Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovui R. S. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Ieškovas Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariatas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Nurodo, kad vairuotojas, naudodamas fizinę jėgą, mėgino numušti pareigūno ranką, kad šis neatidarytų automobilio durelių. V. V. sugriebė vairuotoją už rankos ir atidarė automobilio dureles. Vairuotojas, laikydamas rankoje mobilųjį telefoną filmavo, nepateikė dokumentų ir neprisistatė žodžiu. Vairuotojas specialiai automobilio durelėmis, naudodamas fizinę jėga, bandė jas uždaryti ir sudavė pareigūnui į dešinę koją, taip sukeldamas pareigūnui fizinį skausmą. Pareigūnas mėgino nedelsiant vairuotoją sulaikyti, tačiau šis rankomis smūgiavo į V. V. ranką, sukeldamas stiprų skausmą.

10. 2019 m. birželio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas teismo posėdyje išnagrinėjo R. S. administracinio nusižengimo bylą Nr. Al 8-2683-1015/2019. Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė, kad R. S. 2018 m. gruodžio 9 d. apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), nevykdė teisėtų policijos pareigūno V. V. reikalavimų pateikti vairuotojo pažymėjimą ir transporto priemonės dokumentus, atsikalbinėjo ir ginčijosi nepažeidęs KET, reikalavimo pareigūno pateikti galimai padaryto teisės pažeidimo įrodymus, stengėsi uždaryti vairuotojo durelių langą, o vėliau ir pačias dureles, tarp kurių ir automobilio stovėjo V. V.. Be to, R. S. rankomis kelis kartus bandė numušti V. V. ranką, kad šis neatidarytų automobilio durų, ignoravo policijos pareigūnų teisėtus reikalavimus (nurodymus) bei nepateikė prašomų dokumentų policijos pareigūnams V. V. ir L. L.. Tokiais savo veiksmais R. S. atsisakė vykdyti teisėtus pareigūno reikalavimus (nurodymus) bei tokiais veiksmais trukdė policijos pareigūnams vykdyti savo tarnybinės pareigas, aktyviais veiksmais pasipriešindamas policijos pareigūnui V. V., padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 506 str. 4 d. numatytą nusižengimą (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-14 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A18-2683-1015/2019).

11. Policijos veiklos įstatymo 6 str. 1 d. 15 p. nustato, kad policija atlieka eismo automobilių keliais priežiūrą ir patruliuoja viešose vietose. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 str. nustato, kad eismo dalyviai privalo paklusti teisėtiems tikrinančių pareigūnų ir už kelių priežiūrą atsakingų institucijų įgaliotų pareigūnų, reguliuotojų reikalavimams, vykdyti jų nurodymus. Nustatant priežastinį ryšį pagal CK 6.247 str. nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis. Todėl priežastiniam ryšiui konstatuoti užtenka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė. Pagal CK 6.248 str. 3 d. laikoma, jog asmuo kaltas, jei, atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.

12. Atsakovas R. S. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

13. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

14. Byloje nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 11 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr.G4454/2018 (01) nurodyta, kad V. V. padarytos kraujosruvos: kairio dilbio nugarinio paviršiaus viduriniame trečdalyje yra 2,5 cm x 1,5 cm poodinė kraujosruva, kairio riešo nugariniame-išoriniame paviršiuje yra 4 cm x 2 cm kraujosruva, dešinio kelio vidiniame paviršiuje 1,5 cm x 2 cm kraujosruva. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A18-2683-1015/2019 nustatyta, kad atsakovas R. S. 2018 m. gruodžio 9 d. vairavo automobilį (duomenys neskelbtini). Policijos patruliui pasirodė, kad atsakovas R. S. vairuoja neprisisegęs saugos diržo, todėl jis pasivijo R. S. automobilį. Įvyko konfliktas, atsakovas bandė uždaryti automobilio langą, policininkas V. V. neleido, bandė atidaryti dureles iš automobilio vidaus įkišęs ranką per langą, atidarius automobilio dureles, atsakovas jas bandė uždaryti, toliau policininkai naudojo dujas ir tazerį, siekė atsegti saugos diržą, o ištraukus atsakovą iš automobilio, jis buvo paguldytas ant žemės, jam buvo uždėti antrankiai ir jis buvo nuvežtas į policijos komisariatą. Už šio įvykio metu prieš policijos pareigūnus atliktus veiksmus teismas 2019 m. birželio 14 d. nutartimi atsakovą pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą ir skyrė jam 115 Eur baudą. Ieškovui pripažinus, kad policijos patrulis V. V. sužalojimą patyrė atlikdamas tarnybines pareigas, ieškovas V. V. išmokėjo 908,73 Eur dydžio kompensaciją.

15. Pagal Asmenų draudimo valstybės lėšomis sąlygų 26 punktą, įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis LR CK nustatyta tvarka. Dėl tarnybos nukentėjusiems policijos darbuotojams iš valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikytina valstybinio socialinio draudimo rūšimi, nes policijos įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkciją. Dėl to pagal analogiją taip pat galima taikyti LR CK 6.290 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta draudimo išmokas išmokėjusių socialinių draudimo įstaigų regreso teisė į žalą padariusį asmenį. Vadovaujantis LR CK 6.280 straipsnio 1 dalimi atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalos asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Ši teisės norma aiškintina taip, jog valstybės įstaiga turi regreso teisę į žalos padariusį asmenį sužalotam pareigūnui atlygintos žalos dydžiu, nes pagal LR CK 6.251 straipsnio 1 dalį, 6.263 straipsnio 2 dalį asmeniui visiškai atlyginama tik padaryta žala, o trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius (LR CK 6.113 straipsnis). Jeigu valstybės lėšomis apdraustam pareigūnui išmokėta kompensacija viršija jam padarytą žalą, tai įstaiga regreso tvarka iš kalto dėl žalos asmens gali reikalauti tos kompensacijos dalies, kuria atlyginta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008). CK 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Žalą padariusio asmens civilinė atsakomybė visais atvejais atsiranda tik nustačius visas jos sąlygas, reglamentuojamas CK normų, t. y. kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį. Pagal CK 6.280 straipsnio 1 dalį, atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalos asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

16. Šiuo atveju apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas atmetė ieškovo ieškinį, kadangi nustatė, jog nėra atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų (nėra įrodyta, kad atsakovas sužalojo policijos pareigūną, dėl ko šis patyrė lengvą sveikatos sutrikdymą, nėra įrodytas priežastinis ryšys). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių egzistuojant visas civilinės atsakomybės sąlygas. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti žalą, kuri, jo teigimu, atsirado dėl atsakovo panaudotų fizinių veiksmų prieš policijos pareigūną, dėl kurių policijos pareigūnui buvo padarytos kraujosruvos: kairio dilbio nugarinio paviršiaus viduriniame trečdalyje 2,5 cm x 1,5 cm poodinė kraujosruva, kairio riešo nugariniame-išoriniame paviršiuje 4 cm x 2 cm kraujosruva, dešinio kelio vidiniame paviršiuje 1,5 cm x 2 cm kraujosruva. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas naudojo fizinius veiksmus prieš policijos pareigūną. Bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovas buvo pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą, tai yra dėl pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymo, tačiau atsakovas nebuvo baustas dėl pasipriešinimo policijos pareigūnui.

17. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. A18-2683-1015/2019 yra nurodytos aplinkybės, kurios buvo nustatytos peržiūrėjus pateiktus vaizdo įrašus. Iš vaizdo įrašų matyti, jog atsakovas nereagavo į policijos pareigūno reikalavimus, juos ignoravo, nevykdė teisėtų pareigūno reikalavimų. Iš vaizdo įrašų nenustatyta, jog atsakovas būtų naudojęs fizinius veiksmus prieš policijos pareigūną, kurie būtų sukėlę byloje nustatytus policijos pareigūno sužalojimus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. A18-2683-1015/2019 nustatyta, kad R. S. rankomis kelis kartus bandė numušti V. V. ranką, kad šis neatidarytų automobilio durų, tačiau apeliacinės instancijos vertinimu, šios aplinkybės neįrodo, jog dėl atsakovo veiksmų policijos pareigūnas buvo sužalotas. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, dėl to, jog atsakovas nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, pareigūnas prieš jį naudojo dujas, elektrošoką, surakino rankas antrankiais, ištraukė iš automobilio, paguldė ant žemės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nepaneigta, jog kraujosruvos ant pareigūno kairio dilbio nugarinio paviršiaus viduriniame trečdalyje, kairio riešo nugariniame-išoriniame paviršiuje ir dešinio kelio vidiniame paviršiuje galėjo atsirasti pareigūnui naudojant aktyvius veiksmus prieš atsakovą jį sulaikant. Apeliantas apeliaciniame skunde šių pirmosios instancijos teismo išvadų neginčijo ir jų nepaneigė.

18. Apeliantas apeliaciniu skundu nors ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu, tačiau nenurodo konkrečių argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo neteisingai. Apeliantas nenurodo, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės. Apeliantas cituoja teisės aktų nuostatas, teismų praktiką, tačiau nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, kurios įrodytų, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog policijos pareigūnas buvo sužalotas dėl atsakovo fizinių veiksmų, panaudotų prieš policijos pareigūną. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pagrindo tenkinti atsakovės apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Ieškovo Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.