- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-12-05
- Bylos Nr.
- 2K-580/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimantas Baumilas (pirm.), Viktoras Aidukas, Albinas Sirvydis (pran.)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Albino Sirvydžio,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 2 d. nuosprendžio, kuriuo K. B. remiantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, kaltininkui ir nukentėjusiesiems susitaikius. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu K. B. paskirta 5 MGL dydžio (625 Lt) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Skundžiama ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis, kuria prokuroro apeliacinis skundas atmestas.
Šioje byloje nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir A. B., K. V. ir S. B.. Dėl jų kasacinis skundas nepaduotas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, K. B. ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. B. remiantis BK 38 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2004 m. gruodžio 10 d., apie 23.55 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio įžūliais veiksmais pažeidė viešąją tvarką, t. y. kartu su kitais asmenimis prikibo prie gatve ėjusių D. K. ir L. K., matant nukentėjusiųjų mažamečiams vaikams smogė D. K. į veidą, jį pargriovė ir spardė, o L. K., mėginusią sulaikyti K. B. nuo chuliganiškų veiksmų, smaugė rankomis, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Nusikaltimo metu D. K. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas prokuroro apeliacinį skundą dėl netinkamo BK 38 straipsnio taikymo K. B., padarė esminius BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio, 386 straipsnio 2 dalies pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog K. B. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, neįvertino visų bylos aplinkybių, tarp jų – prokuroro papildomai pateiktos medžiagos duomenų. Minėta teismo išvada yra neteisinga, prieštaraujanti BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punktui, nes K. B. tiek iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo, tiek ir po jo padarė teisės pažeidimus, nusikalstamas veikas. Tai, kad administracinės nuobaudos nebegaliojo, o teistumas už nusikalstamą veiką iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo išnykęs, prokuroras laiko K. B. charakterizuojančia medžiaga. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, nepateikęs išsamių išvadų dėl prokuroro nurodytų duomenų, tinkamai neišnagrinėjo byloje paduoto prokuroro apeliacinio skundo ir neįvykdė visų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 14 d. nutarties, kuria buvo panaikinta pirmoji apeliacinė nutartis, nurodymų.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas tenkintinas. Apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina dėl esminių BPK pažeidimų.
Dėl BK 38 straipsnio taikymo
BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:
jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką irsavo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, irsusitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu, ir
4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 straipsnis), teismas turi ne tik nustatyti ir motyvuoti visų BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų buvimą, bet papildomai nurodyti dar ir kitus motyvus, kodėl tokiam asmeniui galima taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės.
Teismas turi ne tik konstatuoti, bet ir įrodymais pagrįsti visų BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų buvimą. Tik esant visoms šioms sąlygoms teismas turi apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga.
Teismo išvados dėl BK 38 straipsnio taikymo turi būti pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties
Šioje byloje paduoto prokuroro apeliacinio skundo esminiai argumentai susiję su netinkamu BK 38 straipsnio taikymu K. B.. Apelianto nuomone, bylos aplinkybės, susijusios su K. B., nėra pagrindas manyti, kad K. B. nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo taikyti K. B. BK 38 straipsnio nuostatų.
Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas nuosprendį pagal prokuroro apeliacinį skundą, neišdėstė tinkamai motyvuotų išvadų dėl prokuroro apeliacinio skundo esminių argumentų. Apeliacinės instancijos teismas, svarstydamas, ar K. B. tinkamai pritaikytas BK 38 straipsnis, netyrė visų bylos aplinkybių, susijusių su viena iš būtinų sąlygų kaltininkui taikyti BK 38 straipsnį – pagrindu manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kolegija nevertino nusikaltimo, už kurį K. B. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, pobūdžio ir akcentavo tik K. B. charakteristikas bei nukentėjusiųjų nuomonę, išdėstytą atsikirtime į apeliacinį skundą. Kolegija neįvertino, kad nusikaltimas prieš nukentėjusiuosius K. buvo padarytas matant nukentėjusiųjų mažamečiams vaikams, kad K. B. šio nusikaltimo metu buvo neblaivus, be to, aktyviausias dalyvis, jis smogė D. K. į veidą, jį pargriovė, smaugė L. K.. Kolegija neišsamiai įvertino prokuroro pateiktą K. B. charakterizuojančią medžiagą, iš kurios matyti, kad K. B. padarė administracinius teisės pažeidimus bei nusikaltimus iki skundžiamo nuosprendžio, o po jo, t. y. 2005 m. lapkričio 17 d., padarė ATPK 187 straipsnyje numatytą pažeidimą.
BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o pagal BPK 332 straipsnį teismas privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo. Išvados dėl apeliacinio skundo turi būti pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje netyrė visų apelianto nurodomų bylos aplinkybių, todėl nepateikė tinkamai motyvuotų išvadų dėl esminių prokuroro apeliacinio skundo argumentų. Išsamiai ištirti bylą ir pateikti motyvuotas išvadas dėl prokuroro apeliacinio skundo buvo nurodyta ir kasacine tvarka priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 14 d. nutartyje. Pagal BPK 386 straipsnį kasacinės instancijos teismo nurodymai yra privalomi teisme iš naujo nagrinėjant bylą. Apeliacinės instancijos teismas minėtų kasacinės instancijos teismo nurodymų neįvykdė.
Prokuroro motyvai, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio, 386 straipsnio 2 dalies reikalavimus, yra teisingi. Šie BPK pažeidimai laikytini esminiais, nes sukliudė teismui priimti teisingą sprendimą. Iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo išvados dėl prokuroro esminių apeliacinio skundo argumentų turi būti pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.