- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-13
- Bylos Nr.
- 2S-2200-230/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12349-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Banga plius“
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Baklis“
- Kategorijos
- 94.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Foritas“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės ,,Baklis“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Textile service“ atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 16 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-16227-435/2013 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Banga plius“ ieškinį atsakovėms bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Foritas“, atstovaujamai bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės ,,Baklis“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Textile service“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,Baklis“ dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo: 1) pripažinti 2013 m. vasario 15 d. atsakovės BUAB „Foritas“ ir atsakovės UAB „Textile service“ sudarytą Įrangos nuomos sutartį niekine ir negaliojančia toje dalyje, kuri susijusi su ieškovės UAB „Banga plius“ naudai įkeisto turto: i) taktinio plovimo įrenginio P 50-13 Universal, buvimo vieta: V. Krėvės g. 133b, Kaunas, pagaminimo data: 2009, gamintojas: JENSEN GmbH, inventorizacijos Nr. 133b-001; ii) taktinio drenažinio preso SEP 50 MD, buvimo vieta: V. Krėvės g. 133b, Kaunas, pagaminimo data: 2009, gamintojas: JENSEN GmbH, inventorizacijos Nr. 133b-002; iii) pakeliamojo konvejerio, buvimo vieta: V. Krėvės g. 133b, Kaunas, pagaminimo data: 2009, gamintojas: JENSEN GmbH, inventorizacijos Nr. 133b-003) nuoma, 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovėms BUAB „Foritas“ ir UAB „Textile service“ eksploatuoti ieškovės naudai įkeistą ginčo turtą. Nurodė, kad 2013 m. vasario 15 d. nuomos sutartimi atsakovei UAB ,,Textile service“ išnuomotas atsakovei BUAB ,,Foritas“ priklausantis kilnojamasis turtas, tame tarpe ir ieškovės naudai įkeistas turtas. Ieškovės naudai įkeisto turto eksploatavimas tik didins ieškovės nuostolius, kadangi eksploatuojamas turtas per mėnesį nuvertėja preliminariai ne mažiau kaip 14 457 Lt, o turto nuomos kaina tik yra 3 000 Lt per mėnesį, ir ji nepadengia dėl įrenginių eksploatavimo patiriamų nuostolių. Dėl to yra pažeidžiami ne tik ieškovės, kaip BUAB ,,Foritas“ kreditoriaus, kurio reikalavimai yra užtikrinti šio turto įkeitimu, teisėti interesai, bet ir visų kitų BUAB ,,Foritas“ kreditorių ir pačios įmonės interesai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – įpareigojo atsakoves BUAB „Foritas“ ir UAB „Textile service“ nutraukti ieškovės naudai įkeisto turto: taktinio plovimo įrenginio P 50-13 Universal, inventorizacijos Nr. 133b-001; taktinio drenažinio preso SEP 50 MD, inventorizacijos Nr. 133b-002; pakeliamojo konvejerio, inventorizacijos Nr. 133b-003, kurių pagaminimo data – 2009, gamintojas – JENSEN GmbH, buvimo vieta – V. Krėvės g. 133b, Kaunas, eksploatavimą. Nutartį nurodė vykdyti skubiai.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, kad ieškovei įkeisto turto vertė dėl jo eksploatavimo sparčiai mažėja, per vieną mėnesį jis nuvertėja ne mažiau kaip 14 457 Lt, o jo nuomos kaina, kuri kartu su kito kilnojamojo turto nuoma sudaro tik 3 000 Lt plius PVM per mėnesį, nepadengia dėl jo eksploatavimo patiriamų nuvertėjimo nuostolių, padarė išvadą, kad šios aplinkybės yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas sprendė, kad teismo sprendimo įvykdymas ateityje gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes atsakovės veiksmai išnuomojus ieškovei įkeistą turtą ir perdavus jį naudotis trečiajam asmeniui gali lemti žalos atsiradimą ir turto nuvertėjimą, t. y. pripažinus negaliojančia ir niekine Įrangos nuomos sutartį ieškovei įkeisto turto nuomos dalyje, turtas gali būti nebe toks, koks buvo iki sutarties sudarymo momento.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovės BUAB ,,Foritas“ bankroto administratorius UAB ,,Baklis“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą atmesti, ieškovės patikslintą ieškinį perduoti nagrinėti BUAB ,,Foritas“ bankroto bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui. Nurodo, kad nutartis yra neteisėta, nepagrįsta ir skundą prašo tenkinti šiais argumentais:
1) Nutartis priimta, pažeidžiant CPK 27 straipsnyje ir ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas ieškinių bankrutuojančios įmonės atžvilgiu nagrinėjimo teismingumo taisykles. Vadovaujantis ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalimi, ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą, todėl Kauno apylinkės teismas neturėjo teisės priimti ieškinį bei nagrinėti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kaip neteismingų Kauno apylinkės teismui. Viena iš atsakovių BUAB ,,Foritas“ yra bankrutuojanti įmonė, kurios buveinė yra Vilniaus mieste, ir jai Vilniaus apygardos teisme yra iškelta bankroto byla, todėl ieškinys CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu privalo būti perduotas nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Klausimas dėl bankrutuojančios įmonės turto disponavimo (eksploatavimo) spręstinas bankroto bylą nagrinėjančiame teisme, kadangi ieškovės patikslinto ieškinio dalyką bei prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo esmę sudaro tapatus reikalavimas – sustabdyti bankrutuojančios įmonės turto eksploatavimą bei suvaržyti BUAB „Foritas“ bankroto administratoriaus ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punktu suteiktą disponavimo bankrutuojančios įmonės turtu teisę. Be to, BUAB „Foritas“ 2013-07-31 kreditorių susirinkimas antru darbotvarkės klausimu nutarė nepritarti ieškovės siūlymui nutraukti 2013 m. vasario 15 d. įrangos nuomos sutartį. Šis kreditorių susirinkimo nutarimas yra galiojantis ir ieškovei, kaip įmonės kreditoriui, yra privalomas. Todėl akivaizdu, kad ieškinio dalyką sudaro būtent BUAB ,,Foritas“ bankroto bylą nagrinėjančio teismo kompetencijai priskirtini klausimai: bankrutuojančios įmonės turto disponavimo teisė bei apimtis, kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumas ir privalomumas, įkeitimu užtikrinto kreditoriaus reikalavimo tenkinimas.
2) Nutartis priimta, pažeidžiant CPK 144 straipsnio nuostatas, kadangi ieškovė tikėtinai nepagrindė savo reikalavimo ir niekaip neįrodė, kad egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo ar įvykdymo pasunkėjimo rizika. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų dėl BUAB ,,Foritas“ kreditorių teisių bei ĮBĮ nuostatų galimo pažeidimo, kadangi, kaip minėta, kreditoriai susirinkime pritarė šio turto nuomai. Be to, ieškovės naudai įkeistas turtas antriniu įkeitimu yra įkeistas kreditoriui AB DNB bankas, kuris yra davęs rašytinį sutikimą dėl viso BUAB ,,Foritas“ kilnojamojo ir nekilnojamojo turto nuomos. Ieškovės teiginiai apie neva daromą žalą yra deklaratyvaus pobūdžio, kadangi nėra pateikta jokių įrodymų, kad turto rinkos vertė, kuri bus nustatyta atlikus turto vertinimą ir turtas bus pardavinėjamas būtent rinkos verte, būtų sumažėjusi dėl turto eksploatavimo. Priešingai, būtent laikinųjų apsaugos priemonių taikymas padarytų didelę žalą visiems BUAB ,,Foritas“ kreditoriams bei itin mažina kitų kreditorių galimybes patenkinti finansinius reikalavimus, kadangi bankrutuojanti įmonė netektų 19 581,85 Lt pajamų už turto komplekso, kurį sudaro kilnojamas ir nekilnojamas turtas, nuomą per mėnesį. Nurodo, kad ieškovo naudai įkeistas turtas sudaro tik 13 procentų viso sutartimis išnuomoto turto.
Atsakovė UAB ,,Textile service“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovės prašymą atmesti. Nurodo šiuos skundo argumentus:
1) Laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su ieškovės pareikštu reikalavimu. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo pripažinti įrangos nuomos sutartį niekine ir negaliojančia dalyje nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, bet ne nuo jos sudarymo dienos. Taigi, ieškovė nesiekia, kad laikotarpyje nuo įrangos nuomos sutarties sudarymo iki teismo sprendimo priėmimo dienos nuomos sutartis ginčijamoje dalyje būtų pripažinta niekine. Iš to darytina išvada, kad ieškovei yra priimtina tai, kad iki teismo sprendimo priėmimo dienos nuomos sutartis būtų vykdoma. Todėl reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti naudoti įrangą yra faktiškai neleisti vykdyti įrangos nuomos sutartį, ir tai prieštarauja pareikštam ieškinio reikalavimui ir nėra skirtas jam užtikrinti. Laikinosios apsaugos priemonės nėra materialieji teisiniai civilinių teisių gynybos būdai, todėl prašytos laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti pritaikytos.
2) Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvo pagrįstas įrodymais, kurie būtų leidę teismui padaryti pagrįstą išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės. Ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodo vienintelį argumentą, kad atsakovė UAB „Textile service“ įrangą naudoja, tačiau įkeičiant įrangą jos naudojimas nebuvo uždraustas. Laikinosios apsaugos priemonės sutrikdys atsakovės UAB „Textile service“ veiklą, kadangi atsakovė įrangą naudoja pagal paskirtį ir tai yra sudėtinė, neatsiejama technologinės linijos, kurią atsakovė UAB „Textile service" naudoja skalbimo paslaugoms teikti, dalis. Be to, tai yra vienintelė tokio lygio technologinė linija, skirta skalbimo paslaugoms teikti, todėl negalėdama naudotis įranga, atsakovė iš viso negalės šia technologine linija naudotis, teikti tokio lygio skalbimo paslaugų ir vykdyti sutarties, sudarytos su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno Klinikomis, o tai pažeis ir viešąjį interesą, nes dėl jų taikymo nukentės tretytis asmuo - Kauno klinikos ir jų pacientai.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į atsakovių atskiruosius skundu prašo juos atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad skunduose išdėstyti argumentai dėl nepagrįsto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nepagrįsti, skundžiama nutartis yra priimta, laikantis CPK ir Lietuvos teismų praktikoje suformuluotų reikalavimų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti nėra pagrindo. Nesutikdama su atsakovės BUAB ,,Foritas“ skundo argumentais dėl bylos teismingumo, ieškovė teigia, kad atsakovės pozicija yra nepagrįsta. LR ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalies nuostata taikytina tik tiems ieškiniams (pareiškimams), kuriuos reiškia bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės bankroto administratorius, tačiau šiuo atveju ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškė ne administratorius, bet kitas ieškovas. Ginčijama sutartis sudaryta dėl turto, kuris yra Kauno mieste, todėl jos įvykdymo vieta laikytina šio turto buvimo vieta, o atsakovės UAB ,,Textile service“ buveinė yra Kaune, todėl ieškinys teismingas Kauno apylinkės teismui pagal CPK 30 straipsnio 9 dalį (pagal sutarčių įvykdymo vietą) ir pagal CPK 33 straipsnio 1 dalį (pagal vieno iš atsakovų buveinės vietą).
Atsakovė BUAB ,,Foritas“ atsiliepimu į atsakovės UAB ,,Textile service“ atskirąjį skundą palaiko atsakovės skunde nurodytus argumentus ir prašo jį tenkinti.
Atsakovė UAB ,,Textile service“ atsiliepimu į atsakovės BUAB ,,Foritas“ atskirąjį skundą palaiko atsakovės skunde nurodytus argumentus ir prašo jį tenkinti. Nurodo, kad skundo argumentai dėl bylos teismingumo Vilniaus apygardos teismui taip pat pagrįsti, kadangi Lietuvos teismų praktikoje yra išaiškinta, kad su bankroto procesu susiję klausimai turi būti nagrinėjami bankroto bylą nagrinėjančiame teisme.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies. Apeliacinio proceso metu, sprendžiant kilusį ginčą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 16 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo, iškilo šios civilinės bylos iškėlimo teisėtumo klausimas, susijęs su teismingumo taisyklių pažeidimu.
CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (teismingumą, bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas (toliau - ĮBĮ). ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras.
ĮBĮ 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog visos civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir su darbo santykiais susiję reikalavimai, proceso įstatymo nustatytais atvejais perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui. ĮBĮ pasirinktas teisinio reguliavimo modelis grindžiamas bylų akumuliavimo principu, kurio esmė yra ta, kad visų įmonės kreditorių reikalavimų pagrįstumas yra svarstomas tik bankroto bylą nagrinėjančiame teisme įmonės bankroto byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje kreditorius AB SEB bankas v. individuali įmonė „Šakių agrocentras“, bylos Nr. 3K-3-160/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2298/2011). Be to, bankroto byloje sprendžiami ne tik kreditorinių reikalavimų tvirtinimo klausimai, bet ir visi kiti su bankroto procesu susiję klausimai, t. y. dėl supaprastinto bankroto proceso, kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais, administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo, administratoriaus laikino pavadavimo ir pakeitimo, tyčinio bankroto, įmonės pripažinimo bankrutavusia, turto pardavimo procedūrų bei jų metu sudarytų sandorių teisėtumo bei kiti (ĮBĮ 11 str. 7-9 d., 13(1) str., 20 str., 24 str. 4 d., 26 str. 6 d., 30 str. 1 d., 33 str., 36 str.). Tai reiškia, kad visi ginčai, kylantys iš bankroto teisinių santykių pirmąja instancija nagrinėjami įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame apygardos teisme nepriklausomai nuo ieškinio reikalavimų sumos. Tokia pozicija vyrauja ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-300/2010, 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-435/2012). Tik ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta speciali teismingumo taisyklė, nustatanti minėtos rūšinio teismingumo taisyklės išimtį. Šioje normoje nurodoma, jog ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą. Pažymėtina, kad bendrosios CPK nuostatos, nustatančios rūšinio teismingumo taisykles, vykdant bankroto procedūras, nėra taikomos, nes ĮBĮ, kaip specialus įstatymas, turi prioritetą prieš bendrąjį (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui bei teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėms, yra pagrindas daryti išvadą, kad bankrutuojančios įmonės administratoriaus ar kreditorių reiškiami reikalavimai dėl kreditorių susirinkimo (kreditorių komiteto) nutarimų bankrutuojančios įmonės turto pardavimo klausimais teisėtumo, dėl bankrutuojančios (likviduojamos) įmonės turto priverstinio pardavimo procedūrų bankroto procese pažeidimo ir šių procedūrų metu sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais turi būti nagrinėjami įmonės bankroto byloje. Įmonės kreditoriaus ieškiniu ginčijama suma, t. y. ar ginčo sandoriu perleisto turto vertė viršija 150 000 Lt, ar neviršija šios sumos, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, t. y. bylos rūšiniam teismingumui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-435/2012).
Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB ,,Banga plius“, atsakovės bankrutuojančios UAB ,,Foritas“ kreditorius, patikslintu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančia nuomos sutarties dalį, kurios dalykas yra atsakovei bankrutuojančiai UAB ,,Foritas“ priklausantis ir ieškovei įkeistas kilnojamasis turtas. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2013 m. sausio 10 d., atsakovei UAB ,,Foritas“ iškelta bankroto byla (t. 1, b. l. 169-172). Nuomos sandoris, kurį iš dalies ginčija ieškovė, sudarytas 2013 m. vasario 15 d., t. y. po bankroto bylos iškėlimo. Šio sandorio nutraukimo klausimas buvo apsvarstytas BUAB „Foritas" 2013-07-31 kreditorių susirinkime, kuriame antru darbotvarkės klausimu nutarta nenutraukti įrangos nuomos sutarties su UAB ,,Textile service“ iki nuomojamo turto pardavimo (t. 1, b. l. 112-113). Taigi ieškiniu bankrutuojančios įmonės kreditorius ginčija bankrutuojančios įmonės, atstovaujamos bankroto administratoriaus, sandorį, kuriuo ši įmonė perdavė naudoti turtą kitiems asmenims bankroto procese. Pažymėtina, kad ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalie 3 punkte numatyta, kad administratorius šio įstatymo nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo, taip pat bankuose esančiomis šios įmonės lėšomis disponuoja, jis taip pat vadovauja bankrutuojančios įmonės ūkinei komercinei veiklai, sudaro terminuotas įmonės turto nuomos sutartis, kuriose nuomos sutarties pabaigos diena turi būti šio turto pardavimo, perdavimo ar grąžinimo diena (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 6, 7 punktai) ir vykdo kitus teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 20 punktas. ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta šio įstatymo. ĮBĮ 23 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad kreditorių susirinkimas turi teisę spręsti klausimus dėl ūkinės komercinės veiklos (jos tęstinumo, atnaujinimo, apribojimo, nutraukimo, sąmatos tvirtinimo ir pan.), teikti teismui pasiūlymus dėl įmonės ūkinės komercinės veiklos apribojimų ar nutraukimo bei apribojimų disponuoti įmonės turtu nustatymo, kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti skundžiami teismui (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis). Nurodytos specialiosios bankroto procesą reglamentuojančios teisės normos patvirtina, kad bankrutuojančios įmonės turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo bei visi su tuo susiję spręstini klausimai yra bankroto bylos dalykas, o faktinės aplinkybės rodo, kad šie klausimai ir buvo sprendžiami ĮBĮ nustatyta tvarka. Ieškovės – atsakovės BUAB „Foritas“ kreditorės ieškinio dalykas yra sandorio, sudaryto administratoriui ir kreditoriams įgyvendinant ĮBĮ nustatytas teises, teisėtumas, o tai betarpiškai susiję su bankroto procedūrų vykdymu. Nors bankroto procedūros sąvoka Įmonių bankroto įstatyme nėra įtvirtinta, tačiau tuo atveju, kai įmonei teisme yra iškelta bankroto byla, bankroto procedūromis yra laikomi teismo bei bankroto byloje dalyvaujančių asmenų atliekami veiksmai bei priimami sprendimai sprendžiant įvairius klausimus būtent pačioje bankroto byloje. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas turi būti nagrinėjamas BUAB „Foritas" bankroto byloje Vilniaus apygardos teisme, kadangi ieškovė iš esmės inicijuoja teisminį ginčą dėl bankrutavusios įmonės bankroto procedūrų teisėtumo. Priešingu atveju būtų pažeisti bankroto procese vyraujantys operatyvumo ir viešasis interesai, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, protingumo principai (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnis).
Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog civilinė byla Kauno apylinkės teisme buvo iškelta ir procesas byloje buvo pradėtas, pažeidžiant ĮBĮ 15 straipsnio 2 dalyje nustatytas bylos teismingumo taisykles. Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, ieškinio neteismingumas teismui, kuriam jis paduotas, yra teisinis teismo atsisakymo priimti ieškinį pagrindas. Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu padarius išvadą, kad civilinė byla pagal ieškovės ieškinį atsakovėms BUAB ,,Foritas“ ir UAB ,,Textile service“ dėl kilnojamojo turto nuomos sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia negalėjo būti iškelta Kauno apylinkės teisme, skundžiama Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 16 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo naikintina dėl absoliutus skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punkte (buvo pažeistos bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės), šios civilinės bylos proceso teisėtumo klausimą perduodant spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 2 dalis).
Padarius nurodytas išvadas, kiti atskirojo skundo bei atsiliepimų į skundą argumentai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturi teisinės reikšmės, todėl apeliacinės instancijos teismas jų plačiau neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsakovių apeliacinius skundus patenkinti iš dalies. Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 16 d. nutartį panaikinti ir civilinės bylos Nr. 2-16227-435/2013 proceso teisėtumo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui.