Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. L. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. kovo 21 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-3115-2023 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ne teismo tvarka priimto nutarimo esmė

II. Skundo ir atsiliepimo į skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkinamas.

6. ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

7. ANK 415 straipsnio 2 dalis nustato administracinę atsakomybę už transporto priemonių be privalomosios techninės apžiūros vairavimą. ANK 424 straipsnio 3 dalis nustato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones.

8. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2023 m. vasario 27 d. R. L. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2023 m. vasario 27 d. 21.33 val. M. Valančiaus g., Nasrėnų k., Kretingos r. jis vairavo transporto priemonę „Jaguar XF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti bei vairavo automobilį, kuriam neatlikta valstybinė techninė apžiūra, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14, 226 punktus. Skundžiamu 2023 m. kovo 21 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktam R. L. už ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – 100 Eur bauda, už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – 450 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 7 mėnesiams. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, R. L. paskirta galutinė nuobauda – 450 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 7 mėnesiams.

9. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčija 2023 m. kovo 21 d. nutarime nustatytų faktinių aplinkybių ir pripažįsta padaręs inkriminuotus administracinius nusižengimus. Aptariamų administracinių nusižengimų padarymo faktą taip pat patvirtina administracinio nusižengimo protokole užfiksuotos faktinės aplinkybės, jame pateiktas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas, kuriame jis nurodo sutinkantis su nusižengimais, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas dėl KET pažeidimo. Teismo posėdžio metu administracinių nusižengimų faktas taip pat nebuvo ginčijamas. Vadinasi, byloje surinkti duomenys patvirtina ANK 415 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą.

10. Byloje pateiktu skundu nėra ginčijama 2023 m. kovo 21 d. nutarimo dalis dėl galutinės 450 Eur baudos paskyrimo, tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su jam paskirta administracinio poveikio priemone, t. y. specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 7 mėnesiams.

11. Vienas iš skundo argumentų yra tai, kad administraciniai nusižengimai buvo padaryti veikiant būtinojo reikalingumo sąlygomis. Skunde ir teismo posėdžio metu R. L. teigė, kad jam diagnozuota lėtinė inkstų liga, dėl šios ligos jam taikomos planinės hemodializės, kurios atliekamos 3 kartus per savaitę. 2023 m. vasario 27 d. vakare apie 21 val. dėl pablogėjusios sveikatos jis privalėjo vykti į ligoninę Klaipėdoje, kad būtų atlikta neplanuota hemodializė, o kitos galimybės nuvykti į gydymo įstaigą jis neturėjo.

12. ANK 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Teismų praktikoje pažymima, kad būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant tam tikrą žalą antram. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam, interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja, pripažįstama, kad veika padaryta būtinojo reikalingumo sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-12-689/2020, 2AT-61-495/2022). Taikant būtinojo reikalingumo nuostatas (ANK 16 straipsnis), turi būti nustatyta, kad veika padaryta esant visoms šioms sąlygoms: 1) pačiam asmeniui, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams turi grėsti pavojus; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negali būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padaryta žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengta žala.

13. Nagrinėjamu atveju kaip būtinojo reikalingumo situaciją R. L. nurodo jo sveikatai susidariusią pavojingą būklę, t. y. neatidėliotiną poreikį vykti automobiliu į ligoninę hemodializei atlikti, nes kitomis priemonėmis nuvykimas į gydymo įstaigą tuo metu nebuvo įmanomas. Vertindamas šiuos argumentus, teismas, visų pirma, atsižvelgia į tai, kad nei administracinio nusižengimo protokole, nei 2023 m. vasario 27 d. Kretingos r. PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulio tarnybiniame pranešime nėra nurodyta, jog sustabdytas policijos pareigūnų R. L. jiems būtų nurodęs, kad jam reikalinga skubi medicinos pagalba ir jis neatidėliotinai privalo nuvykti į gydymo įstaigą. Teismo posėdžio metu R. L. pripažino, jog apie poreikį nuvykti į gydymo įstaigą policijos pareigūnų jis neinformavo. Antra, apklausiamas teismo posėdžio metu R. L. paaiškino, kad sustabdytas policijos pareigūnų, jis grįžo į namus ir greitosios medicinos pagalbos nekvietė. Posėdžio metu jis paaiškino, kad greitosios medicinos pagalbos nekvietė dėl to, kad paprastai reikia ilgai laukti atvykstančių medikų, o ir tokiais atvejais ne visada yra priimamas sprendimas vežti į gydymo įstaigą. Vis dėlto, teismas pažymi, kad tuo atveju, jeigu asmens sveikatai iš tiesų yra kilęs rimtas pavojus ir dėl to yra būtina skubi medicinos pagalba, vien poreikis tam tikrą laiką palaukti atvykstančių medikų nepaaiškina sprendimo greitosios medicinos pagalbos apskritai nekviesti. Trečia, administraciniai nusižengimai padaryti 2023 m. vasario 27 d. 21.33 val. Teismo posėdžio metu R. L. paaiškino, kad tos pačios dienos ryte jis buvo klinikoje „Diaverum“ atlikti hemodializės procedūros, o vakare vyko į ligoninę Klaipėdoje, nes buvo suvartojęs per daug skysčių. Vis dėlto, iš UAB „Diaverum klinikos“ pateiktų duomenų nustatyta, kad kita hemodializė R. L. buvo atlikta tik 2023 m. kovo 1 d. nuo 12 val. iki 16.30 val. Tai reiškia, kad R. L. po nusižengimų padarymo grįžęs į namus ne tik nekvietė greitosios medicinos pagalbos, tačiau ir kitą dieną nesiėmė jokių veiksmų dėl savo sveikatos būklės ir į gydymo įstaigą nuvyko tik kovo 1 d. planinei procedūrai atlikti. Įvertinęs visumą šių argumentų, teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog administracinių nusižengimų padarymo metu buvo susidariusi išskirtinai pavojinga, reali ir akivaizdi grėsmė R. L. sveikatai, kuri negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis ir dėl to jis privalėjo vairuoti transporto priemonę. Atsižvelgiant į tai, skunde nurodyti argumentai dėl asmens veikimo būtinojo reikalingumo sąlygomis atmestini kaip nepagrįsti.

14. Skunde nurodoma ir tai, kad nusižengimai yra formalaus pobūdžio, nes R. L. išsilaikė vairavo egzaminą. Tiek nusižengimus, tiek pažeidėją charakterizuojantys duomenys, jo kritiškas požiūris į padarytą nusižengimą, taip pat aplinkybė, kad nusižengimas padarytas veikiant būtinojo reikalingumo sąlygomis, sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskirti jam specialiosios teisės atėmimo. Teismas su šiais skundo argumentais nesutinka.

15. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020).

16. Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į tai, kad ta aplinkybė, jog R. L. prisipažįsta padaręs administracinius nusižengimus ir dėl jų gailisi, kritiškai vertina savo veiksmus, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė buvo įvertinta individualizuojant jam skiriamą nuobaudą, t. y. skiriant trumpesnį už straipsnio sankcijos vidurkį specialiosios teisės atėmimo terminą. Vis dėlto, vien nusižengimų pripažinimas, kritiškas savo veiksmų vertinimas savaime nėra išskirtinė ir ypatinga aplinkybė, sudaranti pagrindą dar labiau švelninti asmens teisinę padėtį.

17. Tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu R. L. akcentavo, kad teisė vairuoti jam yra itin reikalinga dėl jo sveikatos problemų ir dėl to nuolat egzistuojančio poreikio važiuoti į sveikatos priežiūros įstaigas, o be teisės vairuoti, gyvenant kaimo vietovėje, yra sudėtinga. Vertindamas šiuos argumentus teismas atsižvelgia į tai, kad neigiami padariniai ir atitinkami kasdienio gyvenimo nepatogumai yra natūrali teisės pažeidimo pasekmė, kurios atsiradimo riziką prisiima pats teisės pažeidimą darantis asmuo. Nagrinėjamu atveju R. L. nurodomos aplinkybės, susijusios su jo sveikatos būkle, jau egzistavo nusižengimo padarymo metu, todėl administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo negalėjo nesuprasti, jog netekęs teisės vairuoti transporto priemones, jis neišvengiamai patirs su tuo susijusių nepatogumų. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad vien tai, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7/2013, 2AT-9/2015, 2AT-88/2016, 2AT-8/2019). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal bylos duomenis R. L. neturi teisės vairuoti jau nuo 2021 m. sausio 7 d. Posėdžio metu atsakomybėn patrauktas asmuo paaiškino, kad į gydymo įstaigas šiuo metu jį nuveža laikinai grįžęs brolis, taip pat draugas. Dėl to teismas neturi pagrindo išvadai, kad neturėdamas teisės vairuoti, R. L. apskritai neturės galimybės lankytis gydymo įstaigose. Be to, iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad teisė vairuoti transporto priemones R. L. buvo atimta laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 7 d. iki 2022 m. sausio 7 d. Nusižengimas padarytas 2023 m. vasario 27 d. Dėl to sutiktina su institucijos atsiliepime nurodyta aplinkybe, kad R. L. turėjo pakankamai laiko susigrąžinti teisę vairuoti, tačiau ilgą laiką to nedarė.

18. Anksčiau aptartos aplinkybės šiuo atveju nevertintinos kaip išskirtinės ir rodančios akivaizdų paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės neproporcingumą padarytam nusižengimui, todėl jos nėra pakankamos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatoms taikyti. Šiuo atveju R. L. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti. Be to, jis vairavo transporto priemonę, kuriai neatlikta valstybinė techninė apžiūra, kuri, kaip nurodė nutarimą priėmusi institucija, pasibaigė dar 2022 m. spalio 22 d. Ta aplinkybė, jog dėl padaryto nusižengimo neatsirado realių neigiamų pasekmių (nebuvo sukeltas eismo įvykis, nenukentėjo kiti asmenys) vertintina tik kaip laimingas atsitiktinumas, o ne mažesnį jo nusižengimų pavojingumą rodanti aplinkybė. Byloje esančiais Administracinių nusižengimų registro duomenimis nustatyta, kad iki aptariamo nusižengimo padarymo, per pastaruosius 5 metus R. L. 8 kartus trauktas administracinėn atsakomybėn už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, iš jų ir už analogiškus pažeidimus, t. y. du kartus vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, taip pat vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti atimta. Ne visos paskirtos baudos yra sumokėtos. Visa tai neleidžia R. L. charakterizuoti kaip drausmingo eismo dalyvio, atitinkamai jo padaryti administraciniai nusižengimai negali būti vertinami kaip visiškai atsitiktiniai. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde nurodomos aplinkybės nevertintinos kaip išskirtinės ir lemiančios poreikį dar labiau švelninti jo teisinę padėtį, neskiriant jam administracinio poveikio priemonės.

19. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta anksčiau, teismas konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde nurodytos aplinkybės nei jas vertinant atskirai, nei vertinant jų visumą, nepagrindžia skundžiamo nutarimo neteisėtumo ir nepagrįstumo. Esant šioms aplinkybėms, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. kovo 21 d. nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, šio nutarimo naikinti ar pakeisti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundas netenkintinas, skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 – 643 straipsniais, teismas

nutaria:

palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. kovo 21 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-3115-2023 nepakeistą ir R. L. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.