Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus skundą pareiškėjai P. N. dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus sprendimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja atsiliepimo į skundą nepateikė. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pareiškėjai pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėtina jai nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 72 str. 2 d., 77 str. 3 d., 78 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2021 m. birželio 10 d. pateikė Tarnybai raštą –pranešimą „Dėl vaiko išvykimo“ (toliau – ir Pranešimas), kuriame nurodė, kad su ja susisiekė Jonavos vaiko teisių specialistė dėl Y. N. (vaiko tėvo) prašymo leisti su vaiku išvykti į (duomenys neskelbtini) 14 dienų laikotarpiui ir prašė pareiškėjos pateikti savo nuomonę. Pranešime pareiškėja nurodė, kad jos nepilnamečio sūnaus L. N., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas Y. A. N. (Y. A. N.), gyvenantis skyrium nuo vaiko, nesugeba tinkamai rūpintis vaiku, aprašė 2021 m. birželio 9 d. situaciją, kuomet vaiko tėvas parvežė sūnų nevaikštantį su ištinusiomis pėdomis, po ko pareiškėjai teko su vaiku kreiptis į ligoninės priimamąjį. Pareiškėja Pranešime aiškino, kad vaiko tėvas nuvertina vaiko patiriamą skausmą dėl fizinio krūvio. Taip pat pareiškėja Pranešime nurodė, jog ji nesutinkanti, kad vaiko tėvas sūnų L. išsivežtų pasisvečiuoti į (duomenys neskelbtini) – aiškino baimes dėl Covid-19 pandemijos, nuo kurios saugodami vaiką vaiko tėvo iniciatyva net neveda vaiko į darželį beveik visą pandemijos laikotarpį. Pranešime pareiškėja nurodė aplinkybes dėl vaiko (duomenys neskelbtini), reikalingos (duomenys neskelbtini) operacijos, vaiko jautrumo, dažnų susirgimų, problemų su mityba. Pareiškėja taip pat aprašė vaiko tėvo netinkamą elgesį jos atžvilgiu – grasinamus atimti vaiką, žeminimus, priekabiavimus, nuolatinį stigmatizavimą jos ir jos aplinkos (prijungta Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus administracinė byla Nr. AG3-103/23-2021).

Pažymėtina, kad ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, jog asmeniui kreipiantis į teismą po to, kai jis pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (neprivaloma), į teismą persikelia ginčas dėl pažeistos ar ginčijamos teisės. Esminis teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos (neprivalomos) aiškinimo aspektas yra tai, kad teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o nagrinėja ginčą dėl teisės iš esmės. Tai tuo pačiu reiškia, kad teismas savo sprendimo motyvuojamoje dalyje turi ne vertinti išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos (neprivaloma) sprendime išdėstytų argumentų ir padarytų išvadų pagrįstumo bei teisėtumo, o išspręsti ginčą dėl teisės laikantis visų ABTĮ taisyklių bei reikalavimų, keliamų teismo sprendimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-310-415/2020).

Taigi nagrinėjamu atveju, atsakovui perkėlus ginčą į teismą, teismas turi nagrinėti ir vertinti, ar pareiškėjos skundo, paduoto Komisijai ir priimto nagrinėti, reikalavimas panaikinti Skundžiamą aktą, yra pagrįstas ir tenkintinas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles. Viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, bet ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011; 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015).

Nagrinėjamu atveju, kaip jau nustatyta, pareiškėja 2021 m. birželio 10 d. pranešimu „Dėl vaiko išvykimo“ kreipėsi į Tarnybos Skyrių, kuriame nurodė, kad su ja susisiekė Jonavos vaiko teisių specialistė dėl Y. N. (vaiko tėvo) prašymo leisti su vaiku išvykti į (duomenys neskelbtini) 14 dienų laikotarpiui ir prašė pareiškėjos pateikti savo nuomonę. Pranešime pareiškėja nurodė, kad jos nepilnamečio sūnaus L. N., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas Y. A. N. (Y. A. N.), gyvenantis skyrium nuo vaiko, nesugeba tinkamai rūpintis vaiku, aprašė 2021 m. birželio 9 d. situaciją, kuomet vaiko tėvas parvežė sūnų nevaikštantį su ištinusiomis pėdomis, po ko pareiškėjai teko su vaiku kreiptis į ligoninės priimamąjį. Pareiškėja Pranešime aiškino, kad vaiko tėvas nuvertina vaiko patiriamą skausmą dėl fizinio krūvio. Taip pat pareiškėja Pranešime nurodė, jog ji nesutinkanti, kad vaiko tėvas sūnų L. išsivežtų pasisvečiuoti į (duomenys neskelbtini) – aiškino baimes dėl Covid-19 pandemijos, nuo kurios saugodami vaiką vaiko tėvo iniciatyva net neveda vaiko į darželį beveik visą pandemijos laikotarpį. Pranešime pareiškėja nurodė aplinkybes dėl vaiko (duomenys neskelbtini), reikalingos (duomenys neskelbtini) operacijos, vaiko jautrumo, dažnų susirgimų, problemų su mityba. Pareiškėja taip pat aprašė vaiko tėvo netinkamą elgesį jos atžvilgiu – grasinamus atimti vaiką, žeminimus, priekabiavimus, nuolatinį stigmatizavimą jos ir jos aplinkos.

Tarnybos Skyrius Skundžiamu aktu informavo pareiškėją apie veiksmus, atliktus reaguojant į jos 2021 m. birželio 10 d. Pranešimą. Rašte teigiama, kad Tarnybos Skyrius, reaguodamas į pranešimą, Tarnybos Skyriaus specialistai atliko veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme bei numatytus Vaiko situacijos vertinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu „Dėl vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Tarnybos Skyriaus specialistai apsilankė pareiškėjos nurodytoje vaiko gyvenamojoje vietoje, apžvelgiamos apsilankymo metu vaiko gyvenimo sąlygos bei vaiko paaiškinimai, pažymėta, jog bendrauta ir su abiem vaiko tėvais. Nurodyta, kad Tarnybos Skyrius, atsižvelgęs į aplinkybę, jog tarp vaiko L. N. tėvų dažnai kyla nesutarimų dėl vaiko, nusprendė inicijuoti paslaugų vaiko tėvams suteikimą bei kreipėsi į Jonavos rajono Socialinių paslaugų centrą su prašymu įvertinti ir, esant poreikiui, teikti socialines paslaugas nepilnamečio vaiko L. N. tėvams. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, užpildžius Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803 (toliau – ir Aprašas), 1 priedą „Informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą“ (2021 m. birželio 14 d., reg. Nr. 4IGP-2007), buvo priimtas sprendimas užbaigti pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėjimą, nepasitvirtinus pranešime nurodytoms aplinkybėms bei negavus duomenų, patvirtinančių, kad nėra užtikrintos vaiko teisės ir geriausi interesai, tačiau inicijuoti paslaugų suteikimą dėl tarp tėvų dažnai kylančių nesutarimo. Skundžiamame akte taip pat paaiškinama, kad nuo 2017 m. Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla (bylos Nr. 2-2790-986/2021) dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su skyriumi gyvenančiu vaiku tvarkos nustatymo ir kitų klausimų, byloje šalys yra pareiškėja bei vaiko L. N. tėvas Y. A. N.. Tarnybos Skyrius šioje civilinėje byloje yra įtrauktas išvadą teikiančia institucija, ir kad Tarnybos Skyrius neturi teisės aktų suteiktų įgaliojimų keisti teisiniu procesiniu sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos. Paaiškinta, jog jei teismo nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka prieštarauja teisėtiems vaiko interesams, pareiškėja turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo bei pateikti teismui tokio prašymo pagrįstumą pagrindžiančius įrodymus; taip pat jei pareiškėja mano, jog vaiko tėvo prašymas išsivežti vaiką paviešėti į užsienio šalį neatitinka vaiko interesų, turi teisę teismui pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo paskirtis – užtikrinti vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimą, gynimą ir apsaugą, stiprinti tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą atsakomybę ir galimybes rūpintis vaiku, užtikrinti vaiko interesus, nustatyti pagalbos vaikui ir šeimai ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą organizavimo pagrindus, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos ir Vaiko teisių deklaracijos nuostatas, apibrėžti vaiko teisių užtikrinimo ir apsaugos mechanizmus, vaiko teisių apsaugos sistemos institucijas, jų veiklos teisinius pagrindus ir bendrąsias atsakomybės už vaiko teisių pažeidimus nuostatas (1 str.). Reagavimo į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą tvarka reglamentuojama, be kita ko, minėto įstatymo 36 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs žodžiu, raštu ar bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, pradeda nagrinėti pranešimą ir susitinka su vaiku, užsitikrindamas galimybę pabendrauti su juo be apribojimų, jeigu yra poreikis, – nedalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą, atsižvelgęs į vaiko amžių ir brandą išklauso vaiką jam priimtinu būdu apie galimą jo teisių pažeidimą, pagal poreikį įvertina vaiko gyvenamąją ir (ar) socialinę aplinką bei vaiko santykius su jo tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą. Jeigu yra įtarimų, kad vaikas patyrė smurtą, ar jeigu vaikas turi specialiųjų poreikių, raidos ir (ar) kitokių sutrikimų, jis pagal poreikį turi būti išklausytas psichologo. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka atlieka vaiko situacijos vertinimą. Jeigu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, nenustato vaiko teisių pažeidimų ir pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, jis priima sprendimą baigti pranešimo nagrinėjimą.

To paties įstatymo 36 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs būtinybę dėl kylančio realaus ir tiesioginio pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, skubiai paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos, prireikus pasitelkdamas policijos pareigūnus, bei imasi veiksmų dėl vaiko perdavimo tėvams (ar vienam iš tėvų) ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą ir (ar) atlieka vaiko situacijos vertinimą šio įstatymo 36¹ straipsnyje nustatyta tvarka. Šio įstatymo 36 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, kuri nėra vaiko gyvenamoji vieta ir kurioje kyla realus ir tiesioginis pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei, skubiai užtikrina vaiko saugumą ir nedelsdamas imasi veiksmų dėl vaiko perdavimo tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą ir (ar) atlieka vaiko situacijos vertinimą šio įstatymo 36¹ straipsnyje nustatyta tvarka. Nustatęs, kad vaikas negali būti grąžintas jo tėvams ar vaiko atstovams pagal įstatymą dėl to, kad tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais) arba tėvai ar turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių arba dėl to, kad gali kilti realus ir tiesioginis pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius nustato vaikui apsaugos poreikį ir nedelsdamas imasi šio įstatymo 36⁵ straipsnyje nustatytų veiksmų. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme taip pat reglamentuojami Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos veiksmai nustačius poreikį atlikti vaiko situacijos vertinimą (36¹ str.), vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį (36² str.), vaiko apsaugos poreikį (36³ str.) bei vaiko laikinosios priežiūros ir vaiko paėmimo iš jo tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą tvarka (36⁴ ir 36⁵ str.).

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo V skyriaus Ketvirtajame skirsnyje aptariamas atvejo vadybos organizavimas. Pagal minėto įstatymo 37 straipsnio 2 dalį, atvejo vadybininkas paskiriamas paaiškėjus, kad pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą yra pagrįstas, ir nustačius būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį arba nustačius vaiko apsaugos poreikį. Atvejo vadybos procesas gali būti inicijuotas ir vaiko tėvų ar pagalbą vaikams ir (ar) šeimoms organizuojančių ir teikiančių įstaigų, organizacijų prašymu, vadovaujantis atvejo vadybos tvarkos aprašu. Paskirtas atvejo vadybininkas vertina pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Nustatęs kompleksinės pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, atvejo vadybininkas pradeda atvejo vadybos procesą. Jeigu atvejo vadybininkas nenustato kompleksinės pagalbos poreikio, atvejo vadyba nėra pradedama. Informacija apie pagalbos vaiko ir (ar) šeimai poreikio vertinimo rezultatus perduodama savivaldybės administracijai. Pradėjus atvejo vadybos procesą, su šeima dirba atvejo vadybininko sudaryta specialistų grupė, kurioje turi pareigą dalyvauti atvejo vadybininko kviečiami Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus, sveikatos priežiūros, švietimo, socialines paslaugas toje savivaldybėje teikiančių įstaigų, atitinkamų teisėsaugos institucijų atstovai ar kitų sričių specialistai pagal vaiko ir šeimos poreikius. Taip pat gali būti kviečiami dalyvauti seniūnai, vietos bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovai. Siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus ir išvengti informacijos apie privatų šeimos gyvenimą paviešinimo, posėdžio dalyviams taikomi konfidencialumo reikalavimai. Konfidencialumo reikalavimai netaikomi vaiko tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą, jeigu tai neprieštarauja geriausiems vaiko interesams.

Vaiko, dėl kurio gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, situacijos vertinimo tvarką, rizikos veiksnius, kurie nustatomi atliekant vaiko situacijos vertinimą, būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio ar vaiko apsaugos poreikio nustatymą reglamentuoja Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašas (1 p.). Pagal Aprašo 7 punktą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavę pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, atlieka Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus ir: 1. nenustatę vaiko teisių pažeidimo, baigia nagrinėti pranešimą, užpildydami Aprašo 1 priedą, ir su pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėjimo rezultatais pasirašytinai susitikimo metu arba atsiųsdami Informacijos apie gautą pranešimą, kad galimai pažeistos vaiko teisės (Aprašo 1 priedas), kopiją elektroniniu paštu supažindina vaiko atstovus pagal įstatymą. Jei buvo gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą dėl vaiko, kurio tėvai gyvena skyriumi, o pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą aplinkybės, susijusios tik su vienu iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, kitas tėvas, gyvenantis skyriumi, nenustačius galimo vaiko teisių pažeidimo, su užpildytu Aprašo 1 priedu nėra supažindinamas; 2. jei yra akivaizdžiai melagingo pranešimo požymių (pavyzdžiui, pranešta, kad kūdikis nuolat verkia, o šeimoje auga tik paaugliai arba nurodytu adresu vaikai negyvena, arba nurodytu adresu negyvena šeima su vaikais, arba gautas pranešimas apie be priežiūros paliktus mažamečius vaikus, o nuvykus vaikai rasti su vaiko atstovais pagal įstatymą ar panašūs atvejai), priima sprendimą dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatytų priemonių taikymo; 3. nustatę vaiko teisių pažeidimus, atlieka vaiko situacijos vertinimą, užpildydami Vaiko situacijos vertinimo anketą (Aprašo 2 priedas); 4. jei vaiko situacijos vertinimas atliekamas šeimoje, kurioje vaiko atstovai pagal įstatymą gyvena skyriumi, pildoma Vaiko situacijos vertinimo anketa (Aprašo 2 priedas), tačiau, siekiant užtikrinti asmens duomenų apsaugą, Vaiko situacijos vertinimo anketos 1 ir 2 priedai pildomi atskirai, pateikiant tik to konkretaus vaiko tėvo ar kito jo atstovo pagal įstatymą duomenis. Kitam vaiko tėvui ar atstovui pagal įstatymą šie duomenys nėra teikiami.

Iš anksčiau pacituotų teisės aktų nuostatų matyti, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavę pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą ir nenustatę vaiko teisių pažeidimų, baigia nagrinėti pranešimą, užpildydami Aprašo 1 priedą, o tokius pažeidimus nustatę – atlieka vaiko situacijos vertinimą, užpildydami Vaiko situacijos vertinimo anketą (Aprašo 2 priedas), ir, esant poreikiui, atlieka tolesnius Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme numatytus veiksmus, kurių griežčiausias – vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą. Kaip minėta, šiuo nagrinėjamu atveju Tarnybos Skyrius, ištyręs pareiškėjos 2021 m. birželio 10 d. pranešime „Dėl vaiko išvykimo“ nurodytas aplinkybes, nenustatė vaiko teisių pažeidimo ir priėmė sprendimą - užbaigti pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėjimą, nevertinti vaiko situacijos, nes nėra duomenų (arba jų nepakanka), patvirtinančių, kad nebuvo užtikrintos vaiko teisės ir geriausi interesai, tačiau inicijuoti paslaugų suteikimą (dėl tarp tėvų dažnai kylančių nesutarimų), todėl baigė pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėjimą, užpildydamas Aprašo 1 priedą „Informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą“ (2021 m. birželio 14 d., reg. Nr. 4IGP-2007).

Teismas pažymi, kad Aprašo 1 priedo 11 punkte turi būti pažymėtas sprendimas, priimtas išnagrinėjus pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą: (1) užbaigti pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėjimą, nevertinti vaiko situacijos, nes nėra duomenų (arba jų nepakanka), patvirtinančių, kad nebuvo užtikrintos vaiko teisės ir geriausi interesai; (2) užbaigti pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėjimą, nevertinti vaiko situacijos, nes nėra duomenų (arba jų nepakanka), patvirtinančių, kad nebuvo užtikrintos vaiko teisės ir geriausi interesai, tačiau inicijuoti paslaugų suteikimą; (3) vertinti vaiko situaciją; arba (4) konstatuoti, kad vaiko teisių pažeidimą padarė ne vaiko atstovai pagal įstatymą.

Teismas, išanalizavęs aptartą teisinį reglamentavimą bei Skundžiamo akto turinį, prieina prie išvados, kad Skundžiamu aktu buvo ne priimamas (įforminamas) sprendimas dėl pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėjimo rezultatų, o informuojama asmenį, pateikusį pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kartu ir vieną iš vaiko tėvų, apie nagrinėjant tokį pranešimą atliktus veiksmus ir priimtus sprendimus. Skundžiamame akte nei pareiškėjai, nei kitiems subjektams nėra suformuluoti patvarkymai, imperatyvūs nurodymai ar kt. Be to, pareiškėja ginčą kelia ne dėl jos netinkamo informavimo apie pagal 2021 m. birželio 10 d. prašymą atliktus veiksmus, o išimtinai tik dėl pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėjimo rezultatų teisėtumo ir pagrįstumo, todėl Skundžiamas aktas pats savaime nesukelia teisinių pasekmių ir negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme objektu, todėl skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, o byla nutrauktina (ABTĮ 103 str. 1 d. 1 p.) bei panaikintinas Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas Nr. 21R3-(AG3-105/23-2021) (ABTĮ 91 str. 2 d.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-308-1062/2021).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 103 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Administracinę bylą Nr. eI2-302-505/2022 pagal atsakovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus skundą pareiškėjai P. N. dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. liepos 12 d. rašto Nr. 4SD-34525 „Dėl Jūsų pranešimo“ panaikinimo nutraukti.

Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. 21R3- (AG3-105/23-2021).

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.