Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-4552-643/2017

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-12-07
Bylos Nr.: eI-4552-643/2017
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02453-2017-7
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Margarita Stambrauskaitė, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas: „Lietuvos energijos gamyba“
Atsakovas: Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI-4552-643/2017Proceso Nr. 3-61-3-02453-2017-7Procesinio sprendimo kategorija: 30.1; 30.5 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Egidijos Puzinskaitės ir Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjo atstovei S. A. bei atsakovo atstovams A. M. ir P. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo „Lietuvos energijos gamyba“, AB skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl nutarimo ir akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas „Lietuvos energijos gamyba“, AB (toliau – ir pareiškėjas arba Bendrovė) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu prašydamas panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir atsakovė arba Komisija) 2017-05-05 neplaninio patikrinimo aktą Nr. E3-1 ir 2017-06-16 nutarimą Nr. 03E-265 bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodo, kad Komisija 2017-05-05 parengė „Lietuvos energijos gamyba", AB neplaninio patikrinimo aktą Nr. E3-1 (toliau - Patikrinimo aktas). Patikrinimo aktas bei jo išvados buvo patvirtintas Komisijos 2017-06-16 priimtu nutarimu Nr. 03E-265 (toliau - Skundžiamas nutarimas).

Patikrinimo aktas parengtas atlikus Bendrovės neplaninį patikrinimą (toliau - Neplaninis patikrinimas), kurio tikslas buvo įvertinti, ar Bendrovė, teikdama pasiūlymus perdavimo sistemos operatoriaus AB Litgrid (toliau - Operatorius) 2016-12-13 vykdytam tretinio aktyviosios galios rezervo aukcionui (toliau - Aukcionas), teisingai taikė Komisijos 2016-11-29 nutarimo Nr. 03-391 (toliau - 2017 m. kainų ribų nutarimas) 2 punktu nustatytą tretinio aktyviosios galios rezervo užtikrinimo paslaugos kainos viršutinę ribą 2017 metams.

Patikrinimo akte Komisija konstatavo, kad: Komisija 2016-12-12 raštu Nr. R2-(E)-3120 pateikė nuomonę, jog Bendrovės teikiami elektros energijos rezervinės galios paslaugų kainos pasiūlymai negali viršyti Komisijos nustatytų rezervinės galios paslaugų kainų viršutinių ribų; Bendrovės Aukcionui pasiūlytos tretinio rezervo paslaugų kainos (15,09 Eur/MW/val. ir 13 Eur/MW/val.) viršijo 2017 m. kainų ribų nutarimu nustatytą tretinio aktyviosios galios rezervo kainos viršutinę ribą (10,04 Eur/MW/val.); Bendrovė, teikdama pasiūlymus Aukcione, neteisingai taikė 2017 m. kainų ribų nutarimo 2 punktu nustatytą tretinio aktyviosios galios rezervo užtikrinimo paslaugos kainos viršutinę ribą 2017 metams ir tokiais savo veiksmais pažeidė Elektros energetikos įstatymo (EEĮ) 68 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir Metodikos 28 punktą.

Pareiškėjo vertinimu, Patikrinimo akto išvados yra nepagrįstos ir neteisėtos, kadangi jos prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies, Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų nuostatoms.

Neplaninio patikrinimo atlikimo metu buvo išnykęs Neplaninio patikrinimo objektas, t. y. Bendrovės pasiūlymas Aukcione buvo atmestas, o Aukcionas buvo nutrauktas iki Neplaninio patikrinimo pradžios.

Komisija konstatavo reguliuojamos veiklos pažeidimą remiantis ta EEĮ nuostata, kurioje yra įtvirtinti pačios Komisijos įgalinimai, tačiau ne pareiškėjo pareiga laikytis tam tikrų įpareigojimų.

Komisija be pagrindo sulygino Aukciono objektą (tretinio aktyviosios galios rezervo, skirto įtampų valdymui 330 kV perdavimo tinkle ir antrinio avarinio galios rezervo atstatymui (260 MW galia), paslauga bei tretinio aktyviosios galios rezervo, skirto antrinio avarinio galios rezervo atstatymui (224 MW galia), paslauga) ir 2017 m. kainų ribų nutarimo objektą (tretinio aktyviosios galios rezervo užtikrinimo paslauga).

Net ir tuo atveju, jei būtų pripažinta, kad Aukciono objektas ir 2017 m. kainų ribų nutarimo objektas yra tapatus, Bendrovė vis tiek nepadarė jokių teisės aktų pažeidimų.

Be to, Neplaninio patikrinimo procedūra, kurią atliko Komisija, prieštaravo procedūrinėms taisyklėms, nustatytoms pačios Komisijos.

Komisija yra priėmusi 2012-12-28 nutarimą Nr. 03-274 „Dėl Elektros energijos rezervinės galios rinkos tyrimo rezultatų" (toliau - Rezervinės galios rinkos nutarimas). Būtent tokioje rezervinės galios rinkoje, kaip ji buvo apibrėžta Rezervinės galios rinkos nutarimu, Bendrovei kiekvienais metais yra nustatinėjama viršutinė rezervinės galios paslaugų kainos viršutinė riba. Tai reiškia, kad Komisija nustato antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo užtikrinimo paslaugos, tretinio aktyviosios galios rezervo užtikrinimo paslaugos, reaktyviosios galios ir įtampos valdymo paslaugos ir avarijų, sutrikimų prevencijos ir jų likvidavimo paslaugos viršutines kainų ribas - tai buvo padaryta 2017 metų kainų ribų nutarimu.

Kiekvienais metais Operatorius pateikia informaciją Komisijai apie tai, kokia apimtimi sisteminių paslaugų reikės ateinantiems kalendoriniams metams. Todėl 2016-08-12 raštu Nr. SD-3573 Operatorius informavo Komisiją, kad 2017 metams planuoja vidutiniškai užsakyti 484 MW/val. Tretinio galios rezervo. Operatoriaus nurodytam kiekiui, t. y. būtent 484 MW/val., Komisija 2017 metų kainų ribų nutarimu nustatė Bendrovei paslaugos kainos viršutinę ribą 2017 metams. 2017 metų kainų ribų nutarimo 2 punkte nustatyta, kad Bendrovės 2017 m. paslaugos (ne didesnės negu 484 MW) kainos viršutinė riba - 10,04 Eur/MW/val. Pagal Operatoriaus nurodytą informaciją ir atsižvelgdama į Operatoriaus planuojamą užsakyti tretinio galios rezervo kiekį, Komisija Bendrovei, kaip didelę įtaką rezervinės galios rinkoje turinčiam asmeniui, nustatė paslaugos kainos viršutinę ribą. Skaičiuodama ją, Komisija darė prielaidas, jog: 1) Bendrovė 2017 metais teiks paslaugą pilna apimtimi (t. y. 484 MVV/val.) bei 2) tretinio galios rezervo paslauga 2017 metais bus vienarūšė (atitiks Rezervinės galios rinkos nutarime naudotą rezervinės galios rinkos apibrėžimą).

Aktyviosios galios rezervų užtikrinimas yra Operatoriaus atsakomybė. Įgyvendindamas šią atsakomybę, Operatorius turi laikytis EEĮ 31 straipsnio 1 dalies 12 punkto nuostatos, pagal kurią Operatorius privalo atlikti elektros energijos galios rezervavimo funkciją sudarant vienodas, nediskriminuojančias ir konkurencines sąlygas visiems elektros energijos rinkos dalyviams. Su tikslu įgyvendinti šį jam teisės aktais tenkantį įpareigojimą ir atsižvelgiant į EEĮ 31 straipsnio 1 dalies 12 punkto nuostatą, Operatorius 2016-12-01 viešai paskelbė apie pirmą kartą organizuojamą viešą Aukcioną, kuriame turėjo būti išrinkti paslaugą (484 MW apimtimi) 2017 metais teiksiantys elektros energijos gamintojai. Iki tol, kiekvienais ankstesniais metais, Operatorius paslaugą užsakydavo tiesiogiai iš Bendrovės, kadangi tik ji, t. y. Bendrovė, yra pajėgi užtikrinti paslaugos teikimą visa apimtimi. Komisija būtent dėl to Bendrovei, kaip vieninteliam ūkio subjektui teikiančiam paslaugą, kiekvienais metais ir nustatydavo paslaugos kainos viršutinę ribą, kad Bendrovė neturėtų galimybės taikyti nepagrįstų kainų ir paslaugą teiktų pagrįstomis sąnaudomis.

Aukcionas buvo vykdomas pagal Operatoriaus patvirtintą Tretinio galios rezervo aukciono reglamentą (toliau - Aukciono reglamentas). Aukciono reglamentui Bendrovė teikė pastabas, inter alia daliai, susijusiai su paslaugos kainos viršutine riba, tačiau šiai pastabai nebuvo pritarta. Operatorius, atsakydamas į Bendrovės argumentus dėl kainos nustatymo, pažymėjo, jog Aukcionas organizuojamas pirmą kartą ir nėra jokios orientacinės tretinio galios rezervo kainos, kuria galima būtų remtis, nustatant ribinę kainą, todėl vienintelis indikatorius išlieka Komisijos nustatyta galios kaina gamintojui, pripažintam turinčiu didelę įtaką elektros energijos rezervinės galios rinkoje. Operatorius taip pat nurodė, jog atliks konsultacijas su Komisija dėl jų pozicijos šiuo koncepciniu klausimu, tačiau Komisija Aukciono reglamento derinime nedalyvavo ir pastabų, atsakymų nepateikė.

Pareiškėjas akcentavo, kad Aukcionas nebuvo skelbtas tretiniam galios rezervui, kuris yra rezervinės galios rinkos, nustatytos Rezervinės galios rinkos nutarimu, visumos sudedamąja dalimi ir kurio teikimo paslaugai Komisijos yra nustatoma kainų viršutinė riba. Aukcionas buvo skelbtas dviem atskiroms paslaugoms, kuriose turėjo pareigą dalyvauti visi elektros energijos gamintojai ir kurioms Komisija nebuvo nustačiusi atskirų kainų viršutinių ribų.

Aukciono reglamento 4.9. papunktyje nurodyta, kad pasiūlymai, kurių Rezervo paslaugos kaina viršija Komisijos nustatytą didelę įtaką rezervinės galios rinkoje turinčiam asmeniui 2017 metams Galios užtikrinimo paslaugos kainos viršutinę ribą be PVM, bus nevertinami ir nedalyvaus sudarant Aukciono eilę.

Aukcione Bendrovė pateikė nedalomą pasiūlymą (toliau - Pasiūlymas) - jeigu Bendrovė būtu pripažinta laimėtoja tiek I tipo rezervo aukcione, tiek II tipo rezervo aukcione, paslaugų teikimo kaina būtu 10,04 Eur/MVV/val., t. y. neviršytų 2017 metų kainų ribų nutarimu, kuris, pareiškėjo įsitikinimu, Aukciono atžvilgiu netgi negali būti taikomas, nustatytos paslaugos kainos viršutinės ribos. Pasiūlyme Bendrovė taip pat nurodė siūlomas kainas atskirai I tipo rezervui ir II tipo rezervui tuo atveju, jeigu Bendrovė būtų pripažinta kaip laimėtoja tik viename iš Aukcionu perkamų rezervų - I tipo arba II tipo. Bendrovė I tipo rezervo Aukcione pateikė 13,00 Eur/MVV/val. kainos pasiūlymą, o II tipo rezervo Aukcione Bendrovė pateikė 15,09 Eur/MVV/val. kainos pasiūlymą.

Operatorius 2016-12-16 raštu Nr. SD-5826 informavo Komisiją ir Aukciono dalyvius (įskaitant ir Bendrovę) apie 2016-12-13 įvykusio Aukciono rezultatus. Šiame rašte Operatorius nurodė, kad nusprendė atmesti Bendrovės Pasiūlymą kaip neatitinkantį Aukciono reglamento sąlygų, nes, Operatoriaus nuomone, pasiūlytos Aukciono kainos (15,09 Eur/MW/val. ir 13 Eur/MVV/val.) viršijo 2017 metų kainų ribų nutarimu nustatytą Paslaugos kainos viršutinę ribą (10,04 Eur/MVV/val.); Bendrovės Pasiūlyme buvo numatytos papildomos sąlygos. Be to, Operatorius pranešė nutraukiantis Aukcioną, kadangi Aukcionui pateiktuose kituose pasiūlymuose bendras suminis visų Aukciono dalyvių rezervo kiekis yra mažesnis už Operatoriaus nustatytą rezervo kiekį (484 MW), tokiu būdu Operatorius neturi galimybės Aukcione įsigyti nustatytą rezervo kiekį.

Nepavykus užsitikrinti I tipo ir II tipo rezervų 2017 metams teikimo, Operatorius 2016-12-28 raštu Nr. SD-5985 informavo, kad 2016-12-27 organizavo derybas su gamintojais lygiavertėmis ir nediskriminacinėmis sąlygomis. Operatorius, įvertinęs visų derybose dalyvavusių gamintojų galutinius pasiūlymus, nustatė, kad ekonomiškiausias būdas užtikrinti I tipo ir II tipo rezervų teikimą 2017 metams yra perkant juos iš Bendrovės, pateikusios galutinį pasiūlymą teikti: I tipo rezervą (260 MVV) už 9,66 Eur/MVV/val. ir II tipo rezervą (224 MVV) už 5,19 Eur/MVV/val.

Bendrovė gavo Komisijos 2016-12-22 raštą Nr. R2-(E)-3246, kuriuo Bendrovė buvo paprašyta pateikti išsamius paaiškinimus ir teisinį pagrindimą, kodėl ir kokiu pagrindu Bendrovė, Aukcione teikdama pasiūlymus dėl I tipo ir II tipo rezervų teikimo, taikė didesnes kainas, nei nustatytos 2017 metų kainų ribų nutarimo 2 punkte. Bendrovė, atsakydama į Komisijos 2016-12-22 raštą, 2017-01-04 raštu Nr. SDK-1 pateikė savo išsamius paaiškinimus ir teisinį pagrindimą, kodėl, jos įsitikinimu, Aukcione Bendrovės teiktas Pasiūlymas atitiko teisės aktų reikalavimus.

Komisija 2017-02-15 pradėjo Bendrovės Neplaninį patikrinimą. Apie tai Bendrovė buvo informuota Komisijos 2017-02-20 raštu. Bendrovei 2017-04-19 Komisijos raštu Nr. R2-(E)-1171, buvo pateiktas Komisijos vykdyto Bendrovės neplaninio patikrinimo akto projektas (toliau - Patikrinimo akto projektas) pastaboms. Bendrovė 2017-04-26 raštu Nr. SDK-16 Komisijai pateikė savo pastebėjimus dėl Patikrinimo akto projekto papildomai pagrįsdama Bendrovės rašytiniuose paaiškinimuose pateiktus argumentus. Vis dėlto Komisija, neįvertinusi ir neatsižvelgusi į Bendrovės rašytiniuose paaiškinimuose ir Bendrovės pastabose Patikrinimo akto projektui išsamiai ir detaliai pateiktus argumentus, 2017-05-05 priėmė Patikrinimo aktą, kurį Bendrovei pateikė susipažinti tik 2017-06-13 raštu Nr. R2-(W)-1772, ir kuriuo iš esmės ignoravo visus pareiškėjo motyvus.

Bendrovė, būdama suinteresuota tinkamu Neplaninio patikrinimo atlikimu ir situacijos vertinimu bei nežinodama, kad Patikrinimo aktas jau priimtas, 2017-05-15 raštu Nr. SD-484 pateikė Komisijai papildomus pastebėjimus Patikrinimo akto projektui.

Komisija 2017-06-16 priėmė Skundžiamą nutarimą, kuriuo buvo pritarta Patikrinimo aktui ir jame pateiktoms išvadoms.

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau - Konkurencijos taryba), vertindama Bendrovės veiksmus Aukciono metu Konkurencijos įstatymo 7 straipsnio prasme, 2017-06-26 priėmė nutarimą Nr. IS-62(2017) „Dėl atsisakymo pradėti tyrimą dėl „Lietuvos energijos gamyba", AB veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 7 straipsnio reikalavimams". Konkurencijos taryba savo nutarime patvirtino, jog Bendrovės veiksmai Aukciono metu neprieštaravo Konkurencijos įstatymo 7 straipsnio nuostatai, kadangi Bendrovės teiktas Pasiūlymas (veiksmai) neribojo kitų Aukciono dalyvių galimybių veikti atitinkamoje rinkoje ar konkurencijos apskritai. Konkurencijos tarybos nutarimu taip pat buvo vienareikšmiškai konstatuota, kad Aukcionui (o vėliau ir derybų su Operatoriumi metu) pateiktas Bendrovės Pasiūlymas rėmėsi Komisijos įvertintomis Bendrovės galios rezervo paslaugos teikimo sąnaudomis.

Skundžiamas nutarimas ir Patikrinimo aktas Bendrovės atžvilgiu sukelia nepagrįstas ir perteklines neigiamas pasekmes, turinčias įtakos Bendrovei tiek šiuo metu, jau priėmus skundžiamus teisės aktus, tiek turinčias įtakos Bendrovei ateityje. Skundžiami teisės aktai sukelia Bendrovei teisines pasekmes dėl to, kad, remiantis Veiklos patikrinimo aprašo 60 punktu, nustačiusi reguliuojamos veiklos sąlygų pažeidimus, Komisija energetikos įmonei (šiuo atveju - pareiškėjui) skiria sankcijas, vadovaudamasi Energetikos įstatymo (EĮ) 36 straipsnio nuostatomis ir Sankcijų skyrimo taisyklėmis, patvirtintomis Komisijos 2014-02-10m. vasario 10 d. nutarimu Nr. O3-44 „Dėl Sankcijų skyrimo taisyklių patvirtinimo" (toliau - Sankcijų skyrimo taisyklės). Komisija, patikrinimo metu nustačiusi teisės aktų, reglamentuojančių reguliuojamą veiklą, pažeidimų, turi teisę surašyti patikrinimo aktą ir inicijuoti įstatymuose numatytų poveikio priemonių taikymą. EĮ 36 straipsnio 14 dalyje ir Sankcijų skyrimo taisyklių 15 punkte nustatytas terminas, per kurį Komisijai yra suteikta teisė paskirti sankciją, nėra pasibaigęs, o pareiškėjas iš Komisijos nėra gavusi jokių patvirtinimų, jog Komisija neplanuoja inicijuoti sankcijos skyrimo procedūros.

Komisija Patikrinimo akto išvadų 5 punkte konstatuoja, jog Bendrovė pažeidė EEĮ 68 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir tuo būdu padarė reguliuojamos veiklos pažeidimą. Toks konstatavimas, kurį pareiškėjas vertina kaip nepagrįstą, suteikia pagrindą Komisijai imtis tolesnių veiksmų prieš Bendrovę būtent remiantis aukščiau įvardintais teisės aktais, ir jau vien todėl Skundžiamas nutarimas sukelia pasekmes pareiškėjui, todėl gali būti teisminio ginčo objektu, kadangi kyla reali rizika, jog sankcija Bendrovei bus skirta. Bendrovė neturi tvirtų įrodymų, kad jokios poveikio priemonės Bendrovės atžvilgiu nebus taikomos, kas tik patvirtina Bendrovės poziciją, jog rizika susilaukti sankcijų yra reali.

Komisija, priėmusi Patikrinimo aktą ir Skundžiamą nutarimą, sukūrė precedentą, kuris įpareigoja Bendrovę kituose Operatoriaus organizuojamuose Aukcionuose siūlyti tik tokią kainą, kurią Bendrovei nustato Komisija, kadangi, priešingu atveju, Bendrovė kiekvieną kartą bus laikoma, kaip teigia Komisija savo Patikrinimo akto išvadų 5 punkte, pažeidusi EEĮ 68 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir Metodikos 28 punktą. Iš to išplaukia, kad toks Komisijos konstatavimas, koks yra atliekamas Patikrinimo akte, sukuria neteisėtą ir žalingą precedentą ateityje vyksiantiems Aukcionams ir neabejotinai sukelia žalą pareiškėjo interesams, kadangi, kaip minėta aukščiau, Bendrovė de facto yra įpareigota teikti pasiūlymus Aukcione tik už tokią kainą, kurią nustato Komisija, o pasiūlymų pateikimas Aukcione pagal objektyvias Bendrovės sąnaudas automatiškai sąlygoja EEĮ 68 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir Metodikos 28 punkto pažeidimą. Tokia situacija akivaizdžiai suponuoja, jog bet kuriuo atveju Bendrovės veiksmų laisvė yra suvaržyta, o interesai bus pažeidžiami.

Bendrovei yra nesuprantama, kodėl ji yra laikoma pažeidusią reguliuojamą veiklą, kuomet situacija yra priešinga, o tuo labiau, kai Komisijos išvada yra neteisėta. EEĮ 68 straipsnio 1 dalies 3 punktas reglamentuoja Komisijos pareigą asmeniui, turinčiam didelę įtaką Rezervinės galios rinkoje (šiuo atveju - pareiškėjui), nustatyti reguliuojamų paslaugų kainos viršutinę ribą (šiuo atveju Rezervinės galios užtikrinimo paslaugos kainos viršutinę ribą). Ši EEĮ nuostata nurodo tam tikrą Komisijos veiklos būdą vykdant energetikos sektoriaus reguliavimo veiklą, o ne apibrėžia pareiškėjo teisių ir/ar pareigų apimtį. Bendrovė manymu, Komisijos Patikrinimo akto išvadų 5 punktas (kaip ir visos kitos Patikrinimo akto išvados) buvo nulemtos ne išsamiai ištirtų ir įvertintų aplinkybių, o formaliai ir interpretatyviai taikytų teisės normų, kas reiškia, kad skundžiami teisės aktai turėtų būti panaikinami remiantis VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytais pagrindais.

Aukciono metu Bendrovės teiktas Pasiūlymas neturėjo įtakos galutinei Aukciono baigčiai ar kitų Aukciono dalyvių padėčiai, kadangi Pasiūlymas apskritai nebuvo vertinamas paskirstant galutinį Aukciono būdu įsigyjamo I tipo rezervo ir II tipo rezervo kiekį. Todėl Bendrovė yra įsitikinusi, kad Bendrovės Pasiūlymas, kuris buvo atmestas ir nesukėlė jokių pasekmių, išvis neturėjo būti vertinamas reguliuojamos veiklos požiūriu, kaip neturėjo būti ir kito bet kurio atliekamo tyrimo objektu. Bendrovė kvestionuoja Neplaninį patikrinimą, atliktą Komisijos, kadangi patikrinimo objektas (Bendrovės Pasiūlymas, kuris buvo atmestas, ir Aukcionas, kuris neįvyko, nes buvo nutrauktas) jau buvo išnykęs prieš Neplaniniam patikrinimui prasidedant. Todėl pareiškėjas yra įsitikinęs, kad Komisija apskritai neturėjo vertinti Aukciono, kuris dar prieš Neplaninio patikrinimo pradžią buvo nutrauktas, ir/ar jame teikto Bendrovės Pasiūlymo, kuris paties Operatoriaus buvo pripažintas negaliojančiu. Šios aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti skundžiamus teisės aktus (Patikrinimo aktą ir Skundžiamą nutarimą) ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu.

Žemesnės instancijos teismas

Komisija be pagrindo padarė išvadą, kad pareiškėjo Pasiūlyme pateikta kaina viršijo 2017 metų kainų ribų nutarimu nustatytą kainos viršutinę ribą, kadangi Aukciono objektas (I tipo ir II tipo rezervai) ir 2017 metų kainų ribų nutarimo objektas (Rezervinė galios rinka, kurios dalimi yra ir Tretinis galios rezervas) yra netapatūs. Būtent Tretiniam galios rezervui, kuris buvo apibrėžtas kaip Rezervinės galios rinkos visumos dalis, ir yra nustatoma kainos viršutinė riba maksimaliam kiekiui (2017 metams - ne daugiau kaip 484 MW) (kaip tai buvo padaryta 2017 metų viršutinių kainų ribų nutarimu 2017 metams) vertinant, kad būtent Bendrovė teiks Paslaugą visa apimtimi, t. y. 484 MW apimtimi. Tuo tarpu Aukcione buvo siekiama nupirkti (įsigyti) dviejų skirtingų tipų Tretinio galios rezervo: I tipo rezervo (rezervo, skirto įtampų valdymui 330 kV perdavimo tinkle ir antrinio avarinio galios rezervo atstatymui); II tipo rezervo (rezervo, skirto antrinio avarinio galios rezervo atstatymui). Iš to seka, kad Aukcionu siekiamiems įsigyti I tipo ir II tipo rezervams nėra ir negali būti taikoma KVR, kadangi I tipo ir II tipo rezervų rinkoje pareiškėjas nėra pripažintas didelę įtaką turinčiu asmeniu. Šiai dienai aktualus Rezervinės galios rinkos tyrimas pareiškėją pripažino didelę įtaką turinčiu asmeniu tik Rezervinės galios rinkoje, į kurią įeina ir Tretinio galios rezervas (kaip jis yra apibrėžtas Tinklų naudojimo taisyklėse), tačiau ne I tipo ir II tipo rezervas, kuriam įsigyti ir buvo rengiamas Aukcionas.

Pareiškėjo įsitikinimu, tam, kad vadovaujantis galiojančiais teisės aktais Aukciono atžvilgiu būtų buvę galima taikyti 2017 metų kainų ribų nutarimą, prieš tai Komisija būtų turėjusi atlikti du skirtingus I tipo rezervo ir II tipo rezervo rinkų tyrimus (arba naują Rezervinės galios rinkos tyrimą) ir nustačiusi didelę įtaką būtent tokiose rinkose, t. y. I tipo rezervo ir II tipo rezervo rinkose, turinčius asmenis. Tik esant tokioms aplinkybėms, Komisija būtų turėjusi teisinį pagrindą Aukcioną vertinti pagal 2017 metų kainų ribų nutarimą.

Komisija, piktnaudžiaudama savo diskrecijos teise, Bendrovei iki pat Skundžiamo nutarimo svarstymo dienos, t. y. 2017-06-15, neteikė visiškai jokios informacijos apie Neplaninio patikrinimo termino pratęsimą. Bendrovė apie Neplaninio patikrinimo termino pratęsimą iš Komisijos sužinojo tik likus dienai prieš Neplaninio patikrinimo klausimo svarstymą Komisijoje, t. y. 2017-06-14 vakare, kuomet Komisija atsiuntė susipažinimui eilę Komisijos pirmininko įsakymų kopijų, kuriais buvo pratęsinėjami Bendrovės Neplaninio patikrinimo terminai. Atkreiptinas dėmesys, kad Komisijos pirmininko 2017-05-17 įsakymu Nr. O1E-46 pratęstas Bendrovės Neplaninio patikrinimo terminas netgi buvo pratęstas jau pasibaigus Neplaninio patikrinimo terminui (ankstesniu Komisijos pirmininko įsakymu Neplaninio patikrinimo terminas buvo nustatytas iki 2017-05-15), todėl Bendrovė jau turėjo susiformavusi teisėtą lūkestį, kad Bendrovės Neplaninis patikrinimas nebebus tęsiamas ir bus baigtas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė skundą palaikė iš esmės jame nurodytais argumentais. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime nurodo su skundu nesutinkantis. Komisija nurodo, kad 2012-09-28 nutarimu Nr. O3-274 (toliau – Nutarimas Nr. O3-274) pripažino pareiškėją didelę įtaką elektros energijos rezervinės galios rinkoje turinčiu asmeniu bei nutarė, kad Komisija pareiškėjui nustatys elektros energijos rezervinės galios paslaugų, tarp kurių ir tretinio aktyviosios galios rezervo, kainų viršutines ribas.

AB Litgrid 2016-08-12 raštu Nr. SD-3573 pateikė informaciją, reikalingą elektros energijos sisteminių paslaugų kainos 2017 metams nustatymui, t. y. prognozuojamą rezervo poreikį (MW per valandą) ir prognozuojamas patirti sąnaudas. AB Litgrid nurodė, jog 2017 metais planuoja vidutiniškai užsakyti 484 MW/val. tretinio aktyviosios galios rezervo.

Pareiškėjas 2016-09-13 raštu Nr. SD-910 pateikė 2015 m. faktiškai gautų elektros energijos galios rezervų pajamų bei patirtų sąnaudų ataskaitą. Taip pat pareiškėjas 2016-09-14 raštu Nr. SD-914 pateikė 2017 m. elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutinių ribų nustatymo projektą, kuriame nurodyta, jog tretinis aktyviosios galios rezervas bus visus metus užtikrinamas pareiškėjo padalinio Lietuvos elektrinės 7–8 blokais.

Komisija, atsižvelgdama į Komisijos Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus (toliau – Elektros skyrius) 2016-11-25 pažymą Nr. O5-325 elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutinių ribų 2017 metams nustatymo, 2016-11-29 priėmė nutarimą Nr. O3-391 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutinių ribų 2017 metams nustatymo“ (toliau – Nutarimas Nr. O3-391), kurio 2 punktu nustatė tretinio aktyviosios galios rezervo užtikrinimo paslaugos (ne didesnės negu 484 MW) kainos viršutinę ribą 2017 metams – 10,04 Eur/MW/val.

AB Litgrid, atsižvelgdama į tai, jog, remiantis EEĮ 31 straipsnio 1 dalies 12 punktu, privalo atlikti elektros energijos galios rezervavimo funkciją sudarant vienodas, nediskriminuojančias ir konkurencines sąlygas visiems elektros energijos rinkos dalyviams, 2016-12-01 viešai paskelbė apie Aukcioną, kuriame turėjo būti išrinkti tretinio aktyviosios galios rezervo paslaugą 2017 m. teiksiantys elektros energijos gamintojai. Aukcionas buvo vykdomas remiantis AB Litgrid patvirtintomis Tretinio galios rezervo aukciono reglamento nuostatomis (toliau – Aukciono reglamentas). Pagal Aukciono reglamento 1.3 papunktį AB Litgrid rengė dviejų tipų tretinio aktyviosios galios rezervo paslaugų aukcionus: tretinio aktyviosios galios rezervo, skirto įtampų valdymui 330 kV perdavimo tinkle ir antrinio avarinio galios rezervo atstatymui (260 MW) ir tretinio aktyviosios galios rezervo, skirto antrinio avarinio galios rezervo atstatymui (224 MW).

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2016-11-30 raštu Nr. SD-1257 kreipėsi į Komisiją, prašydamas pateikti teisinio reglamentavimo išaiškinimą dėl Nutarimu Nr. O3-391 nustatytos kainos viršutinės ribos taikymo, įskaitant galimybę taikyti vidutinę svertinę reguliuojamos paslaugos kainą AB Litgrid organizuojamuose atskirų tipų tretinio aktyviosios galios rezervo paslaugų aukcionuose, neribojant šių pasiūlymų Nutarimu Nr. O3-391 nustatyta kainos viršutine riba. Komisija 2016-12-12 raštu Nr. R2-(E)-3120 nurodė pareiškėjui, kad, Komisijos nuomone, pareiškėjo teikiami elektros energijos rezervinės galios paslaugų kainos pasiūlymai AB Litgrid organizuojamuose atskirų tipų tretinio aktyviosios galios rezervo paslaugų aukcionuose negali viršyti Komisijos Nutarimu Nr. O3-391 nustatytų rezervinės galios paslaugų kainų viršutinių ribų.

AB Litgrid 2016-12-16 raštu Nr. SD-5833 informavo Komisiją apie 2016-12-13 įvykusio Aukciono rezultatus ir pateikė Komisijai Aukciono protokolą (toliau – Protokolas). Šiame rašte nurodyta, kad AB Litgrid, įvertinusi Aukciono dalyvių pasiūlymus, nusprendė: atmesti pareiškėjo pasiūlymą kaip neatitinkantį Aukciono reglamento sąlygų, t. y. pasiūlytos tretinio rezervo paslaugų kainos (15,09 Eur/MW/val. ir 13 Eur/MW/val.) viršijo Nutarimu Nr. O3-391 nustatytą tretinio aktyviosios galios rezervo kainos viršutinę ribą (10,04 Eur/MW/val.), pažeidžiant Aukciono reglamento 4.9 papunktį, taip pat AB Litgrid informavo, kad Pareiškėjo Pasiūlymuose buvo numatytos papildomos sąlygos, pažeidžiant Aukciono reglamento 5.4 papunktį ir nutraukti Aukcioną, kadangi Aukcionui pateiktuose pasiūlymuose, bendras tretinio aktyviosios galios rezervo kiekis yra mažesnis už AB Litgrid nustatytą rezervo kiekį, tokiu būdu AB Litgrid neturi galimybės Aukcione įsigyti nustatytą tretinio aktyviosios galios rezervo kiekį.

Komisija 2016-12-22 raštu Nr. R2-(E)-3246 kreipėsi į pareiškėją, prašydama pareiškėjo pateikti išsamius paaiškinimus ir teisinį pagrindimą, kodėl ir kokiu pagrindu pareiškėjas, teikdamas pasiūlymus Aukcionui, taikė didesnes kainas nei nustatytos Nutarimu Nr. O3-391.

Kauno termofikacijos elektrinė 2016-12-23 raštu Nr. KTE-S-171 ir 2016-12-30 raštu Nr. KTE-S-174 kreipėsi į Komisiją nurodydama, kad pareiškėjas, teikdamas pasiūlymus Aukcionui, pažeidė EEĮ ir paprašė pradėti tyrimą dėl pareiškėjo veiksmų.

AB Litgrid 2016-12-28 raštu Nr. SD-5985 informavo, kad siekiant apsirūpinti tretiniu galios rezervu, kuris leistų užtikrinti elektros energetikos sistemos patikimumą ir avarinių situacijų suvaldymą jį aktyvuojant, AB Litgrid 2016-12-27 organizavo derybas su gamintojais lygiavertėmis ir nediskriminacinėmis sąlygomis, o įvertinęs visų derybose dalyvavusių gamintojų galutinius pasiūlymus, nustatė, kad ekonomiškiausias būdas užtikrinti tretinio galios rezervo paslaugą 2017 m. yra perkant ją iš pareiškėjo, pateikusio galutinį pasiūlymą teikti tretinį aktyviosios galios rezervą, skirtą įtampų valdymui 330 kV perdavimo tinkle ir antrinio avarinio galios rezervo atstatymui (260 MW), už 9,66 Eur/MW/val. ir tretinį aktyviosios galios rezervą, skirtą antrinio avarinio galios rezervo atstatymui (224 MW), už 5,19 Eur/MW/val.

Lietuvos Respublikos Seimo Energetikos komisija 2017-01-16 raštu Nr. S-2017-412 pasiūlė Komisijai ištirti, ar pareiškėjas nepiktnaudžiavo dominuojančia padėtimi elektros energijos rinkoje.

2017-02-07 surašytas tarnybinis pranešimas Nr. R5-63 dėl pareiškėjo patikrinimo. Patikrinimo tikslas – įvertinti, ar pareiškėjas, teikdamas pasiūlymus perdavimo sistemos operatoriaus AB Litgrid 2016-12-13 vykdytam Aukcionui, teisingai taikė Nutarimo Nr. O3-391 2 punktu nustatytą tretinio aktyviosios galios rezervo užtikrinimo paslaugos kainos viršutinę ribą 2017 metams.

Komisija 2017-04-19 raštu Nr. R2-(E)-1171 pareiškėjui pateikė neplaninio patikrinimo akto projektą pastaboms bei informavo apie pratęstą patikrinimo pabaigos laikotarpį. Pareiškėjas 201704-26 raštu Nr. SDK-16 pateikė pastabas Patikrinimo akto projektui. Komisija, įvertinusi pareiškėjo pateiktas pastabas Patikrinimo akto projektui, 2017-05-05 surašė Patikrinimo aktą. Pareiškėjas 2017-05-15 raštu Nr. SD-484 pateikė papildomus pastebėjimus Patikrinimo akto projektui.

Komisija, atsižvelgdama į Elektros skyriaus 2017-06-12 m. pažymą Nr. O5E-142, priėmė Skundžiamą nutarimą, kuriuo pritarė Patikrinimo aktui ir jame pateiktoms išvadoms.

Komisijos vertinimu, pareiškėjo skundo teismui reikalavimas negali būti administracinės bylos nagrinėjimo objektu. Ginčo objektu administraciniame teisme gali būti tik tokie viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes. Skundžiamas nutarimas priimtas, remiantis, be kita ko, Energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimų tvarkos aprašu, patvirtintu Komisijos 2014-05-26 nutarimu Nr. O3-140 (toliau ? Aprašas). Aprašo 60 punktas numato, jog nustačiusi reguliuojamos veiklos sąlygų pažeidimus, Komisija energetikos įmonei skiria sankcijas, vadovaudamasi Energetikos įstatymo (EĮ) 36 straipsnio nuostatomis ir Sankcijų skyrimo taisyklėmis, patvirtintomis Komisijos 2014 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. O3-44.

Komisija pabrėžė, kad nei Skundžiamas nutarimas, nei Patikrinimo aktas nedaro įtakos pareiškėjo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Skundžiamo nutarimo rezoliucinėje dalyje išreikšta Komisijos, kaip viešojo administravimo subjekto, valia pritarti 2017-05-05 neplaninio patikrinimo aktui Nr. E3-1 ir jame pateiktoms išvadoms. Tačiau Skundžiamu nutarimu ir juo patvirtintu Patikrinimo aktu pareiškėjui per se nėra duodami tiesioginiai administraciniai įpareigojimai ar nurodymai; nevertinama ir nepasisakoma dėl pareiškėjo teisinės atsakomybės. Nei Skundžiamu nutarimu, nei Patikrinimo aktu nėra išsprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo teisių ar pareigų, kadangi jame yra konstatuojami faktai, tačiau nėra išreiškiami privalomojo pobūdžio patvarkymai, sukūrę pareiškėjui ar kitiems asmenims teisių ar pareigų, nebuvo pritaikytos jokios poveikio priemonės. Patikrinimo akte pateiktas pareiškėjo atliktų veiksmų vertinimas pats savaime pareiškėjui materialinių teisinių pasekmių nesukelia, kadangi akivaizdu, kad Komisija ar kita kompetentinga institucija turėtų imtis kokių nors papildomų veiksmų (priimti konkrečius sprendimus), siekdama pašalinti konstatuotus pažeidimus ir (ar) taikydama atitinkamas poveikio priemones. Skundžiamo nutarimo pagrindu galėtų atsirasti pareiškėjui atitinkami įpareigojimai ar sankcijos, tačiau tik ateityje. Pareiškėjas nurodo, kad Skundžiamą nutarimą ir Patikrinimo aktą ginčija tik siekdamas išvengti galimos sankcijos skyrimo ateityje. Pažymėtina, kad šiuo metu jokios su sankcijos skyrimu susijusios procedūros Komisijoje nėra pradėtos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Skundžiamas nutarimas yra tik konstatuojamojo pobūdžio teisės aktas, nesukeliantis pareiškėjui jokių konkrečių teisinių pasekmių. Pareiškėjas nenurodo, kokios konkrečios jo teisės ar pareigos atsirado, pasikeitė ar išnyko (pasibaigė) dėl Skundžiamo nutarimo priėmimo, o nemotyvuoti bei niekuo nepagrįsti teiginiai, jog Skundžiamas nutarimas ir Patikrinimo aktas neva sukelia reputacinę žalą pareiškėjui, nesudaro jokio pagrįsto pagrindo konstatuoti, kad Skundžiamas nutarimas ir Patikrinimo aktas pareiškėjui sukelia teisines pasekmes.

Be to, Komisija nurodo, kad pagrįstai vertino, ar pareiškėjas, teikdamas pasiūlymus Aukcione, teisingai taikė Nutarimo Nr. O3-391 2 punktu nustatytą tretinio aktyviosios galios rezervo užtikrinimo paslaugos kainos viršutinę ribą 2017 metams. Komisijos įsitikinimu, pareiškėjo nurodomas patikrinimo kvestionavimas tuo pagrindu, jog neva patikrinimo objektas jau buvo išnykęs prieš patikrinimui prasidedant, todėl patikrinimas, Skundžiamas nutarimas bei Patikrinimo aktas yra neteisėti, yra nepagrįstas. Pareiškėjo vykdoma reguliuojama elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų teikimo veikla ir pareiškėjui nustatytų elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų teisingo taikymo priežiūra, vertinimas ir kontrolė priskirtina Komisijos kompetencijai. Vienas iš neplaninio patikrinimo atlikimo pagrindų – turint informacijos ar kilus pagrįstiems įtarimams dėl energetikos įmonės reguliuojamos veiklos, kuri gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų reikalavimų. Vadovaujantis šiomis Aprašo nuostatomis, taip pat atsižvelgiant į Kauno termofikacijos elektrinės bei Seimo Energetikos komisijos raštus, AB Litgrid pateiktą informaciją, tarnybinį pranešimą, t.y. turint informacijos bei esant pagrįstiems įtarimams, jog pareiškėjo pateikti pasiūlymai Aukcione, galimai viršijo Komisijos Nutarimu Nr. O3-391 nustatytas rezervinės galios paslaugų kainų viršutines ribas, įsakymu buvo pradėtas Patikrinimas, kurio tikslas buvo įvertinti, ar pareiškėjas, teikdamas pasiūlymus Aukcionui, teisingai taikė Nutarimo Nr. O3-391 2 punktu nustatytą tretinio aktyviosios galios rezervo užtikrinimo paslaugos kainos viršutinę ribą 2017 metams. Būtent pasiūlymų pateikimas Aukcione ir juose nurodytų kainų teisingo taikymo, atsižvelgiant į Nutarimo Nr. O3-391 2 punktu pareiškėjui nustatytą tretinio aktyviosios galios rezervo užtikrinimo paslaugos kainos viršutinę ribą 2017 metams, vertinimas ir buvo atliktas patikrinimo metu.

Priešingai nei teigia pareiškėjas, EEĮ 68 straipsnio 1 dalies 3 punktas ne tik nurodo tam tikrą Komisijos veiklos būdą vykdant energetikos sektoriaus reguliavimo veiklą, bet ir asmeniui, turinčiam didelę įtaką elektros energijos rinkoje, suponuoja pareigą laikytis reguliuojamos veiklos sąlygų inter alia teisingai taikyti Komisijos nustatytą kainos viršutinę ribą ir jos neviršyti. Akivaizdu, jog šia norma įstatymų leidėjas įtvirtino ne tik teisę Komisijai asmeniui, turinčiam didelę įtaką elektros energijos rinkoje, nustatyti viršutines reguliuojamų paslaugų kainų ribas, bet ir atitinkamą pareigą tokiam asmeniui šių ribų laikytis, kadangi, priešingu atveju, tokios priemonės taikymas būtų beprasmis ir neleistų pasiekti reguliavimo tikslų.

Aukcionas buvo organizuojamas ir vykdomas vadovaujantis Aukciono reglamentu, kuriame nurodyta, kad Aukcionas reiškia AB Litgrid organizuojamą aukcioną, skirtą nustatyti elektros energijos gamintojus, kurie teiks Rezervo paslaugą, kuri apibrėžiama kaip gamintojų teikiama paslauga Rezervui užtikrinti. Atitinkamai Aukciono reglamente Rezervas suprantamas kaip tretinis aktyviosios galios rezervas. Aukciono reglamente, be kita ko, nurodyta, kad šis reglamentas parengtas vadovaujantis EEĮ bei jį įgyvendinančiais poįstatyminiais teisės aktais, o jame naudojamos sąvokos atitinka EEĮ, Tinklų taisyklėse, ir kituose teisės aktuose apibrėžtas reikšmes. Tretinio aktyviosios galios rezervo paslaugos teikimas yra viena iš Komisijos rinkos tyrimo metu apibrėžtos elektros energijos rezervinės galios rinkos sudedamųjų dalių. Tretinio aktyviosios galios rezervo paslaugos tikslas, jos teikimui keliami reikalavimai ir sąlygos yra apibrėžtos Tinklų taisyklėse, kuriomis vadovaujantis buvo parengtas Aukciono reglamentas ir vykdytas Aukcionas. Iš Aukciono reglamento matyti, jog jis buvo rengiamas tretinio aktyviosios galios rezervo paslaugai, kaip ji apibrėžta Tinklų taisyklėse, įsigyti. Komisijos įsitikinimu, priešingai nei teigia pareiškėjas, ta aplinkybė, jog AB Litgrid Aukcione siekė įsigyti tretinio aktyviosios galios rezervo paslaugą, susidedančią iš dviejų tipų, neturi jokios teisinės reikšmės pareiškėjo padėčiai elektros energijos rezervinės galios rinkoje ir pareiškėjui privalomo Nutarimo Nr. O3-391 2 punktu nustatytos tretinio aktyviosios galios rezervo užtikrinimo paslaugos kainos viršutinę ribą 2017 metams taikymui. Nepaisant to, jog pagal Aukciono reglamentą AB Litgrid Aukcione siekta įsigyti tretinio aktyviosios galios rezervo paslauga nebuvo vienarūšė, ji bet kuriuo atveju neabejotinai laikytina tretinio aktyviosios galios rezervo paslauga – Aukcione buvo įsigyjamas bendras jos kiekis (484 MW), o kiekvienas pasiūlymas buvo ribojamas Nutarimo Nr. O3-391 2 punktu nustatyta tretinio aktyviosios galios rezervo užtikrinimo paslaugos kainos viršutine riba 2017 metams.

Kol Komisija nėra atlikusi naujo elektros energijos rezervinės galios rinkos tyrimo, tol tretinio aktyviosios galios rezervo rinka, kaip atskira ir savarankiška rinka, neegzistuoja, o tretinio aktyviosios galios rezervo paslauga yra laikoma sudėtine elektros energijos rezervo rinkos dalimi. Komisijai neatlikus naujo elektros energijos rezervinės galios rinkos tyrimo, pareiškėjas yra laikomas didelę įtaką turinčiu asmeniu elektros energijos rezervinės galios rinkoje, įskaitant ir tretinio aktyviosios galios rezervo paslaugos teikimą, ir teikdamas pasiūlymus dėl šios paslaugos teikimo, pareiškėjas privalėjo taikyti ne aukštesnę nei Nutarimo Nr. O3-391 2 punktu nustatytą tretinio aktyviosios galios rezervo užtikrinimo paslaugos kainos viršutinę ribą 2017 metams.

Pasiūlymuose buvo aiškiai nurodytos kainos (atitinkamai 15,09 Eur/MW/val. ir 13 Eur/MW/val.), už kurias pareiškėjas siūlė teikti tretinio aktyviosios galios rezervo paslaugą. Pareiškėjas, teikdamas pasiūlymus Aukcione, taip pat numatė papildomas sąlygas, jog jei Pareiškėjas būtų pripažintas laimėtoju tiek tretinio aktyviosios galios rezervo aukciono, skirto įtampų valdymui 330 kV perdavimo tinkle ir antrinio avarinio galios rezervo atstatymui (260 MW), tiek tretinio aktyviosios galios rezervo aukciono, skirto antrinio avarinio galios rezervo atstatymui (224 MW), paslaugų teikimo kaina būtų 10,04 Eur/MW/val. (toliau – Papildomos sąlygos). Tačiau, vadovaujantis Aukciono reglamento 5.4 papunkčiu, jokios papildomos sąlygos Aukcione, teikiant pasiūlymus dėl paslaugų kainų, negalėjo būti nurodytos, todėl pareiškėjo argumentai, jog AB Litgrid, užsakius iš pareiškėjo visą Aukcione siekiamo įsigyti tretinio aktyviosios galios rezervo kiekį, pareiškėjo pasiūlyta kaina būtų buvusi 10,04 Eur/MW/val. ir atitikusi Nutarimu Nr. Nr. O3-391 nustatytą tretinio aktyviosios galios rezervo kainos viršutinę ribą 2017 metams nėra teisiškai reikšmingi. Priešingai nei teigia pareiškėjas, Patikrinimo metu šios aplinkybės nebuvo ignoruotos, o Tikrinimo komisijos buvo įvertintos Patikrinimo akte, kuriame aiškiai nurodyta, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su pasiūlymuose pateiktomis papildomomis sąlygomis Patikrinimo metu nebuvo vertintos, atsižvelgiant į Aukciono reglamento 5.4 papunktį. Atitinkamai, Aukciono reglamento 5.4 papunkčiui imperatyviai draudžiant teikiant pasiūlymus dėl paslaugų kainų nurodyti bet kokias papildomas sąlygas, Patikrinimo metu pasiūlymuose pareiškėjo nurodytos kainos, t. y. atitinkamai 15,09 Eur/MW/val. ir 13 Eur/MW/val., buvo vertintos pagrįstai.

Iš pareiškėjo pateiktų pasiūlymų akivaizdžiai matyti, jog juose nurodytos kainos, atitinkamai 15,09 Eur/MW/val. ir 13 Eur/MW/val., yra aukštesnės nei Nutarimo Nr. O3-391 2 punktu nustatyta tretinio aktyviosios galios rezervo užtikrinimo paslaugos kainos viršutinė riba 2017 metams – 10,04 Eur/MW/val. Atsižvelgiant į tai, Patikrinimo akte padaryta išvada, jog pareiškėjo Aukcionui pasiūlytos tretinio rezervo paslaugų kainos (15,09 Eur/MW/val. ir 13 Eur/MW/val.) viršijo Nutarimu Nr. O3-391 nustatytą tretinio aktyviosios galios rezervo kainos viršutinę ribą (10,04 Eur/MW/val.) yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjo argumentai turėtų būti atmesti.

Komisijos įsitikinimu, Patikrinimo aktas yra aiškus ir pakankamai argumentuotas, jame išsamiai pateiktas tretinio aktyviosios galios rezervo paslaugos teikimo, rezervinės galios paslaugų kainų viršutinių ribų nustatymo teisinis reglamentavimas, faktinės aplinkybės, susijusios su Aukciono rengimu ir vykdymu, pateiktas išsamus pasiūlymų ir pareiškėjo argumentų vertinimas, pateiktos Patikrinimo išvados ir teisinis jų pagrindimas. Iš Patikrinimo akto yra aiškus jo pagrindu susiklostantis visuomeninių santykių turinys, galima lengvai identifikuoti suinteresuotų asmenų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai prašė administracinę bylą nutraukti arba skundą atmesti atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Komisija 2017-06-16 nutarimu Nr. O3E-265 (Skundžiamas nutarimas) pritarė 2017-05-05 neplaninio patikrinimo aktui Nr. E3-1 (Patikrinimo aktas) ir jame pateiktoms išvadoms.

Išnagrinėjusi patikrinimo metu surinktą informaciją, Tikrinimo komisija Patikrinimo aktu konstatavo, kad: 1. Vadovaujantis EEĮ 37 straipsnio 1 dalimi ir 68 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Metodika, Rinkos nutarimo 3 punktu, Bendrovei nustatoma tretinio aktyviosios galios rezervo užtikrinimo paslaugos kainos viršutinė riba. 2. Atsižvelgdama į tai, kad Operatorius 2017 m. planavo užsakyti 484 MW/val. tretinio avarinio galios rezervo, Komisija Nutarimu nustatė Bendrovės 2017 m. tretinio aktyviosios galios rezervo užtikrinimo paslaugos kainos viršutinę ribą – 10,04 Eur/MW/val. 3. Komisija 201612-12 raštu Nr. R2-(E)-3120 pateikė nuomonę, kad Bendrovės teikimai elektros energijos rezervinės galios paslaugų kainos pasiūlymai negali viršyti Komisijos nustatytų rezervinės galios paslaugų kainų viršutinių ribų. 4. Bendrovės Aukcionui pasiūlytos tretinio rezervo paslaugų kainos (15,09 Eur/MW/val. ir 13 Eur/MW/val.) viršijo Nutarimu nustatytą tretinio aktyviosios galios rezervo kainos viršutinę ribą (10,04 Eur/MW/val.). 5. Bendrovė, teikdama pasiūlymus Aukcione, neteisingai taikė Nutarimo 2 punktu nustatytą tretinio aktyviosios galio rezervo užtikrinimo paslaugos kainos viršutinę ribą 2017 metams ir tokiais savo veiksmais pažeidė EEĮ 68 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir Metodikos 28 punktą.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro Komisijos 2017-05-05 neplaninio patikrinimo akto Nr. E3-1 ir 2017-06-16 nutarimo Nr. O3E-265 ir teisėtumas bei pagrįstumas. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.).

Teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės atkas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.).

Komisija, nesutikimą su pareiškėjo teismui pateiktu skundu visų pirma grindžia pozicija, kad administracinė byla nutrauktina, nes pareiškėjo skundas nenagrinėtinas teisme, kaip nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių. Komisija pažymi, kad nei Skundžiamu nutarimu, nei Patikrinimo aktu nėra sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo teisių ar pareigų, kadangi jame yra konstatuojami faktai, tačiau nėra išreiškiami privalomojo pobūdžio patvarkymai, sukūrę pareiškėjui ar kitiems asmenims teisių ar pareigų, nebuvo pritaikytos jokios poveikio priemonės, pareiškėjo teisių apimtis nepasikeitė.

Pareiškėjas nurodo, kad šioje administracinėje byloje skundžiami administraciniai aktai sukelia Bendrovei nepagrįstas ir perteklines neigiamas pasekmes Bendrovei tiek šiuo metu, tiek ir ateityje. Patikrinimo akto pagrindu Komisija turi teisę inicijuoti įstatymuose nustatytų poveikio priemonių taikymą. Sankcijų skyrimo terminas dar nėra pasibaigęs. Pažeidimo konstatavimas sukuria neteisėtą ir žalingą precedentą ateityje vyksiantiems Aukcionams ir neabejotinai sukelia žalą pareiškėjo interesams.

Vertinant šiuos proceso šalių argumentus aktualus yra teisinis reglamentavimas, kurio pagrindu buvo atliktas neplaninis Bendrovės patikrinimas, o konkrečiai - Energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimų tvarkos aprašas, patvirtintas Komisijos 2014-05-26 nutarimu Nr. O3-140 (Aprašas), ir Sankcijų skyrimo taisyklės, patvirtintos Komisijos 2014-02-10 nutarimu Nr.O3-44 (Sankcijų skyrimo taisyklės).

Aprašo 4 punkte nustatyta, kad Komisijos veikla, susijusi su energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimais, planuojama ir atliekama, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) 36² straipsnio 1 dalyje nustatytais principais, kuriuose įtirtinta, kad ūkio subjektų veiklos priežiūra – šio įstatymo nustatyta tvarka įgaliotų atlikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus veiksmus viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teikti metodinę pagalbą ūkio subjektams, prižiūrėti, kaip ūkio subjektai laikosi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kontroliuoti, ar tinkamai tuos reikalavimus vykdo, ir įgyvendinti kitas priemones, užtikrinančias tinkamą teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir užkertančias kelią žalai teisės normų saugomoms vertybėms atsirasti. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ūkio subjektų veiklos priežiūra apima: 1) ūkio subjektų konsultavimą priežiūrą atliekančio subjekto kompetencijos klausimais ir kitų prevencinių veiksmų, skirtų užkirsti kelią galimiems teisės aktų pažeidimams, atlikimą; 2) ūkio subjektų veiklos patikrinimus; 3) teisės aktų nustatyta tvarka gautos informacijos apie ūkio subjektų veiklą vertinimą; 4) poveikio priemonių ūkio subjektams taikymą įstatymų ir jų pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Aprašo 18 punkte nurodyta, kad neplaninio patikrinimo tikslas – įvertinti faktus ar aplinkybes, dėl kurių buvo inicijuotas neplaninis patikrinimas. Aprašo 19 punkte įtvirtinta, kad neplaninis patikrinimas gali būti atliekamas: 19.1. gavus kito kompetentingo viešojo administravimo subjekto rašytinį motyvuotą prašymą atlikti energetikos įmonės reguliuojamos veiklos patikrinimą ar kitos valstybės kompetentingos institucijos prašymą; 19.2. turint informacijos ar kilus pagrįstiems įtarimams dėl energetikos įmonės reguliuojamos veikos, kuri gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų reikalavimų; 19.3. siekiant užtikrinti, kad buvo pašalinti energetikos įmonės reguliuojamos veiklos ankstesnio patikrinimo metu nustatyti teisės aktų pažeidimai ir įgyvendinti priimti sprendimai.

Aprašo 60 punkte nurodyta, kad nustačius reguliuojamos veiklos sąlygų pažeidimus, Komisija energetikos įmonei skiria sankcijas, vadovaudamasi Energetikos įstatymo 36 straipsnio nuostatomis ir Sankcijų skyrimo taisyklėmis, patvirtintomis Komisijos 2014 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. O3-44 „Dėl Sankcijų skyrimo taisyklių patvirtinimo“. EĮ 36 straipsnio 16 dalyje numatyta, jog Komisijos sprendimas dėl sankcijos skyrimo per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas teismui ABTĮ nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju Komisija, energetikos srityje veikiančių subjektų veiklą reguliuojanti ir valstybinę energetikos priežiūrą atliekanti institucija (EĮ 8 str. 1 d.), elektros energetikos srityje užtikrinanti reguliuojamosios energetikos veiklos vykdymo bei elektros energetikos įmonių ir vartotojų teisių ir pareigų tinkamo įgyvendinimo priežiūrą ir kontrolę (EEĮ 9 str. 2 d.), atliko pareiškėjo neplaninį patikrinimą, kurio tikslas įvertinti, ar Bendrovė, teikdama pasiūlymus Operatoriaus 2016-12-13 vykdytam tretinio aktyviosios galios rezervo aukcionui, teisingai taikė Komisijos 2016-11-29 nutarimo Nr. O3-391 2 punktu nustatytą tretinio aktyviosios galios rezervo užtikrinimo paslaugos kainos viršutinę ribą 2017 metams, vadovaudamasi, be kita ko, Aprašu, ir priėmė procedūrinio patikrinį sprendimą – Patikrinimo aktą, kuriuo konstatavo pareiškėjo padarytą pažeidimą, ir Skundžiamą nutarimą, kuriuo, kaip minėta, pritarta Patikrinimo aktui ir jame suformuluotoms išvadoms. Skundžiamame nutarime konstatuotas faktas pats savaime pareiškėjui materialinių teisinių pasekmių nesukelia, kadangi akivaizdu, kad Komisija ar kita kompetentinga institucija turėtų imtis kokių nors papildomų veiksmų (priimti konkrečius sprendimus), siekdama pašalinti šį pažeidimą ir (ar) taikydama atitinkamas poveikio priemones. Skundžiamo nutarimo pagrindu galėtų atsirasti pareiškėjui atitinkami įpareigojimai ar sankcijos, tačiau tik ateityje. Atsižvelgiant į byloje nustatytą aplinkybę, kad ginčijamais administraciniais aktais Bendrovei nebuvo paskirtos sankcijos, taip pat byloje nesant duomenų apie tai, kad būtų pradėta sankcijos Bendrovei skyrimo procedūra (Sankcijų skyrimo taisyklių 7 p.), teisėjų kolegija pritaria Komisijos pozicijai, kad nagrinėjamu atveju Skundžiamas nutarimas ir Patikrinimo aktas pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia. Ginčijamas nutarimas vertintinas kaip tarpinis procedūrinis veiksmas, skirtas patikrinimo rezultatams fiksuoti.

Nors Skundžiamas nutarimas gali iš dalies lemti tolesnių teisines pasekmes sukeliančių aktų (veiksmų) atsiradimą, tačiau šie aktai (veiksmai) gali būti visiškai skirtingi savo turiniu, adresatais ir sukeliamomis teisinėmis pasekmėmis. Komisijos nutarimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo gali būti pagrindu priimti įvairaus pobūdžio teisines pasekmes sukeliančius individualius administracinius aktus, pvz. dėl sankcijų paskyrimo. Teismo vertinimu, Skundžiamas nutarimas pareiškėjo kreipimosi į teismą momentu, Bendrovei nesukelia teisinių padarinių, neturi įtakos jos teisėms ar pareigomis, teisėtiems interesams.

Kaip teisingai pažymėjo Komisija, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nuosekliai savo praktikoje laikosi pozicijos, kad konstatuojamojo pobūdžio aktai, nesukeliantys konkrečių teisinių pasekmių pareiškėjams, nėra skundžiami teismui (LVAT 2010-10-28 nutartis Nr. A822-1344/2010, 2012-03-26 nutartis A602-1249/2012, 2014-05-28 nutartis Nr. AS602-162/2014 ir kt.). Teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką, ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius. Skundžiamame nutarime nėra viešojo administravimo subjekto valinio pobūdžio patvarkymų, skirtų pareiškėjui, o kainos viršutinę ribą 2017 metams, nustato kitas Komisijos sprendimas – 2016-11-29 nutarimu Nr. O3-391. Dėl nurodytų motyvų, darytina išvada, kad Skundžiamas nutarimas pagal savo turinį negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Administraciniame teisme nagrinėjamos administracinės bylos dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo. Teisės aktai turėtų būti suprantami kaip tokie teisės aktai arba veiksmai, kurie sukuria asmenims teisines pasekmes, o nesant dokumente viešojo administravimo subjekto valinio pobūdžio patvarkymų, šis dokumentas dar nedaro įtakos asmens (pareiškėjo) teisėms ir pareigoms. Konstitucijos 30 straipsnyje, Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje, 23 straipsnio 1 dalyje yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų. Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas teismui. Nesant ginčo objekto, t.y. teisines pasekmes sukeliančio akto, negalimas ir pats ginčas. Administraciniai teismai nenustatinėja teisine prasme reikšmingų aplinkybių, kurios galimai kada nors sukels kokias nors pasekmes. Atkreiptinas dėmesys, kad ir pats pareiškėjas nei skunde, nei teisminio nagrinėjimo metu nenurodė, kokias konkrečias materialines teisines pasekmes ginčijami administraciniai aktai jai sukėlė. Nesutikimo su konstatuotu pažeidimu argumentus pareiškėjas neabejotinai turės teisę reikšti sankcijos skyrimo procedūros metu, jeigu tokia prieš Bendrovę būtų pradėta.

LVAT ne kartą yra išaiškinęs (LVAT 2011-09-12 nutartis Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (LVAT 2015-09-16 nutartis Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (LVAT 2015-10-14 nutartis Nr. AS-1193-552/2015, 2010-10-28 nutartis byloje Nr. A822-1344/2010 ir kt.); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (LVAT 2015-09-30 nutartis Nr. eAS-1138-858/2015).

Pareiškėjo skunde teismui nurodyti argumentai, kad Patikrinimo akte konstatuotos aplinkybės, su kuriomis pareiškėjas nesutinka, daro žalą Bendrovės dalykinei reputacijai ir pan., nesudaro pagrindo spręsti, kad ginčijami administraciniai aktai pareiškėjui sukelia teisines pasekmes. LVAT 2017-05-31 nutartyje Nr. eA-1034-525/2017) išaiškino, kad Nutarimas nėra galutinis administracinės procedūros sprendimas, kuriuo yra baigiama administracinė procedūra, nors Aprašo 58 punkte nustatyta, kad energetikos įmonės patikrinimo pabaiga yra laikomas patikrinimo rezultatus įtvirtinančio Komisijos sprendimo priėmimas. LVAT konstatavo, kad Komisijos nutarimas ir patikrinimo aktas negali būti laikomi administracinės procedūros pabaiga, kadangi, kaip jau buvo minėta, Aprašo 60 punkte numatyta, kad nustačius reguliuojamos veiklos sąlygų pažeidimus, Komisija energetikos įmonei skiria sankcijas, vadovaudamasi EĮ 36 straipsnio nuostatomis ir Sankcijų skyrimo taisyklėmis.

Teismas įvertinęs Skundžiamo nutarimo ir Patikrinimo akto turinį, atsižvelgęs į ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, be kita ko, į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, išanalizavęs pareiškėjo skundo ir Komisijos atsiliepimo argumentus, daro išvadą, kad ginčijami aktai yra konstatuojamojo pobūdžio, nesukeliantys pareiškėjui materialiųjų teisinių pasekmių. Teismas nenustatė teisiškai pagrįstų faktų ir/arba argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad skundo išnagrinėjimas iš esmės sukeltų pareiškėjui apibrėžtas, konkrečias, tiesiogines teisines pasekmes, todėl pareiškėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Nustačius, kad Skundžiamas nutarimas pareiškėjui nesukelia materialiųjų teisinių pasekmių, kiti pareiškėjo skunde nurodyti argumentai nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi, todėl jie nevertinami ir atskirai dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132-133 straipsniais

nusprendžia:

pareiškėjo „Lietuvos energijos gamyba“, AB skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-MarkovienėEgidija PuzinskaitėMargarita Stambrauskaitė