Kauno apylinkės teismo sprendimas

2023-01-06 · Civilinė byla Nr. e2-150-1070/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-01-06
Bylos Nr.
e2-150-1070/2023
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-09541-2022-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Svetlana Panina
Ieškovas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Atsakovas
P. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-150-1070/2023Teisminio proceso Nr.2-69-3-09541-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.2.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.2.4.2.; 2.6.10.5.2.16.; 3.2.6.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 6 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Svetlana Panina,sekretoriaujant A. K.,dalyvaujant ieškovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui G. S.,atsakovo P. K. atstovui advokato padėjėjui M. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovui P. K. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ieškovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Kauno apskr. VPK) padavė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo P. K. 16 372,98 Eur žalos atlyginimo (el. b. l. 1-5).

Šalies argumentai

2. Ieškovo procesiniuose dokumentuose (el. b. l. 1-5, 75-79) nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) val. Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės pareigūnai reagavo į įvykį pagal gautą pranešimą apie tai, kad pranešėjos sūnus, t. y. atsakovas P. K., pradėjo save žaloti. Sulaikant P. K., buvo sužalotas policijos pareigūnas T. B.. Pareigūnams atvykus adresu (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnas T. B. kartu su greitosios medicinos pagalbos darbuotojais įtikino atsakovą P. K. vykti kartu į gydymo įstaigą sveikatai patikrinti. Eidamas link greitosios pagalbos automobilio atsakovas staiga pradėjo bėgti bei šalintis nuo greitosios medicinos pagalbos darbuotojų. Pareigūnas T. B. pradėjo vytis atsakovą, liepdamas šiam sustoti, tačiau atsakovas nepakluso ir bėgo toliau. Pareigūnas T. B., pasivijęs P. K., sugriebė dešine ranka už šio rūbų apykaklės, tačiau atsakovas aktyviais veiksmais priešinosi, muistėsi, stangrino rankas ir neleido būti sulaikomas. T. B., panaudojęs fizinę jėgą ir imtynių veiksmus, sulaikė atsakovą, tačiau grumtinių metu pajuto skausmą dešiniajame petyje. Gydymo įstaigoje T. B. nustatytas žastikaulio priekinės dalies išnirimas ir žastikaulio viršutinės dalies lūžis. Byloje esantys įrodymai leidžia daruti išvadą, kad ši trauma atsirado būtent (duomenys neskelbtini). Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareigūno sužalojimo yra priežastinis ryšys: P. K. ėmė bėgti nuo policijos pareigūnų, nevykdė jų reikalavimų; jis turėjo suvokti, kad bėgdamas nuo pareigūnų bus vejamas, jam besipriešinant gali būti panaudota jėga, tokia konfrontacija gali baigtis ir jo, ir pareigūno sužalojimu. Dėl šios traumos pareigūnui suteiktas nedarbingumas nuo (duomenys neskelbtini), kuris buvo tęsiamas iki (duomenys neskelbtini). Atlikus nelaimingo atsitikimo tyrimą, išvadoje konstatuota, kad T. B. patyrė traumą tarnyboje ir pasiūlyta pripažinti šį įvykį nelaimingu atsitikimu tarnyboje. 2022 m. balandžio 25 d. įsakymu Kauno apskr. VPK viršininko pavaduotojas pripažino, kad pareigūnas T. B. patyrė sužalojimą tarnyboje, vykdydamas tarnybines pareigas, nusprendė išmokėti pareigūnui 13,97 mėnesio T. B. vidutinio darbo užmokesčio dydžio, t. y. 16 372,98 Eur, kompensaciją, kuri buvo sumokėta T. B. 2022 m. gegužės 23 d. T. B. buvo tinkamai pasiruošęs atlikti atsakovo sulaikymo veiksmus, jis elgėsi adekvačiai situacijai, jo veiksmuose neįžvelgta neatsargumo požymių. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas padarė žalą būdamas tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Bylos įrodymai nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovo agresyvumas, kėlęs jam pavojų, buvo praėjęs atvykus pareigūnams, o jo bėgimą nuo pareigūnų lėmė išimtinai instinktai ir baimė. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo kaip iš asmens, dėl kurio neteisėtų veiksmų, T. B. buvo sužalotas, regreso tvarka 16 372,98 Eur žalos atlyginimo. Atsakovas turi pastovų darbą, gauna darbo užmokestį, todėl jo nurodyta 1000 Eur žalos atlyginimo suma, kurią jis galbūt turėtų sumokėti ieškovui, laikytina per maža. Nagrinėjamu atveju T. B. išmokėta kompensacija buvo apskaičiuota vadovaujantis objektyviais kriterijais, nustatytais imperatyviose teisės normose. Nors šiuo atveju reikalavimo teisė dėl žalos atlyginimo perėjo statutinei įstaigai, tačiau prašoma atlyginti žala turi būti vertinama kaip žala sveikatai, nes kompensaciją išmokėjusi įstaiga įgytų tas pačias teises, kurias įgytų nukentėjęs pareigūnas.

Atsiliepimas

3. Atsakovas P. K. savo procesiniuose dokumentuose prašo atmesti ieškinį ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (el. b. l. 46-51, 106-109). Atsakovas nurodo, kad byloje nėra įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad 2022 m. sausio 5 d. fiksuotas policijos pareigūno T. B. pakartotinis žastikaulio išnirimas su žastikaulio viršutinės dalies lūžiu yra nulemtas (duomenys neskelbtini) įvykusio incidento. Byloje esantys atsakovo medicininių dokumentų duomenys patvirtina tai, kad pareigūnas T. B. patyrė išnirimus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), antrasis išnirimas buvo ženkliai intensyvesnis. 2022 m. sausio 5 d. pareigūnui diagnozuotas žastikaulio viršutinės dalies lūžis nesusijęs su (duomenys neskelbtini) išnirimu bei T. B. tarnybinių pareigų atlikimu. Todėl T. B. sveikatos sutrikimo mastas negalėjo būti pripažintas apysunkiu. Atsakovas neatliko veiksmų, galėjusių sutrikdyti T. B. sveikatą. T. B. sveikatos sutrikdymas yra nelaimingas atsitikimas, tarp pareigūno sveikatos sutrikimo ir atsakovo veiksmų / neveikimo nėra teisinio priežastinio ryšio. Pareigūno sveikatos sutrikdymą galėjo nulemti netinkamai atliktas sulaikymas. Teismui nustačius, kad atsakovas yra atsakingas už T. B. sveikatos sutrikimą, būtina atsižvelgti į P. K. psichinės sveikatos būklę incidento metu, aplinkybę, kad žala pareigūno sveikatai buvo padaryta ne P. K. veiksmais, įvertinti atsakovo turtinę padėtį, sveikatos būklę, prarastą darbingumą bei šiuo pagrindu sumažinti priteistinos sumos dydį iki tokios, kurią atsakovas būtų pajėgus sumokėti per protingą terminą, t. y. 1000 Eur. Atsakovas sulaikymo metu nebuvo agresyvus, jis buvo išsigandęs ir neatliko veiksmų, galėjusių sukelti pareigūnui žalą. P. K. nėra fiziškai stiprus, jis bėgo, o pagautas gūžėsi ir traukė rankas prie savęs. Atsakovas pripažįsta, kad tarp jo veiksmų / neveikimo ir pareigūnui sukeltos žalos yra faktinis priežastinis ryšys, bet nėra teisinio priežastinio ryšio. Atsakovas negalėjo numatyti, kad jis neatlikdamas smurtinių veiksmų, gali sutrikdyti kito asmens sveikatą. Nuo (duomenys neskelbtini) m. atsakovui diagnozuoti psichikos sveikatos sutrikimai, pasireiškiantys depresija, stipriu nerimu, panikos priepuoliais ir kitais simptomais. Dėl to atsakovas buvo gydytas psichikos sveikatos centruose, gulėjo stacionaruose. Dėl nuolatinio gydymo didžiąją dalį laiko atsakovas elgiasi adekvačiai, tačiau reguliariai jo sutrikimo simptomai paūmėja, dėl to jo elgesys tampa neracionalus, neprognozuojamas, pasireiškia stipriu nerimu ir depresija, suicidinėmis mintimis. (duomenys neskelbtini) atsakovui buvo nustatytas 70 proc. darbingumas dėl pasikartojančio vidutinio sunkumo depresinio sutrikimo, o (duomenys neskelbtini)– 55 proc. darbingumas dėl depresinio šizoafektinio sutrikimo. Prieš (duomenys neskelbtini) incidentą paūmėjo atsakovo sveikatos sutrikimas. Visą savaitę jis jautė padidėjusį nerimą, prastai miegodavo naktį, sapnuodavo košmarus. (duomenys neskelbtini) atsakovas buvo atidaręs antro aukšto langą ir ketino pro jį šokti, dėl to jo tėvai iškvietė greitąją pagalbą. Jo motina, paskambinusi greitosios pagalbos operatorei, nurodė, kad jos sūnus turi suicidinių minčių, tačiau neminėjo, jog P. K. buvo agresyvus. Atvykus medikams ir policijos pareigūnams, atsakovas neatliko veiksmų, kurie galėtų būti įvertinti kaip agresija. Atsakovas nenorėjo vykti į gydymo įstaigą, tačiau pamatęs atvykusius policijos pareigūnus, išsigando ir pakluso jų nurodymams. Atsakovui einant prie greitosios pagalbos automobilio, jo nerimą ir baimę pakeitė panika, todėl jis instinktyviai pradėjo bėgti. Nei policijos pareigūnai, nei medicinos darbuotojai nenaudojo prieš jį prievartos, atsakovas negali paaiškinti, dėl kokių priežasčių jis pradėjo bėgti. Įvykio metu atsakovas nesuvokė situacijos, todėl vertinant jo veiksmus negalima taikyti bendrojo protingo ir rūpestingo asmens elgesio standarto. Pareigūnas T. B. teikė neatidėliotiną pagalbą P. K., kai ji buvo būtina dėl šio fizinio ar psichinio bejėgiškumo, nes atsakovui buvo reikalinga medicininė pagalba. Jei pareigūno nurodymų davimas ir fizinės prievartos taikymo teisėtumas kildinamas iš atsakovo psichinio bejėgiškumo, tuomet ieškovo pozicija, kad atsakovas galėjo suprasti ir valdyti savo veiksmus, yra nepagrįsta. (duomenys neskelbtini) atsakovas galėjo būti tokios būklės, kad negalėjo suprasti savo veiksmų ar jų valdyti ir tai sudaro pagrindą mažinti iš atsakovo priteistiną sumą. Atsakovas yra dirbantis, jo mėnesio pajamas sudaro 529,80 Eur atskaičius mokesčius. Jis gyvena su tėvais, kurie prisideda prie jo materialinių poreikių tenkinimo, jis neturi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Dėl sveikatos sutrikimo atsakovas priverstas reguliariai gydytis ligoninėje, tai riboja jo motyvaciją, ambicijas, darbo našumą ir galimybę kelti kvalifikaciją. Dėl to laikytina, kad atsakovo turtinė padėtis yra bloga ir nėra pagrindo tikėtis, kad ji pagerės ateityje. Patenkinus ieškinį, ieškovės prašoma priteisti suma būtų neadekvati atsakovo galimybėms. Prašomos atlyginti kompensacijos dydis nesusietas su patirtos žalos dydžiu, nustatytas vadovaujantis subjektyviais kriterijais. Bylos rezultatas šioje byloje nedaro įtakos sužaloto pareigūno interesams. Ieškiniu siekiama įgyvendinti teisę, kuri yra mažesnė vertybė nei sveikatai padarytos žalos atlyginimas.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas G. S. prašė patenkinti ieškinį visiškai ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais. Atstovas patvirtino faktines aplinkybes, nurodytas ieškinyje ir dublike, papildomai nurodė, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus: jis nepakluso teisėtiems pareigūno reikalavimams, dėl to pareigūnui buvo padaryta žala. Pareigūnas turėjo teisėtą pagrindą atlikti atsakovo sulaikymo veiksmus, neaišku, kaip šis įvykis atsilieps T. B. sveikatai ateityje. Atsakovas negali būti laikomas nepakaltinamu ir neatsakingu šiuo atveju. Atsakovo psichinis bejėgiškumas galėtų būtų paaiškinimas kaip psichologinis palūžimas, negalėjimas sau padėti dėl prastos emocinės būklės. Tuo metu jis neprarado atminties, kontrolės, todėl tai nebūtų pagrindu atleisti atsakovą nuo atsakomybės. Administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas po 5 mėnesių nuo įvykio, nes tik tada buvo sužinota apie pažeidimą, atlikus tyrimą. Prašoma atlyginti suma yra T. B. žala. Policijos pareigūnas patyrė apysunkį sužalojimą, kuris gali turėti įtakos ir tolimesnei pareigūno karjerai, todėl prašoma priteisti visą pareigūnui sumokėtą sumą. Patenkinus ieškinį, ieškovas neprieštarautų tam, kad priteistos sumos mokėjimas būtų išdėstytas dėl atsakovo turtinės padėties.

Atsiliepimas

5. Atsakovo atstovas advokato padėjėjas M. P. prašė atmesti ieškinį, tuo atveju, jei teismas laikytų ieškovo reikalavimus pagrįstais, sumažinti iš atsakovo priteistiną žalos atlyginimo sumą iki 1000 Eur. Atstovas prašė netenkinti ieškovo ieškinio atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais, patvirtindamas faktines aplinkybes, nurodytas atsiliepime į ieškinį ir triplike. Papildomai paaiškino, kad iš atsakovo galėtų būti priteista maksimali 2400 Eur žalos (T. B. negautų pajamų) atlyginimo suma (t. y. T. B. dviejų negautų atlyginimų suma). Administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas siekiant sukurti atsakovo neteisėtų veiksmų faktą, bet nebuvo jokio tyrimo, nagrinėjimo, ar pažeidimas buvo. Atsakovas įvykdė administracinį nurodymą, bauda buvo sumokėta, nes policijos pareigūnė nurodė, kad dėl to nebus jokių baisių pasekmių. Abejotina tai, kad pareigūno reikalavimai buvo teisėti, turint omenyje tai, jog medikai padarė išvadą, kad atsakovui privaloma vykti į gydymo įstaigą. Todėl laikytina, kad atsakovas ir neturėjo vykdyti pareigūno reikalavimų. Atsakovas nebuvo bejėgiškos būklės, todėl nebuvo poreikio vežti jį į ligoninę. Ieškovas nepateikė įrodymų dėl konkretaus pareigūno žalos dydžio. Pareigūnas gavo pajamas iš Sodros jo nedarbingumo metu. Tokiu atveju reikalavimą dėl žalos atlyginimo turi reikšti Sodra. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareigūnas ne pirmą kartą išsinarinęs žastikaulį, ieškovas turėjo žinoti apie šią riziką, kad T. B. žastikaulis gali išnirti pakartotinai, esant tam tikroms aplinkybėms. Dėl to laikytina, kad pareigūnas taip pat iš dalies prisidėjo prie žalos atsiradimo. Vadovaujantis teismų praktika bylose dėl sveikatos sutrikdymo, laikytina, kad pareigūno neturtinę žalą galima būtų įvertinti maksimalia 500 Eur suma. Atsakovo turtinė padėtis yra sunki ir dėl to, kad jis turi skolinių įsipareigojimų kredito įstaigoms (t. y. 6000 Eur skolą), nes turi lošimo problemų. Jo uždirbamais pinigais disponuoja tėvai.

6. Atsakovas P. K. neatvyko į teismo posėdžius, kuriuose byla buvo nagrinėjama iš esmės. Apie teismo posėdžius jam buvo pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 118 straipsnio 1 dalis). Teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant atsakovui, nes jis buvo tinkamai atstovaujamas advokato padėjėjo (CPK 51 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmetamas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) val. liudytoju byloje apklaustas policijos pareigūnas T. B. su kolege atvyko adresu (duomenys neskelbtini) pagal gautą pranešimą, kad pranešėjos (liudytoja apklaustos A. K.) sūnui P. K., turinčiam suicidinių minčių sutriko psichika, jis pradėjo save žaloti. Policijos pareigūnas T. B. kartu su greitosios medicinos pagalbos darbuotojais įtikino psichinių sutrikimų turintį atsakovą vykti kartu su medicinos darbuotojais į gydymo įstaigą sveikatai patikrinti. Pareigūnui T. B. kartu su greitosios medicinos pagalbos darbuotojais ir psichinių sutrikimų turinčiu atsakovu einant link greitosios pagalbos automobilio, likus keliems metrams iki greitosios pagalbos automobilio psichinių sutrikimų turintis atsakovas staiga pradėjo bėgti, šalintis nuo greitosios medicinos pagalbos darbuotojų. Pareigūnas T. B. pradėjo vytis atsakovą, liepdamas šiam sustoti, tačiau P. K. nepakluso ir toliau bėgo. Pareigūnas T. B., pasivijęs atsakovą, sugriebė dešine ranka už bėgusio atsakovo rūbų apykaklės. Policijos pareigūnas T. B. panaudodamas fizinę jėgą sulaikė atsakovą, tačiau sulaikymo metu pajuto skausmą dešiniajame petyje. T. B. gydymo įstaigoje nustatytas žastikaulio priekinės dalies išnirimas ir žastikaulio viršutinės dalies lūžis. Dėl patirtos traumos suteiktas nedarbingumas nuo (duomenys neskelbtini), kuris buvo tęsiamas iki (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 14-23, 156-165).

8. Policijos pareigūnas po gautos traumos apsilankė gydymo įstaigoje 2021 m. gruodžio 19 d., kur jam buvo diagnozuotas žastikaulio priekinis išnirimas; buvo atlikta žastikaulio repozicija (atstatymas), taikyta žastikaulio imobilizacija, kuria rekomenduota tęsti apie 2 savaites (el. b. l. 26). T. B. atvykus į gydymo įstaigą po trijų savaičių (t. y. 2022 m. sausio 5 d.), užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) jam darbo metu išsinarinus petį, ji buvo reponuota (atstatyta); T. B. atėjus kontrolei pas traumatologus, vėl nustatytas išnirimas bei žastikaulio viršutinės dalies lūžis (el. b. l. 24, 25).

9. Byloje esantys atsakovo medicininių dokumentų duomenys patvirtina, kad jis atvyko į LSMU Kauno ligoninės psichiatrijos kliniką ir buvo apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) naktį. Tuo metu gydytojai pažymėjo atsakovo ligos istorijoje, kad jo laiko, vietos orientacija, orientacija savyje sutrikusi; jo elgesys buvo priešiškas, agresyvus, triukšmingas bei grasinantis. Jo atmintis buvo nusilpusi, emocijos neadekvačios, nuotaika pakili, jis turėjo minčių apie pabėgimą. Užfiksuota, kad atsakovo elgesys neprognozuojamas, neadekvatus; buvo diagnozuoti atsakovo psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį; kiti psichikos ir elgesio sutrikimai. Pažymėta, kad pacientas nepasirašė sutikimų lape, todėl užpildyta paciento informavimo apie priverstinį hospitalizavimą forma.

Žemesnės instancijos teismas

10. Iš atsakovo ambulatorinės asmens sveikatos istorijos nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 21 d. atsakovas skundėsi labai bloga savijauta, nurodė, kad patyrė psichologinę traumą, po to atsirado bloga nuotaika, nerimas, beviltiškumas, jis nenori gyventi, galvoja apie savižudybę. Po šio apsilankymo jis buvo išsiųstas stacionariam gydimui.

11. 2022 m. vasario 24 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) T. B. veikė siekdamas jo tarnybos funkcijomis apibrėžto tikslo (suteikti neatidėliotiną pagalbą asmeniui, kai ji buvo būtina dėl šio psichinio bejėgiškumo, apsaugoti kitų asmenų saugumą). Šiuo atveju pareigūnas elgėsi adekvačiai susidariusiai situacijai, teisėtai bei pagrįstai siekė sulaikyti psichinių sutrikimų turintį vyrą, kuris bandė pabėgti nuo greitosios medicinos pagalbos darbuotojų, o sulaikomas policijos pareigūno aktyviais veiksmais priešinosi. Pareigūno T. B. veiksmuose neįžvelgta neatsargumo požymių (el. b. l. 14-18).

12. 2022 m. balandžio 19 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – ir CMEK) specializuotosios medicininės ekspertizės pažymoje nurodyta, kad yra fizinio veiksnio, vykusio (duomenys neskelbtini), ir pareigūno T. B. sveikatos sutrikdymo tarpusavio ryšys; (duomenys neskelbtini) įvykęs sveikatos sutrikdymas priskiriamas prie apysunkio laipsnio sveikatos sutrikdymo; po sveikatos sutrikdymo apsunkinti T. B. judesiai dešinio peties sąnario srityje, nepilnai atveda dešinę ranką į nugarinę kūno dalį; T. B. tinkamas tolimesnei tarnybai (el. b. l. 13).

13. Kauno apskr. VPK viršininko pavaduotojo, atliekančio viršininko funkcijas, 2022 m. balandžio 25 d. įsakymu „Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo T. B.“ pripažinta, kad viršila T. B. (duomenys neskelbtini) buvo sužalotas atlikdamas tarnybines pareigas, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ir rizika jo sveikatai ar gyvybei; nuspręsta išmokėti T. B. 13,97 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją (el. b. l. 10-12).

14. Priėmus šį įsakymą, 2022 m. gegužės 12 d. T. B. buvo apskaičiuota 16 372,98 Eur kompensacija, pervesta į jo sąskaitą 2022 m. gegužės 23 d. (el. b. l. 27, 28, 32).

15. (duomenys neskelbtini) atsakovui P. K. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už jo nepaklusimą policijos pareigūnui ir šio teisėto reikalavimo sustoti nevykdymą (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 29-31). Protokole nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) P. K., eidamas link greitosios pagalbos automobilio staiga pradėjo bėgti; pareigūnui T. B. pradėjus vytis P. K., jis (pareigūnas) reikalavo iš P. K. sustoti, tačiau šis nepakluso, bėgo toliau, dėl to pareigūnui pasivijus P. K., sugrėbus jį ir tempiant į save, buvo padaryta trauma. Atsakovui buvo pateiktas administracinis nurodymas sumokėti 45 Eur baudą už minėtą nusižengimą. Atsakovo atstovo, liudytojos A. K. paaiškinimais, ji sumokėjo šią baudą.

16. Liudytojas T. B. 2022 m. lapkričio 16 d. teismo posėdyje paaiškino, kad kai jis su kolege atvyko į atsakovo namus, šis buvo nurimęs, jie bendravo su juo apie valandą, sakė, kad reikia vykti su medikais pasitikrinti sveikatą. Atsakovas buvo išgėręs raminamųjų. Medikai ir tėvai sakė atsakovui, kad jam reikia gydytis. Atsakovas sutiko, todėl jie išėjo į lauką, tuo metu atsakovas nebuvo surakintas, jis pasilenkė kažką pataisyti ir pradėjo bėgti. Liudytojas pasakė atsakovui sustoti, griebė jį už apykaklės, tempė atgal, atsakovas pasisuko ir liudytojo ranka išsinėrė iš peties. Liudytojas sugriebė atsakovą kita ranka, o dešinę ranką pradėjo stipriai skaudėti. Pareigūnas vijosi atsakovą, nes šiam buvo nurodyta lipti į mašiną. Liudytojas buvo pristatytas į ligoninę. Jam buvo diagnozuotas pirminis žastikaulio išnirimas, paskui įžvelgė žastikaulio lūžį, po 2 mėnesių siuntė daryti magnetinį rezonansą. Įdėjo gipsą 6 savaitėms, nuėmus gipsą liudytojui buvo uždėtas įtvaras 2 mėnesiams, jis turi atlikti reabilitaciją. Dėl to įvykio jis nedirbo apie keturis mėnesius, jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Liudytojui grįžus į darbą, žastikaulis išniro vėl. Liudytojui pirmą kartą tas pats žastikaulis buvo išniręs prieš įvykį 2020 m. vasarą-rugsėjo gale maudymosi metu, bet tada jis savarankiškai įsistatė jį. Medikai buvo informuoti apie šį atvejį. Liudytojas iki įvykio dažnai žaisdavo tinklinį (apie 4-5 metus, į savaitę 3-4 kartus vasarą, 2 kartus į savaitę žiemą).

17. Liudytoja A. K. (atsakovo motina) 2022 m. spalio 26 d. teismo posėdyje paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) iškvietė sūnui greitąją pagalbą, nes jis serga psichine liga, grasino nusižudyti. Jis buvo neramus, išsiblaškęs, sakė, kad jam negerai, sunku gyventi, kad blogai miegojo naktį. Atvyko greitoji pagalba kartu su policijos ekipažu. Medikai pasiūlė atsakovui važiuoti į gydymo įstaigą (duomenys neskelbtini), kuri yra netoli liudytojos namų, ten dirba nemažai darbuotojų, pažįstamų, gyvenančių (duomenys neskelbtini). Dėl to liudytoja paprašė nuvežti sūnų į Aleksoto ligoninę. Jis išėjo su medikais į lauką, o liudytoja liko namie. Vėliau liudytoja nuėjo į lauką ir pamatė policijos pareigūną greitosios pagalbos automobilyje. Atsakovui diagnozuotas šizoafektinis sutrikimas. Jis turi psichinių sutrikimų nuo 2014 m., kai išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Grįžęs į Lietuvą (duomenys neskelbtini) m. jis kasmet gulėdavo psichiatrinėse ligoninėse (išskyrus 2021 m.). Atsakovas vartoja vaistus dėl savo psichinės būklės. Jam užeina nerimas, negeros mintys, jis sapnuoja košmarus, jį persekioja negeri prisiminimai apie (duomenys neskelbtini). Atsakovas paėmė paskolas lošimams, nes tvirtina, kad tik tada patiria džiaugsmą. Būna momentų, kai jis būna agresyvus, pamėto daiktus, bet jis nesmurtauja prieš kitus. Gegužės mėnesį policija atvežė protokolą, kuriame nurodyta, kad atsakovas turi sumokėti baudą dėl to, jog bėgo nuo policijos. Liudytoja sumokėjo baudą už atsakovą, ji nežinojo iki 2022 m. gegužės mėn. apie tai, kad atsakovas bėgo nuo policijos pareigūno. Sūnus nepaaiškino, dėl kokių priežasčių pradėjo bėgti nuo policijos pareigūno. Jį sunku prikalbinti važiuoti į psichiatrinę ligoninę, reikia įtikinėti. Kai atvyko policijos pareigūnas, liudytoja nebendravo su jais, bendravo su medikais. Ji pasakė jiems, kad sūnus paprašė rausvos tabletės (Lorazepamo), kad jam blogos mintys, kad norėjo nusižudyti. Lorazepamas yra raminamieji, kuriuos atsakovas vartoja, kai užeina priepuoliai, kai jam neramu. Liudytoja dozuoja vaistus atsakovui pagal gydytojo rekomendaciją. Pavartojęs Lorazepamą atsakovas likdavo sąmoningas. (duomenys neskelbtini) jis nesielgė agresyviai, bet buvo susijaudinęs, sakė, kad pabėgs. Tą vakarą jis savęs nežalojo, nekėlė grėsmės aplinkiniams, bet ketino žalotis. Jis yra du kartus šokęs namuose pro langą.

18. Liudytojas V. K. (atsakovo tėvas) 2022 m. spalio 26 d. teismo posėdyje parodė, kad (duomenys neskelbtini) sūnus buvo neramus, nervingas, todėl gydytojos patarimu liudytojas su sutuoktine nusprendė kviesti greitąją. Atvažiavus greitosios pagalbos medikams, sūnus buvo apsiraminęs, nes išgėrė raminamųjų tabletę. Medikai prišnekino P. K. važiuoti į ligoninę, nors jis buvo nusiraminęs. Kai sūnus išėjo iš namo su medikais, pasirodė, kad jis pradėjo bėgti. Tuo metu liudytojas buvo namuose, jis nematė, kaip sūnus bėgo. Atsakovo psichinės sveikatos problemos atsirado po to, kai jis grįžo iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) m.

19. Teismo išreikalautais iš medicinos įstaigų duomenimis apie atsakovo P. K. sveikatos būklę nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 27 d. jam buvo diagnozuotas ūminis polimorfinis psichozinis sutrikimas su šizofrenijos simptomais. 2018 m. vasarą atsakovas gydėsi VšĮ Respublikinėje Kauno ligoninėje dėl pasikartojančio depresinio sutrikimo, sunkios depresijos epizodo su psichozės simptomais. 2020 m. vasario 18 d. atvyko į Ąžuolyno kliniką VšĮ Garliavos PSPC siuntimu stacionariam gydymui planine tvarka, nes blogėjo jo psichinė būsena. Tuo metu atsakovas skundėsi nerimu, vidine įtampa, kylančiu pykčiu ir susierzinimo pojūčiu, bloga nuotaika, nemiga, nenoru nieko veikti bei dažnėjančiu potraukiu žaisti azartinius žaidimus. Jam buvo nustatyta diagnozė: pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas; patologinis potraukis azartiniams lošimams; išrašyti vaistai: Paroxetin, Tiapridi, Olanzapinas.

20. 2022 m. birželio 28 d. pažymos duomenimis, nustatytas atsakovo 55 proc. darbingumo lygis nuo 2022 m. birželio 21 d. iki 2024 m. birželio 20 d. (el. b. l. 54). Iki tol jam buvo nustatytas 70 proc. darbingumo lygis nuo 2019 m. spalio 11 d. dėl pasikartojančio depresinio sutrikimo, vidutinio sunkumo depresijos epizodo bei organizmo funkcijų sutrikimo (el. b. l. 55-56).

21. Nagrinėjamu atveju atsakovas P. K. neginčija ieškovo teisės reikšti regresinį reikalavimą atsakovui dėl žalos atlyginimo kaip asmeniui, galbūt neteisėtais veiksmais sukėlusiam policijos pareigūnui žalą. Tokia ieškovo teisė numatyta įstatyme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnio 3 dalis).

22. Susipažinus su šalių procesinių dokumentų motyvais, darytina išvada, kad šalys nesutaria dėl to, ar (duomenys neskelbtini) atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, ar T. B. buvo sukelta 16 372,98 Eur žala, ar tarp atsakovo veiksmų ir T. B. žalos buvo priežastinis ryšys. Todėl toliau teismas pasisako dėl byloje ginčijamų aplinkybių (t. y. atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų (ne)buvimo).

Dėl atsakovo P. K. veiksmų (duomenys neskelbtini) atitikties teisės aktų reikalavimams

23. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

24. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsnyje įtvirtinta, kad teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams asmenims. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

25. Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje kaip policijos uždaviniai nurodyti neatidėliotinos pagalbos teikimas asmenims, kai ji būtina dėl jų fizinio ar psichinio bejėgiškumo, taip pat asmenims, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų, administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų), ekstremaliųjų situacijų ar panašių veiksnių (3 punktas), nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevencija (4 punktas).

26. Šiuo atveju ieškovas teigia, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė nepaklusimu policijos pareigūno nurodymams, kai šis pareikalavo iš bėgančio atsakovo (t. y. asmens, kuriam buvo būtina neatidėliotina pagalba dėl jo psichinio bejėgiškumo) sustoti. Nors atsakovui dėl šių veiksmų buvo paskirta administracinė nuobauda, t. y. bauda už nepaklusimą policijos pareigūno nurodymams, kuri buvo sumokėta, atsakovo atstovo teigimu, jo atstovaujamasis neatliko neteisėtų veiksmų.

27. Sprendžiant klausimą dėl atsakovo veiksmų (bėgimo nuo policijos pareigūno) vertinimo, reikšminga tai, kad byloje esantys įrodymai (rašytinė bylos medžiaga, liudytojų parodymai, šio sprendimo 9, 10, 17-20 punktai) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) atsakovas P. K. iš tikrųjų buvo psichiškai bejėgis dėl savo psichinės sveikatos sutrikimų. Medicininių dokumentų duomenys, atsakovo tėvų (liudytojų A. K. ir V. K.) parodymai patvirtina, kad tą dieną atsakovas buvo neramus, jis svarstė apie savižudybę, todėl buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Nors tuo metu, kai greitosios pagalbos medikai ir policijos pareigūnai atvyko į atsakovo namus, jis jau buvo nurimęs, po pokalbio su jo tėvais ir pačiu atsakovu medikai nusprendė, kad P. K. visgi reikia važiuoti į ligoninę. Tam neprieštaravo ir jo tėvai A. K. bei V. K.. A. K. paaiškinimais, atsakovas nenorėjo važiuoti, bet buvo įkalbintas medikų.

28. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad atvykę policijos pareigūnai nežinojo apie atsakovo P. K. psichinės sveikatos sutrikimų mastą, intensyvumą bei šių sutrikimų įtaką atsakovo veiksmams, jo aplinkai. Todėl atsakovui pradėjus bėgti nuo policijos pareigūnų, T. B., siekdamas įgyvendinti policijos uždavinius (tarp jų – suteikti pagalbą psichiškai bejėgiškam P. K. bei vykdyti nusikalstamų veikų ar administracinių pažeidimų prevenciją), turėjo pagrindą reikalauti iš atsakovo sustoti, vytis atsakovą, bei imtis fizinės prievartos veiksmų, kai šis nesustojo ir buvo pavytas T. B. (Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai).

29. Atsakovas P. K. nors ir buvo psichiškai bejėgiškas, t. y. negalėjo pats sau padėti, susitvarkyti su jam užėjusiu priepuoliu, nebuvo tokios būklės, kad nesuprastų savo veiksmų esmės ir negalėtų jų valdyti. Medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad atsakovo elgesys ligoninėje (duomenys neskelbtini) buvo neadekvatus, agresyvus. Įvertinus atsakovo diagnozę (pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas), liudytojos A. K. parodymus (kad atsakovas, išgėręs Lorazepamo, liko sąmoningas) yra pagrindas teigti, kad byloje nepakanka įrodymų, leidžiančių daryti išvadą apie momentinį ar nuolatinį atsakovo nesuvokimą savo veiksmų esmės ir nesugebėjimą juos valdyti (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis). Dėl to konstatuojama, kad liudytojui T. B. liepus atsakovui sustoti, šis turėjo vykdyti pareigūno nurodymą (Policijos įstatymo 21 straipsnis). Nepaklusęs pareigūno T. B. nurodymui sustoti atsakovas atliko įstatymui prieštaraujančius veiksmus. Todėl yra pagrindas konstatuoti vieną iš atsakovo P. K. civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

30. Byloje nustatyta, kad atsakovo sulaikymo metu liudytojas T. B. patyrė traumą, medikai diagnozavo jam iš pradžių – žastikaulio išnirimą ((duomenys neskelbtini)), po trijų savaičių – žastikaulio lūžį. Nustačius, kad atsakovas P. K. atliko neteisėtus veiksmus, o T. B. atsakovo sulaikymo metu išniro žastikaulis, t. y. jis patyrė žalą, būtina nustatyti, ar tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir T. B. žastikaulio išnirimo bei lūžio buvo priežastinis ryšys.

Dėl priežastinio ryšio (ne)buvimo tarp atsakovo P. K. neteisėtų veiksmų ir T. B. patirtos žalos

31. Vadovaujantis CK 6.247 straipsniu atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

32. Priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika. Taigi tam, kad būtų konstatuotas priežastinio ryšio buvimas ar nebuvimas, būtina visapusiškai analizuoti atsakovų veiksmus ir bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007).

33. Nagrinėjamu atveju atsakovas pripažįsta aplinkybę, kad T. B. žalingi padariniai nebūtų atsiradę, jeigu jis (atsakovas) nebėgtų, paklustų pareigūno reikalavimui, tačiau nurodo, kad nėra teisinio priežastinio ryšio.

34. Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimais (šio sprendimo 32 punktas), sutinka su šiuo atsakovo argumentu. Svarbu tai, kad bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog dešinė ranka yra silpnoji T. B. vieta, nes jis iki įvykio intensyviai žaidė tinklinį, prieš įvykį žastikaulis buvo išniręs ir vasarą (žr. sprendimo 16 punktą). Teismo vertinimu, atsakovas netgi elgdamasis sulaikymo metu kaip protingas ir apdairus asmuo negalėjo numatyti T. B. žastikaulio išnirimą ir paskesnį lūžį pasisukus į pareigūną sulaikymo metu, nes paprastai nuo tokių veiksmų laikančio asmens rankos ir jų dalys neišnyra bei nelūžta (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Atsakovas sulaikymo metu nežinojo, kad T. B. turi kažkokių sveikatos problemų dėl rankos, ar kad tai yra šio silpnoji vieta. Juo labiau, kad paprastai policijos pareigūnams keliami aukšti sveikatos būklės ir fizinio pasirengimo reikalavimai.

35. Svarbu ir tai, kad žastikaulio lūžis T. B. buvo konstatuotas praėjus trims savaitėms nuo pirmos apžiūros (duomenys neskelbtini). Pareigūnui buvo rekomenduota imobilizuoti ranką 2 savaitėms. Per tas tris savaites T. B. žastikaulis galėjo išnirti / lūžti dėl nesėkmingo rankos judesio. Tai leidžia daryti išvadą, T. B. konstatuotas žastikaulio išnirimas ir žastikaulio lūžis yra per daug nutolę nuo atsakovo neteisėtų veiksmų, turint omenyje, kad žastikaulis buvo išniręs T. B. ir iki (duomenys neskelbtini).

36. Be to, teismas spręsdamas klausimą dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (nepaklusimo policijos pareigūno nurodymams) ir liudytojo T. B. patirtos žalos, vadovaujasi ir aukštesnės instancijos teismo praktika byloje, kurios faktinės aplinkybės labai panašios į nagrinėjamos bylos (t. y. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1657-560/2020). Minėtoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje teismas atmetė ieškovo (policijos komisariato) reikalavimus dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo, nepaklususio policijos pareigūno reikalavimams, konstatavęs, kad nebuvo priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareigūno patirtos žalos.

37. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-1657-560/2020 nustatyta, kad neteisėtus veiksmus atlikęs asmuo (atsakovas, iš kurio buvo prašoma priteisti pareigūnui sumokėtą žalos atlyginimą) nereagavo į policijos pareigūno reikalavimus, juos ignoravo, nevykdė teisėtų pareigūno reikalavimų; nenustatyta, jog atsakovas būtų naudojęs fizinius veiksmus prieš policijos pareigūną, kurie būtų sukėlę byloje nustatytus policijos pareigūno sužalojimus; pareigūno sužalojimai galėjo atsirasti šiam naudojant aktyvius veiksmus prieš atsakovą jį sulaikant.

38. Šioje byloje kaip ir Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1657-560/2020 nustatyta, kad atsakovas P. K. nereagavo į pareigūno T. B. nurodymą sustoti, nevykdė šio reikalavimo. Nenustatyta, kad P. K. naudojo fizinius veiksmus prieš T. B.. Liudytoju apklaustas T. B. parodė, kad pajuto skausmą rankoje tuomet, kai pavijo atsakovą, stvėrė jį už drabužių apykaklės, o šis apsisuko. Šie parodymai patvirtina, kad T. B. sužalojimas galėjo atsirasti naudojant aktyvius veiksmus prieš P. K. šį sulaikant.

39. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju konstatavus atsakovo neteisėtų veiksmų ir T. B. traumos faktinį priežastinį ryšį, teisinis priežastinis ryšys tarp jų negali būti konstatuotas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis).

40. Teismas, nustatęs atsakovo P. K. neteisėtus veiksmus, bet nenustatęs priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir T. B. patirtos žalos, atmeta ieškinį, nesant būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246-6.249 straipsniai).

41. Teismas atmesdamas ieškinį, nepasisako dėl kitų byloje esančių įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį ir jo finansines galimybes, bei apie liudytojo T. B. pajamas po (duomenys neskelbtini), turinčių reikšmės atlygintinos žalos dydžio nustatymui (el. b. l. 52, 53, 57-63, 129-134), kadangi konstatuota, jog atsakovas nesukėlė savo veiksmais žalos pareigūnui. Dėl to šie įrodymai ir jų pagrindu nustatytinos aplinkybės yra teisiškai nereikšmingos ginčo rezultatui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

42. Priėmus teismo sprendimą atsakovo naudai, iš ieškovo P. K. priteisiama 1320 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato padėjėjo pagalba, atlyginimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).

43. Valstybė turėjo 4,48 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ieškovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų šioje byloje. Be to, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2). Todėl teismas nepaskirsto šių išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270, 279 straipsniais, 93 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

atmesti ieškovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovui P. K..

Priteisti iš ieškovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, juridinio asmens kodas 191008196, atsakovui P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1320 (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Svetlana Panina