Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2012-10-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-189-336/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-10-29
Bylos Nr.
1-189-336/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audra Kriščiūnienė
Nukentėjusysis
K. R., S. K., A. Š.
Kaltinamasis
A. S., A. K., A. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-189 -336/2012,Teisminio proceso Nr. 1-66-1-00053-2012-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.3; 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.2.14.1.1;1.2.26.2;2.1.10.1;
2.1.14;2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5; (S).KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 29 d.Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Audra Kriščiūnienėsekretoriaujant Violetai Lazauskienei , dalyvaujant :
prokurorei Ingai Dovidavičienei,gynėjui adv. Raimundui Gargasui, Rimai Šmigelskytei, Vytautui Polikaičiui,nukentėjusiems K. R., S. K., A. Š.,ekspertui Vaclovui BarauskuiViešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje,

A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, profesinio išsilavinimo, nuo 2012-04-24 vykdo individualią veiklą, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nedeklaruota, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK178str.1d. ( 2011-12-21 svetimo turto pagrobimas ); BK 284str.1d. ( 2012-01-30 viešos tvarkos pažeidimas)

A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, profesinio išsilavinimo, vykdo individualią veiklą nuo 2012-04-11, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta deklaruota ten pat, teistas: 2007-04-05 pagal 284 str. 1 d.- 10 MGL dydžio bauda, 2007-07-20 bauda išieškota, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 284str. 1d. ( 2012-01-30 viešos tvarkos pažeidimas)

A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, profesinio išsilavinimo, dirba M. L. ūkyje (2012-05-22 sudaryta darbo sutartis), nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2 kartus: 2008-01-08 pagal LR BK 178 str. 2 d.; 2009-08-31 pagal LR BK 294 str. 2 d.- 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimas, 2010-08-11 paleistas iš Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų, atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 284str. 1d. ( 2012-01-30 viešos tvarkos pažeidimas)

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji A. S., A. B. ir A. K., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami kaip bendrininkų grupė 2012-01-30, apie 20.30 val., pro nerakintas duris įsibrovė į Kėdainių rajono savivaldybės administracijai priklausantį butą esantį (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sumušė S. K., sugadino svetimą turtą, tai yra A. K. kumščiu sudavė į 100 litų vertės A. Š. virtuvės duris ir jas sulaužė, A. B. vieną kartą ranka sudavė S. K. į veidą , A. K. virtuviniu peiliu du kartus įpjovė į nukentėjusiojo kairės kojos blauzdą, vieną kartą spyrė nukentėjusiajam į kairę ausį, A. B. rankomis nuvertė bendros 150 litų vertės A. Š. spintelę su joje buvusiais indais ir juos sudaužė, A. K. numetė ant grindų 300 litų vertės A. Š. televizorių PANASONIC ir jį sugadino bei pakėlęs užmetė šį televizorių ant nukentėjusiojo kojų, A. S. du kartus kumščiu sudavė S. K. į veidą, taip kaltinamieji padarė nukentėjusiajam S. K. nežymų sveikatos sutrikdymą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, kaltinamasis A. S. laikotarpiu nuo 2011-12-21 iki 2012-01-06, ikiteisminio tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, būdamas K. R. garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), iš stalo stalčiaus slapta pagrobė svetimą K. R. priklausantį bendros 3 900 litų vertės turtą - 3000 litų, 200 eurų ir 80 dolerių.

Kaltinamasis A. S. kaltu padaręs nusikaltimą numatytą BK 284str.1d. prisipažino visiškai, neprisipažino padaręs nusikaltimą numatytą LR BK 178str.1d. ir parodė, kad nukentėjusį K. R. pažįsta, jis yra vedęs jo sesers dukrą. Su nukentėjusiu santykiai buvo normalūs. Nurodė, kad minėto nusikaltimo, t.y. vagystės iš garažo jis nepadarė. Žino, kad raktai nuo garažo buvo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvės spintelėje. Šiame name, kuris priklauso nukentėjusiajam, gyvena jis su žmona, nukentėjusiojo leidimu. Garažas randasi kieme. Nurodė, kad 2011-12-21, apie 19 val. pasiėmęs raktus nuo garažo, jį atsirakino ir iš garažo paėmė tik įrankius, tai atsuktuvą. Nurodė, kad datą tyrėjai pasakė bet kokią, tačiau paskutinį kartą garaže buvo po Kalėdų. Nurodė, kad nukentėjęs neprieštaravo, kad jis naudotųsi garažu, jame esančiais įrankiais. Nurodė, kad pinigų jis neėmė, bei nežinojo, kad nukentėjęs garaže turi pinigų. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad paėmė pinigus, nes buvo prigąsdintas, jam buvo daromas psichologinis spaudimas, todėl melavo. Nurodė, kad buvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje, niekas jo nevertė parodyti vietas iš kur paėmė pinigus. Tas vietas pats parodė nes vieną kartą matė, kad ten buvo. Nurodė, kad kai įvykio vietoje buvo atvežtas kriminalistų, nukentėjusiajam buvusiam įvykio vietoje pripažino, kad jis paėmė pinigus, nes tuo metu buvo prirakintas. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu prisipažino kaltu, nes tikėjosi, kad nukentėjęs nepareikš byloje civilinio ieškinio. Kadangi jis byloje pareiškė civilinį ieškinį, todėl jis nesutinka, kad yra kaltas.

Nurodė, kad 2012-01-30, apie 17 val. su bendrakaltinamaisiais bare gėrė alkoholį. Bare kartu buvo P., kurio pavardės nežino. Begeriant P. pasakė, kad nukentėjo nuo L. Tuomet A. B. pasakė, kad pažįsta L., pasiūlė važiuoti išsiaiškinti. Važiavo pas nukentėjusįjį keturiese, tai visi kaltinamieji ir P. Kokiu adresu nuvyko nežino, namas buvo 2-jų aukštų, butas antrame aukšte. Nuvykus bute buvo tik nukentėjęs. Nukentėjusiojo paklausė kur yra L., jis nežinojo. A. B. žinojo kur gyvena L., todėl visi išvyko į bendrabutį, esantį (duomenys neskelbtini). Po kiek laiko sugrįžo visi keturi atgal , nukentėjęs bute buvo vienas. Pas jį bute visi gėrė alų, gėrė ir nukentėjęs. Po to A. B. atsisėdo ant lovos, kur sėdėjo nukentėjęs. A. B. sudavė nukentėjusiam ranka į veido sritį. Po to prisėdo šalia ir A. K. Jis irgi sudavė nukentėjusiam į veido sritį. Po to jis du kartus sudavė kumščiu nukentėjusiam į veido sritį. Nurodė, kad nukentėjusįjį mušė, nes norėjo sužinoti kur yra L., nes nukentėjęs nesakė. Kas vyko po to nelabai pamena, matė kaip B. ištraukė nukentėjusiojo koją iš po kaldros, nes nuketėjęs gulėjo lovoje. Matė kaip peilį paėmė A. K., o kaip pjaustė juo koją nematė. Nurodė, kad paties kojos pjaustymo fakto jis nematė, tik matė kai koja jau buvo supjaustyta. Nurodė, kad vėliau, po įvykio, abu kaltinamieji jam pasakojo, kad ištraukė koją ir ją papjaustė. Sakė, kad A. B. ištraukė koją, o A. K. ją pjaustė. Televizorių ant žemės numetė A. K., o A. B. nuvertė spintelę-sekciją. P. bute buvo, jis stovėjo prie durų, jokių veiksmų neatliko. Nukentėjusiojo atsiprašė, su A. K. jam vežė vaistus, perrišinėjo koją, sutvarkė laiptų turėklus.

Kaltinamasis A. K. kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino ir parodė, kad 2012-01-30 su bendrakaltinamaisiais gėrė bare „Koralas“. Kartu su jais buvo ir P., kurio pavardės nežino. Nurodė, kad jis išgėrė didelį kiekį alkoholio, gėrė degtinę ir alų. Dėl girtumo nepamena, kas pasiūlė važiuoti pas nukentėjusįjį. Taip pat nepamena kaip nuvyko pas nukentėjusį, nepamena ir namo, kur nuvyko. Po to, šiek tiek prablaivėjęs, pamena įvykius, kurie vyko pas nukentėjusįjį bute. Vyko kalba dėl vaikino pravarde „L.“. Nukentėjęs sakė, jog nežino kur jis gyvena. Tuomet jie nuvažiavo visi į bendrabutį, ten L. nerado. Nusipirkę dar alaus grįžo atgal pas nukentėjusįjį į butą, kur visi gėrė. Nukentėjęs jo nuomone irgi gėrė alų. Begeriant alų A. B. klausinėjo nukentėjusiojo kur yra L. Nukentėjęs sakė, jog nežinantis, kur gyvena L. Tuomet A. B. jo klausė: „Ko tas L. muša jo draugą“. A. B. sėdėjo šalia nukentėjusiojo ant lovos krašto ir du kartus stuktelėjo sėdinčiam šalia nukentėjusiajam į veido sritį ar kumščiu, ar alkūne, tiksliai nepamena. Po to jie pradėjo nukentėjusiajam grasinti, kad jis pasakytų kur yra L., norėjo nukentėjusį pagąsdinti. A. B. pasakė: „ištraukiam koją, su peiliu pagąsdinsime“. A. B. laikė koją, o jis peiliu du kartus įpjovė. Kai peiliu pjaustė koją, A. B. visą laiką koją laikė. Jis pats dar sudavė rodos porą kartų nukentėjusiam į veido sritį, vieną kartą spyrė nukentėjusiajam į kairę ausį. Kai jis pjaustė koją, A. S. stovėjo. Po kojos pjaustymo, ar prieš kojos pjaustymą, tiksliai neprisimena, A. S. du kartus sudavė nukentėjusiam į veido sritį. Nurodė, kad jis nukentėjusiojo bute sudaužė televizorių, po ko pakėlęs televizorių nuo grindų, jį užmetė nukentėjusiam ant kojų, taip pat išdaužė fanerines virtuvės duris, o A. B. tyčia nuvertė spintelę. Spintelė neužvirto ant nukentėjusiojo. Nurodė, kad jis abiejų nukentėjusiųjų atsiprašė, atlygino žalą. Atvežė televizorių, pirko vaistus, bintą, perrišinėjo su sugyventine nukentėjusiajam koją. Taip pat davė maisto ir 400 litų. Sutaisė virtuvės duris, laiptų turėklus. Nurodė, kad gyvena su sugyventine, turi 2 metų vaiką. Po įvykio iš viso nebegeria.

Kaltinamasis A. B. parodė, kad įvykio dieną po darbo bare „Koralas“ gėrė alų su bendrakalinamaisiais ir draugu P., kurio pavardės nežino. Bare A. S. buvo su mėlyne, jis pasakė, kad buvo su P. pas nukentėjusįjį, kur gėrė. Kartu buvo ir L., su kuriuo susimušė. Jis pasakė, kad pažįsta L., gali pakalbėti su juo dėl ko susimušė. A. S. pasiūlė nuvažiuoti išsiaiškinti. Važiavo pas nukentėjusį, nes ten dažnai būna L. Pas nukentėjusįjį į Šėtos g. visi važiavo apie 20.30 val. taksi automobiliu. Jis pirmas užlipo laiptais į antrą aukštą, kur gyvena nukentėjęs. Pabeldė į duris, nukentėjęs pasakė: „Prašau“. Tuomet jie visi užėjo į vidų, klausė nukentėjusiojo L. adreso. Jis sakė, kad nežinantis. Pasakė, kad jis galėtų būti bendrabutyje, esančiame Šėtos g. 91 name. Tuomet jie visi ir P., keturiese nuvyko į bendrabutį. Ten L. neradę, nusipirkę alaus, taksi automobiliu vėl grįžo pas nukentėjusįjį. Užlipo laiptais, durys buvo nerakintos, pasibeldė ir visi keturiese įėjo į butą. Senukas sėdėjo ant lovos. Jis pasakė, kad L. bendrabutyje nėra, kur jis, nežino. Tuomet nukentėjusį sėdintį jis pastūmė ranka į petį, po ko jis truputį atsilošė. Tada jis atsisėdo šalia jo ant lovos. Paskutinio teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad vieną kartą ranka sudavė į veidą nukentėjusiam. Nurodė, kad nukentėjusį mušė A. S. ir A. K.. A. K. vieną kartą iš kojos spyrė nukentėjusiam į ausį ir sudavė iš rankos į veido sritį. Po to A. K. paėmė peilį. Jis klausė A. K. ką jis darys su peiliu. Jis pasakė, kad durs į koją. Tuomet jie abu susistumdė. A. K. jį pastūmė, jis trenkėsi į spintelę, griuvo, užgriuvo ant nukentėjusio. Atsisėdęs susiėmė už galvos, nes akyse aptemo. Kai atitraukė nuo galvos rankas, pamatė pas A. K. rankoje peilį ir nukentėjusio prapjautą kruviną koją. A. K. ranka, šviesus megztinis irgi buvo kruvini. O A. S. du kartus nukentėjusiam sudavė į veido sritį, tik nepamena kuriuo momentu, ar prieš tai, ar po to. Jis su P. pirmi išėjo iš buto. Netrukus ir jie nusileido laiptais. Nurodė, kad jis taip pat pripažįsta, jog jis nuvertė ant grindų spintelę su joje buvusiais indais, už sulaužytą spintelę 150 Lt žalą jis atlygino nukentėjusiajai A. Š..

Svetimo turto vagystė

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis A. S. kaltu padaręs nusikaltimą neprisipažino, tačiau jo kaltė visiškai įrodyta byloje išanalizuotų įrodymų visetu.

Nukentėjęs K. R., parodė, kad su kaltinamuoju A. S. santykiai normalūs. Jis yra, jo sesers žentas. Nurodė, kad po motinos jis paveldėjo namą, esantį (duomenys neskelbtini). A. S. su žmona tame name gyveno dar ir prie motinos, jai mirus jie liko toliau gyventi name. Nurodė, kad 2012-01-06 ryte sužinojęs, kad apvogtas pažįstamo garažas, nuvyko į savo garažą pasižiūrėti, kadangi garaže jis laikė pinigus. Garažas randasi kieme prie namo, esančio (duomenys neskelbtini). Vienas raktas nuo garažo randasi pas jį, o kitas būdavo name, virtuvės spintelėje. Garaže stovi nenaudojamas rašomasis stalas, jis naudojamas kaip darbinis stalas. Stalo spintelė buvo rakinama. Atsirakinęs spintelę ir ištraukęs trečią stalčių nuo viršaus pastebėjo, kad ten viskas sujaukta. Stalčiuje buvo nedidelis aliuminis lagaminėlis, kuriame buvo moteriška kosmetinė, o joje buvo sudėti pinigai. Nurodė, kad garažas nebuvo išplėštas, jis buvo atrakintas raktu. Iš kosmetinės buvo paimti ne visi pinigai. Buvo paimta 3000 litų kupiūromis po 200 Lt, paimta 200 eurų kupiūromis lyg po 100, galėjo būti ir po 50, ir paimta 80 dolerių gal kupiūromis po 20. Viso jam padaryta žala 3900 Lt. Kas pavogė pinigus jis nežino, tačiau jeigu garažas buvo atrakintas raktu, tai supranta, jog tai galėjo padaryti vietinis. Nurodė, kad A. S. žalos neatlygino, jis kaltu neprisipažįsta. Nurodė, kad A. S. kaltu prisipažino parodymų patikrinimo vietoje metu, kaip buvo atvežtas į kiemą surakintas, jo paklausė - ar jis pinigus paėmė, A. S. palenkęs galvą pasakė, kad paėmė. Po to kai jį paleido, jis buvo atėjęs pas jį, prašė atsiimti pareiškimą, sakė, jog jis nieko nepadarė. Nurodė, kad parodymų patikrinimo vietoje A. S. parodė vietą iš kur paėmė pinigus. Jis A. S. niekada nebuvo rodęs vietos, kur laiko pinigus. Nurodė, kad A. S. galėjo naudotis garaže esančiais įrankiais, jam leido. Nurodė, kad stalo spintelė, buvo rakinama. Raktas nuo jos buvo spintutėje, kabančioje virš to stalo. Nei spintutė, nei garažo durys nebuvo išlaužtos. Nurodė, kad gruodžio 28 d. jo darbovietėje buvo šventinis minėjimas, į kurį jį nuvežė sūnus, o pats grįžo į garažą, kur plovė automobilį. Tai vadinasi gruodžio 28 d. pinigai garaže dar buvo, nors jis tuomet netikrino. Nurodė, kad civilinį ieškinį reiškia, jį palaiko, prašo priteisti 3900 litų.

Liudytoja L. S., kaltinamojo sutuoktinė parodė, kad jie gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su jais gyvena ir jos mama. Namų valda, kurioje gyvena, priklauso K. R., mamos broliui. Nurodė, kad namų valdoje esančiu garažu naudojasi visi pagal reikalingumą. Raktas nuo garažo iki įvykio buvo virtuvės spintelėje. Nurodė, kad ji nežinojo, kad K. R. garaže laiko pinigus. Nurodė, kad jos nuomone jos vyras, A. S., irgi to nežinojo, jis pats taip sakė. Kad dingo pinigai sužinojo iš paties K. R.. Nurodė, kad ji pati gruodžio mėnesį garaže nebuvo, o ar buvo lapkričio mėnesį nepamena. A. S. garaže buvo apie 3 kartus, o jos mama į garažą nėjo. Kas paėmė pinigus nežino, pas savo vyrą pinigų nematė, šeimai jis pinigų neparnešė, jai vyras sakė, jog tų pinigų jis neėmė. Nurodė, kad nukentėjęs nemeluoja. Suvokia, kad pinigai buvo paimti atrakinus garažą. Prie rakto nuo garažo galėjo prieiti visi šeimos nariai. Nurodė, kad anksčiau vyras mėgo žaisti lošimo aparatais, dabar jau ne, jis tai slėpė nuo jos.

Liudytojas S. R., nukentėjusio K. R. – sūnus, parodė, kad (duomenys neskelbtini) randasi garažas. Nurodė, kad jis tikslios datos negali pasakyti kada paskutinį kartą buvo garaže. Raktą nuo garažo pasiėmė iš virtuvėje esančios spintelės, kur buvo laikomas tik vienas raktas nuo garažo. Žinojo, kad tėtis garaže laiko pinigus. Kai jis buvo garaže, niekas garaže nebuvo suversta, jokių įtarimų nekilo, spintelė, kur buvo pinigai, buvo užrakinta, jis jos neatsirakino, jis pinigų neėmė, jis tą dieną plovė a/m. Raktas nuo šios spintelės būna garaže. Nurodė, kad tėtis pinigų pasigedo turbūt kitą dieną po vagystės, tiksliai nežino, gali būti, jog pasigedo sausio 6 d. Nurodė, kad A. S. į garažą eidavo. Mano, kad A. S. žinojo, jog garaže laikomi pinigai, nes vieną kartą jis matė kai tėvas dėjo, ar skaičiavo pinigus. Jis įtaria, kad paėmė tuos pinigus A. S.. Namų valdoje gyvena dar ir S. su savo mama, jos negalėjo paimti pinigų, nes jos į garažą eina tik retkarčiais. Nurodė, kad tėčiui dingo apie 4000 Lt, konvertavus valiutą, buvo ir eurų, ir dolerių, ir litų. Nurodė, kad garažo vienas raktas buvo virtuvėje, o kitas pas tėtį. Raktai nebuvo dingę, garažas buvo atrakintas, išlaužtas nebuvo. Taip pat buvo atrakinta ir garaže esanti spintutė. Nurodė, kad šluotelę, kuria plovė automobilį, padėjo ant stalo, o po stalu buvo komoda su stalčiais. Kai tėtis pasigedo pinigų, ta šluotelė buvo įkišta į stalčių, po stalu, kur niekada ji nebuvo dedama.

Liudytoja Lina A. K. a. VPK Kėdainių r. PK kriminalinės policijos tyrėja parodė, kad ji atliko byloje ikiteisminį tyrimą, ne vieną kartą apklausė A. S. Apklausos metu jis prisipažino padaręs vagystę. Apklaustas jis buvo ne kartą, tai jis patvirtino kelis kartus ir parodymų patikrinimo vietoje metu jis labai aiškiai nurodė vietą, kur buvo pinigai. Labai tiksliai žinojo stalčių, net vietą stalčiuje kur buvo sudėti pinigai. Nurodė, kad jai nekilo jokių abejonių, nes jis prisipažino, parodė vietą, jo parodymai buvo nuoseklūs. Nurodė, kad apklausoje jokie pašaliniai asmenys nedalyvavo, išskyrus advokatą. Apklausos metu joks spaudimas, nei fizinis, nei psichologinis jam nebuvo daromas. Apklausiant nukentėjusįjį, jis irgi pripažino, kad jam A. S. vienu momentu pripažino, kad jis paėmė pinigus. Nurodė, kad A. S. ten gyvena ir labai tiksliai žinojo visas aplinkybes. Žinojo, kur padėtas raktas, kur laikomi pinigai, jis viską parodė.

Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta- garažas, esantis (duomenys neskelbtini). Garažo durų spyna be laužimo pėdsakų. Stalo spintelės durelės rakinamos įleidžiama spyna, spynelėje laužimo pėdsakų nėra. Viename stalčių yra metalinė dėžutė ( b. I. 7-12, t.1).

Iš byloje esančio įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad A. S. parodė vietą, kur padarė vagystę, t.y. garažą esantį (duomenys neskelbtini), garaže parodė kabančią spintelę iš kurios paėmė raktą nuo stalo durelių, po to parodė stalo dešinės pusės dureles, nurodė, kad dureles atsirakino tuo raktu. Parodė stalo apatinį stalčių iš kur pagrobė pinigus. Po to parodė „ Kazino“ saloną, esantį prie PC „Norfa“, Ąžuolyno g.1, Kėdainių m. kur išleido pinigus (b.l.43-47, t.1).

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikaltimą. Nors kaltinamasis kaltu padaręs minėtą nusikaltimą neprisipažino - tokie kaltinamojo parodymai laikytini jo pasirinktas gynybos būdas ir bandymas išvengti atsakomybės ir bausmės už padarytą nusikaltimą. Kaltinamojo parodymai nėra nuoseklūs, jis parodymus keitė, ikiteisminio tyrimo metu kaltu padaręs minėtą nusikaltimą prisipažino visiškai (b.l.41-42, t.1). Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu prisipažino kaltu todėl, nes tikėjosi, kad nukentėjęs nepareikš byloje civilinio ieškinio, kadangi nukentėjęs pareiškė, todėl nesutinka, kad jis yra kaltas, taip pat nurodė, kad buvo pasimetęs, išsigandęs, nenorėjo būti suimtas. Kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta nukentėjusio, liudytojų parodymais, ir kitais byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais. Netikėti nukentėjusio parodymais, kad buvo pagrobti jo pinigai iš garažo, teismas neturi pagrindo. Nukentėjęs patvirtino, kad nei garažas, nei spintelė nebuvo išplėšti, jie atrakinti raktu, patvirtino, kad kaltinamasis A. S. parodymų patikrinimo metu, jam asmeniškai paklausus ar jis pavogė pinigus, A. S. pripažino pavogęs jo pinigus. Nukentėjusio parodymai apie įvykio aplinkybes yra nuoseklūs nuo pat tyrimo pradžios. Nukentėjusio parodymus patvirtina byloje teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai: S. R. patvirtino, kad kaltinamasis žinojo, kad jo tėvas garaže laikė pinigus, nes vieną kartą jis matė kaip jo tėvas dėjo ar skaičiavo pinigus; L. S., patvirtino, kad vyras t.y. kaltinamasis, buvo garaže apie 3 kartus. Ji ir jos motina pinigų neėmė, bei patvirtino, kad vyras mėgo žaisti lošimo aparatais; gi kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad visus pagrobtus pinigus išleido kazino, esančioje parduotuvėje „Norfa“, žaisdamas žaidimų aparatais (b.l. 41-42, t.1), liudytoja L. A., policijos tyrėja, patvirtino, kad apklausų metu kaltinamasis ne kartą prisipažino padaręs vagystę, bei parodymų patikrinimo vietoje metu jis labai aiškiai nurodė vietą kur buvo raktas, kur buvo pinigai, labai tiksliai žinojo stalčių, taip pat vietą stalčiuje kur buvo pinigai. Jo apklausos metu joks spaudimas nebuvo daromas, procesiniai veiksmai buvo daromi dalyvaujant advokatui; t,y. minėtų liudytojų duoti parodymai bei nukentėjusio duoti parodymai papildo vieni kitus, netikėti nukentėjusio, minėtų liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, nes teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad tarp kaltinamojo, nukentėjusio ir liudytojų jokių asmeniškumų nebuvo, jie nepiktuoju, todėl nėra pagrindo teigti, kad jie turi kokį nors motyvą apkalbėti kaltinamąjį. Be to kaltinamasis parodymų patikrinimo vietoje metu labai detaliai parodė vietą, kur padarė vagystę, t.y. garažą esantį Janušavos g. 101, garaže parodė kabančią spintelę iš kurios paėmė raktą nuo stalo durelių, po to parodė stalo dešinės pusės dureles, nurodė, kad dureles atsirakino tuo raktu. Parodė stalo apatinį stalčių iš kur pagrobė pinigus. Po to parodė „ Kazino“ saloną, esantį prie PC „Norfa“, Ąžuolyno g.1, Kėdainių m. kur išleido pinigus (b.l.43-47, t.1). Minėti išdėstyti įrodymai pilnai paneigia kaltinamojo iškeltą gynybos versiją. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė padarius minėtą nusikaltimą yra visiškai įrodyta, abejonių nekelia, ir jis privalo atsakyti. Kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai atitinka LR BK 178str.1d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinčių aplinkybių nėra.

Civ. ieškinys pareikštas nukentėjusio 3900 litų sumai yra pagrįstas, įrodytas byloje išanalizuotų įrodomų visetu, tenkintinas visiškai, priteistinas iš kaltinamojo A. S..

Viešos tvarkos pažeidimas

Be kaltinamųjų A. S., A. K., A. B. visiško prisipažinimo padarius minėtą nusikaltimą, jų kaltė įrodyta išanalizuotų įrodymų visetu.

Nukentėjęs S. K., parodė, kad gyvena Šėtos g. 39-5, Kėdainiuose pas sugyventinę A. Š.. 2012-01-30 namuose buvo vienas. Atėjo visi trys kaltinamieji ir dar vienas vyriškis. Jie klausė kur yra L. Atsakė, jog nežino. Nurodė, kad L jam yra kaip giminaitis, juo kaip invalidu rūpinasi. Tuomet jie visi išėjo, o praėjus valandai vėl sugrįžo. Buto durys buvo uždarytos, tačiau nerakintos, jis gulėjo lovoje. Antrą kartą atėję kaltinamieji pasibeldė, pas jį durys neužkabintos, nes jis nevaikšto. Jie pasibeldė ir patys įėjo į butą. Nesuprato ko jie atėjo, nes nei vieno jų nepažįsta. Visi keturi vyriškiai į butą įėjo savavališkai. Vėl jo klausinėjo kur L, atsakė, jog nežino. Tuomet vieną kartą A. B. ar iš alkūnės, ar iš rankos jam sudavė į veidą, į lūpą, kuri buvo prakirsta, liko randas, atpažįsta kaltinamąjį. Po suduoto smūgio jis truputį atsilošė, nes A. B. sėdėjo šalia jo ant lovos. Po to A. K. iš stalčiaus pasiėmė peilį, o A. B. buvo atsirėmęs ant jo, todėl ar jis laikė jo koją, ar nelaikė, jis nesuprato. A. B. sėdėjo šalia jo iš kairės pusės ir savo alkūnę buvo įrėmęs jam per kelėnus. Matė kaip A. K. 2 kartus peiliu įpjovė į koją. Po to A. K. su A. B. apsistumdė, dėl ko apsistumdė nesuprato.. Besistumdant greičiausiai A. B. nuvertė sekciją, o A. K. paėmęs televizorių trenkė jį į žemę. Pabaigoje, po visų muštynių, A. K. paėmęs televizorių nuo grindų, jį užmetė jam ant kojų. Prieš tai dar A. K. įspyrė jam į ausį, o A. S. išeidamas du kartus smogė į veidą, sakydamas kad tam kartui užteks. Nurodė, kad jis nesuprato už ką buvo sumuštas. Visi kaltinamieji buvo girti. Nurodė, kad A. K. žalą jam atlygino, nupirko televizorių, pirko vaistus, perrišinėjo koją, bei davė 400 litų. O A. B. prieš teismo posėdį atnešė 150 Lt už sekcijos sudaužymą. A. S. jo atsiprašė, kartu su A. K. jam perrišinėjo koją. Nurodė, kad tik ketvirtas jaunuolis, nieko nedarė, jis tik sėdėjo prie lango. Nurodė, kad kaltinamieji atsinešė alaus, kurį gėrė visi keturi, jis alaus su jais negėrė. Nurodė, kad civilinio ieškinio byloje nereiškia, atleidžia visiems kaltinamiesiems..

Nukentėjusi A. Š., parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), su sugyventiniu S. K.. Nurodė, kad 2012-01-30 buvo išvykusi. Namo grįžo tą pačią dieną, vėlai vakare. Grįžusi rado nuverstą spintelę - sekciją, buvo sudaužyti joje buvę indai, bendra vertė 150 Lt. Televizorius, kurio vertė 300 Lt, buvo numestas ant grindų. Sugyventinis buvo sužalotas, prie lovos buvo kraujo, kruvina jo koja, pats kruvinas ir labai dejavo. Jam buvo prakirsta lūpa, pamėlusi ausis. Sugyventinis pasakė, kad į butą atėjo keturi nepažįstami vyrai ir jį sumušė. Keliese mušė nesakė, tik dejavo, jog skauda koją. Nurodė, kad visi sugadinti daiktai priklausė jai, žala jai atlyginta. Kaltinamasis A. K. su savo švogeriu atvežė televizorių, sutvarkė virtuvės duris, kurių buvo išlaužta fanerinė dalis, bei sutvarkė laiptų turėklus. Vežė vaistus, maisto, važiavo kas antrą dieną ir gydė koją, kurią išgydė. Nurodė, kad su A. K. surašė susitaikymo protokolą, jam atleidžia. Visiems kaltinamiesiems neturi pretenzijų.

Liudytojas P. M., parodė, kad pažįsta visus kaltinamuosius, su jais bendrauja. Nurodė, kad 2012-01-30 bare „Koralas“ su kaltinamaisiais gėrė alų, jis pats buvo stipriai girtas, todėl nepamena kas pasiūlė važiuoti ieškoti L., nuo kurio buvo nukentėjęs A. S.. Visi taksi automobiliu nuvažiavo į Šėtos g., tikslaus adreso nežino, pas nukentėjusį. Bute nukentėjusiojo klausė kur gyvena L. Nukentėjęs nepasakė, kur gyvena L., todėl išvažiavo jo ieškoti į Vilainius. Neradę jo, taksi automobiliu vėl grįžo pas nukentėjusįjį. Nurodė, kad jis pats nukentėjusio bute sėdėjo ir gėrė alų, nedalyvavo muštynėse. Nurodė, kad bute pas nukentėjusįjį visi gėrė alų. Nukentėjęs sėdėjo ar gulėjo lovoje. Kiek pamena nukentėjusįjį mušė visi kaltinamieji. Kas pjovė koją, kas sudaužė baldus, ir ar buvo sukeltas didelis triukšmas, negali tiksliai pasakyti dėl girtumo. Nurodė, kad matė, kad televizorius buvo nukritęs ant grindų. Kaip išėjo iš buto nepamena. Nurodė, kad jam L. parašė telefonu žinutę, kuria klausė kas buvo atėję pas nukentėjusįjį. Jis atrašė, kad buvo visi trys A.

Liudytojas A. S., parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2012-01-30 girdėjo triukšmą A. Š. bute, kuri gyvena kartu su S. K.. Buvo girdėti, jog mėtomi baldai. Jokio pagalbos šauksmo negirdėjo. Manė, kad bute prisigėręs triukšmauja S. Taip pat girdėjo rėkaujant vyrus, buvo girdėti, jog spardomos sienos. Nurodė, kad jis nematė kiek vyrų buvo atvažiavę, tik matė prie jų namo stovintį taksi automobilį. Girdėjo kaip šūkaudami nulipo vyrai, spyrė iš kojos į lauko duris. Matė, kad į taksi automobilį įsėdo keturi vyrai ir išvažiavo. Nurodė, kad sekančią dieną nuėjęs pas S., rado jį sužalotą, jis rodė prapjautą koją, sakė, jog ją pjaustė peiliu. Jo veidas buvo sumuštas, ištynęs žandas. A. Š. tvarkė kambarį, baldus, televizorius jau buvo pakeltas. Sakė, kad jis buvo numestas ant grindų.

Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2012-02-01 apžiūrėta įvykio vieta- butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ant spintelės rastas metalinis, pilkos spalvos peilis, peilis išimtas ( b. 1. 52-59, t.1).Išimtas peilis apžiūrėtas daiktų apžiūros protokolu, užfiksuoti peilio požymiai. Dalyvavusio apžiūroje vyr. specialisto nurodyta, jog peilis pagamintas gamykliniu būdu pagal virtuvinių peilių pavyzdžius, jis nepriskiriamas prie nešaunamųjų ginklų. ( b. 1. 60-62, t.1). Peilis perduotas saugojimui Kauno a. VPK Kėdainių r. PK (b.l.63,64, t.1).

Iš byloje esančio papildomo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2012-02-14, apžiūrint (duomenys neskelbtini) laiptinę, antrą aukštą, rasta pakeisti naujais trys medinių turėklų stulpeliai, ant vieno seno stulpelio rasta nedidelės laužimo žymės. Rasta, kad medinė stulpelių atrama taip pat vietomis iš abiejų pusių sutvirtinta naujom lentelėm. Dešinėje aikštelės pusėje yra kitas medinis turėklas, dalinai sulaužytas, iš 5 medinių stulpelių, nėra dviejų stulpelių (b.l.65-68, t.1).

Iš byloje esančio UAB „ Kėdainių butai“ rašto matyti, kad (duomenys neskelbtini) name buvę sulaužyti turėklai ir jų atramos yra sutaisyti, žalos bendrovei nėra (b.l.77, t.1).

Iš byloje esančios nuomos sutarties matyti, kad A. Š. nuomoja iš Kėdainių r. savivaldybės butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l.81-83, t.1).

Iš byloje esančio asmens apžiūros protokolo matyti, kad S. K. viršutinė lūpa yra ištinusi, kairėje pusėje yra kraujosruva, paraudusi ir ištinusi kairė ausis, ant kairės kojos blauzdos matomos dvi pjautinės žaizdos. ( 104-109, t.1)

Iš byloje esančio VTMT prie LR TM Kėdainių poskyrio, specialisto išvados Nr. G46/12(12) matyti, kad S. K. padarytos paviršinės pjautinės kairės blauzdos žaizdos. Sužalojimas galėjo būti padarytas nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Paviršutinės pjautinės žaizdos padarytos aštriu pjaunamu įrankiu, o tai galėjo būti ir peilis , objektyviai užsifiksavę dviejų smūgių požymiai; S. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. (I b. 1. 112-113, t. 1);

Iš teisiamojo posėdžio metu atliktos ir teismui pateikto ekspertizės akto 2012-09-28 matyti, kad muštinė žaizda padaryta S. K. viršutinės lūpos kairėje pusėje vidiniame paviršiuje vieno trauminio poveikio pasekoje. Ji padaryta kieto buko daikto poveikyje, o tai galėjo gautis suduodant į lūpą kumščiu, alkūne ir pan. Dėl šio sužalojimo S. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šio sužalojimo padarymo metu S. K. buvo sukeltas fizinis skausmas. Pagal bylos aplinkybes A. B. sudavus nukentėjusiam alkūne į veidą padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. A. K. įspiriant nukentėjusiam į ausį buvo sukeltas fizinis skausmas. A. S. kumščiu suduodant du kartus nukentėjusiam į veidą, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kiekvieno kaltinamojo atskiri veiksmai nukentėjusiam S. K. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kiekvieno kaltinamojo veiksmų pasekoje S. K. buvo sukeltas fizinis skausmas (b.l.172, t.2).

Iš byloje esančio asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusysis S. K. atpažino A. B. kaip asmenį, kuris 2012-01-30 laikė jo koją, kol kitas jaunuolis ją pjovė. Taip pat nurodė, kad A. B. alkūne sudavė jam vieną kartą į veidą ( b. 1. 121-123, t.1).

Iš byloje esančio asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusysis S. K. atpažino A. S. kaip asmenį, kuris 2012-01-30 du kartus kumščiu sudavė jam į veidą ( b. 1. 124-126, t.1).

Iš byloje esančio asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusysis S. K. atpažino A. K. kaip asmenį, kuris 2012-01-30 peiliu pjovė jam koją, spyrė į ausį, sudaužė televizorių, užmetė televizorių jam ant kojų, trenkdamas kumščiu sulaužė duris, grasino užmušti, papjauti ( b. 1. 127-129, t.1)

Iš byloje esančio akistatos protokolo matyti, kad akistatos tarp nukentėjusiojo S. K. ir įtariamojo A. B. metu, nukentėjęs parodė, kad incidento metu A. B. alkūne sudavė jam vieną kartą į veidą, tačiau kojos nelaikė, taip pat nuvertė bufetuką. Įtariamasis A. B. parodė, kad S. K. nei karto nesudavė, tik jį vieną kartą pastūmė. ( b. 1. 103, t.1)

Iš byloje esančio daiktų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas A. V. pateikė mobilaus ryšio telefoną NOKIA 3710. ( b. 1. 140, 1); pateiktas telefonas apžiūrėtas daiktų apžiūros protokolu, peržiūrėjus gautas žinutes, rasta 2012-02-02 žinutė iš asmens „P.“, kurioje rašoma „Nu jo nu tai du a. buvai o kito nepažįstu kaip sutiksiu pasakisiu kad pasuk tau“ ( b. 1. 141-143, t.1), pakvitavimu telefonas grąžintas A. V. (b.l.144,t.1).

Iš byloje esančio akistatos protokolo matyti, kad akistatos tarp įtariamojo A. K. ir įtariamojo A. B. metu, A. K. patvirtino savo parodymus, parodė, kad incidento metu A. B. pirmas sudavė S. K. kumščiu į veidą ir vieną kartą alkūne į veidą, laikė S. K. koją, kol jis du kartus įpjovė, taip pat A. B. nuvertė sekciją. A. B. parodė, kad S. K. nesmūgiavo, o susiginčijo su A. K. ir šis jį pastūmė. Nuo pastūmimo jis atsitrenkė į bufetuką ir užgriuvo ant senuko. Galbūt tuo metu netyčia alkūne galėjo užgauti nukentėjusįjį. ( b. 1. 45-46, t.2).

Iš byloje esančio parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad A. K. patvirtino savo duotus parodymus (b.l.47-51,t.2);

Iš byloje esančio parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad A. B. parodė namą (duomenys neskelbtini), į kurį atėjo 4-se, parodė vietą kur ranka pastūmė nukentėjusį, parodė bufetuką į kurį nugara atsitrenkė susistumdymo metu su A. K., bufetukas nukrito ant žemės, o jis ant nukentėjusio (b.l.79-82, t.2).

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamieji padarė minėtą nusikaltimą. Kaltinamųjų kaltė pilnai įrodyta nukentėjusio, liudytojų parodymais , specialisto išvada, ekspertizės aktu ir kitais byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais.

Pagal LR BK 284str. 1d. yra baudžiamas tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas yra viešoji tvarka. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis tas, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba per poveikį papildomiems objektams – žmogaus sveikatai arba turtui. BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, nusikaltimo baigtumo momentas siejamas su neigiamų padarinių visuomenėje atsiradimu dėl kaltininko veiksmų – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamųjų veikimo būdas, jų elgesys neišvengiamai susijęs su nepagarbos demonstravimu aplinkiniams bei jų nusikalstamais veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Kaltinamieji, veikdami kaip bendrininkų grupė, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai, panaudojo prieš nukentėjusį S. K. smurtą. Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti, tęsti ar užbaigti nusikalstamą veiką, ir bent du iš jų yra vykdytojai. Pagal susiformavusią teismų praktiką bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius , bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Taigi teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad visi trys kaltinamieji sąmoningai dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nepriklausomai nuo kiekvieno iš kaltininko veiksmų apimties trise jie turėjo vieningą tikslą ir atsako kaip bendravykdytojai. Įžūlus elgesys yra neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys , kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Kaltinamieji įsibrovė į nukentėjusių butą, naudojo smurtą, tuo metu bute buvusio nukentėjusio S. K. atžvilgiu, bei sugadino svetimą turtą, sulaužė A. Š. priklausančias virtuvės duris, nuvertė Š. priklausančią spintelę su indais ir sudaužė, numetė ir sugadino A. Š. televizorių. Nustatyta, kad kaltinamieji paminėtais veiksmais, vakare, daugiabučio namo, nukentėjusių bute, sutrikdė įprastą nukentėjusio gyvenseną, sukėlė triukšmą ir sumaištį, sukėlė nukentėjusiam išgąstį. Kaltinamieji pažeidė nukentėjusio teisę į normalią ir ramią aplinką, pažeidė nukentėjusio poilsį, buvo pažeistas ir kaimynų poilsis. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta, yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kasacinė byla Nr. 2K-249/2009). Nustatyta, kad minėtas viešos tvarkos pažeidimas buvo susijęs ir su fizinio smurto panaudojimu prieš nukentėjusį S. K. ir nukentėjusios A. Š. turto sugadinimu. Kaltinamieji demonstravo, kad jie negerbia visuomenės, negerbia moralės normų, kaltinamųjų elgesys buvo kaip atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, kuriuo siekė priešpastatyti save aplinkiniams. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamiesiems inkriminuota, jog jie įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. T.y. kaltinamiesiems buvo inkriminuota, kad jie atliko ir vandališkus veiksmus, tačiau tie patys veiksmai nurodyti ir kaip įžūlus elgesys. Pagal suformuotą teismų praktiką, vandalizmas yra – betikslis, beprasmis, nemotyvuotas kultūros meno vertybių, kitokio turto niokojimas parkuose, skveruose, kapinių, kultūros ir kulto pastatų, namų fasadų, vitrinų, ir kitokių objektų dergimas, niokojimas, naikinimas. Bet kokio turto, neatsižvelgiant į jo vietą, paskirtį, kultūrinę, inžinierinę ir socialinę vertes, gadinimas negali būti vertinamas kaip vandalizmas. Pažymėtina, kad atsakomybė už turto gadinimą bei niokojimą yra numatyta ir kitose baudžiamojo įstatymo normose ( Lietuvos AT baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-11-16 nutartis Nr. 2K-513/2010). Teismas daro išvadą, kad iš kaltinamųjų kaltinimo šalintina nurodyta kvalifikuojanti aplinkybė – vandališkais veiksmais. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad smurtą prieš nukentėjusį naudojo visi trys asmenys, jų bendrais veiksmais buvo padaryta nukentėjusiam S. K. nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamajam A. B. inkriminuota, kad jis rankoms laikė S. K. koją. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. B. neigė laikęs rankomis S. K. koją, tokius parodymus jis davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjęs teisiamojo posėdžio metu nepatvirtino, kad kaltinamasis A. B. laikė su rankomis jo koją, nurodė, kad A. B. buvo atsirėmęs ant jo. Nukentėjęs ir akistatos metu su kaltinamuoju A. B. nurodė, kad jis kojos jam nelaikė. Teisiamojo posėdžio metu nesurinkta objektyvių neginčytinų įrodymų, kad kaltinamasis A. B. laikė nukentėjusio koją, teismas prielaidomis vadovautis negali, todėl minėta aplinkybė iš kaltinamojo A. B. kaltinimo, šalintina.

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamųjų nusikalstama veika kvalifikuota teisingai atitinka LR BK 284str.1d.

Visų trijų kaltinamųjų atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad kaltais padarę nusikaltimą prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, bei atlygino nusikaltimu padarytą žalą, jų atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje bei nusikaltimą padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Civ. ieškinys nepareikštas.

Bausmių skyrimo motyvai

Teismas skirdamas bausmes kaltinamiesiems atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Atsižvelgia į kaltinamųjų asmenybes.

Kaltinamasis A. S. padarė du nesunkius (BK 11str.) nusikaltimus, neteistas, administracine tvarka nebaustas (b.l.29, t.2), nuo 2012-04-24 vykdo individualią veiką (b.l.21), vedęs, išlaiko mažametį sūnų (b.l. 26,t.2). Teismas atsižvelgia į kaltinamojo elgesį po nusikaltimo padarymo, jis kaltu prisipažino padaręs nusikaltimą pagal BK 284str.1d., pagal BK 178str.1d. kaltu neprisipažino, dėl padaryto nusikaltimo nesigaili, priešingai, teismą klaidino. Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ir nukentėję S. K. ir A. Š. susitaikė ir pateikė teismui susitaikymo protokolą (nusikaltimas BK 284str.1d., b.l. 174, t.2), prašo taikyti BK 38str. Teismas daro išvadą, kad taikyti kaltinamojo atžvilgiu LR BK 38 str. nėra įstatyme numatytų sąlygų visumos. Nors kaltinamojo padarytas nusikaltimas nesunkus (BK 284 str.1 d.), sunkių pasekmių nesukėlė, civ. ieškinio byloje nėra pareikšta, tačiau kaltinamasis padarė du nusikaltimus, jis pagal LR BK 178str.1d. kaltu neprisipažįsta, dėl padaryto nusikaltimo nesigaili, priešingai, teismą klaidino. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius pagal BK 38 str. 1 d. galimas tik esant išpildytoms visoms įstatyme numatytoms sąlygoms. Pažymėtina, kad net ir esant visoms BK 38 str. 1 d. numatytoms sąlygoms, yra teismo teisė, o ne pareiga atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (kasacinė byla 2K-580/2006).Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 61 str. nuostatomis. Teismas mano, jog kaltinamajam bausmės tikslai numatyti LR BK 41str., bus pasiekti paskyrus sankcijoje už padarytus nusikaltimus , numatytą bausmę – laisvės apribojimą, bei yra pagrindo skirti bausmę mažesnę už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, vedęs, išlaiko mažametį sūnų (b.l.26, t.2), dirba- vykdo individualią veiklą, administracine tvarka nebaustas, atsižvelgia į tai, kad nukentėję ( BK 284str.1d.) jokių pretenzijų kaltinamajam neturi; tačiau jis neatlygino žalos nukentėjusiam K. R. ( BK 178str.1d. ).

Kaltinamasis A. K. padarė vieną nesunkų (BK 11str.) nusikaltimą, nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė. Kaltinamasis neteistas, nes jo teistumas išnykęs LR BK 97str. 6 d. tvarka (buvo teistas vieną kartą 2007-04-05), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l.65-67, t.2) vykdo individualią veiklą (b.l.176,t.2), išlaiko mažametį sūnų gim. 2010-03-19 (b.l.57,t.2). Teismas daro išvadą, byloje yra visos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės kai kaltininkas ir nukentėję asmenys susitaiko – LR BK 38str., nes kaltinamasis padaręs nusikaltimą prisipažino pilnai, tiek kaltinamasis ir nukentėję susitaikė. Kaltinamasis ir nukentėję pateikė teismui 2012-08-06 susitaikymo protokolą, iš kurio matyti, kad kaltinamasis ir nukentėję susitaikė, nukentėję atleido kaltinamajam, žala atlyginta ir prašo bylą jo atžvilgiu nutraukti (b.l. 149,t.2). Kaip nurodė teisiamojo posėdžio metu nukentėję A. Š. ir S. K., jog A. K. po nusikaltimo padarymo atvežė televizorių, sutvarkė virtuvės duris, laiptų turėklus, vežė vaistus, maisto jiems, važiavo kas antrą dieną, gydė koją, davė 400 litų. Jis anksčiau nuo baudžiamosios atsakomybės nebuvo atleistas. Todėl sutinkamai su LR BK 38str. kaltinamasis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas, byla nutrauktina BPK 254 str. 5 d. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 6 p. ir BK 71 str. kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

A. B. padarė vieną nesunkų (BK 11str.) nusikaltimą, nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė.Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, jis teisiamas 3 kartą, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs. Kaltinamasis kaltu prisipažino ir dėl padaryto nusikaltimo gailisi, civ. ieškinio byloje nėra. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l.97-99, t.2). Pateikė teismui susitaikymo protokolą (b.l.175,t.2), prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes su nukentėjusiais susitaikė. Teismas daro išvadą, kad taikyti kaltinamojo atžvilgiu LR BK 38 str. nėra įstatyme numatytų sąlygų visumos. Nors kaltinamojo padarytas nusikaltimas nesunkus (BK 284str.1d.), sunkių pasekmių nesukėlė, civ. ieškinio byloje nėra pareikšta, tačiau kaltinamasis praeityje teistas, teistumas neišnykęs. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius pagal BK 38 str. 1 d. galimas tik esant išpildytoms visoms įstatyme numatytoms sąlygoms. Pažymėtina, kad net ir esant visoms BK 38 str. 1 d. numatytoms sąlygoms, yra teismo teisė, o ne pareiga atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (kasacinė byla 2K-580/2006). Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ( BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas mano, jog kaltinamajam už padarytą nesunkų nusikaltimą turi būti skiriama sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, bei yra pagrindo skirti laisvės atėmimo bausmę mažesnę už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį. Teismas atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes daro išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant jo atžvilgiu LR BK 75 str. 1 d. 2 d. 5p. 8 p. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, nes kaltinamasis nuoširdžiai gailisi, žalą atlygino, nukentėjusių atsiprašė, nukentėję jokių pretenzijų neturi jam, po nusikaltimo padarymo kaltinamasis dirba pas ūkininką, sudaryta 2012-05-22 darbo sutartis (b.l.152,153, t.2), darbdavys jį charakterizuoja teigiamai, kaip atsakingą ir drausmingą darbuotoją, darbus atliekantį sąžiningai ir stropiai (b.l.152, t.2).

Sutinkamai su LR BPK 105str. iš kaltinamųjų priteistina proceso išlaidos: iš kiekvieno po 8,77 Lt ( pašto išlaidų), valstybei.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti- metalinis peilis, saugomas Kauno a. VPK Kėdainių r. PK (b.l.63,64,t.1), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297str. 302-303 str,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos BK 178str.1d. ir BK 284str. 1d. ir nubausti jį:

- pagal BK 178str.1d. – laisvės apribojimu septyniems (7) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose ir per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiam K. R. nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

- pagal BK 284str. 1d. laisvės apribojimu šešiems (6) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63str.1d.4d. bausmes subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu, ir subendrintą bausmę paskirti – laisvės apribojimą dešimt (10) mėnesių, įpareigojant nuteistąjį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose ir per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiam K. R. nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2012-01-17 iki 2012-01-18 ir nuo 2012-02-07 iki 2012-02-09 (LR BK 65str.).

Išaiškinti, kad A. S. per bausmės atlikimo laiką privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip juos vykdo.

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 284str. 1d. kai kaltininkas ir nukentėję asmenys susitaiko – BK 38str. atleisti, remiantis LR BPK 254 str. 5 d. baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL ( 650 litų ) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (LR BK BK 67 str. 2 d. 6 p. ir BK 71 str.), kurią jis turi sumokėti per tris (3) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 284str. 1d. ir nubausti jį- laisvės atėmimu vieneriems (1) metams, taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. 2 d. 5p. 8 p. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dviejų (2) metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį tęsti darbą ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos ( Kėdainių r. ) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civ ieškinį pareikštą nukentėjusio K. R. - 3900 litų sumai tenkinti visiškai, priteisti iš nuteistojo A. S., nukentėjusio K. R. naudai.

Priteisti iš nuteistųjų A. S., A. K. ir A. B., proceso išlaidų, iš kiekvieno po 8,77 Lt, valstybei.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti- metalinį peilį, saugomą Kauno a. VPK Kėdainių r. PK , nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Teisėja Audra Kriščiūnienė