartą spyrė. V. spyrė ir pastūmė į duris. S. jį spardė, E. A. irgi trenkė. Tarp jų buvo konfliktas, ji trenkė, nes jis pradėjo ją koneveikti. Suprato, kad visi muša vieną žmogų. Įvykio datos neprisimena, buvo prieš metus, sutinka su data. Ji buvo pas M. , adresu: (duomenys neskelbtini). Ten tiesiog buvo apsistoję su sugyventiniu E. . Turi du bendrus vaikus. Tuo metu turėjo vieną vaiką ir vaikas buvo su mama. Ji tuo metu vartojo alkoholį. M. buvo kaip draugas, buvo labiau E. draugas. Tame bute gyveno gal porą savaičių. T. pažinojo kaip E. draugą. V. nepažinojo, ir tą patį vakarą jį pamatė pirmą kartą. E. T. pažįsta seniai. T. žiojo, nes jis dažnai gerdavo su jais. Jį žinojo apie du metus iki įvykio, buvo kaip ir draugas. S. pažįsta seniai. Ji išgėrė gal porą „bambalių“ alaus. Sutinka, kad bendrais ir tyčiniais veiksmais smurtavo ir sukėlė sužalojimus. Negali įvardinti kokius sužalojimus padarė. Blaivi nebūtų taip pasielgusi. Civilinio ieškinio atlyginimo klausimo nesprendė. Nežino kodėl. Žalos nėra atlyginusi. Su nukentėjusiuoju susitaikė ir pateikė prašymą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės. Anksčiau nėra teista. Suprato, kad turi atlyginti civilinį ieškinį, kad būtų atleista nuo atsakomybės. Ji turėjo atlyginti 80 eurų, bet neatlygino, nes pirma turi pasirūpinti vaikais. Vyras E. civilinio ieškinio dalį atlygins ir už ją. Blogai vertina savo veiksmus. Aplinka neįtakojo jos elgesio, suprato ką pati darė ir gailisi. Kitų tyrimų jos atžvilgiu nėra. Mano, kad vyras nusikalstamų veikų nebedarys, daugiau panašių situacijų nebebus. Teisiamojo posėdžio 2023 m. gegužės 31 d. metu papildė, kad ji visiškai atlygino žalą, sumokėjo 113 Eur.
5. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. P. kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad gegužės 14 d. po pietų, visi susirinko ir atsigėrė alaus. T. ir A. buvo paieškomi. Jie bijojo, kad jų nepagautų pareigūnai. T. jis ranka sudavė į smakrą, nes jis blogai padarė. Jis nuėjo apsiprausti ir vėliau grįžo į kambarį. Jis jį paguldė į lovą, kad atsigautų. Po to ir jį taip pat sumušė, nes buvo sudaužyti plaučiai. Smurtavo T. atžvilgiu, o vėliau smurtavo jo atžvilgiu, bet neatsimena kaip viskas įvyko. Nežino kodėl taip padarė. Buvo neblaivus. Pareiškimo dėl įvykio nerašė ir pretenzijų neturi. Įvykio metu gyveno vienas. T. pažįsta seniai, nuo seno yra draugai. Dabar tebėra draugai, jau seniai susitaikė. Jis jo atsiprašė, po įvykio kartu dar gėrė. Smurtas jo atžvilgiu buvo, nes jis ant E. A. pasakė negerą žodį. Tada puolė E. A., V. , jis. S. spardė iš kojos. Kiek jie gerdavo, nėra susipykę, bet šį kartą netyčia sukonfliktavo. Alkoholis įtakojo jo veiksmus. Jis norėjo sustabdyti, bet neišėjo, todėl liko nukentėjęs ir jis. Galėjo nukentėjusiajam padaryti sužalojimą smakre. Jam krentant į stiklines duris, kad neužkristų šukės, tai jis jį patraukė. Civilinio ieškinio, kiek pasakė tyrėja, tiek ir atlygino. Jis gali dar 20 eurų atlyginti. Jis dirba pagal individualią veiklą, tvarko aplinką. Jo pajamos per mėnesį yra apie 1000 eurų. Šiandien gyvena (duomenys neskelbtini). Jis yra teistas, visas bausmes atliko. Kurį laiką gyveno nenusikalsdamas. Kitų tyrimų jo atžvilgiu nėra, jis yra tik nukentėjęs. Anksčiau paskirtos bausmės jam padėjo, gydėsi nuo alkoholio, bet vėl pradėjo gerti. Jis vaikšto pas daktarus ir gydosi. Veiksmai buvo atlikti nuo 14.30 iki 18.30 val. Visą tą laiką dalimis smurtaudavo, tada vėl gerdavo.
6. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji S. S. kalta prisipažino visiškai ir nurodė, kad apie pusę keturių parašė E. T., kad atvyktų pas M. . Ji pasakė, kad nevažiuos į triukšmą, nes kalbant per telefoną girdėjo didelį triukšmą. Kai ji atvažiavo, viskas buvo aprimę. Tada T. pasakė, kad ji grasino E. su peiliu. T. nuo jos gavo kokius tris smūgius. Du kartus spyrė iš kojos ir vienas smūgis iš kumščio buvo į galvą. Jos abi su E. A. dar vienu metu trenkė už tai, kad T. jas pavadino „necenzūrinė raiška“. Daugiau nebeatsimena. Jai atvažiavus į butą, pamatė E. , M. , E. , T. ir po kurio laiko atvažiavo V. L.. E. nepažinojo ir matė pirmą kartą, V. , M. , T. , E. žinojo, nes draugavo su E. . E. irgi matė pirmą kartą. Asmenys vartojo alkoholį, ji irgi išgėrė 1-2 stiklines alaus. Ten išbuvo gal 4-5 valandas, tiksliai nepasakys. Konfliktas prasidėjo gal praėjus pusei valandos nuo jos atvykimo. Neprisimena ką kiti kaltinamieji padarė T. i. Galėjo kažkurių veiksmų ir nematyti. Stiklas dužo, atrodo, nuo V. L. smūgio, ji buvo kambaryje ir sėdėjo ant fotelio. T. spyrė iš kojos į galvą ir gal galva atsitrenkė į stiklą, todėl jis sudužo. M. P. stūmė nukentėjusįjį į sekciją. Nepasakys ką darė E. . E. buvo smurto organizatorius. Savo veiksmus vertina labai blogai. Su T. santykiai nebuvo tokie jau geri. Negali pasakyti ar buvo smurto kitų asmenų atžvilgiu. Ji asmeniškai pasakė, kad gavo už tai, kad negražiai jai pasakė. Nukentėjusysis buvo neblaivus ir savo pokalbiais provokavo kitus. Jis ne kartą buvo sumuštas dėl to, kad pats pradeda vartoti keiksmažodžius. Tą vakarą visiems alkoholis padarė įtaką. Jie susitaikė, santykiai geri. Civilinio ieškinio atlygino 40 eurų. Visus pinigus leidžia būsimam kūdikiui, išlaiko nepilnametį vaiką, turi skolų. Ji yra teista. Nėra nagrinėjama kitų bylų. Elgesį vertina blogai. Dabar su senąja kompanija nebebendrauja. Turi kitą gyvenimo draugą ir jis nėra pažįstamas su šia kompanija. Kitas vaikas yra nuo T. , vaikas yra pas globėjus, jį paėmė kita šeima. Nedirba, ji yra registruota (duomenys neskelbtini)tarnyboje.
7. 2023 m. kovo 14 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis T. V. nurodė, kad jis turi 2 grupės neįgalumą. Pareiškimą policijoje parašė, bet tuo metu buvo pagiringas ir jam taip liepė. Globėjo jis neturi, jis yra našlaitis. Nežino ar ikiteisminio tyrimo metu jam buvo pasiūlytas advokatas. Jis nieko neprisimena, jis yra viską pamiršęs. Civilinio ieškinio nereiškia. 2023 m. gegužės 11 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis T. V. nurodė, kad su kaltinamaisiais V. L., E. A. ir S. S. susitaikė, pretenzijų neturi.
8. Kaltinamieji savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus ir sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Su tokia įrodymų tyrimo tvarka sutikus prokurorei, gynėjams, vadovaujantis BPK 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Kaltinamųjų kaltė padarius nusikalstamas veikas, be jų paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.
9. Ikiteisminio tyrimo 2022 m. gegužės 19 d. apklausos metu nukentėjusysis T. V. nurodė, kad 2022 m. gegužės 11 d., apie 21.00 val. atėjo pas pažįstamą M. P., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Ten nuvykus, pas M. P. jau buvo svečių, iš viso buvo apie 7 žmones. E. , E. , E. , S. , V. , jie visi iš matymo jam pažystami. Visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 23.00 val. E. pradėjo reikšti jam pretenzijas, kad jis neva kažką „ožina“. Jis, kad nekiltų didesnis konfliktas, pradėjo eiti link išėjimo durų, tačiau netrukus iš galo pajuto, kaip E. sugriebė jį už striukės ir įtempė atgal į butą. Jam tempiant, iš karto nugriuvo ant žemės ir matė, kaip E. jį pradėjo mušti, ir tuoj pat priėjo V. ir S. , kurie taip pat jį mušė, trankė iš rankų bei kojų į įvairias kūno vietas. Kiek sudavė smūgių, pasakyti negali, nes buvo neblaivus ir smūgių buvo labai daug. Muštynių metu dar bandė išeiti iš buto, tačiau jį vis vėl pargriaudavo ant žemės ir toliau mušė. Daugiau kas įvyko pasakyti negali, nes nieko nebeatsimena. Atsimena tik muštynių vietą ir kad prabudo ligoninėje, kas iškvietė policiją, nežino ir pasakyti negali. Kad būtų policija atvažiavusi į vietą, neatsimena. Visų muštynių metu jis gulėjo ant žemės ir kiek įstengė rankomis bandė dengtis veidą. Balų skalėje nuo 1 iki 10, sukeltą fizinį skausmą vertina 10 balų. (duomenys neskelbtini) Respublikinėje ligoninėje jam diagnozavo galvos ir veido sumušimus ir išleido gydytis ambulatoriškai. Daugiau apie įvykį nieko papasakoti negali (1 tomas, b. l. 51–53, 61).
9.1. Ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos 2022 m. gegužės 31 d. metu nukentėjusysis T. V. nurodė, kad nori patikslinti savo parodymus, nes sužinojo tikslius jį sumušusių asmenų duomenis: E. A., jo draugė E. , jos pavardės nežino, E. T., jo draugė S. S.. Jis, kartu su V. L. – jie draugai, kartu augo vaikų namuose, atėjo pas M. P. į namus. Ten jau buvo E. , E. , S. ir E. . Jie gėrė alų. Jis jau buvo išgėręs alkoholio ir ten toliau gėrė. Ligoninėje jam nustatė vidutinį girtumą – dvi promiles. Įvykį atsimena blogai, nes buvo girtas. V. pabuvo ir jam atrodo, kad išėjo iki muštynių. Bent jau neprisimena, kad V. jį būtų mušęs. Jie kalbėjosi, gėrė alų kambaryje, kur yra balkonas. Jis sėdėjo ant sofos kairėje pusėje, ant tos pačios sofos, dešinėje pusėje sėdėjo M. , ant fotelio, jam iš kairės, sėdėjo E. , ant kito fotelio už jo sėdėjo E. , o E. ir S. stovėjo prie balkono atsirėmę į palangę. E. pasakė, kad jis yra „ožys“, nes skundžia policijai. Jis bandė išeiti iš buto, nes suprato, kad jį sumuš, tačiau E. neleido to padaryti. Tada jis jo E. pavadino „necenzūrinė raiška“. E. supyko ir jam sudavė vieną smūgį, kuo sudavė, kur pataikė, neprisimena. Atsimena tik, kad nuo smūgio nukrito ant žemės, susirietė ir užsidengė veidą rankomis, ir jį pradėjo mušti visi. Žino, kad mušė visi, nes E. liepė visiems, kas ten buvo, jį mušti. Buvo veidą užsidengęs rankomis, todėl nematė kiek smūgių sudavė kiekvienas ir kur pataikė. Jį spardė kojomis bei mušė kumščiais. Bendrai jie sudavė į įvairias kūno vietas apie 20 smūgių. Buvo sąmoningas, tačiau buvo truputį apkvaitęs. Jam M. pasakojo, kad S. po to jį dar trenkė į sekciją ir jis išdaužė sekcijos stiklą, tačiau to neprisimena visiškai. Ant jo kūno jokių supjaustymų nebuvo, vadinasi į stiklą nesusižalojo. Po to nuėjo į kitą kambarį miegoti ir atsikėlė tik tada, kai jį vežė į ligoninę. Civilinio ieškinio nereikš, nes jie neturi pinigų. Gailisi, kad pasikarščiavo ir parašė pareiškimą, norėtų, kad tyrimas nevyktų, kad jis būtų nutrauktas. Niekam pretenzijų dėl sumušimo neturi. M. P. jo nemušė. Jis viską matė, matė, kad jis sėdėjo toje pačioje vietoje (1 tomas, b. l. 124–127).
9.2. Ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos 2022 m. rugsėjo 7 d. metu nukentėjusysis T. V. nurodė, kad nori patikslinti, kad visiškai neprisimena sumušimo aplinkybių, nes buvo labai girtas, todėl pasakoja apie sumušimą tik tai, ką jam apie jį papasakojo kartu su juo bute buvę asmenys. Pats asmeniškai neprisimena nieko. Ankstesnėse apklausose, pareiškime, akistatoje nurodė sumušimo aplinkybes, kaip jam papasakojo M. P. ir S. S.. Galėjo būti taip, kaip nurodo M. ar S. . Negali nei patvirtinti, nei paneigti jų žodžių. Pareiškime nurodė, kad jį sumušė E. , nurodė ką jis tiksliai jam darė tik pagal M. pasakojimą. Pats asmeniškai neprisimena nieko. Nemano, kad melavo, nes buvo sumuštas, tik neprisiminė dėl girtumo kas jį sumušė. M. yra jo draugas, ir jis jam nemeluotų. Iš to vakaro atsimena vienintelį dalyką, kad buvo svečiuose pas M. . Po to atsimena, kad atsibudo ligoninėje. Ar pas M. atėjo girtas, su kuo atėjo, kas ten jau buvo, nieko neprisimena. Supranta, kad sunku surasti asmenis, kurie jį sumušė, nes pats nieko neprisimena, o juos ir suradus, negalės patvirtinti, kad būtent jie jį sumušė, nes neprisimena kas jį sumušė. Jam pačiam jau atsibodo lankytis policijoje, todėl norėtų, kad tyrimas būtų nutrauktas (1 tomas, b. l. 131–134).
10. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. T. 2022 m. liepos 27 d. apklausos metu nurodė, kad 2022 metų balandžio arba gegužės mėnesį, tikslaus mėnesio ir datos neprisimena, nežino kiek buvo valandų, kai jie pradėjo baliavoti pas M. P. namuose, (duomenys neskelbtini). Ten bute buvo: M. P., T. V., jis, jo draugė S. S., E. ir jo draugė E. , pavardžių nežino, ir V. L.. Jis su T. ir V. atvažiavo taksi automobiliu. Bute, kaip jam atrodo, jau buvo E. ir E. . O kada atėjo S. , neprisimena. Muštynės vyko tame kambaryje, kur balkonas. Jis su S. visą laiką stovėjo prie palangės, šalia balkono. E. ir E. sėdėjo foteliuose, o M. ir T. sėdėjo ant lovos. Nežino dėl kokių priežasčių E. užsipuolė T. . T. iš pradžių sėdėjo, o paskui, kai jį užsipuolė, atsistojo. Prieš tai tarp T. ir E. kilo konfliktas dėl to, kad T. E. išvadino „ožiu“, nes jis skundžia policininkams. Pirmus smūgius sudavė E. , kuris mušė ir kumščiais, ir kojomis - ar pėda, ar keliu, neprisimena. Smūgių buvo daug, kiek tiksliai, neprisimena. Tada dar vieną ar du smūgius sudavė M. P., kuris T. mušė kumščiais, pataikė į galvą. E. daugiausiai, kiek matė, mušė į šoną. Į kurį šoną, neprisimena. Tada T. pakilo ir norėjo išeiti iš kambario, tačiau jam to padaryti neleido, ar E. , ar M. uždarė kambario duris. Tada E. toliau mušė T. kumščiais, mušė visur, daug smūgių, davė bet kur. T. veidas buvo kruvinas. Smūgių kojomis lyg nebuvo. V. bandė spirti vieną smūgį T. i, tačiau pataikė ne jam, o į duris ir išdaužė durų stiklą. Pamena tik šį smūgį, kurį sudavė V. , daugiau T. jis nebandė mušti. Kažkuriuo momentu T. nugriuvo ir neteko sąmonės. Tačiau neilgai, gal porą sekundžių. Kai T. neteko sąmonės, E. nustojo jį mušti. Niekas nebandė jam padėti, visi toliau gėrė ir niekas prie jo nekišo rankų. Jis buvo gyvas, matė, kad kvėpavo. Po to jis pats atsikėlė ir nuėjo miegoti į kitą kambarį. Nematė, ar jam kas nors padėjo nueiti, bet atrodo, kad ne. Tuo metu jo niekas nebemušė. Jie toliau gėrė alkoholį. Daugiau neatsimena, kad kas nors būtų mušęs T. . Po to išvažiavo vienas pats V. . Po jo išvažiavimo į butą atvyko E. tėvas, kurio nei vardo, nei pavardės nežino, matė pirmą kartą, jo nepažįsta. Tėvas buvo visiškai girtas ir jie visi buvo labai girti. Tėvas pradėjo ant visų puldinėti, susipyko su M. P.. Jis buvo trumpam nuėjęs pas T. į kambarį. Su juo kartu buvo E. . Jie, kaip supranta, pakėlė T. , ir prasidėjo konfliktas. Tai yra, jie šaukė vienas ant kito, E. su tėvu ant T. , T. ant jų. Jis nuėjo pasižiūrėti kas ten vyksta, pamatė kaip jie šaukia vienas ant kito, trumpai pažiūrėjo ir grįžo atgal. Kol jis buvo, jie T. nemušė, kai išėjo, muštynių garsų nesigirdėjo. Jie trumpai pabuvo ir atėjo į jų kambarį. Nežino kada jie išėjo, bet buvo jau tamsu. Išėjo jis, S. , E. , E. ir E. tėvas. E. tėvas nuėjo link parduotuvės, o jie į kitą pusę. Dar bute E. susipyko su tėvu, panaudojo ašarines dujas, nes tėvas nenorėjo išeiti iš buto. Bute liko M. ir T. . Kai jis išėjo, T. buvo aname kambaryje, išėjęs nebuvo, o M. ėjo miegoti. Jam atrodo, kad M. pats duris užsirakino. T. sumušė E. ir M. . Bandė suduoti V. , bet nepataikė. Jis T. nemušė. Tą vakarą buvo daug išgėręs. Jau atvažiavo išgėręs, su T. nuo ryto gėrė alkoholį, todėl jo parodymai gali būti netikslūs, nes visą naktį toliau gėrė. Gėrė degtinę ir alų. Dar atsiminė, kad E. taip pat spyrė su koja T. i, nes jis ją pavadino „žiurke“. Kiek smūgių ji sudavė, nematė. Spardė į šoną ir pilvą. Tai vyko prie lovos, prieš tai, kai T. bandė pabėgti. Tuo metu T. gulėjo jau ant žemės (2 tomas, b. l. 3–6).
10.1. Papildomos apklausos metu liudytojas E. T. nurodė, kad 2022 metais, tiksliai nepamena mėnesio ir dienos, jie gėrė alkoholį pas M. P.. Buvo jis, jo draugė S. S., E. A., jo draugė E. P., pažįstamas V. L., bei jo draugas T. V. ir M. P.. Kažkas iš ten buvusių paėmė T. telefoną ir pamatė žinutes, kad jis susirašinėja su policija. Pirmas jį užsipuolė E. A., kuris iš pradžių T. mušė kumščiais, kiek smūgių sudavė, neprisimena, o kai jis nukrito ant žemės, pradėjo jį spardyti kojomis, kiek smūgių spyrė, neprisimena. Kur pataikė, nematė. Po kiek laiko T. užsipuolė S. ir E. . Kažkuriuo momentu, prieš S. ir E. ar po to, neprisimena, vieną smūgį kumščiu į galvą T. sudavė M. P.. Atsimena, kad akistatos metu M. sakė, kad jis tik stūmė T. į sekciją, bet jis gal tuo metu buvo išėjęs iš kambario, nes to nematė. Tik atsimena, kad sekcijos stiklas tikrai buvo išdaužtas, tačiau kuriuo momentu tai įvyko, nepastebėjo. Kada tiksliai pastebėjo, kad stiklas išdaužtas, neprisimena. Nežino kiek tiksliai sudavė smūgių S. ir E. , nes jos tiesiog trypė T. , kuris tuo metu gulėjo ant žemės. Kol jos spardė ir trypė T. kūną, nieko nesakė, tačiau kai pradėjo spardyti ir trypti galvą, pradėjo traukti S., nes galvojo, kad jos jį užmuš. Pažiūrėjo, ar jis kvėpuoja. T. kvėpavo, bet sunkiai. Kas po to vyko, tiksliai neprisimena. Jie toliau gėrė alkoholį, T. atsipeikėjo. Tada T. bandė sumušti V. , tai yra jis spyrė vieną smūgį T. i, tačiau pataikė ne jam, nes jis pasilenkė ir jis pataikė į duris, ir išdaužė durų stiklą. Pamena tik šį smūgį, kurį sudavė V. , daugiau T. jis nebandė mušti. Kažkas V. sakė, kad jis muštų T. , bet neprisimena kas. Jis T. nemušė. Visą laiką sėdėjo prie balkono. Išsamius parodymus davė pirmoje apklausoje, pasilieka prie šių parodymų (2 tomas, b. l. 27–30).
11. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. P. nurodė, kad atsimena įvykį (duomenys neskelbtini) , kuris buvo 2022 metų gegužės mėnesio viduryje. Vakare, tikslaus laiko neprisimena, gavo pranešimą, kad praeivis gatvėje pamatė senuką, kuris buvo sumuštas. Nuvykus minėtu adresu, buvo rastas vyriškis, kurio pavardė buvo A. , vardo neprisimena, kuris paaiškino, kad buvo svečiuose pas sūnų, gėrė alkoholį, po to įvyko muštynės ir jį išmetė iš buto. Tuo metu, kai A. pasakojo, buvo gautas dar vienas pranešimas iš kaimynų, kad tame bute muštynės. Nuvykus prie minėto buto durų, niekas jų neįsileido, bute buvo tylu. Buvo iškviesti ugniagesiai, patekus į butą, jame buvo rasti du neblaivūs sumušti asmenys, kurie nesugebėjo paaiškinti dėl girtumo kas jiems nutiko. Buvo iškviesta greitoji, kuri išsivežė apžiūrai abu nukentėjusiuosius. Kambaryje stiklo šukių nebuvo. Buvo labai daug kraujo ant žemės, sienų (1 tomas, b. l. 137–140).
12. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. B. nurodė, kad atsimena įvykį 2022 metų gegužės mėnesio pradžioje. Dirbo kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus Antrojo poskyrio vyriausiuoju patruliu A. P.. Vakare, apie 23 valandą, buvo gautas pranešimas iš Šiaulių AVPK budėtojo nuvykti į (duomenys neskelbtini)gatvę, kur laukia žmogus, kuriam buvo papurkšta į akis dujų. Vėliau paaiškėjo, kad tai buvo D. A., kurį dujomis nupurškė bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Buvo gauti keli iškvietimai minėtu adresu. Netoli šio namo buvo rastas D. A., kuris nurodė, kad yra atvažiavęs iš kito miesto, kad kartu minėtame bute gėrė alkoholį, vėliau įvyko muštynės. Paklausus, ar minėtame bute dar gali būti asmenų, kuriems reikalinga medikų pagalba, D. A. nurodė, kad tokie asmenys bute yra. D. A. apžiūrėjo medikai ir išsivežė į ligoninę. Atvyko kita medikų brigada, kuri kartu su jais vyko į butą, kur galimai įvyko muštynės. Į butą iš pradžių patekti nepavyko, nes niekas neatidarė durų. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad bute galimai buvo sumušti asmenys, kuriems reikalinga medikų pagalba, galimai jų sveikatai ir gyvybei grėsė pavojus, todėl Šiaulių AVPK budėtojų nurodymu buvo iškviesti gaisrininkai, buvo patekta pro langą į butą. Bute buvo rasti du vyriškiai, ant abiejų kūnų matėsi sumušimo žymės, ant veido, rūbų, grindų ir baldų buvo daug kraujo. Vyriškiai buvo labai girti, todėl dėl girtumo negalėjo paaiškinti įvykio aplinkybių, negalėjo paaiškinti, kas juos sumušė. Ji apklausė vyriškius, sužinojo, kad vieno iš jų vardas T. . T. veidas nuo sumušimo buvo ištinęs, buvo kruvinos sužalotos lūpos, jam skaudėjo šoną, kurį neatsimena. O kitame kambaryje gulėjo vyriškis su sužalota ausimi. Šį vyriškį medikai išnešė su neštuvais į greitosios automobilį, o T. nuėjo pats. Abiem vyriškiams alkotesteriu buvo nustatytas neblaivumas, tikslių duomenų nebeprisimena. Atliko įvykio vietos apžiūrą. Kadangi vyriškiai negalėjo paaiškinti kur tiksliai įvyko konfliktas, todėl pagal kraujo dėmes, nusprendė, kad greičiausiai konfliktas prasidėjo ir galimai įvyko koridoriuje, nes ten kraujo buvo daugiausia, o iš koridoriaus ėjo kraujo lašai iki lovų, kuriose gulėjo vyriškiai. Prie lovų taip pat buvo daug kraujo. Telefonu padarė nuotraukas ir į įvykio vietos apžiūros foto lentelę įkėlė tik tas nuotraukas, kurios, jos nuomone, buvo susijusios su įvykio vieta. Šiuo metu šių nuotraukų neturi, ištrynė. Kambaryje, kur gulėjo M. , kambario duryse nebuvo vieno stiklo. Tame pačiame kambaryje buvo betvarkė, stalas stovėjo ne tiesiai. Stiklo šukes, atrodo, matė šiukšlių kibire, kur jis buvo tiksliai, vonioje ar virtuvėje, neprisimena. Daugiau sugadinimų neprisimena (1 tomas, b. l. 143–146).
13. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. Č. nurodė, kad 2022 metų gegužės mėnesio pradžioje, tikslios datos neprisimena, vėlai vakare, galėjo būti apie 23.00-23.30 val., ėjo pavedžioti šuns. Gyvena (duomenys neskelbtini), netoli yra (duomenys neskelbtini)gatvė. (duomenys neskelbtini)gatvėje prie automobilio pastebėjo apie 50-55 metų nepažįstamą vyriškį, kuris gulėjo ant žemės ir šaukėsi pagalbos. Vyriškis nurodė, kad ką tik jam į akis pripurškė dujų, prašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Iš savo telefono numerio paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Pirma atvažiavo policijos pareigūnų mašina, kuri nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini)gatvės penkiaaukščio namo, jei neklysta, (duomenys neskelbtini). Pareigūnai net nesustojo, galvojo, kad jie patys sustos, todėl jų nestabdė. Iš paskos atvyko medikai, kurie sustojo ir apžiūrėjo vyriškį. Po to sugrįžo ir policijos pareigūnai, kurie klausinėjo vyriškio apie sumušimo aplinkybes. Medikai ir pareigūnai atvyko už apytiksliai 10 minučių. Kol laukė atvykstant medikų, klausinėjo vyriškio apie įvykio aplinkybes. Vyriškis neprisistatė. Vyriškio veidas buvo raudonas, akys ištinusios, bėgo ašaros nuo papurkštų dujų. Kraujo ant veido, galvos srityje, ant rūbų, nesimatė. Pastebėjo, kad kruvini vyriškio rankų krumpliai, vienos rankos ar abiejų, neprisimena. Vyriškis papasakojo, kad atėjo į svečius pas sūnų, kur, kaip suprato, su sūnumi įvyko konfliktas. Vyriškis iš pradžių neigė, kad vyko muštynės, tačiau kai paklausė, kodėl kruvini rankų krumpliai, patvirtino, kad vyko ir muštynės. Su kuo, dėl kokių priežasčių nepasakė. Vyriškis, išskyrus tuo, kad skaudėjo akis nuo dujų, daugiau niekuo nesiskundė. Jis papasakojo, kad dujų jam papurškė moteris. Kas ji tokia, jis nesakė. Kaip jis atsirado taip toli nuo įvykio vietos, nuo penkiaaukščio ik tos vietos, kur rado gulintį vyriškį yra apie 50 metrų, vyriškis nesakė. Jis paaiškino, kad tame penkiaaukštyje gyvena sūnus. Vyriškio akys buvo labai ištinusios, jis beveik nieko nematė. Po to atvyko medikai, kurie apžiūrėjo vyriškį bei pareigūnai, kurie trumpai apklausė jį ir leido eiti į namus (1 tomas, b. l. 149–152).
14. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. P. nurodė, kad apie dvejus metus gyvena (duomenys neskelbtini). Nuo rugpjūčio mėnesio gyvena (duomenys neskelbtini) bute, iki tol gyveno (duomenys neskelbtini)bute. Atsimena įvykį 2022 metų gegužės mėnesio pradžioje, kai vakare ėjo kartu su žmona G. pasivaikščioti. Laiptinėje, praeidamas pro (duomenys neskelbtini)butą, pastebėjo, kad ant durų rankenos, pačių durų, durų skambučio, ant turėklų, ant grindų prie to buto, bei prie laukinių durų buvo daug kraujo. Ypač jo daug buvo prie laukinių durų. Šio buto nuomininką pažįsta iš matymo. Yra kelis kartus matęs jį sumuštą. Pas jį gan dažnai renkasi įvairi kompanija, tiek nepilnametės merginos, tiek kitas jaunimas. Šiame bute gan dažnai buvo girtaujama. Dėl to buvo gan dažnai kviečiama policija, nes ten nuolat būdavo triukšmas, buvo girtaujama, vykdavo muštynės. Todėl, kai pamatė daug kraujo, susirūpino ir paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą, iškvietė pareigūnus. Tuo labiau, kad priėjus prie buto girdėjosi labai garsi muzika bei girdėjosi, kad mažiausiai trys vyriški balsai šaukė vienas ant kito, girdėjosi, kad vyksta konfliktas. Jie nusileido iki pirmo aukšto ir sutiko porelę - vyriškį apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, mergina gal dar jaunesnė. Mergina buvo apie 155-160 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, šviesiai rusvų ilgų plaukų, daugiau nei iki pečių, buvo apsirengusi šviesiais rūbais, tikslios aprangos neprisimena. Vaikinas buvo panašaus ūgio, šiek tiek didesnis, apie 175-180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsiai rusvų plaukų, labai trumpi. Jis buvo apsirengęs irgi šviesiais rūbais. Vaikino dešinė akis buvo pamušta, tai yra matėsi mėlynė. Rankose jie nieko nesinešė. Abu galėtų atpažinti iš nuotraukų, nes mano, kad gerai įsidėmėjo jų veido bruožus. Vaikiną matė ne pirmą kartą, yra jį matęs prieš tai kelis kartus einant į tą butą, o merginą matė - ar pirmą, ar antrą kartą. Suprato, kad jie eina į tą patį butą. Išėję iš laiptinės jie ir paskambino policijai. Ar porelė įėjo į būtent tą butą, negirdėjo. Skambino jis, tik neprisimena, ar iš savo telefono, ar iš žmonos. Pranešė, kad laiptinėje yra kraujo, kad bute girdisi triukšmas, kad galbūt bute yra sužeisti asmenys, kad policija ne kartą yra važiavusi į šį butą dėl triukšmo ir muštynių. Operatorė nurodė, kad pareigūnai tuoj atvyks. Jie pasivaikščiojo apie 20-30 minučių, kai grįžo, sankryžoje su (duomenys neskelbtini)gatve pamatė medikų automobilį, kurie teikė medicininę pagalbą vyresnio amžiaus nepažįstamam vyriškiui. O prie laiptinės pamatė policijos pareigūnus. Pareigūnai juos apklausė, užsirašė kontaktus ir leido grįžti namo. Po to nuėjo į namus ir nieko nematė (1 tomas, b. l. 155–158).
15. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. P. 2022 m. lapkričio 16 d. nurodė, kad atsimena įvykį 2022 metų gegužės mėnesį, kai su vyru kvietė policiją. Atsimena, kad buvo trečiadienis. Prieš tai, pirmadienį, taip pat buvo incidentas, kai ji buvo prie laiptinės ir išgirdo iš (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini), balkono sklindančius muštynių garsus, kaip kažkas stipriai trinktelėjo balkone, o paskui kažkas šaukė: traukit jį atgal. Ji iškvietė policiją, tačiau jų neįsileido, bet triukšmas nurimo. O trečiadienį vakare su vyru ėjo pasivaikščioti ir pamatė, kad ant buto durų, laiptinės turėklų, laiptinės grindų yra daug kraujo. Lipant laiptinėje, pirmame aukšte, sutiko porelę, kurią buvo mačiusi ne pirmą kartą. Matė, kad jie lankėsi tame bute ne pirmą kartą. Ji iš karto atkreipė dėmesį, kad vaikinas buvo sumuštas. Tai yra jo dešinė akis buvo pamušta, po nosimi buvo matyti kraujas, jo rankų pirštai buvo kruvini, nes jis greičiausiai valėsi kruviną veidą. Mergina sužalota nebuvo. Mergina atrodė labai jauna, galvojo, kad nepilnametė, apie 170 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, tamsiai rudų plaukų, kokio ilgio, neprisimena, nes, atrodo, kad plaukai buvo surišti, vilkėjo tamsios spalvos džemperį su kapišonu ir baltos spalvos maikutę su kažkokiu paveikslėliu. Jaunuolis buvo iki (duomenys neskelbtini)metų amžiaus, apie 175 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, vilkėjo tamsios spalvos treningus su baltomis juostomis ant rankovių. Buvo laiptinėje prieblanda, todėl gerai neįsižiūrėjo. Mergina ėjo įsikibusi į parankę jaunuoliui. Prie laiptinės laukųjų durų, pačios laukinės durys - rankena tiek iš vidaus, tiek iš lauko buvo kruvini. Negirdėjo, ar porelė nuėjo į (duomenys neskelbtini)butą, tačiau akivaizdu buvo, kad jie nuėjo ten, nes anksčiau jie ten lankėsi. Be to, kituose butuose kaimynai yra tvarkingi. Išėjus iš laiptinės vyras iš savo telefono paskambino policijai, nes buvo labai daug kraujo ir galimai žmogui reikėjo medikų pagalbos. Praeinant pro butą negirdėjo muštynių garsų, triukšmo, neatsimena, ar grojo muzika. Jie pasivaikščiojo apie 20-30 minučių ir grįžtant prie (duomenys neskelbtini)gatvės kampo pamatė medikus, kurie teikė pagalbą vyresnio amžiaus nepažįstamam vyriškiui. Tai ne tas jaunuolis, kurį matė sumuštą. Prie laiptinės stovėjo policijos pareigūnai, kurie juos apklausė ir leido eiti į namus. Kas toliau vyko, nežino. Abu jaunuolius, kuriuos matė, galėtų atpažinti iš nuotraukų, nes gerai įsidėmėjo jų veido bruožus (1 tomas, b. l. 175–178).
16. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. A. nurodė, kad sutinka duoti parodymus apie įvykį, tačiau atsisako duoti parodymus apie savo sūnų E. A.. Atsimena įvykį, kai 2022 metų gegužės mėnesį vakare, tikslios valandos neprisimena, jam paskambino sūnus E. A., kuris pakvietė jį atvykti į svečius, į (duomenys neskelbtini). Nežinojo kur yra tas adresas, todėl prie bažnyčios jis jį su draugu pasitiko. Jie nuvedė į nežinomą jam butą, kur vyko išgertuvės. Pastebėjo, kad tame pačiame kambaryje, kur vyko balius, ant lovos gulėjo girtas nepažįstamas vyriškis. Kažkodėl pagalvojo, kad tas vyriškis yra buto savininkas. Gal jam kažkas tai pasakė, gal pats tokią išvadą padarė, neprisimena kaip buvo. Vyriškį matė pirmą kartą, jo tikrai nepažinojo. Vyriškis miegojo, jo veidas buvo sumuštas, kruvinas. Paklausė kas taip padarė, jam niekas neatsakė: mykė, numykė ir viskas. Vyriškis gulėjo kambaryje, kai įeini iš koridoriaus po kaire. Bute buvo tik tame kambaryje ir tualete, kitur niekur nevaikščiojo. Pabuvo apie dvi valandas, tiek laiko jam davė brolis, kuris žadėjo jį parvežti atgal į namus. Nuėjęs į koridorių pastebėjo, kad nebėra jo striukės, pradėjo šaukti. Tada atsisuko ir pamatė, kad jo striukė ant kambario durų. Ją vilkosi, kai be jokios priežasties ir perspėjimo, iš nugaros jam kažkas papurškė dujų į akis. Kol krapštėsi akis, pamatė kaip pro duris išbėgo iš buto jo sūnus, marti, jo draugas ir dar viena nepažįstama mergina. Tai yra išbėgo visi, išskyrus sumuštą miegantį vyriškį. Jis taip pat išėjo iš buto, uždarė duris, ar jos pačios užsirakino, ar liko neužrakintos, nežino. Išėjo į lauką, ėjo gatvėmis, kol išgirdo, kad šalia yra žmogus, kurio paprašė iškviesti medikus, nes nieko nematė. Po to atvyko policijos pareigūnai ir medikai. Pareigūnams papasakojo, kad buvo tame bute. Iš pareigūnų sužinojo, kad ten buvo dar vienas sumuštas vyriškis, kurio nematė. Jis greičiausiai buvo kitame kambaryje, į kurį įėjęs nebuvo. Prie jo jokių muštynių nebuvo. Kai jis atvyko, vyriškis jau buvo sumuštas. Jo niekas daugiau nemušė. Kas jį sumušė, nežino. Atsakydamas į tyrėjos klausimą, kodėl pareigūnams nurodė, kad pirštą susižalojo gindamas vyriškį, kad jo nespardytų?, nurodė, kad buvo neblaivus, kažką sumaišė. Vyriškio tikrai niekas nemušė. Niekam pretenzijų dėl dujų papurškimo neturi. Kambaryje gėrė trise: sūnus, jo draugas, kurio nepažinojo ir jis neprisistatė. Marti ir dar viena nepažįstama mergina, kuri taip pat neprisistatė, praktiškai visą laiką leido virtuvėje, tik trumpam užeidavo pas juos (1 tomas, b. l. 195–198).
17. 2022 m. gegužės 19 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką T. V. pareiškė, jog 2022 m. gegužės 11 d., apie 23.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu tarp jo ir E. , V. ir S. kilo konfliktas, kurio metu jis buvo sumuštas, jam buvo suduotas didelis kiekis smūgių rankomis ir kojomis į veido, šlaunies ir šonkaulių sritis, dėl ko jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Prašo nubausti asmenis įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškimo pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (1 tomas, b. l. 54–69).
18. 2022 m. gegužės 12 d. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK vyresniojo tyrėjo E. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. gegužės 12 d. 05.38 val., iš VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės gautas pranešimas, kad 2022 m. gegužės 12 d, 00.18 val., GMP ekipažas pristatė iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini)g. sankryžos T. V.. Asmeniui nustatytas galvos, veido sumušimas, alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,39 promilių girtumas, ir M. P., asmeniui nustatytas galvos, veido sumušimas, alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,13 promilių girtumas. Aplinkybės neaiškios, tikslinama (2 tomas, b. l. 68).
19. 2022 m. gegužės 12 d. apžiūros protokolu užfiksuota įvykio vietos, esančios bute, adresu (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini), apžiūra (1 tomas, b. l. 62–69).
20. 2022 m. gegužės 19 d. asmens apžiūros protokolu užfiksuota nukentėjusiojo T. V. kūno apžiūra. T. V. buvo apžiūrėtas Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate. Ant apžiūrimo asmens plaukuotosios galvos dalies sužalojimų nesimato, po T. V. abejomis akimis matomos kraujosruvos, maždaug 2x1 cm, virš kairės pusės antakio matoma kraujosruva, maždaug 2x1 cm. Ant asmens veido daugiau jokių sužalojimų nesimato. Apžiūrėjus asmens kairės kojos šlaunį, ant jos matosi kraujosruva, maždaug 7x10 cm. Daugiau apžiūrėjus asmenį jokių sužalojimų nesimato (2 tomas, b. l. 31–40).
21. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. birželio 2 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad T. V.: 1) nustatytos poodinės kraujosruvos galvoje, paakiuose, muštinės žaizdos lūpose; 2) nustatyti kūno sužalojimai padaryti prieš VšĮ GMP jam suteikiant medicininę pagalbą 2022 m. gegužės 11 d., galimai užduotyje nurodytu laiku; sužalojimų padarymas gali būti paaiškintas ir užduotyje nurodytomis įvykio aplinkybėmis. 3) nustatytos poodinės kraujosruvos galvoje padarytos kontaktuojant su kietu buku daiktu (-ais) ir/ar galimai paviršiumi (-ais); poodinės kraujosruvos paakiuose, muštinės žaizdos lūpose galėjo būti padarytos kontaktuojant su kietu buku daiktu (-ais); remiantis turimais duomenimis, tiksliai pasisakyti, kelių konkrečiai trauminių poveikių metu padaryti T. V. nustatyti kūno sužalojimai, nėra galimybės; 4. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu; 5. Remiantis turimais duomenimis, tiksliai pasisakyti apie T. V. nustatytų kūno sužalojimų padarymo galimybę griuvimo metu nėra galimybės, kadangi nėra nurodyta konkreti sužalojimų lokalizacija, kiekis, griuviminės traumos aplinkybės bei nėra galimybės spręsti apie sužalojimų išsidėstymą tarpusavio atžvilgiu (2 tomas, b. l. 49–50).
22. 2022 m. lapkričio 16 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu užfiksuota, kaip liudytojas M. P., iš jam pateiktų 4 moterų foto nuotraukų, atpažino fotonuotraukoje Nr. 3 esančią S. S., kaip merginą, kurią sutiko laiptinėje kartu su sumuštu jaunuoliu (1 tomas, b. l. 159–165).
23. 2022 m. lapkričio 16 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu užfiksuota, kaip liudytoja G. P., iš jai pateiktų 4 moterų foto nuotraukų, atpažino fotonuotraukoje Nr. 2 esančią S. S., kaip merginą, kurią sutiko laiptinėje kartu su sumuštu jaunuoliu (1 tomas, b. l. 179–185).
24. 2022 m. lapkričio 18 d. daiktų apžiūros protokolu užfiksuota kaimyno E. B. skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešimo apie įvykį garso įrašo apžiūra (1 tomas, b. l. 95–97).
Motyvuojamoji dalis
25. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
26. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, sprendžia, jog įrodymų visuma pakankama kaltinamųjų E. A., V. L., E. A., M. P., S. S. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jų kaltei įrodyti. Teismo vertinimu, byloje neabejotinai nustatyta, kad E. A., V. L., E. A., M. P., S. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, veikdami bendrininkų grupėje, panaudodami fizinį smurtą sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam T. V.. Kaltinamieji jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų aplinkybių neneigia, kaltais prisipažino visiškai. Kaltinamųjų parodymus patvirtina nuoseklūs, visumoje tarpusavyje sutampantys, bei vienas kitą patvirtinantys ir papildantys nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, apžiūros protokolais užfiksuoti duomenys, tarnybiniai pranešimai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). E. A., V. L., E. A., M. P., S. S. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
27. Prokurorė prašo V. L., E. A. ir M. P., padariusius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu ir baudžiamąją bylą jų atžvilgiu nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
28. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji V. L., E. A., M. P. nurodė, jog su nukentėjusiuoju T. V. susitaikė, jo atsiprašė, T. V. patvirtino su jais susitaikęs ir jiems atleidęs, nurodė, jog jokių pretenzijų kaltinamiesiems neturi, civilinio ieškinio byloje nereiškia. Teismui pateikti 2023 m. gegužės 10 d. kaltinamojo V. L. ir nukentėjusiojo T. V. susitarimas dėl žalos atlyginimo ir susitaikymo (6 tomas, b. l. 41), kaltinamosios E. A. ir nukentėjusiojo T. V. pasirašytas susitarimas (6 tomas, b. l. 42), 2023 m. sausio 5 d. nukentėjusiojo T. V. paaiškinimas, jog jis neturi pretenzijų kaltinamajam T. P. (6 tomas, b. l. 43) patvirtina kaltinamuosius susitaikius su nukentėjusiuoju.
29. Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiuoju asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
30. Pažymėtina, jog teismas turi teisę atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Tokią teisę jis gali realizuoti tik tada, kai yra visos anksčiau išvardintos sąlygos ir nėra aplinkybių, numatytų to paties straipsnio 2 d. (negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai). BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas privalo įvykdyti pats kaltininkas, o teismas turi patikrinti šių sąlygų įvykdymo tinkamumą.
31. Taigi, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį yra teismo teisė, kurią jis gali realizuoti tik esant visiems BK 38 straipsnyje numatytiems pagrindams: 1) asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismas, net ir pripažinęs 1–3 punktuose esančias sąlygas, išvadą dėl 4 punkte numatytos sąlygos egzistavimo gali padaryti tik įvertinęs su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe susijusias aplinkybes. Teismų praktikoje konstatuota, jog teismo išvada dėl BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos egzistavimo yra visų reikšmingų tuo klausimu bylos aplinkybių vertinimo rezultatas. Nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, jog kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei įvertinti kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes: jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, atlygino padarytą žalą).
32. Kaltinamasis V. L. padarė vieną nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis nusikalto būdamas anksčiau teistu, tačiau teistumui išnykus, Liteko duomenimis, jo atžvilgiu kitų baudžiamųjų bylų teisme nenagrinėjama, IBPS duomenimis, jo atžvilgiu kitų ikiteisminių tyrimų nėra atliekama, anksčiau administracine tvarka baustas, tačiau paskirtas baudas sumokėjęs, vėliausią 2022 m. kovo 16 d., dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, savanoriškai atlygino dalį žalos, padarytos Šiaulių teritorinei ligonių kasai. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino Šiaulių teritorinei ligonių kasai padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina ta, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei nusikalto bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai).
33. Kaltinamoji E. A. padarė vieną nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamoji nusikalto neteista, IBPS duomenimis, jos atžvilgiu kitų ikiteisminių tyrimų nėra atliekama, Liteko duomenimis, jos atžvilgiu kitų baudžiamųjų bylų teisme nenagrinėjama, administracine tvarka bausta, paskirtų baudų nesumokėjusi, nedirbanti, registruota (duomenys neskelbtini)tarnyboje, auginanti du mažamečius vaikus, SODROS duomenimis, nuo (duomenys neskelbtini). vaiko priežiūros atostogose iki sueis vaikui 3 metai (3 tomas, b. l. 75). Jos atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino Šiaulių teritorinei ligonių kasai padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina ta, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei nusikalto bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai).
34. Kaltinamasis M. P. padarė vieną nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis nusikalto būdamas anksčiau teistu, tačiau teistumui išnykus, IBPS duomenimis, jo atžvilgiu kitų ikiteisminių tyrimų nėra atliekama, Liteko duomenimis, jo atžvilgiu kitų baudžiamųjų bylų teisme nenagrinėjama, administracine tvarka baustas, paskirtų baudų nesumokėjęs, (duomenys neskelbtini). Jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino Šiaulių teritorinei ligonių kasai padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina ta, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei nusikalto bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai).
35. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, jog kaltinamieji V. L., M. P., E. A. ateityje gali daryti naujas nusikalstamas veikas, todėl, įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog kaltinamųjų gyvenimo būdas ir elgesys ateityje nebus nusikalstami ir, esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, jų atžvilgiu taikytinas BK 38 straipsnis – V. L., M. P., E. A. atleistini nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju.
Žemesnės instancijos teismas
36. BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį: asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo, sulaikymo nuo nusikalstamų veikų darymo, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą ir t. t.
37. Pažymėtina, jog atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamiesiems negali būti formuojamos nebaudžiamumo nuostatos. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamieji V. L. ir M. P. yra dirbantys, jiems skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų asmenų fondą, nustatant minimalų įmokos dydį – 10 MGL, įpareigojant ją sumokėti per 6 mėnesius. Teismo vertinimu, kaltinamajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė savo dydžiu bei trukme yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, neabejotinai atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir nevaržo kaltinamųjų teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Kaltinamajai E. A., atsižvelgiant į jos turtinę ir darbinę padėtį (nedirba, augina mažamečius vaikus), baudžiamojo poveikio priemonė neskirtina, sprendžiant, jog pakankamą įtaką vėliau nebenusikalsti, kaltinamajai padarė baudžiamosios bylos nagrinėjimo procesas.
38. Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, o kaltinamajam M. P. paskirta ir kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos.
39. Baigiamosiose kalbose kaltinamosios S. S. gynėjas teismo prašė kaltinamąją S. S., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti. Prokurorė prašė kaltinamąją S. S. pripažinta kalta padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, ir skirti jai laisvės apribojimo bausmę.
40. Pažymėtina, jog kaltinamoji S. S. nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė 2022 m. gegužės 11 d. būdama neteista, nes kaltinamoji pirmą kartą teista 2022 m. gruodžio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu, tačiau iš bylos duomenų akivaizdu, kad po šiuo nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos veikos (2022 m. gegužės 11 d.), kaltinamoji neužilgo (2022 m. birželio 24 d.) padarė naują analogišką BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, taip pat 2023 m. birželio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu kaltinamoji S. S. pripažinta kalta 2022 m. birželio 15 d. padariusi BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Teismo vertinimu, minėti duomenys neleidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamoji ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl nors kaltinamoji S. S. susitaikė su nukentėjusiuoju, jo atsiprašė, iki šiol naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų nepadarė, teismo posėdžio metu savo elgesį vertino kritiškai, nurodė, jog pakeitė gyvenimo būdą ir savo elgesį, pasižadėjo ateityje nenusikalsti, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju vis tik spręstina, jog tokiam kaltinamosios elgesiui poveikį padarė ir jos nusikalstamą elgesį nutraukė būtent jos atžvilgiu pradėtų ikiteisminių tyrimų procesai, baudžiamųjų bylų nagrinėjimas teisme, pastarajai skirtų kardomųjų priemonių įpareigojimai ar teismo paskirta bausmė, todėl teismas negali manyti, jog pasibaigus šiems procesams, kaltinamoji vėl nenusikals. Nagrinėjamu atveju nenustačius BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos sąlygos, BK 38 straipsnio nuostatos kaltinamosios S. S. atžvilgiu negali būti taikomos.
41. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).
42. Kaltinamoji S. S. padarė vieną nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamoji nusikalto neteista, tačiau vėliau teista du kartus – Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, pastarasis teismo nuosprendis neįsiteisėjęs. IBPS duomenimis, jos atžvilgiu kitų ikiteisminių tyrimų nėra atliekama, Liteko duomenimis, jos atžvilgiu kitų baudžiamųjų bylų teisme nenagrinėjama, administracine tvarka bausta, paskirtų baudų nesumokėjusi, nedirbanti, registruota (duomenys neskelbtini)tarnyboje, kaltinamoji S. S. laukiasi. Jos atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino Šiaulių teritorinei ligonių kasai padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina ta, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei nusikalto bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai).
43. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertintus anksčiau nurodytus bausmės skyrimui reikšmingus duomenis, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajai S. S. įstatyme numatytą ir prokurorės siūlomą laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant artimą tokios bausmės minimaliam dydžiui. Atsižvelgiant į kaltinamąją charakterizuojančias aplinkybes, intensyvi priežiūra neskirtina, tačiau siekiant pasiekti bausmės tikslus, keisti kaltinamosios elgesį, jai skirtini įpareigojimai: dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti (duomenys neskelbtini)tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
44. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, S. S. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
45. Šiuo nuosprendžiu kaltinamajai S. S. skirta laisvės apribojimo bausmė nebendrinama su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)skirta bausme, nes minėtas nuosprendis neįsiteisėjęs.
46. Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos (4 tomas, b. l. 91–94; 95-97).
47. Kaltinamasis E. A. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), ši nusikalstama veika baigta. Iš byloje pateikto nuteistųjų registro duomenų išrašo bei Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, jog kaltinamasis E. A. nusikalto būdamas teistu, anksčiau teistas šešis kartus už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamas veikas, be kitų ir nusikaltimus žmogaus sveikatai, bei analogišką šioje baudžiamojoje byloje padarytai nusikalstamai veikai. 2023 m. gegužės 4 d. paleistas iš Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo lygtinai, taikant intensyvią priežiūrą, 2023 m. liepos 19 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro, atlikus Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 21 d. nutartimi jam paskirtą subendrintą 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, byloje nėra duomenų, jog būtų sumokėjęs jam paskirtą 60 MGL (3 000 Eur) baudą. Per pastaruosius penkerius metus administracine tvarka baustas daug kartų už įvairius administracinius nusižengimus, paskirtų baudų nemoka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. IBPS duomenimis, jo atžvilgiu kitų ikiteisminių tyrimų nėra atliekama, Liteko duomenimis, jo atžvilgiu kitų baudžiamųjų bylų teisme nenagrinėjama. Sodros duomenimis kaltinamasis (duomenys neskelbtini), yra vedęs. Duomenų, jog kaltinamasis būtų įrašytas į psichikos sveikatos centro įskaitą, ar gydytas byloje nėra. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino Šiaulių teritorinei ligonių kasai padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje, bei recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9, 13 punktai).
48. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, jog kaltinamojo E. A. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio, jis linkęs daryti įvairaus sunkumo nusikalstamas veikas, išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro. Anksčiau jo atžvilgiu buvo paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, ko pasekoje, kaltinamasis ir toliau darė nusikalstamas veikas. Įvertinus anksčiau nurodytus duomenis, spręstina, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus griežčiausią BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jo terminą nustačius artimą šio straipsnio sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui.
49. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, E. A. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
50. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško ir dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 21 d. nutartimi paskirta galutine subendrinta bausme, ir E. A. skirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui ir 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į skirtiną galutinę bausmę įskaitytina visiškai ar iš dalies atlikta bausmė pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 21 d. nutartį.
51. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, jog paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo diskrecija, todėl visais atvejais vertinamas kaip teismo teisė, o ne pareiga. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnyje, bet ir bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, t. y. sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
52. Pirmiausia pažymėtina, jog Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 21 d. nutartimi paskirtą galutinę bausmę – laisvės atėmimą 10 mėnesių E. A. yra atlikęs. 2023 m. gegužės 4 d. paleistas iš Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo lygtinai, taikant intensyvią priežiūrą, 2023 m. liepos 19 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro, atlikus bausmę. Byloje nėra duomenų, jog jis pažeidė intensyvios priežiūros sąlygas. Iš bylos duomenų matyti, jog kaltinamasis E. A. dirba, turi šeimą, mažamečių vaikų, skolinių įsipareigojimų, todėl, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai E. A. atžvilgiu bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo vykdymo, atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir paskyrus jam intensyvią priežiūrą bei pareigas. Bausmės vykdymo atidėjimo terminą nustačius atsižvelgiant į realiai atliktinos bausmės dydį.
53. 2023 m. birželio 1 d. teismo nutartimi kaltinamajam E. A. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.
54. 2022 m. liepos 18 d. civiliniu ieškiniu Šiaulių teritorinė ligonių kasa prašė iš kaltinamųjų priteisti 191,43 Eur turtinę žalą už T. V. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (2 tomas, b. l. 57-60). 2023 m. birželio 5 d. teisme gautas Šiaulių teritorinės ligonių kasos raštas, kuriame nurodyta, jog turtinė žala jai atlyginta, civilinio ieškinio ji atsisako, kaltinamiesiems pretenzijų neturi (6 tomas, b. l. 93).
55. BPK 107 straipsnyje numatyta, jog įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas. Šiaulių teritorinei ligonių kasai pareiškus, jog turtinė žala jai atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nutrauktinas.
56. Ikiteisminio tyrimo metu civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos 191,43 Eur civiliniam ieškiniui užtikrinti, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės I. Ž. 2023 m. sausio 6 d. nutarimais E. A., V. L., E. A., M. P., S. S. skirti laikini nuosavybės teisės apribojimai, kurie terminui pasibaigus išregistruoti iš Turto arešto aktų registro (6 tomas, b. l. 1117–126). Atsižvelgiant į tai, kad klausimas dėl laikinų nuosavybės teisės apribojimų panaikinimo, nesprendžiamas.
57. Baudžiamojoje byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. liepos 11 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą T. V. yra 473,33 Eur; Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. vasario 22 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam E. A. yra 325 Eur; Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. liepos 20 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam V. L. yra 608,33 Eur, kurias prašoma priteisti valstybės naudai.
58. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Kasacinės instancijos teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas kasacinis skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2A-1-788/2021, 2K-67-697/2021).
59. Atsižvelgiant į tai, kad antrinė teisinė pagalba kaltinamiesiems E. A. ir V. L. buvo teikiama ne jų, o teismo iniciatyva, įvertinus kaltinamųjų turtinę padėtį, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas išieškoti valstybei teisinės pagalbos išlaidas netenkintinas.
60. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo, be kita ko, išieškoti nukentėjusiojo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Įvertinus tai, jog kaltinamieji yra jauno amžiaus, darbingi, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas iš kaltinamųjų išieškoti valstybei teisinės pagalbos išlaidas už nukentėjusiajam T. V. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teisme tenkintinas ir iš kaltinamųjų E. A., V. L., E. A., M. P. ir S. S. lygiomis dalimis valstybei priteistinos 473,33 Eur teisinės pagalbos išlaidos.
61. Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: - 6 kompaktiniai diskai, esantys vokuose prie baudžiamosios bylos 2 tomo galinio viršelio; 7 kompaktiniai diskai, esantys vokuose prie baudžiamosios bylos 4 tomo galinio viršelio, paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302–308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
E. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir E. A. skirti sumažintą 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško ir dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 21 d. nutartimi paskirta galutine subendrinta bausme, ir E. A. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui, ir 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą, įpareigojant ją sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityti atliktą bausmės dalį pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 21 d. nutartį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 punktu, 10 punktu, E. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, E. A. 3 (trims) mėnesiams paskirti intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant pareigą būti Lietuvos probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamosios vietos adresu nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigoti E. A. dirbti, o netekus darbo per vieną mėnesį užsiregistruoti (duomenys neskelbtini)tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kaltinamajam E. A. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
S. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant: 1) pradėti dirbti arba užsiregistruoti (duomenys neskelbtini)tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir S. S. skirti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant: 1) pradėti dirbti arba užsiregistruoti (duomenys neskelbtini)tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kaltinamajai S. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
V. L., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, susitaikius su nukentėjusiuoju ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, V. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 (dešimties) MGL, t. y. 500 Eur (penkių šimtų eurų), įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam V. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
E. A., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, susitaikius su nukentėjusiuoju ir bylą jos atžvilgiu nutraukti.
Kaltinamajai E. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
M. P., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, susitaikius su nukentėjusiuoju ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, M. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 (dešimties) MGL, t. y. 500 Eur (penkių šimtų eurų), įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam M. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nutraukti procesą dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje.
Tenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo ir iš kaltinamųjų E. A., V. L., E. A., M. P. ir S. S. lygiomis dalimis po 94,66 (devyniasdešimt keturis eurus 66 ct) priteisti 473,33 Eur (keturių šimtų septyniasdešimt trijų eurų 33 centų) išlaidas valstybės naudai.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 6 kompaktinius diskus, esančius vokuose prie baudžiamosios bylos 2 tomo galinio viršelio; 7 kompaktinius diskus, esančius vokuose prie baudžiamosios bylos 4 tomo galinio viršelio, palikti saugoti byloje.
Išaiškinti V. L., E. A. ir M. P., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti S. S., kad vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.