Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2022-10-12 · Civilinė byla Nr. e2YT-8828-980/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-10-12
Bylos Nr.
e2YT-8828-980/2022
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Viktorija Čiapaitė
Pareiškėjas
D. Š.
Suinteresuotas asmuo
N. B., J. Š., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-8828-980/2022Teisminio proceso numeris 2-06-3-05290-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1.1; 2.4.1.4; 3.2.3.2; 3.2.4.11.; 3.2.6.5.; 3.4.5.2.; (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 12 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Viktorija Čiapaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. Š. (D. Š.) pareiškimą suinteresuotiems asmenims N. B., J. Š. (J. Š.), Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo sutuoktinės A. Š. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą pradėdamas faktiškai valdyti mirusiajai priklausiusį turtą. Nurodė, kad pareiškėjas dėl palikimo priėmimo po savo sutuoktinės mirties į notaro biurą nesikreipė ir paveldėjimo byla nėra užvesta. Nurodė, kad pareiškėjas su sutuoktine su A. Š. santuokoje gyveno nuo (duomenys neskelbtini). Gyvenant santuokoje pareiškėjas pagal (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį įgijo žemės sklypą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini); pagal 1992 m. birželio 18 d. pirkimo - pardavimo sutartį pagal LR 1991.05.28 įstatymą Nr.I-1374 Nr. 5-19813 įgijo butą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Pirmiau minėtas turtas registruotas pareiškėjo vardu. Pareiškėjas ir A. Š. 2004 m. liepos 1 d. sudarė testamentą. Po pareiškėjo sutuoktinės mirties kilnojamus daiktus, namų apyvokos daiktus ir kt. priėmė pareiškėjas ir jais naudojosi bei rūpinasi iki šiol. Taip pat pareiškėjas iki pat šiol gyvena prieš tai minėtame nekilnojamame turte (duomenys neskelbtini), moka visus nustatytus mokesčius bei kitaip prižiūri visą po sutuoktinės mirties likusį nekilnojamą turtą. Tokie pareiškėjo veiksmai aiškiai rodo, kad jis po savo sutuoktinės A. Š. mirties jos palikimą priėmė faktiniu valdymu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po savo sutuoktinės mirties priėmė jos palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti.

Suinteresuoti asmenys N. B., J. Š. (J. Š.) atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą pareiškime nurodyto turto paveldėjimą. Teismui įsitikinus pareiškimo pagrįstumu neprieštarauja pareiškėjo prašymo tenkinimui. Prašo bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas

pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes.

Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Pareiškėjos nurodytos faktinės aplinkybės ir reikalavimas atitinka šių imperatyvių įstatymo nuostatų visumą.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) pareiškėjas sudarė santuoką su A. Š. A. Š. mirė (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis pareiškėjo vardu nuosavybės teise po santuokos sudarymo su A. Š. yra įregistruotas nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), taip pat butas, kurio unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas D. Š. (D. Š.) su sutuoktine A. Š. santuokoje susilaukė vaikų N. B. ir J. Š. (J. Š.).

Pareiškėjas ir A. Š. 2004 m. liepos 1 d. sudarė testamentą. A. Š. mirė būdama santuokoje su pareiškėju. Po jos mirties dėl palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla užvesta nebuvo.

Bylos duomenimis pareiškėjas, iki sutuoktinės A. Š. mirties (duomenys neskelbtini), gyveno su ja aukščiau nurodytame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinės mirties pareiškėjas ir toliau šiame bute gyvena moka už jį ir kitą santuokos metu su sutuoktine įgytą nekilnojamąjį turtą mokesčius bei jį valdo kaip savo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011; kt.).

Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio.

Iš pareiškime nurodytų aplinkybių ir į bylą pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas priėmė palikimą po sutuoktinės A. Š. mirties, pradėjęs faktiškai jį valdyti, kadangi liko gyventi bute, adresu (duomenys neskelbtini), valdė ir naudojo šį turtą, mokėjo mokesčius paslaugų teikėjams, t. y., mokėjo mokesčius už elektrą, dujas, vandenį, šildymą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name / bute, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2011). Atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, bei į byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad teismui abejoti pareiškėjo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo, todėl teismas pripažįsta, kad pareiškėjas po sutuoktinės A. Š. mirties atliko aktyvius veiksmus, siekdamas įgyti nuosavybę į paveldimą turtą.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjo nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, šis reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas po savo sutuoktinės A. Š. mirties ((duomenys neskelbtini)), priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Teismas sprendime dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nenurodo paveldimo turto kiekio ir dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56 patvirtintą Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalgą, Teismų praktika Nr. 24, b. l. 216). Tai yra paveldėjimo liudijimą išduodančio notaro kompetencija.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 442, 443, 576 – 578, straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. Š. (D. Š.) pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. Š. (D. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinės A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai valdydamas mirusiosios turtą. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjui siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Viktorija Čiapaitė