Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2013 m. spalio 10 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 48 parų areštu;

2) 2013 m. spalio 18 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140straipsnio 1 dalį (2 veikos), tarpusavyje subendrinta, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 50 parų arešto bausme;

3) 2014 m. gruodžio 23 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 145 straipsnio 1 dalį, tarpusavyje subendrinta, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

4) 2018 m. gruodžio 18 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 1 metams;

5) 2020 m. rugsėjo 30 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 1 metams; Šią bausmę subendrinus su 2018 m. gruodžio 18 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė bausmė - laisvės atėmimu 1 metams 1 mėnesiui; Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

6) 2023 m. gegužės 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 6 mėnesiams; 2023 m. lapkričio 9 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu;

7) 2024 m. kovo 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 4 mėnesiams; Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus 3 mėnesius;

8) 2025 m. vasario 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2025 m. liepos 9 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas; 2026 m. sausio 30 d. paleistas iš Alytaus kalėjimo lygtinai, neatlikus 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalies; 2026 m. vasario 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas ir pasiųstas atlikti likusią neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį (nutartis neįsiteisėjusi); teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. M. 2026 m. vasario 2 d. apie 19:30 val., ties pastatu, adresu (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alkotest 7510“ Nr. ARTB-0180 (patikros sertifikato Nr. 2405299), jam buvo nustatytas 2,42 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

2. Be to, D. M. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, būtent: būdamas 2024 m. kovo 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, tai yra, teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus ir 3 mėnesius (šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos), 2024 m. rugpjūčio 5 d. būdamas rašytinai supažindintas su Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus 2024 m. rugpjūčio 5 d. sudarytu bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu, vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tai yra 2026 m. vasario 2 d. apie 19:30 val., ties pastatu, adresu (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 2,42 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

6. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama D. M. padarytoms nusikalstamoms veikoms atskleisti ir jo kaltei įrodyti.

8. BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pobūdį, jos sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už jos nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo. Vengimas pasižymi tam tikru piktybiškumu arba sistemingumu.

9. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis D. M. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 14 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, ir su sumažinta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, tai yra, teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus ir 3 mėnesius, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismo nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. balandžio 4 d. D. M. 2024 m. rugpjūčio 5 d. Lietuvos probacijos tarnyboje buvo supažindintas su jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus ir 3 mėnesius – atlikimo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis, teisinėmis pasekmėmis už pareigų nevykdymą (b. l. 153–164, 169–175). Bylos duomenys patvirtina, jog D. M. 2026 m. vasario 2 d. apie 19:30 val., ties pastatu, adresu (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 2,42 promilių neblaivumas, nors neturėjo teisės jo vairuoti, todėl darytina išvada, kad jis turėjo suprasti, jog už jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nesilaikymą jam gali kilti neigiamos teisinės pasekmės. Teismas neabejoja, kad visa tai patvirtina kaltinamojo psichinį santykį su daroma veika, kad jis suvokė, jog sėsdamas už vairo vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamasis D. M. nevykdė teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo 2 metus ir 3 mėnesius naudotis specialia teise, tai yra, teise vairuoti kelių transporto priemones, ir tokiais savo veiksmais padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje.

10. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 str. 2 d.). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 str. 1 d.). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.

11. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl abiejų nusikalstamų veikų padarymo laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, padarymo sunkina tai, kad šios nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir girtumas turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). D. M. naują tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas ne kartą teistas už tyčinius nusikaltimus, 2024 m. kovo 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu teistas už analogiško pobūdžio nusikaltimą, nusikalstamas veikas padarė praėjus vos trims dienoms po to, kai jis iš Alytaus kalėjimo buvo paleistas lygtinai prieš 2 mėnesių terminą, todėl teistumas neišnykęs ir nepanaikintas. Tokios aplinkybės leidžia spręsti, kad yra BK 27 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos D. M. pripažinti recidyvistu, kas vertintina kaip jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

12. Kaltinamasis D. M. padarė vieną nusikaltimą, priskiriamą nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), bei vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 str.). D. M. teistas 8 kartus, teistumas neišnykęs (b. l. 123–135), daug kartų baustas administracine tvarka, įskaitant už vairavimą, esant neblaiviam, bei vairuojant transporto priemonę, neturint tam teisės, baudų nemoka (b. l. 104–122), nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje (b. l. 102), yra vidutinio amžiaus. Pažymėtina, jog kaltinamasis D. M. už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam anksčiau jau buvo teistas 2024 m. kovo 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu. Nagrinėjamu atveju D. M. nustatytas neblaivumas – 2,42 prom. daugiau nei šešis kartus viršijo įstatymų leidėjo nustatytą normą, nuo kurios kyla atsakomybė už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (0,41 prom.) bei ženkliai viršijo normą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė (1,51 prom.). Šios aplinkybės rodo, D. M. sistemingai ir piktybiškai daro nusikalstamas veikas, anksčiau paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės nepadarė jam teigiamos įtakos, jis jokių išvadų nepadarė – vėl sėdo už vairo neblaivus, taip keldamas grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. D. M. elgesys, sėdant už transporto priemonės vairo esant neblaiviam nebe pirmą kartą, rodo jo ypatingą neatsakingumą ir abejingumą visuotinai priimtoms elgesio taisyklėms. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir įgyvendintas teisingumo principas D. M. už padarytą nusikaltimą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskyrus laisvės atėmimo bausmę (BK 50 str. 2 d.), už padarytą baudžiamąjį nusižengimą pagal BK 243 straipsnį paskyrus šio straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – areštą. Bausmių trukmės, atsižvelgus į nustatytas kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitus aptartus kaltinamąjį ir jo padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančius duomenis, nustatytinos didesnės nei minimalūs dydžiai numatyti įstatyme, tačiau nesiekiantys 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijos numatytos laisvės atėmimo bausmės ir įstatymo numatytos arešto bausmės už baudžiamojo nusižengimo padarymą maksimalių dydžių.

13. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintinos tarpusavyje bausmių apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, nes yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis bei padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims.

14. Paskirta subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis dėl padarytų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino visiškai (BK 64¹ str.).

15. Baigiamosios kalbos metu prokurorė prašė skirtą galutinę sumažintą bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su 2025 m. vasario 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad yra priimta 2026 m. vasario 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartis, kuria buvo tenkintas Probacijos tarnybos teikimas dėl lygtinio paleidimo panaikinimo. Minėta nutartis priimant šį nuosprendį nėra įsiteisėjusi, todėl šiuo nuosprendžiu skirtina subendrinta sumažinta bausmė šiuo metu nebendrintina su pagal 2025 m. vasario 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendį paskirtos bausmės neatlikta dalimi, tai bus galima padaryti pagal BPK nuostatas vykdymo proceso metu.

16. BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3, 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

17. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, pobūdis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta, ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad socialinio statuso ir vertingumo grąžinimas ugdymo priemonėmis nuteistajam, kuris buvo praradęs aplinkos socialinį pasitikėjimą, galimas be realaus laisvės atėmimo. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-160/2009, 2K-115-648/2016). Baudžiamasis įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

18. Nors kaltinamasis D. M. yra asmuo, nuteistas už vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą ne daugiau kaip ketveriems metams laisvės atėmimo, kritiškai vertina savo elgesį, nuo ikiteisminio tyrimo pradžios neneigė kaltės ir nesistengė išvengti atsakomybės, dėl savo veiksmų gailisi, tačiau kaltinamasis nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas anksčiau jau kartą teistas už analogišką nusikaltimą, teistumui neišnykus. Be to, kaltinamajam anksčiau jau taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kuris vėliau buvo panaikintas, o šioje byloje nagrinėjamas veikas D. M. padarė praėjus itin trumpam laikui po to, kai buvo paleistas lygtinai prieš 2 mėnesių terminą. Įvertinus nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai negali būti pasiekti kaltinamajam atidėjus bausmės vykdymą, t. y. sprendžia, jog nėra pagrindo D. M. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

19. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką D. M. įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2026 m. vasario 2 d. 20.25 val. iki 2026 m. vasario 3 d. 13.00 val., ir laikytina, kad D. M. yra atlikęs 1 (vieną) laisvės atėmimo bausmės dieną (b. l. 63–65, 66–67).

20. BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 str. 2 d. 1 ir 7 p., 3 d.).

21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad D. M. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones. Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-502/2011). D. M. elgėsi ypač neatsakingai, nusikalstamą veiką įvykdė naudodamasis transporto priemone – padidinto pavojaus šaltiniu, veikos padarymo metu jau kartą buvo teistas už analogišką nusikalstamą, jam buvo atimta teisė vairuoti 2 metus ir 3 mėnesius, tačiau jis vėl vairavo būdamas neblaivus, sėdo prie transporto priemonės vairo, suvokdamas savo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, todėl D. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

22. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį turi būti konfiskuojamas turtas, kuris buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką kaip įrankis ar priemonė. Kaltinamasis D. M. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio D. M. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Iš bylos medžiagos matyti, jog automobilis „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nors ir registruotas N. M. vardu, tačiau iš tikro priklauso D. M., kadangi D. M. 2026 m. vasario 2 d. 18 val. 23 min. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį su T. D., kuris minėtą automobilį buvo nusipirkęs iš N. M. (b. l. 37, 44, 46). Taigi, nors vairuotas automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas nėra įmanomas. Todėl įvykio metu D. M. vairuotas automobilis pripažįstamas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Minėta priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų pavojingų visuomenei nusikaltimų darymui, transporto priemonę reikia konfiskuoti iš D. M.. Svarbu tai, kad D. M. veikė tiesiogine tyčia, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Tokios aplinkybės patvirtina faktą, kad netaikant turto konfiskavimo priemonės kaltinamajam nebūtų užtikrinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Atsižvelgiant į tai, konfiskuotinas automobilis „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

23. Kaltinamajam D. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 88–91), paliktina galioti tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo paskirta bausmė.

24. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė pažymą Nr. APD-2026-01714 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios sudaro 66,67 Eur, priteisimo iš kaltinamojo D. M. (b. l. 189–192).

25. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, šios išlaidos iš jo nėra priteistinos.

26. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

- automobilis „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas Šiaulių apskrities VPK aikštelėje, esančioje Pramonės g. 23L, Šiauliai, kartu su užvedimo rakteliu, konfiskuotinas;

- skaitmeninė laikmena, esanti voke prie bylos galinio viršelio, paliktina saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

D. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

D. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį ir skirti jam 40 (keturiasdešimt) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir D. M. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. M. nustatyti sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią D. M. skaičiuoti nuo asmens atvykimo atlikti laisvės atėmimo bausmės arba nuo sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką D. M. įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2026 m. vasario 2 d. 20.25 val. iki 2026 m. vasario 3 d. 13.00 val. (1 para), ir laikyti, kad D. M. yra atlikęs 1 (vieną) laisvės atėmimo bausmės dieną.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, D. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 3 (tris) metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsniu, D. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti, kad D. M. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas.

D. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo paskirta bausmė.

Proceso išlaidų už kaltinamajam D. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl advokato dalyvavimo byloje iš kaltinamojo nepriteisti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

- automobilį „Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugomą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato aikštelėje, esančioje Pramonės g. 23L, Šiauliai, kartu su užvedimo rakteliu, konfiskuoti;

- skaitmeninę laikmeną, esančią voke prie bylos galinio viršelio, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.