- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-21
- Bylos Nr.
- 2S-692-863/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01133-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Pareiškėjas
- UAB „Iešnalė“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Iešnalė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 1 d. nutarties, civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Iešnalė“ skundą dėl Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos sprendimo dėl drausmės bylos neiškėlimo advokato padėjėjui V. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja UAB „Iešnalė“ kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti Lietuvos advokatūros Advokatų tarybą (toliau – Advokatų taryba) iškelti drausminę bylą advokato padėjėjui V. M.. Nurodė, kad 2023 m. gegužės 18 d. Lietuvos advokatūrai buvo pateiktas skundas dėl advokato profesinės etikos pažeidimo, dėl advokato padėjėjo V. M. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmuose nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-220-1024/2022 teismo posėdžio metu išsakyto melo. Advokatų taryba 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimu nusprendė drausmės bylos neiškelti. Mano, kad šis sprendimas neteisingas. Teikdama skundą, remiasi Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 58 straipsnio 3 dalimi, kurioje nurodyta, visi Lietuvos advokatūros organų sprendimai, kuriems šis įstatymas nenustato specialios skundimo tvarkos, skundžiami teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 1 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl 2023 m. lapkričio 15 d. Advokatų tarybos sprendimo atsisakė priimti. Teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-687/2018, 2021 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-378/2021), sprendė, kad byla Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka teisme galėtų būti nagrinėjama tik esant priimtam ir apskųstam Advokatų garbės teismo sprendimui, nes pagal teisinį reglamentavimą Advokatų taryba yra subjektas, įgaliotas iškelti drausmės bylą, tačiau klausimą dėl drausminės bylos iškėlimo pagrįstumo iš esmės nagrinėja Advokatų garbės teismas ir tik priimtas sprendimas sudaro prielaidas toliau skųsti teismui tokį Advokatų garbės teismo sprendimą arba jo neskųsti. Teismas vertino, kad skundas yra nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, dėl to jį atsisakė priimti.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Pareiškėja UAB „Iešnalė“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 1 d. nutartį ir įpareigoti minėtą teismą skundą priimti ir jį nagrinėti. Apeliantė savo atskirąjį skundą grindžia toliau nurodytais motyvais.
3.1. Mano, kad nutartis yra neteisinga ir neteisėta, nes teismas nepagrįstai rėmėsi teismų praktika. Akcentuoja, kad teismas neatsižvelgė, jog jo cituotose kasacinio teismo nutartyse situacijos nėra analogiškos. Atkreipia dėmesį, kad civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-687/2018 nagrinėtas ieškovo prašymas pripažinti Advokatų tarybos sprendimą dėl drausmės bylos iškėlimo advokatui neteisėtu ir jį panaikinti. Kitoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-378/2021 buvo sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių asmens, inicijavusio drausmės bylos iškėlimą advokatui, teisę apskųsti Advokatų garbės teismo sprendimą. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju skundžiamas Advokatų tarybos sprendimas neiškelti drausminės bylos.
3.2. Nurodo, jog teisinis reguliavimas patvirtina teisėkūros subjektų ketinimus reglamentuoti panašius teisinius santykius taip, kad asmuo, kurio skundo pagrindu iškelta drausmės byla, turėtų teisę, vadinasi ir suinteresuotumą, skųsti garbės teismo sprendimą. Nors advokatų drausminę atsakomybę reglamentuojantys teisės aktai aiškiai neįtvirtina šios taisyklės, tačiau Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo bei panašius teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų normų analizė suponuoja išvadą, jog asmuo, kurio skundo pagrindu iškeliama drausmės byla advokatui, turi teisinį suinteresuotumą, kad būtų patikrintas Advokatų garbės teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Nagrinėjamu atveju, Advokatų tarybos sprendimas neiškelti drausminės bylos advokato padėjėjui V. M. turi tokias pat teisines pasekmes ieškovui (asmeniui, inicijavusiam drausminės bylos iškėlimą), kokias turėtų ir Advokatų garbės teismo sprendimas nutraukti drausminę bylą kaip neturinčią pagrindo. Kadangi teisinės pasekmės vienodos (pažeidimą padaręs advokato padėjėjas lieka nenubaustas), turi būti vienodos ir teisės tas pasekmes skųsti.
3.3. Pažymi, kad Advokatų tarybos sprendimas neiškelti drausminės bylos minėtam advokato padėjėjui yra galutinis procedūrinis dokumentas, procesas yra pasibaigęs, jokių veiksmų ar sprendimų Lietuvos advokatūros taryba nebepriims. Mano, kad skundžiama nutartis užkerta konstitucinę teisę į teisminę gynybą. Atkreipia dėmesį, kad Advokatų taryba, atsisakydama iškelti drausmės bylą, ieškovės, kaip subjekto, inicijavusio drausmės bylos iškėlimą, teisinio suinteresuotumo klausimo nekvestionavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.
5. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2024 m. vasario 1 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
6. Aptariamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą, ginčydama Advokatų tarybos 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimą „Dėl drausmės bylos neiškėlimo advokato padėjėjui V. M.“, tačiau pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Apeliantė atskirajame skunde su tokia teismo nutartimi nesutinka, akcentuodama, kad teismas nepagrįstai šiuo atveju rėmėsi ginčijamoje nutartyje nurodyta teismų praktika, be kita ko užkirsdamas kelią pareiškėjai į teisminę gynybą. Visgi, su tokia apeliantės pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
7. Civilinio proceso įstatymo tikslas – asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas (CPK 2 straipsnis). Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Visgi, kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo teises, pavyzdžiui, paaiškėja, kad ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, teismas atsisako priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
8. Advokatų veiklos sąlygas bei tvarką reglamentuojančio Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 60 straipsnio 2 dalies 10 punktas numato, kad viena iš Advokatų tarybos funkcijų yra priimti sprendimus iškelti drausmės bylą advokatui ir advokato padėjėjui. Advokatų drausmės bylas Lietuvos advokatūros nustatyta tvarka nagrinėja Advokatų garbės teismas (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 61 straipsnio 1 dalis). Advokatų garbės teismo sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui per trisdešimt dienų nuo sprendimo nuorašo įteikimo advokatui ar advokato padėjėjui dienos (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 55 straipsnis). Visi Lietuvos advokatūros organų sprendimai, kuriems šis įstatymas nenustato specialios skundimo tvarkos, skundžiami teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 58 straipsnio 3 dalis).
9. Pirmiausia, nagrinėjamu atveju, nesutiktina su apeliantės pozicija, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai vadovavosi nurodyta teismų praktika, neatsižvelgęs, kad situacijos bylose nėra analogiškos. Šiuo aspektu pažymėtina, jog tai, kad bylos nėra precedentinės, nereiškia, jog negalima remtis ginčui aktualių teisės normų aiškinimo ir taikymo išaiškinimais, ką teismas skundžiamoje nutartyje ir padarė.
10. Kasacinio teismo praktikoje, kurią skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, yra pažymėta, kad Advokatų garbės teismas veiksmus, reikalingus drausminei bylai tinkamai išnagrinėti, atlieka tik gavęs iš Advokatų tarybos surinktą ir parengtą medžiagą. Tokie advokatų tarybos veiksmai vertintini kaip paruošiamieji veiksmai, kad klausimas dėl drausminės bylos iškėlimo būtų nagrinėjamas Advokatų garbės teisme. Advokatų tarybos sprendimas iškelti drausminę bylą ir Advokatų garbės teismui pateikta reikalinga medžiaga pripažintini pasirengimo nagrinėti bylą veiksmų atlikimu, tačiau nereiškia bylos iš esmės išnagrinėjimo. Byla CPK nustatyta tvarka teisme būtų nagrinėjama tik esant priimtam ir apskųstam Advokatų garbės teismo sprendimui, nes pagal pirmiau išvardytą teisinį reglamentavimą Advokatų taryba yra subjektas, įgaliotas iškelti drausmės bylą, tačiau klausimą dėl drausminės bylos iškėlimo pagrįstumo iš esmės nagrinėja Advokatų garbės teismas ir tik priimtas sprendimas sudaro prielaidas toliau skųsti teismui tokį Advokatų garbės teismo sprendimą arba jo neskųsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-687/2018). Be to, nors kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Advokatų garbės teismo sprendimus turi teisę skųsti ne tik advokatai ar advokato padėjėjai, bet ir kiti suinteresuoti asmenys, tačiau kasacinis teismas padarė išvadą, kad Advokatų tarybos sprendimai iškelti drausmės bylą advokatui arba šios bylos nekelti apskritai nėra skundžiami teismui, nepriklausomai nuo to, koks asmuo su tokiu sprendimu nesutinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-378/2021).
11. Šiuo atveju pareiškėja būtent ir skundžia Advokatų tarybos sprendimą dėl drausmės bylos neiškėlimo advokato padėjėjui, kuris (toks sprendimas) negali būti teisminio apskundimo objektu.
12. Kartu pažymėtina, kad atsisakymas iškelti drausmės bylą neriboja pareiškėjos galimybės, esant teisniam pagrindui, ginti, jos manymu, advokato padėjėjo veiksmais pažeistas pareiškėjos teises įstatymo nustatyta tvarka ir būdais (pavyzdžiui, reikalauti atlyginti advokato padėjėjo veiksmais padarytą žalą, ar kt.).
13. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista.
14. Kitos atskirajame skunde akcentuotos aplinkybės neturi esminės reikšmės priimtam procesiniam sprendimui, todėl plačiau dėl to nepasisakoma. Apeliacinės instancijos teismas be kita ko pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Iešnalė“ atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.