- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-16
- Bylos Nr.
- 2A-321/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Nijolė Piškinaitė, Virginija Čekanauskaitė
- Atsakovas
- V. B., V. S.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Swedbank“
- Trečiasis asmuo
- BUAB „Videlena“
- Advokatai
- Dalius Baranauskas, Dalia Skerstonaitė
- Kategorijos
- 36.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. B., V. B., V. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-757-357/2009 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Swedbank“ ieškinį atsakovams V. B., V. B., V. S., trečiajam asmeniui BUAB „Videlena“ dėl negrąžintos skolos ir palūkanų priteisimo
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas „Swedbank“ AB ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovų V. B., V. B., ir V. S. priteisti solidariai ieškovo „Swedbank“ AB naudai 38948,32 eurų skolos, penkių procentų palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, grąžinti ieškovui „Swedbank“ AB grąžinti 34770,39 litų dydžio permokėtą žyminį mokestį.
Ieškovas nurodė, kad „Swedbank“ AB ir V. B., V. B. ir V. S. 2008 m. birželio 4 d. pasirašė Laidavimo sutartis kuriomis atsakovai laidavo, kad UAB „Videlena“ įvykdys visus savo įsipareigojimus „Swedbank“ AB pagal 2008 m. birželio 4 d. Kredito sutartį. UAB „Videlena“ nevykdant savo įsipareigojimų, „Swedbank“ AB 2009 m. kovo 16 d. raštu pranešė UAB „Videlena“, V. B., V. B. ir V. S., kad neįvykdžius prisiimtų įsipareigojimų iki 2009 m. kovo 28 d., minėta kredito sutartis bus laikoma nutraukta. 2009 m. kovo 29 d. Šiaulių apygardos teismas 2009 m. kovo 17 d. nutartimi trečiajam asmeniui UAB „Videlena“ iškėlė bankroto bylą, kurioje pareikštas banko kreditorinis reikalavimas, todėl ieškinys reiškiamas tik solidariems skolininkams. Solidari UAB „Videlena“, V. B., V. B. ir V. S. skola „Swedbank“ AB pagal 2008 m. birželio 4 d. Kredito sutartį 2009 m. kovo 27 d. buvo 38948,32 eurų, iš jų: 37773 eurai negrąžinto kredito; 890,77 eurų priskaičiuotų bet nesumokėtų palūkanų už kreditą; 265,52 eurai delspinigių už laiku negrąžintą kreditą; 19,03 eurų delspinigių už priskaičiuotas bet nesumokėtas palūkanas. CK 6.81 str. pagrindais kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. UAB „Videlena“ jai suteikto banko kredito negrąžino, todėl, ieškovo įsitikinimu, atsakovai UAB „Videlena“, V. B., V. B. ir V. S. privalo solidariai atsakyti ieškovui. Be to, ieškovo nuomone, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, remiantis LR CK 6.37 str., 6.210 str., atsakovai turi mokėti kompensavimo funkciją atliekančias 6 procentų dydžio palūkanas. „Swedbank“ AB pateikia ieškinį ir prašo reikalaujamą sumą priteisti eurais. Ieškovo nurodo, kad ieškinio suma yra 38948,32 eurų, kas pagal oficialų lito ir euro kursą sudaro 134480,76 litų, o žyminis mokestis už tokio dydžio ieškinį turi būti 3689,61 litai, o „Swedbank“ AB už šį ieškinį yra sumokėjęs 38460 litų žyminį mokestį, todėl permokėta suma turi būti grąžinta.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 8 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui „Swedbank“ AB kodas 112029651 iš atsakovų V. B., a/k (duomenys neskelbtini) V. B., a/k (duomenys neskelbtini) ir V. S., a/k (duomenys neskelbtini) solidariai 38948,32 eurų (trisdešimt aštuonis tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus ir 32 ct ) skolos, 5 proc. palūkanų už negrąžintą priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei po 1229,87 litus ieškovui bylinėjimosi išlaidų. Be to, teismas nustatė, kad negalint įvykdyti ir neįvykdžius skolos padengimo iš pagrindinio skolininko trečiojo asmens UAB „Videlena“ įkeisto ir kito turto, galimas solidarusis skolos išieškojimas iš atsakovų V. B., V. B., V. S..
Teismas nustatė, kad Šiaulių apygardos teismas 2009 m. kovo 17 d. nutartimi trečiajam asmeniui UAB „Videlena“ iškelta bankroto bylą (b. l. 59). Vadovaujantis CK 6.81 straipsniu, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Atitinkamai trečiajam asmeniui UAB „Videlena“ pažeidus savo įsipareigojimus, vadovaujantis LR CK 6.205 str. ir LR CK 6.76 str., 6.81 str., atsakovai V. B., V. B. ir V. S. taip pat laikomi pažeidusiais savo įsipareigojimus pagal 2008 m. birželio 4 d. Kredito sutartį, todėl atsižvelgiant į 2008 m. birželio 4 d. laidavimo sutartis, tenkinant ieškinį, iš atsakovų solidariai priteistina negrąžinto kredito suma pagal šias sutartis.
Pirmosios instancijos teismas taip pat atmetė atsakovų argumentą, kad ieškinys turėjo būti nagrinėjamas bankroto byloje, nes pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas bankroto byloje nagrinėjami reikalavimai pareikšti bankrutuojančiai įmonei ir nenumato, kad toje pačioje byloje turi būti nagrinėjamas reikalavimas solidariam skolininkui – laiduotojui. Tuo tarpu, ta aplinkybė, kad įmonės dalyviai laidavo už bankrutuojančios įmonės prievoles, nereiškia, kad laiduotojai turi būti bankroto byloje atsakovais su analogišku reikalavimu, nes UAB „Videlena“ yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo.
Teismas taip pat nustatė, kad esant CK 6.81 str. pagrindams, galioja nuostata, jog laiduotojo solidarioji pareiga atsiranda tik pagrindiniam skolininkui prievolės neįvykdžius bei reikalavimo nepatenkinus iš įkeisto turto, o iš bylos dokumentų matyti, kad 2008 m. birželio 4 d. kredito sutartis užtikrinta įkeistu turtu, todėl teismas rezoliucinėje dalyje nusprendė nustatyti įvykdymo tvarką, nes skola visų pirma turi būti ieškoma iš įkeisto BUAB „Videlena“ įkeisto turto ir tik neįvykdžius skolos padengimo iš pagrindinio skolininko trečiojo asmens UAB „Videlena“ įkeisto ir kito turto, galimas solidarusis skolos išieškojimas iš laiduotojų (CK 271 str.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o taip pat priteisti atsakovams bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
1. Ieškovas turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo tik UAB „Videlena“ bankroto byloje, kurioje V. B., V. B. ir V. S. kaip laiduotojai patraukti atsakovais.
2. 2009 m. rugpjūčio 26 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovai pateikė prašymus byloje turėti advokatą, o taip pat pateikė savo priešieškinius dėl laidavimo sutarčių panaikinimo, tačiau Šiaulių apygardos teismas atsisakė priimti pateiktus įrodymus ir priešieškinius, o taip pat netenkino atsakovų prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, kad būtų galima pasirūpinti tinkamu atstovu byloje, tačiau teismas nutarė bylą nagrinėti. Tokiu būdu teismas pažeidė atsakovų teisę turėti atstovą (CPK 42 str., 51 str.) ir tinkamai bei kvalifikuotai ginti savo materialines teises teismo procese. Be to, nesuteikdamas teisės turėti atstovą ir nepriimdamas priešieškinio, teismas užkirto kelią atsakovui gintis nuo jam pareikšto ieškinio. Šiaulių apygardos teismas, pradėdamas žodinį bylos nagrinėjimą iš karto po parengiamojo teismo posėdžio be atsakovų ir trečiojo asmens sutikimų, pažeidė CPK 231 straipsnio 5 dalies nuostatas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti, o Šiaulių apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
1. Swedbank AB nagrinėjamoje byloje nereiškė jokių reikalavimų bankrutuojančiai UAB „Videlena“, o skolininkų prievolė solidari, todėl pagal CK 6.6 str. 4 d. kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai skyrium, tiek kiekvienas atskirai, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Tokiu būdu Swedbank AB ieškinys laiduotojams buvo pagrįstai nagrinėtas ne UAB „Videlena“ bankroto, bet atskiroje byloje, nes solidariosios atsakomybės institutas patvirtina kreditoriaus teisę reikalauti prievolės įvykdymo iš laiduotojų, nepriklausomai nuo to, kada prievolę įvykdys pagrindinis skolininkas.
2. Apeliantai jau 2009 m. gegužės 20 d. atsiliepimuose į ieškinį patvirtino, kad bylą ves be atstovo, o jokių aplinkybių apie ekonominį spaudimą ar ieškovo neteisingų duomenų pateikimą nebuvo nurodyta.
Šalies argumentai
3. Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad 2009 m. rugpjūčio 26 d. įvyko ne teismo, o parengiamasis posėdis, o priešieškinis nebuvo priimtas, nes buvo su trūkumais, o atsakovai piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis.
4. Procesinės teisės normų pažeidimas ar netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d.), o konkrečiu atveju to nėra.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str.).
Nesutikdami su skundžiamu sprendimu apeliantai akcentuoja, jų nuomone, pirmosios instancijos teismo padarytus procesinės teisės normų pažeidimus, tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai nėra pagrįsti. Apeliantai klaidingai nurodo, kad 2009 m. rugpjūčio 26 d. buvo paskirtas parengiamasis teismo posėdis, kurio metu pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK 231 str. 5 d. reikalavimus, nesant atsakovų sutikimo, pradėjo žodinį bylos nagrinėjimą. Priešingai, iš Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutarties matyti, kad teismas, konstatavęs, jog byla parengta nagrinėti, nutarė ją nagrinėti 2009 m. rugpjūčio 26 d. teismo posėdyje (CPK 232 str.). Pastebėtina, kad pagal CPK 143 str. 1 d. atsakovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo pareikšti ieškovui priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu. Tačiau nagrinėjamuoju atveju atsakovai priešieškinio iki nurodytos nutarties priėmimo nepareiškė. Be to, iš 2008 m. rugpjūčio 26 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad, priešingai negu teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas ne atsisakė priimti atsakovų priešieškinį, bet atsisakė atidėti bylos nagrinėjimą, nes patys atsakovai paaiškino, kad jie priešieškinį dar tik ruošia, o byloje esantys raštas neatitinka priešieškiniui keliamų reikalavimų (b. l. 86, 91). Atsakovai prašymą atidėti bylos nagrinėjimą taip pat motyvavo noru turėti advokatą, tačiau savo atsiliepimuose į ieškinį atsakovai nurodė, kad bylą ves be advokato (b. l. 55, 56, 64-67).
Be to, teismo nutartis skirti bylą nagrinėjimui buvo priimta 2009 m. gegužės 26 d., o teismo posėdis vyko 2009 m. rugpjūčio 28 d. Taigi atsakovai turėjo pakankamai laiko sudaryti atstovavimo sutartis. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, tikslu neužvilkinti bylos nagrinėjimo, atsisakė tenkinti atsakovų prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Pastebėtina, kad skundžiamas sprendimas neužkirto atsakovams kelio reikšti savarankišką reikalavimą dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, tačiau duomenų apie tai, kad toks reikalavimas buvo pareikštas, byloje nėra.
Nepagrįstas yra ir atsakovų teiginys, kad ieškovas turėjo teisę reikalauti prievolės įvykdymo bendrovei ,,Videlena“ iškeltoje bankroto byloje. Pastaroji bendrovė nėra neribotos civilinės atsakomybės subjektas, taip pat nėra skolininko ir laiduotojų (atsakovų) sutapties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2007).
Ieškovo reikalavimas grindžiamas atsakovų išduotais laidavimo raštais, kuriais jie prisiėmė solidarią atsakomybe su skolininku prieš ieškovą. Atsakovai kokių nors argumentų dėl ieškovo prašomos priteisti įsiskolinimo sumos dydžio nepagrįstumo byloje nepateikė. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą ieškinį patenkinti (CK 6.81 str.).
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, naikinti skundžiamą sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Atmetus atsakovų apeliacinį skundą, iš jų bendrai priteistina 10,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 117, 128).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovų V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) po 3,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.