Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-05-20 · Administracinė byla Nr. AS-146-159-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-05-20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Ik-930-365/2011Sprendimas · 2011-09-13Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2012-01-19Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-20
Bylos Nr.
AS-146-159-11
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02944-2010-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Virginija Volskienė
Trečiasis asmuo
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Pareiškėjas
G. G.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybei
Advokatai
Marius Grajauskas
Kategorijos
  • 69.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS146-159/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02944-2010-5Procesinio sprendimo kategorija 69.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. gegužės 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. G. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas G. G. (toliau – ir pareiškėjas) 2010 m. spalio 18 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 8 d. sprendimo Nr. 1-1699 „Dėl sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) 2 ir 4 punktų panaikinimo. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas advokatas Marius Grajauskas pateikė prašymą sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą iki Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinės apeliacinį skundą administracinėje byloje Nr. I-1397-171/2010, kurioje sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 30-2235 „Dėl paramos sutarčių dėl infrastruktūros teritorijų įrengimo ir perdavimo savivaldybės nuosavybėn formų tvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) teisėtumo ir pagrįstumo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 4 d. nutartimi nagrinėjamą bylą sustabdė iki Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėta administracinė byla dėl minėto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 22 d. Įsakymo Nr. 30-2235 teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas atsižvelgė į pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kad Vilniaus miesto savivaldybė (toliau – ir Savivaldybė) perdavė jam, P. K. ir D. K. detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas, suteikiančias galimybę parengti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detalųjį planą. Taip pat į tai, jog Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2010 m. birželio 2 d. raštu informavo pareiškėją, kad negali pateikti Savivaldybės tarybai svarstyti detalųjį planą, kadangi pareiškėjas nesutiko pasirašyti preliminarią ir pagrindinę paramos sutartis ir neatlygintinai perduoti Savivaldybei jam nuosavybės teise priklausančiame sklype suformuotą 166 kv. m. infrastruktūros naudojimo būdo žemės sklypą. Teismas įvertino tai, kad Savivaldybės taryba 2010 m. rugsėjo 8 d. priėmė sprendimą Nr. 1-1699 „Dėl sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“, kuriuo atsisakė reikalavimo pasirašyti preliminarią paramos sutartį dėl infrastruktūros teritorijų įrengimo ir perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, keičiant teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą ir ją dalijant ar planuojant kelis sklypus, tačiau paliko nuostatą, kad statybos leidimas galės būti išduotas tik pasirašius paramos sutartį. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į pareiškėjo teiginį, kad skundžiamas Sprendimas priimtas vadovaujantis negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymu, nes Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 4 d. sprendime konstatavo, jog minėtas Įsakymas prieštarauja Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 2 str. 2 d., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 str. 6 p. Įvertinęs minėtas bylos aplinkybes, teismas konstatavo, kad klausimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 30-2235 „Dėl paramos sutarčių dėl infrastruktūros teritorijų įrengimo ir perdavimo savivaldybės nuosavybėn formų tvirtinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo yra betarpiškai susijęs su nagrinėjama byla. Atsižvelgiant į tai ir į atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atsiliepime į skundą nurodytą aplinkybę, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 4 d. sprendimas yra apskųstas apeliacinės instancijos teismui, teismas padarė išvadą, kad, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu, yra pagrindas administracinę bylą sustabdyti.

III.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 4 d. nutartį ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir sustabdė bylos nagrinėjimą, kadangi, Savivaldybės teigimu, administracinės bylos dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo baigtis neturi jokios įrodomosios, prejudicinės ar privalomosios galios nagrinėjamai bylai.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė jokių motyvų, kaip Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje dėl minėto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo priimtas sprendimas bus betarpiškai susijęs su nagrinėjama byla. Nurodo, jog Įsakymas yra vidaus administravimui skirtas dokumentas. Teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 8 d. sprendimo Nr. 1-1699 „Dėl sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ 2 ir 4 punktai reglamentuoja Savivaldybės administracijos vidaus administravimą, nenustato jokių teisių ir pareigų kitiems subjektams, tame tarpe ir pareiškėjui. Atsižvelgiant į tai, mano, kad byla gali būti išnagrinėta ir neišnagrinėjus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamos administracinės bylos dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo. Atskirajame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje klaidingai nurodyta, jog atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės ir trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė dėl bylos sustabdymo neprieštaravo, taip pažeidžiant ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatas.

Atsiliepimas

Pareiškėjas G. G. atsiliepimu į skundą prašo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 4 d. nutartį nepakeistą. Teigia, kad atskirojo skundo argumentas, jog nagrinėjama byla ir byla dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo nesusijusios, yra nepagrįstas, kadangi skundžiamas Sprendimas priimtas remiantis šiuo Įsakymu. Taip pat atkreipia dėmesį, jog kaip sudėtinė minėto Įsakymo dalis yra patvirtintos sutartys, nustatančios teises ir pareigas kitiems asmenims. Pažymi, jog byloje dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėjamas klausimas ir dėl Įsakyme vartojamų formuluočių, kuriose nurodyta kokiais atvejais bei per kokį terminą turi būti sudarytos paramos sutartys, imperatyvumo. Teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 8 d. sprendimo Nr. 1-1699 „Dėl sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ 2 ir 4 punktais, kurie priimti remiantis Įsakymu, pareiškėjas netiesiogiai įpareigotas pasirašyti paramos sutartį.

Įvertinęs minėtas aplinkybes, pareiškėjas mano, kad palikus galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 4 d. Sprendimą, kuriuo panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 22 d. įsakymas Nr. 30-2235, ginčijamo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 8 d. sprendimo Nr. 1-1699 „Dėl sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ 2 ir 4 punktai taip pat de facto būtų laikomi neteisėtais, kaip priimti įstatymams prieštaraujančio Įsakymo pagrindu. Atsižvelgiant į tai, teigia, jog byla sustabdyta teisėtai ir pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas sustabdo bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Taigi šiuo pagrindu teismas laikinai sustabdo procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimą, kai kitoje byloje teismo sprendimas turės prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu yra galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka egzistuoja prejudicinis ryšys. Tai reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-406/2009). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ABTĮ 99 straipsnio 2 punkte yra tiesiogiai nurodyta, jog tuo atveju, kai administracinės bylos sustabdymo pagrindas yra ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktas, ji sustabdoma kol įsiteisės teismo sprendimas, nuosprendis, nutarimas ar nutartis kitoje teisme nagrinėjamoje byloje. Taigi, pagal ABTĮ 99 straipsnio 2 punktą, teismo sprendimo įsiteisėjimo faktas yra pagrindas atnaujinti bylos, kuri buvo sustabdyta ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nagrinėjimą.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimą sustabdė iki Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėta administracinė byla dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 30-2235 „Dėl paramos sutarčių dėl infrastruktūros teritorijų įrengimo ir perdavimo savivaldybės nuosavybėn formų tvirtinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi nustatė, jog nagrinėjama byla ir byla dėl minėto Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo yra betarpiškai susijusios. Taigi atskirasis skundas galėtų būti patenkintas, kad šis teismo argumentas buvo nepagrįstas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 30-2235 buvo remiamasi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010 m. birželio 2 d. sprendime Nr.A51-12523 (2.15.1.21-MP2) „Dėl detaliojo plano tvirtinimo ir paramos sutarties pasirašymo“, t.y. viename iš dokumentų, kuriuo pareiškėjas grindžia savo skundą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog nagrinėjamai bylai nėra reikšminga kaip bus išspręstas ginčas administracinėje byloje dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 30-2235 „Dėl paramos sutarčių dėl infrastruktūros teritorijų įrengimo ir perdavimo savivaldybės nuosavybėn formų tvirtinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Pagrindo tenkinti atskirąjį skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nenustatyta.

Teisėjų kolegija, patikrinusi duomenis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO, nustatė, kad administracinė byla dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 30-2235 „Dėl paramos sutarčių dėl infrastruktūros teritorijų įrengimo ir perdavimo savivaldybės nuosavybėn formų tvirtinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo išnagrinėta ir nutartis dėl jos priimta 2011 m. balandžio 7 d. Remiantis ABTĮ 145 straipsniu, kuris reglamentuoja, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas, nutarimas ar nutartis įsiteisėja priėmimo dieną ir kasacine tvarka neskundžiami, minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis įsiteisėjo 2011 m. balandžio 7 d. Taigi administracinės bylos sustabdymo pagrindas šiuo metu yra išnykęs ir dėl jos atnaujinimo turi būti sprendžiam bendra įstatymu nustatyta tvarka (ABTĮ 99 str. 2 p., 100 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėArūnas SutkevičiusVirginija Volskienė