- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-28
- Bylos Nr.
- e2A-1363-614/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01268-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Atsakovas
- E. Š.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“
- Trečiasis asmuo
- Negyvenamųjų patalpų savininkų
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės E. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr e2-620-494/2020 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei E. Š., trečiajam asmeniui Negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbiami), bendrijai, išvadą teikianti institucija byloje - Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (buv.Valstybinė energetikos inspekcija prie energetikos ministerijos).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės E. Š. 1022,32 Eur skolą, 5 procentų dydžio materialiąsias palūkanas 29,30 Eur už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. kovo 30 d., taip pat 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 25,71 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad:
1.1. 2002 m. vasario 1 d. SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (toliau – ieškovė, VŠT, Vilniaus šilumos tinklai), UAB „Vilniaus energija“ (toliau – Vilniaus energija), Vilniaus miesto savivaldybė ir bendrovė „Dalkia“ sudarė Vilniaus m. šilumos ūkio nuomos sutartį (toliau – Nuomos sutartis), remiantis kuria Vilniaus energijai 15 metų terminui buvo perduotas valdyti nuomos teise visas su šilumos gamybos ir centralizuoto tiekimo veikla susijęs VŠT turtas (toliau – Turtas) bei kuri nuomos laikotarpiu administravo debitorinius klientų įsiskolinimus;
1.2. nuo 2002 m. kovo 29 d. iki 2017 m. kovo 29 d. ieškovė nevykdė šilumos energijos tiekimo veiklos, tuo laikotarpiu licencijuotą šilumos tiekimo veiklą Vilniaus mieste, išskyrus kitose Vilniaus miesto savivaldybės ar Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) išduotose licencijose apibrėžtas teritorijas, vykdė šilumos tiekimo licenciją turėjusi Vilniaus energija;
1.3. 2017 m. kovo 29 d. Nuomos sutartis baigė galioti, nuo 2017 m. kovo 30 d. šilumos energijos tiekimo Vilniuje funkcijas vykdo ieškovė (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – ŠŪĮ) 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 str. 1, 4 p.). Turto priėmimo-perdavimo aktas tarp ieškovės ir Vilniaus energijos buvo pasirašytas 2017 m. kovo 29 d. Vykdant Nuomos sutarties 12 straipsnio (x) punkto, 13 straipsnio (v) punkto, 13 priedo sąlygas 2017 m. kovo 29 d. ieškovei buvo perleisti Vilniaus energijos reikalavimai į 2017 m. kovo 29 d. turimas klientų skolas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnis). Reikalavimų perleidimo procedūra (įvyko atsiskaitymas) buvo baigta 2017 m. birželio 15 d. 2017 m. birželio 16 d. raštu „Patvirtinimas dėl nuosavybės teisių perleidimo“ Nr. 013-01-3567 Vilniaus energija patvirtino apie reikalavimo teisių į turimas vartotojų skolas perleidimą VŠT;
1.4. vykdant CK 6.104 straipsnio sąlygas Vilniaus energija 2017 m. birželio 22 d. Dokumentų perdavimo – priėmimo akto priedu Nr. 11 perdavė naujajai kreditorei VŠT dokumentus, patvirtinančius reikalavimo teisę bei papildomas teises – 2017 m. kovo 29 d. Vilniaus energijos sąskaita vartotojams. Pastarasis dokumentas bei „Gautinų sumų patvirtinimo ataskaita Duomenys 2017-05-04“ išrašas patvirtina, kad ieškovei buvo perleistos reikalavimo teisės bei papildomos teisės į iš atsakovės E. Š. gautinas sumas. Apie minėtą reikalavimo teisių perleidimą atsakovei kartu su 2017 metų birželio mėnesio sąskaita buvo pateiktas pranešimas, o taip pat buvo viešai skelbiama ieškovės interneto svetainėje: http://www.chc.lt/lt/musu-veikla/gyventojams/atsiskaitymas-uz-paslaugas/82;
1.5. Energetikos įmonė (iki 2017 m. kovo 29 d. Vilniaus energija, o nuo 2017 m. kovo 30 d. Vilniaus šilumos tinklai) tiekia centralizuotą šilumos energiją pastatui (duomenys neskelbiami), kurio negyvenamoji patalpa – parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami) (toliau – ginčo patalpos), remiantis VĮ „Registrų centras“ išrašu nuosavybės teise skolos susidarymo laikotarpiu priklausė atsakovei. VĮ „Registrų centras“ duomenimis patalpų šildymo būdas – centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Minėtų patalpų įrenginiai prijungti prie pastato šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl remiantis CK 6.384 straipsniu, 1.71 straipsniu laikytina, kad ieškovė žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais su atsakove sudarė neterminuotą energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Mokesčiai šiame pastate už priskirtą šilumos energijos kiekį apskaičiuojami vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. O3-19 patvirtintu šilumos paskirstymo metodu Nr. 4. Visas pastate suvartotas šilumos kiekis fiksuojamas įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu – skaitikliu, kurio rodmenis ieškovei pateikia Negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbiami), bendrija;
1.6. Už šilumos tiekėjos Vilniaus energijos veiklos vykdymo laikotarpiu (nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d.) ir už šilumos tiekėjos Vilniaus šilumos tinklai veiklos vykdymo laikotarpiu (nuo 2017 m. kovo 30 d. iki 2018 m. vasario 28 d.) į ginčo patalpas patiektą šilumos energiją yra susidariusi 1022,32 Eur skola. Ieškovei buvo perleisti Vilniaus energijos reikalavimai į ankstesnio laikotarpio klientų skolas (tame tarpe į atsakovės 2017 m. kovo 29 d. duomenimis buvusią 512,93 Eur nepriteistą skolą). Atsakovės 1022,32 Eur skolą pagrindžia ieškovės mokesčių paskaičiavimo pažyma, Vilniaus energijos mokesčių paskaičiavimo pažyma, Vilniaus energijos ir ieškovės atsakovei išrašytos PVM sąskaitos – faktūros;
1.7. atsakovė prievolės tinkamai nevykdė, todėl ieškovė, vadovaudamasi CK 6.38 straipsniu, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.261 straipsniu, paskaičiavo atsakovei 5% dydžio metines materialiąsias palūkanas už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. kovo 30 d., kurios sudaro 29,30 Eur.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškovės ieškiniu, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad:
2.1. energijos tiekimo tikslas - užtikrinti atitinkamą vartotojo patalpų temperatūrą. Ieškovės pareiga yra per prijungimo tinklą perduoti vartotojui sutartyje numatytą energijos kiekį, atitinkantį sutarties, o jei jos nėra - atitinkantį energijos kokybę reglamentuojančių norminių dokumentų nustatytus reikalavimus pagal CK 6.386 straipsnį;
2.2. atsakovei priklauso negyvenamosios patalpos - automobilių dažų parduotuvė, esančios (duomenys neskelbiami). Nuo pat parduotuvės įsigijimo dienos (2011 m. gruodžio 13 d.) į jos patalpas centrinis šildymas neteikiamas, patalpos niekada nebuvo teisėtai prijungtos prie pastato centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų;
2.3. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų banko duomenys apie patalpų šildymo būdą yra neteisingi (padaryta klaida);
2.4. ieškovės paskaičiavimai yra klaidingi, nes neatitinka pastato šildymo prietaisų galios aktų;
2.5. Negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbiami), bendrijos pirmininkas V. Ž. suklastojo 2011 m. gruodžio 16 d. prašymą UAB „Vilniaus energija“, suklastojo 2011 m. gruodžio 15 d. raštą apie prekybos pastatą (duomenys neskelbiami)ir jo negyvenamąsias patalpas, 2013 m. spalio 21 d. Negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbiami), bendrijos prašymą UAB „Vilniaus energija“ ir 2013 m. spalio 21 d. raštą.
3. Institucija teikianti išvadą Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (buv.Valstybinė energetikos inspekcija prie energetikos ministerijos) išvadoje dėl ieškinio nurodė, kad:
3.1. pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.383 straipsnio 1 dalį, sudaryta energijos pirkimo-pardavimo sutartimi energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už pateiktą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą;
3.2. pagal CK 6.388 straipsnį, abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau - Šilumos ūkio įstatymas) 12 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas;
3.3. Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnio 1 dalis nustato, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. vasario 18 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės E. Š. ieškovei AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 1022,32 Eur skolą, 29,30 Eur palūkanas, 5 procentus metines palūkanas nuo priteistos sumos (1051,62 Eur) nuo 2018 m. balandžio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 25,71 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat iš atsakovės E. Š. priteisė 25,32 Eur pašto išlaidų valstybei. Nurodė, kad:
4.1. Energetikos įmonė tiekia centralizuotą šilumos energiją pastatui, esančiam (duomenys neskelbiami), kurio negyvenamoji patalpa – parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), 143,00 kv. m bendro ploto (toliau – Objektas), remiantis 2018 m. kovo 5 d. VĮ „Registrų centras“ išrašu nuo 2011 m. gruodžio 16 d. nuosavybės teise įregistruota atsakovės E. Š. vardu 2011 m. gruodžio 13 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr.VB7-10209 pagrindu. 2018 m. kovo 5 d. VĮ „Registrų centras“ išraše nurodyta (ir ginčo dėl to nėra), kad Objekto šildymo būdas – centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Ginčo nėra, kad pastate (duomenys neskelbiami), kuriame yra atsakovei priklausančios negyvenamosios patalpos yra įsteigta Negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbiami), bendrija;
4.2. ieškovės pateiktos mokesčių paskaičiavimo pažymos, Vilniaus energijos mokesčių paskaičiavimo pažymos, Vilniaus energijos ir ieškovo atsakovei (kliento kodas – 0213433) išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų duomenimis, už šilumos tiekėjos Vilniaus energijos veiklos vykdymo laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d. ir už šilumos tiekėjos Vilniaus šilumos tinklai veiklos vykdymo laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 30 d. iki 2018 m. vasario 28 d. į ginčo patalpas patiektą šilumos energiją yra susidariusi 1022,32 Eur skola. Atsakovei ne kartą buvo reiškiamos pretenzijos dėl skolos grąžinimo, bet atsakovė su ieškove neatsiskaitė;
4.3. 2019 m. vasario 4 d. Faktinių aplinkybių patikrinimo akte Nr.12OV-44, nurodyta, kad pagal E. Š. prašymą dėl pastato (duomenys neskelbiami), šildymo sistemos aprašo duomenų taikymo apskaičiuojant už suvartotą šilumos energiją pastate duomenų nustatymo, priežiūros žurnalų pildymo patikrinimo, patikrinus E. Š. priklausančias patalpas, kurių bendras plotas 143 kv. m (103,35 kv.m pirmame aukšte) nustatyta, kad šildymo prietaisų nėra (patalpos šildomos elektriniais prietaisais), patalpų rūsyje aptikti neaiškios kilmės du vamzdžiai;
4.4. Negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbiami), bendrijos 2019 m. vasario 25 d. šildymo prietaisų sąraše nurodyta, kad atsakovei priklausančiose 143,00 kv. m ploto patalpose aptikti tik įvadai, panašūs į įvadus naudojamus radiatorių prijungimui;
4.5. iš rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad skolos laikotarpiu visų (duomenys neskelbiami) pastate esančių patalpų, kurioms paskirstoma pastatui pateikta šilumos energija plotas sudarė 2800 kv. m ir nurodyta 18 vartotojų, tame tarpe atsakovei priklausančios negyvenamosios patalpos 143 kv. m ploto;
4.6. 2017 m. rugsėjo 6 d. Negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbiami), bendrijos atsakyme AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nurodyta, kad pastato suvartotas šilumos kiekis turi būti paskirstomas visiems savininkams iki šiol buvusia tvarka – proporcingai jiems priklausančių patalpų plotui. Šalys neginčija, kad skolos susidarymo laikotarpiu Negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbiami), bendrijai priklausančiame pastate, kuriame yra ir atsakovei priklausančios negyvenamosios patalpos, visa suvartota šilumos energija buvo apskaitoma pagal įvadinį šilumos skaitiklį ir suvartotas šilumos kiekis vartotojams (įskaitant atsakovę) paskirstomas ir mokesčiai apskaičiuojami pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisijos) 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr.O3-19 patvirtinto Šilumos paskirstymo metodo Nr. 4 taisykles (nuo 2017 m. rugpjūčio 1 ir šiuo metu pagal Komisijos 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr.O3-183 patvirtinto Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodo Nr.4 taisykles);
4.7. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu (toliau -sprendimas) civilinėje byloje Nr. 2-226-647/2013, tuomet ieškovės UAB „Vilniaus energija“ ieškinys atsakovei E. Š. dėl 2684,72 Lt skolos, 55,32 Lt palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2012 m. rugsėjo 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 167 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo patenkintas. Minėtas teismo sprendimas 2014 m. gegužės 8 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi (toliau – nutartis) civilinėje byloje Nr.2A-144-258/2014 buvo paliktas nepakeistas, o atsakovės apeliacinis skundas atmestas. Vilniaus apygardos teismas nutartyje konstatavo, kad dar 2012 m. lapkričio 23 d. bendrijos narių susirinkime buvo nuspręsta leisti atsakovei atsijungti nuo šildymo sistemos įrenginių, tačiau atsijungimo procedūra iki galo nėra užbaigta, todėl pirmosios instancijos teismas, pagrįstai pripažino, kad atsakovė liko šilumos energijos vartotoja, ir jai, kaip patalpų savininkei ir šilumos energijos vartotojai, yra nustatyta prievolė mokėti už šilumos energiją iki kol ji teisės aktų nustatyta tvarka įteisins paminėtų patalpų šildymo sistemų atjungimą nuo bendrų namo šildymo sistemų, todėl apeliantės argumentai, kad ji nelaikytina šilumos energijos tiekimo sutarties šalimi, nes su ja nebuvo sudaryta sutartis, tokio vertinimo nekeičia;
4.8. nors iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, nustatyta, kad atsakovei priklausančiose negyvenamosiose patalpose nėra šildymo radiatorių, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovei priklausančios negyvenamosios patalpos būtų teisėtu būdu atjungtos nuo centralizuoto šildymo, todėl spendė, kad atsakovė turi pareigą mokėti ir ieškovės ieškinį patenkino visiškai;
4.9. teismas nurodė, kad teisės aktai nenumato šilumos tiekėjo (ieškovės) pareigos rinkti, tikslinti duomenis, reikalingus mokėjimams už šilumą apskaičiuoti, todėl atsakovės nurodyti argumentai apie tai, kad ieškovė nepatikrino bendrijos pirmininko pateiktos informacijos apie pastato, kuriame yra atsakovei priklausančios negyvenamosios patalpos, kvadratūrą, jog ieškovė neįrodė, kad teikė atsakovei priklausančioms patalpoms centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų šilumos energiją ir tai patvirtina bendrijos šildymo sistemos 2005 m. aprašas, jog VĮ Registro centras išraše duomenys apie atsakovei priklausančių negyvenamųjų patalpų šildymo būdą laikė klaidingais ir atmetė kaip nepagrįstus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
5. Atsakovė E. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmos instancijos teismo 2020 m. vasario 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
5.1. teismas neįvertino Valstybinės Energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos dokumentų ir Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatacijos) taisyklių. Nurodė, kad 2015 m. spalio 20 d. atlikto Valstybinės Energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus patikrinimo metu nustatyta, kad apeliantei priklausančiose (duomenys neskelbiami), pastato patalpose, centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų nėra. Atlikus patikrinimą nustatyti teisės aktų reikalavimų pažeidimai. Nesilaikyta Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatacijos) taisyklių 84.2 punkto, 297 punkto, 311 punkto. Teismas šių dokumentų, faktų, Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatacijos) taisyklių nustatyto pažeidimo fakto visiškai neįvertino;
5.2. ieškovė neįrodė, kad apeliantės patalpos buvo prijungtos prie centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų sistemos;
5.3. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų banko duomenys apie patalpų šildymo būdą yra neteisingi (padaryta klaida);
5.4. jokių privalomų techninių duomenų pagal Šilumos tinklų ir šilumos naudojimo įrenginių teisės aktus, apie atsakovės patalpų prijungimą prie centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų bylose nėra. Centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų yra hidraulinė. Jokių hidraulinės sistemos atjungimų, remontų, nuo 2007 m. rugsėjo 12 d. iki 2011 m. spalio 18 d., šildymo pajungimo, apeliantės patalpose nebuvo. 2011 m. spalio 18 d. pastate (duomenys neskelbiami), įjungta šildymo sistema, kurios šildomas plotas – 2073,65 kv. m. Negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbiami), bendrijos pirmininkas suklastojo 2011 m. gruodžio 16 d. prašymą UAB „Vilniaus energija“ ir 2011 m. gruodžio 15 d. raštą apie prekybos pastatą (duomenys neskelbiami) ir jo negyvenamąsias patalpas, t. y. neužfiksavęs šildymo priežiūros žurnale hidraulinės šildymo sistemos išjungimo ir apeliantės patalpų atjungimo, žinodamas, kad į apeliantės patalpas nėra tiekiama centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų šilumos energija, siekdamas išvengti prievolės sąžiningai atsiskaityti už jam priklausančiose patalpose suvartotą centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų energija, pasinaudodamas VĮ Registrų centras padaryta klaida, pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją šilumos tiekėjui;
5.5. Negyvenamoji patalpa – parduotuvė nuosavybės teise priklauso apeliantei 2011 m. gruodžio 13 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Patalpas atsakovė įsigijo iš UAB „Servista ir Ko“ be sumontuotos centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų. Centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų atjungimo faktas nei UAB „Servista ir Ko“, nei apeliantės – nenustatytas. UAB „Servista ir Ko“ pagal 1995 m. parengtą projektą GKF „Nava“ ir 1997 m. liepos 11 d. išduotą leidimą Nr. KP 97-129 ūkio būdu pasistatytos patalpos neturėjo ir nebuvo prijungtos prie bendros centrinio šildymo sistemos;
5.6. Atsakovės prievolė kildinamai iš buvusio trečiojo asmens, bendrijos pirmininko V. Ž. suklastoto 2011 m. gruodžio 16 d. prašymo UAB „Vilniaus energijai“, 2011 m. gruodžio 15 d. rašto apie prekybos pastatą (duomenys neskelbiami), ir jo negyvenamąsias patalpas, 2013 m. spalio 21 d. Negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbiami), bendrijos prašymo UAB „Vilniaus energija“ ir 2013 m. spalio 21 d. rašto (CPK 184 straipsnis). Teismo ir Valstybinės Energetikos Inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus pagalba buvo išreikalauti tai patvirtinatys įrodymai: šildymo sistemos aprašas, kurį palyginus su 2005 m. šildymo sistemos aprašu, nustatyta, kad ūkio būdu pastatytos patalpos neturėjo ir nebuvo prijungtos prie bendros centrinio šildymo sistemos, bei patalpų šildomų centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų plotas nekito nuo 2005 m. ir yra lygus 2073,65 kv. m.
Atsiliepimas
6. Atsakovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. sprendimą. Nurodė, kad:
6.1. su atsakove rašytinė sutartis su individualiomis sąlygomis sudaryda nebuvo, o Objekto šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis (išraše nurodytas Objekto šildymo būdas: centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų) ir pagal Negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbiami), bendrijos ieškovei patiektus duomenis buvo prijungti prie centralizuotų šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl laikoma, kad šilumos tiekėjas žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakove neterminuotą energijos pirkimo-pardavimo sutartį ir ginčo laikotarpiu susiklosčiusius šilumos pirkimo – pardavimo teisinius santykius reguliavo šilumos pirkimo – pardavimo sutartis, kuri laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal teisės aktais patvirtintas standartines sąlygas (CK 6.384 straipsnis, 1.71 straipsnis);
6.2. atsakovė nesutikdama su ieškinio reikalavimu, byloje įrodinėjo aplinkybę, kad Objektas niekada nebuvo prijungtas prie pastato centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų, tačiau neįrodinėjo teisėto atsijungimo nuo centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų ir tuo pagrindu šilumos pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo;
6.3. į byla nebuvo pateikti įrodymai patvirtinantys, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų banko duomenys yra klaidingi, kad bendrijos pirmininkas suklastojo kokius nors duomenis, todėl ieškovė pagrįstai ir teisėtai vadovavosi Nekilnojamojo turto registro duomenų banko informacija apie ginčo patalpas, laikydama atsakovės patalpą prijungta prie pastato (duomenys neskelbiami)centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų o taip pat ir informacija gauta iš Negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbiami), bendrijos (2011 m. gruodžio 16 d. prašymu su 2011 m. gruodžio 15 d. protokolu, 2013 m. spalio 21 d. prašymu) ir teismas priimdamas sprendimą (civilinėje byloje Nr.2-226-647/2013) juos įvertino tinkamai;
6.4. nei viename iš atsakovės į bylą pateiktų dokumentų nėra nurodyta, kad konkreti būtent atsakovės patalpa niekada nebuvo prijungta prie pastato (duomenys neskelbiami)centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų. Atsakovė pateikė Valstybinės Energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2017 m. rugpjūčio 16 d. raštą Nr. 2R-2358, Valstybinės Energetikos Reguliavimo Tarybos 2019-09 raštą Nr. R2 , Tarybos 2019 m. vasario 12 d. nurodymą Nr. 12ĮP1-24 ir kt. dokumentus. Bendrijos pirmininkės pateiktame šildymo sistemos apraše, kuriame nurodyta, kad šildomų patalpų plotas kv. m 2073,65. Iš šio dokumento kaip ir iš kitų aukščiau minėtų dokumentų negalima nustatyti, kokios konkrečios patalpos esančios pastate yra šildomos o kokios ne, kokios yra teisėtai atjungtos nuo centrinio šildymo, o kokios niekada nebuvo prijungtos. Todėl teismas visiškai pagrįstai nevertino šių duomenų sprendime plačiau apie juos nepasisakydamas ir priimdamas sprendimą rėmėsi būtent patikimais įrodymais - Nekilnojamojo turto registro duomenų banko informacija apie ginčo patalpas;
6.5. atsakovės pateikti dokumentai neparodo atsakovės patalpų šildymo būdo ar viso pastato šildymo sistemos visumos ir jų pagrindu negalima nustatyti ar konkrečios patalpos šildomos, kurios patalpos nešildomos, taip pat jie neturi reikšmės ieškovei paskirstyti pastate suvartotą šilumos energiją, nes šiluma paskirstoma vadovaujanti ŠŪĮ 12 straipsnio 2 dalimi, be to šilumos paskirstymui naudojamas ne „šildomų patalpų plotas“, bet „naudingasis plotas“ arba „bendras plotas“. Tarybos patikrinimo dokumentai ir išvados/aktas ir nustatyti pažeidimai, nepatvirtina, jog šilumos paskirstymas netinkamas, ar kad atsakovės patalpos niekada nebuvo šildomos, ar kad atsakovės patalpos buvo atjungtos teisėtai;
6.6. Energetikos ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus (dabar Taryba) patikrinimo metu nustatyti teisės aktų reikalavimų pažeidimai, ieškovės nuomone, apskritai nėra šios bylos dalyko ribose. Tarybos nustatyti Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatacijos) taisyklių pažeidimai nėra padaryti šilumos tiekėjos, todėl šilumos tiekėja būdama sąžininga sutarties šalimi ir turinti pareigą tiekti šilumos energiją į pastatą negali nukentėti dėl šių su šilumos tiekimu nesusijusių pažeidimų padarytų kitų subjektų;
6.7. atsakovės nurodytos Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklės nereguliuoja šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių tarp šilumos tiekėjų ir šilumos vartotojų. Šis teisės aktas nustato kaip turi būti naudojamasi šilumos tinklais ir šilumos vartojimo įrenginiais bei kaip atliekama jų priežiūra. Jo reikalavimai privalomi vykdyti šilumos tinklų ir šilumos įrenginių savininkams. Ieškovės kaip šilumos tiekėjos šilumos tiekimo tinklai už kuriuos ji atsakinga baigiasi ties pastato (duomenys neskelbiami)pastato išorine siena. O už pastate esančius tinklus ir tų tinklų priežiūrą yra atsakingi patys tinklų savininkai – pastato (duomenys neskelbiami) patalpų savininkai įskaitant ir pačią atsakovę;
6.8. atsakovė teigdama, jog patalpos niekada nebuvo teisėtai prijungtos prie pastato centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų kvestionuoja ir prejudicinius faktus, kurie buvo nustatyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu c.b. 2-226-647/2013 (proceso Nr. 2-52-3-02362-2012-0), kurio teisėtumas nepaneigtas ir 2014 m. rugpjūčio 8 d. apeliacine nutartimi. 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu nustatyto tokios ir šioje byloje reikšmingos aplinkybės (prejudiciniai faktai), kurios paneigia atsakovės teiginį: i) patalpai tiekiamas centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų; Duomenų, kad atsakovei priklausančios patalpos atsakovės, ar buvusių patalpų savininkų buvo atjungtos nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos pagal teisės aktų reikalavimus, nėra; ii) Sutartis pagal šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinių sąlygų aprašą laikoma sudaryta nuo šilumos vartotojo šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos tinklų dienos; iii) Rašytinė sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo, bet sutartinių santykių buvimą patvirtina faktinė situacija, t.y. šalių valia buvo realizuota konkliudentiniais veiksmais; Įsigydama patalpas atsakovė turėjo visas galimybes ir galėjo įsitikinti ar šildymo įrenginių atjungimas nuo centralizuotų sistemų atliktas teisėtai. To neatlikdama ir įsigijusi patalpą perėmė visas buvusio savininko teises ir pareigas, susijusias su ginčo patalpa, tame tarpe ir prievolę apmokėti už tiekiamą energiją. 2011-12-13 UAB „Servista ir ko“ patalpos buvo parduotos atsakovei. Šilumos tiekėjas sąskaitas teikė ir ankstesnei savininkei UAB Servista ir co, kuri yra atsiskaičiusi; iv) antstolio faktinių aplinkybių protokolas ir nurodyti juridinių asmenų raštai neįrodo, kad patalpa teisėtai ir tinkamai atjungta nuo centrinio šildymo sistemos.
7. Susipažinusi su ieškovės atsiliepimu į apeliacinį skundą, atsakovė pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė skirti ieškovei 5000 Eur baudą už nesąžingai pareikštą ieškinį ir piktnaudžiavimą teise, nurodydama, kad atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė visiškai pripažino savo nesąžiningai pareikštą ieškinį ir piktnaudžiavimą teise.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
9. Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ar būtinybės peržengti skundo ribų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
10. Byloje kilo ginčas dėl įsiskolinimo už atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančioms patalpoms tiektą šilumos energiją priteisimo.
11. Byloje nustatyta, jog Energetikos įmonė (iki 2017 m. kovo 29 d. Vilniaus energija, o nuo 2017 m. kovo 30 d. Vilniaus šilumos tinklai) tiekia centralizuotą šilumos energiją pastatui (duomenys neskelbiami). Mokesčiai šiame pastate už priskirtą šilumos energijos kiekį apskaičiuojami vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. O3-19 patvirtintu šilumos paskirstymo metodu Nr. 4. Visas pastate suvartotas šilumos kiekis fiksuojamas įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu – skaitikliu, kurio rodmenis ieškovei pateikia Negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbiami), bendrija. Negyvenamoji patalpa – parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), 143,00 kv. m bendro ploto (toliau – Objektas), remiantis 2018 m. kovo 5 d. VĮ „Registrų centras“ išrašu nuo 2011 m. gruodžio 16 d. nuosavybės teise įregistruota atsakovės E. Š. vardu 2011 m. gruodžio 13 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr.VB7-10209 pagrindu. 2018 m. kovo 5 d. VĮ „Registrų centras“ išraše nurodyta, kad patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), šildymo būdas – centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Atsakovė už šilumos energiją laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. nemokėjo visiškai, todėl už šį laikotarpį susidarė 1022,32 Eur įsiskolinimas.
12. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ginčo patalpose niekada nebuvo įrengta centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų sistema, VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų banko duomenys apie patalpų šildymo būdą yra neteisingi (padaryta klaida), o Negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbiami), bendrijos dokumentai (2011 m. gruodžio 16 d. prašymas UAB „Vilniaus energija“, 2011 m. gruodžio 15 d. raštas apie prekybos pastatą (duomenys neskelbiami) ir jo negyvenamąsias patalpas, 2013 m. spalio 21 d. Negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbiami), bendrijos prašymas UAB „Vilniaus energija“ ir 2013 m. spalio 21 d. raštas), iš kurių ieškovė kildina atsakovės prievolę, yra suklastoti.
13. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata yra nurodyta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnyje. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Nekilnojamojo turto registre teisingumą ir apsaugą (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalis). Suinteresuoti asmenys, sužinoję, jog į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismui pateiktame 2018 m. kovo 5 d. VĮ „Registrų centras“ išraše nurodyta, kad atsakovei priklausančių negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), šildymo būdas – centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ dėl šių duomenų ištaisymo ar, kad juos ginčijo (ginčija) įstatymu nustatyta tvarka, todėl laikytina, kad šie duomenys yra teisingi ir ieškovė, apskaičiuodama mokesčius už tiektą šilumos energiją, pagrįstai jais vadovavosi.
14. Šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad atsakovei priklausančiose negyvenamosiose patalpose šiuo metu nėra šildymo prietaisų, nepaneigia aplinkybės, kad ginčo patalpos tam tikru laikotarpiu buvo prijungtos prie pastato centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų. 2019 m. vasario 4 d. Faktinių aplinkybių patikrinimo akte Nr.12OV-44 nurodyta, kad patikrinus E. Š. priklausančias patalpas, kurių bendras plotas 143 kv. m (103,35 kv. m pirmame aukšte) šildymo prietaisų nerasta (patalpos šildomos elektriniais prietaisais), tačiau patalpų rūsyje aptikti neaiškios kilmės du vamzdžiai (t. 1, e. b. l. 177). Negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbiami), bendrijos 2019 m. vasario 25 d. šildymo prietaisų sąraše (t. 2, e. b. l. 110-111) nurodyta, kad atsakovei priklausančiose 143 kv. m ploto patalpose aptikti įvadai, panašūs į įvadus naudojamus radiatorių prijungimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios nustatytos faktinės aplinkybės suteikia pagrindą išvadai, kad atsakovei priklausančios negyvenamosios patalpos tam tikru laikotarpiu buvo šildomos, naudojant centrinį šildymą iš centralizuotų sistemų, tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovei priklausančios negyvenamosios patalpos būtų teisėtu būdu atjungtos nuo centralizuoto šildymo.
15. Pažymėtina, kad šiai bylai reikšmingos aplinkybės (prejudiciniai faktai) jau buvo išnagrinėtos civilinėje byloje Nr.2-226-647/2013 pagal tuo metu ginčo patalpoms šilumos energiją teikusios UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovei E. Š. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo, kurioje atsakovė taip pat ginčijo jai nuosavybės teise priklausančių patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbiami)) prijungimą prie pastato centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų. Šis pirmosios instancijos teismo sprendimas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2A-144-258/2014 buvo paliktas nepakeistas. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbiami), bendrijos pirmininkas 2012 m. lapkričio 14 d. gavo atsakovės prašymą dėl šildymo sistemos (patalpų unikalus Nr. (duomenys neskelbiami)) atjungimo nuo centralizuotų šilumos perdavimo tinklų. Prašymas apsvarstytas 2012 m. lapkričio 23 d. bendrijos narių susirinkime ir nuspręsta leisti atsakovei atsijungti nuo šildymo sistemos įrenginių, tačiau atsijungimo procedūra iki galo nėra užbaigta. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai pripažino, kad atsakovė liko šilumos energijos vartotoja, ir jai, kaip patalpų savininkei ir šilumos energijos vartotojai, yra nustatyta prievolė mokėti už šilumos energiją iki kol ji teisės aktų nustatyta tvarka įteisins paminėtų patalpų šildymo sistemų atjungimą nuo bendrų namo šildymo sistemų. Byloje nėra duomenų, kad šiai dienai situacija yra pasikeitusi, todėl atsakovei kaip patalpų savininkei ir šilumos energijos vartotojai išlieka prievolė mokėti už šilumos energiją.
16. Atsakovės nurodyti Negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbiami), bendrijos dokumentai (2011 m. gruodžio 16 d. prašymas UAB „Vilniaus energija“, 2011 m. gruodžio 15 d. raštas apie prekybos pastatą (duomenys neskelbiami)ir jo negyvenamąsias patalpas, 2013 m. spalio 21 d. Negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbiami), bendrijos prašymas UAB „Vilniaus energija“ ir 2013 m. spalio 21 d. raštas) nėra nuginčyti įstatymu nustatyta tvarka, todėl ieškovė pagrįstai ir teisėtai jais vadovavosi.
17. Apibendrindamas šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Atsakovės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
18. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
19. Ieškovės ieškinį pripažinus teisėtu ir pagrįstu, atsakovės prašymas dėl baudos ieškovei skyrimo už nesąžingai pareikštą ieškinį ir piktnaudžiavimą teise, atmestinas kaip nepagrįstas.
20. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei nėra atlyginamos jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.
21. Ieškovė apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme įrodymų nepateikė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atsakovės prašymą dėl baudos ieškovei skyrimo atmesti.