Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų Lietuvos Musulmonų Sunitų Dvasinio Centro – Muftiato ir R. J. bei F. A. ir UAB „Halal Control Lithuania“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. nutarties, kuria prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Zam Zam Lithuania“ ieškinį atsakovams F. A., UAB „Halal Control Lithuania“, Lietuvos Musulmonų Sunitų Dvasiniam Centrui – Muftiatui, R. J. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, nuostolių, baudos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirieji skundai atmestini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas UAB „Zam Zam Lithuania“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) priteisti solidariai iš atsakovų F. A., UAB „Halal Control Lithuania“, Lietuvos Musulmonų Sunitų Dvasinio Centro – Muftiato ir R. J. 3 613,54 Eur tiesioginių ir 24 909,91 Eur netiesioginių nuostolių; 2) ieškovo UAB „Zam Zam Lithuania“ naudai priteisti iš atsakovo R. J. 10 000 Eur sutartinę baudą pagal 2016 m. birželio 18 d. darbuotojo įsipareigojimo neatskleisti komercinių paslapčių sutartį, jei nuostolių, priteistų pagal pirmąjį ieškinio reikalavimą, dydis bus mažesnis nei sutartinė bauda; 3) pripažinti 2016 m. gegužės 2 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp ieškovo UAB „Zam Zam Lithuania“ ir atsakovo F. A., negaliojančia CK 1.82 straipsnio pagrindu, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo F. A. ieškovo naudai 9 050 Eur sumą; 4) pripažinti 2016 m. birželio 1 d. paslaugų teikimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo UAB „Zam Zam Lithuania“ ir atsakovo UAB „Halal Control Lithuania“, negaliojančia CK 1.86 straipsnio pagrindu; 5) pripažinti 2016 m. gegužės 29 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp ieškovo UAB „Zam Zam Lithuania“ ir atsakovo Lietuvos Musulmonų Sunitų Dvasinio Centro – Muftiato, negaliojančia 1.91 straipsnio pagrindu, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 1 430 Eur sumą; 6) priteisti solidariai iš atsakovų F. A., UAB „Halal Control Lithuania“, R. J. ir Lietuvos Musulmonų Sunitų Dvasinio Centro – Muftiato 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo naudai; 7) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų F. A. (reikalavimų suma – 37 573,45 Eur), UAB „Halal Control Lithuania“ (reikalavimų suma – 28 523,45 Eur), R. J. (reikalavimų suma – 38 523,45 Eur) ir Lietuvos Musulmonų Sunitų Dvasinio Centro – Muftiato (reikalavimų suma – 29 953,45 Eur) kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kitą turtą ar turtines teises, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, o jo nesant arba esant nepakankamai – areštuoti atsakovų pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose iš esmės neviršijant prašomos priteisti sumos. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 8 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovų atžvilgiu. Ieškovas pateikė teismui prašymą pakartotinai taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovų turtui, nes nustatytu terminu nespėjo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikti antstoliui, todėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nebuvo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 11 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir pakartotinai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovams UAB „Halal Control Lithuania“ (reikalavimų suma – 28 523,45 Eur), Lietuvos Musulmonų Sunitų Dvasinio Centro – Muftiato (reikalavimų suma – 29 953,45 Eur), F. A. (reikalavimų suma – 37 573,45 Eur) ir R. J. (reikalavimų suma – 38 523,45 Eur), nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius ir/ar nekilnojamuosius daiktus reikalavimų sumoms, o nesant tokio turto ar esant jo nepakankamai, areštavo trūkstamai sumai pinigines lėšas, priklausančias atsakovams ir esančias pas juos ar trečiuosius asmenis. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmos instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovų atžvilgiu.Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra tik numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Dėl preliminaraus ieškinio vertinimo. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014, 2015 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-699-943/2015). Teismo atliekamas prima facie ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).Aptariant preliminarų ieškinio pagrįstumą, kaip sąlygą, būtiną norint taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šioje proceso stadijoje ieškovas neprivalo įrodyti, o teismas – iš esmės įvertinti – ieškinio pagrįstumo, kadangi reikalavimų pagrįstumas nustatomas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Taigi, priešingai nei teigia atsakovai, pirmosios instancijos teismas šioje proceso stadijoje neturėjo vertinti ieškinyje nurodytų aplinkybių teisiniu aspektu. Ieškinio priėmimo metu jo forma ir turinys atitiko įstatyme keliamus reikalavimus, todėl nagrinėjamu atveju ieškovui pateikus argumentuotą ir įrodymais grindžiamą ieškinį, nekyla abejonių dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo stadijoje. Tik išnagrinėjus bylą iš esmės, bus padarytos išvados dėl ginčijamų sandorių teisėtumo ir pagrįstumo bei komercinę paslaptį sudarančios informacijos atskleidimo/neatskleidimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog ieškinio reikalavimai yra prima facie pagrįsti (CPK 144 str. 1 d.).Dėl grėsmės galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui. Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-906/2008; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-905/2009, 2013 m. sausio 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-298/2013 ir kt.). Ši prezumpcija (ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką) nėra absoliuti, todėl kiekvienu atveju teismas turi įvertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovų finansines galimybes, t. y., ar konkrečiam atsakovui ieškiniu pareikšto reikalavimo suma yra tikrai didelė. Nagrinėjamu atveju atsakovas Lietuvos Musulmonų Sunitų Dvasinis Centras – Muftiatas nurodo, kad turto areštas tradicinei religinei bendruomenei neigiamai paveiks tiek sielovadinę bendruomenės veiklą, tiek veiklą faktiškai vystant ir plėtojant Halal reikalavimų diegimo veiklą maisto gamybos procese; atsakovas UAB „Halal Control Lithuania“ nurodo, kad taikomas areštas neseniai įsteigtai bendrovei padarys didžiulę neigiamą įtaką, užkirs kelią verslo vystymuisi, plėtrai ir netgi gali būti veiksniu, sąlygosiančiu bendrovės bankrotą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantai, siekdami įrodyti savo mokumą bei išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepateikė jokių savo gerą finansinę padėtį pagrindžiančių įrodymų. Priešingai, Juridinių asmenų registro duomenimis atsakovas UAB „Halal Control Lithuania“ savo finansinės atskaitomybės dokumentus yra pateikęs tik už 2015 m. Iš balanso matyti, kad UAB „Halal Control Lithuania“ turimas turtas yra 2500 Eur, kurį visą sudaro įstatinis kapitalas. Apeliacinės instancijos teismas duomenų apie likusių apeliantų finansinę padėtį neturi. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantai, paduodami atskiruosius skundus, galėjo paneigti prezumpciją, jog ieškinio suma jiems nėra didelė, pateikdami duomenis, įrodančius jų (gerą) turtinę padėtį (CPK 12 str., 178 str., 314 str., 338 str.), tačiau, kaip minėta, jie tokių duomenų nepateikė. Taigi, įvertinus paminėtus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovai nepaneigė aplinkybių, kad yra grėsmė dėl galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovų atžvilgiu.Papildomai pažymėtina ir tai, kad vien faktas, kad atsakovai dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo patiria tam tikrus nepatogumus ar suvaržymus, kurie jiems gali sukelti nuostolius, savaime neeliminuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo egzistavimo bei nenulemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principų – proporcingumo ar ekonomiškumo - pažeidimo (CPK 144 str. 1 d, 145 str. 2 d.).Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl atsakovų atskirieji skundai atmestini, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).Atmetus atskiruosius skundus, apeliantų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Ieškovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.