Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. S. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Lietuvos kelių policijos tarnybos (toliau – Institucija) 2023 m. lapkričio 8 d. nutarimo Nr. 39-ANR_N-267087-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23220090288.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. atžvilgiu 2023 m. lapkričio 8 d. Institucija priėmė nutarimą Nr. 39-ANR_N-267087-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23220090288, kuriuo jis nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 4 dalį, už tai, kad 2023 m. rugsėjo 1 d., 03.06 val., kelyje (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „BMW“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), nustatytą 70 km/val. greitį viršijo 37 km/val., t. y. važiavo 107 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Pareiškėjui nutarimu paskirta 150 Eur dydžio bauda.

Atlikus išsamią užfiksuotų nurodytų administracinių nusižengimų analizę nustatyta, kad A. S. administraciniai nusižengimai, beveik 2 valandų bėgyje, užfiksuoti skirtingose vietose, skirtingais keliuose įrengtais greičio matavimo prietaisais, taip pat kiekvienoje administracinio nusižengimo fiksavimo vietoje esant skirtingam leistino greičio ribojimui ir visus 3 užfiksuotus administracinius nusižengimus skiria pakankamai ilgas laiko tarpas. Tad akivaizdu, kad A. S., nesilaikydamas KET 127 punkte įtvirtintų reikalavimų, padarė 3 atskiras veikas, dėl kurių teisėtai ir pagrįstai pradėtos 3 skirtingos administracinių nusižengimų teisenos. A. S. skunde nurodyta aplinkybė, kad jis nepastebėjo greitį ribojančių kelio ženklų, niekaip nepateisina jo veikų ir nesudaro pagrindo tenkinti skundo, bei panaikinti jo atžvilgiu priimtų nutarimų.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos nuomone ANK 38 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo padaro du arba daugiau administracinių nusižengimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai. Kita vertus, ANK 38 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis ANK straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, t. y. ANK 38 straipsnio 2 dalis yra taikoma tik tais atvejais, kai padaryti administraciniai nusižengimai sudaro idealiąją administracinių nusižengimų sutaptį. A. S. atvejų kontekste akivaizdu, kad jo padarytiems administraciniams nusižengimams negali būti taikomas idealiosios sutapties teisinis institutas, kaip tai yra apibrėžiama ANK 38 straipsnio 2 dalyje. Iš nustatytų bylose faktinių aplinkybių nekyla jokių abejonių, kad administraciniai nusižengimai buvo padaryti skirtingais laikais (skiriasi administracinių nusižengimų pradžių ir pabaigų momentai). Iš bylose esančių įrodymų ir duomenų visumos taip pat galima pagrįstai teigti, kad A. S. kiekvienam iš administracinių nusižengimų rengėsi atskirai. Šios aplinkybės patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai nagrinėjamu atveju yra laikomi realiąja, o ne idealiąja administracinių nusižengimų sutaptimi, todėl taikyti apėmimo būdą, subendrinant paskirtas administracines nuobaudas, nėra pagrindo. Vertinant tai galima pagrįstai teigti, kad įstatymo leidėjo tikslai, kai skiriamos administracinės nuobaudos, yra už kiekvieną atskirai padarytą administracinį nusižengimą asmenį nubausti be galimybės taikyti dalinį nuobaudų subendrinimą, tokiu būdu švelninant jo teisinę padėtį.

Remiantis aukščiau išdėstytu, Institucija mano, kad Institucijos įgaliotas pareigūnas išsamiai ištyrė visas byloje Nr. 23220090288 esančias aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymų ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą paskirti A. S. administracinę nuobaudą - 150 Eur piniginę baudą, kurios naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. A. S. skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atitinkanti padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kadangi į teismo posėdį nei pareiškėjas A. S., nei Institucijos atstovas neatvyko, apie posėdį jiems pranešta tinkamai, teismas, vadovaudamasis ANK 630 straipsnio 3 dalimi, nutarė A. S. skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Pagal ANK 569 straipsnio 5 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 416 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip trisdešimt, bet ne daugiau kaip keturiasdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto dvidešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. S. 2023 m. lapkričio 8 d. Institucijos nutarimu Nr. 39-ANR_N-267087-2023 nubaustas pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį, už tai, kad 2023 m. rugsėjo 1 d., 03.06 val., kelyje (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „BMW“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), nustatytą 70 km/val. greitį viršijo 37 km/val., t. y. važiavo 107 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Pareiškėjui nutarimu paskirta 150 Eur dydžio bauda.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Institucijos nutarimu, pateikė teismui skundą, kurį iš esmės motyvuoja tuo, kad jo atžvilgiu yra priimti trys nutarimai dėl to pačio pažeidimo. Vieną baudą yra sumokėjęs, visi trys pažeidimai padaryti vienos kelionės metu.

Teismo vertinimu, Institucijos 2023 m. lapkričio 8 d. nutarimas Nr. 39-ANR_N-267087-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23220090288 yra teisėtas ir pagrįstas.

Siekiant konstatuoti, ar Pareiškėjo veika yra tęstinė, ar kvalifikuota kaip trys teisės pažeidimai, būtina nustatyti, ar asmuo veikė esant vieningai tyčiai, vieningam motyvui ir tikslui. Vieninga tyčia reiškia, kad pažeidėjas turėjo vieną sumanymą ir subjektyviai savo atliekamus valinius veiksmus suvokė ne kaip atskiras veikas, o kaip vieną neteisėtą vientisą veiką. Tokiais atvejais, kai tyčia susiformuoja iš naujo po kiekvieno veiksmo atlikimo, neteisėta veika negalėtų būti pripažįstama tęstine ir yra vertinama kaip du pažeidimai.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad tęstiniu pažeidimu teismų praktikoje suprantama veika, susidedanti iš kelių tapačių arba vienarūšių laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolusių veiksmų, kurių kiekvienas paimtas atskirai gali būti laikomas kaip teisės pažeidimas, esant vieningai kaltei, siekiant vieningo tikslo (rezultato), nukreipto į tą pačią įstatymo saugomą vertybę. Paprastai tęstinis nusižengimas laikomas baigtu padarius pirmą neteisėtą veiksmą ir trunka tol, kol pats pažeidėjas nutraukia šiuos veiksmus arba kompetentingos valstybės institucijos pareigūnas nustato teisės pažeidimo faktą. Taigi tęstinio teisės pažeidimo požymiai yra: eilė tapačių ar vienarūšių veiksmų, tie veiksmai turi būti pažeidimas; vieninga tyčia (vieninga kaltė); vieningas sumanymas, vieningas motyvas ir tikslas; vienas objektas; vienas dalykas; tas pats kėsinimosi šaltinis, veiksmų tęstinumas; neilgas laiko tarp atskirų veiksmų tarpas (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-173-468/2021).

Byloje nustatyta, kad Pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 1 d. 03.06 val. padarė administracinį nusižengimą, dėl kurio yra pateiktas skundas šioje byloje, ir jo veika kvalifikuota pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį; 2023 m. rugsėjo l d. 04.09 val. padarė administracinį nusižengimą ir jo veika kvalifikuota pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį; 2023 m. rugsėjo 1 d. 04.51 val. padarė administracinį nusižengimą ir jo veika kvalifikuota pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį. Taigi, nors pažeidimai yra padaryti tą pačią dieną, tos pačios kelionės metu, tačiau pažeidimus skiria 1 valandos tarpas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad antrasis ir trečiasis Pareiškėjo padaryti nusižengimai buvo pirmojo nusižengimo tąsa, todėl nusižengimai, kaip atskiros veikos, kvalifikuoti teisingai kaip trys atskiri administraciniai nusižengimai.

Nors Pareiškėjas skunde ir teigė, kad KET nepažeidinėja, tačiau, kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro išrašo (b. l. 19–31), Pareiškėjas administracine tvarka per 5 metų laikotarpį yra baustas net 24 kartus, 18 kartų iš jų – už nustatyto leistino greičio viršijimą, o vienu atveju, nepasirinkęs saugaus greičio ir nesuvaldęs transporto priemonės sukėlė eismo įvykį. Atsižvelgiant į tai, Pareiškėjas vertintinas absoliučiai neigiamai, jis yra linkęs nesilaikyti KET, jo neatsakingas elgesys kelyje kelia didelį pavojų eismo saugumui, kitų asmenų turtui ir net gyvybei, tai rodo jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas.

Nustačius, kad A. S. veiksmai kvalifikuoti teisingai, laikytina, kad Institucijos 2023 m. lapkričio 8 d. nutarimas Nr. 39-ANR_N-267087-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23220090288 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti ar keisti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 639 straipsniu,

nutaria:

A. S. skundo netenkinti.

Palikti Lietuvos kelių policijos tarnybos 2023 m. lapkričio 8 d. nutarimą Nr. 39-ANR_N-267087-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23220090288 nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.