Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Jurgelienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. A. Č. skundą dėl notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, pareikštą suinteresuotiems asmenims Šiaulių rajono 1-ojo notaro biuro notarei Nijolei Masiliūnienei, S. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Pareiškėjo skundu, suinteresuotų asmenų atsiliepimais į skundą, notarės pateiktomis A. Č. palikimo bylos ir E. Č. palikimo bylos dokumentais nustatyta, kad 2006 metų kovo 10 d. mirė A. Č., gyvenęs santuokoje su E. Č., o E. Č. mirė po pusantro mėnesio - 2006 m. balandžio 22 d. 2006-04-06 notarine tvarka patvirtintu testamentu E. Č. po savo mirties jai priklausantį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko suinteresuotam asmeniui S. B. ( E. Č. paveldėjimo byla, 6 l.). Pareiškėjas ir M. Č. teismine tvarka siekė nuginčyti sudarytą E. Č. testamentą, tačiau 2009-06-19 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu jų ieškinys buvo atmestas ( E. Č. paveldėjimo byla, 26-29; 30 lapai). Be to pagal ieškovo M. Č. ieškinį buvo reikalaujama pripažinti, kad atsakovas S. B. neturi teisės paveldėti pagal E. Č. 2006-04-06 sudarytą testamentą, nes veikė priešingai teisei veiksmais prieš įstatyminį įpėdinį M. Č. (Lietuvos Respublikos CK 5.6 str.1 d. 3 p. nuostatos), 2011-12-09 Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimu ieškinys atmestas, teismo sprendimas 2012-09-21Panevėžio apygardos teismo nutartimi paliktas nepakeistas (E. Č. paveldėjimo byla, 106-115;116-119 b.l.). 2012-10-09 suinteresuotas asmuo S. B. kreipėsi pareiškimu notarą dėl paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo gavimo; jam buvo išduotas teisės liudijimas tik į 4.3600 ha žemės sklypą, esantį Ežeikių k. Joniškio r., kuris buvo asmeninė testatorės nuosavybė (E. Č. paveldėjimo byla, 120;123-125 b.l.). 2012-11-12 paveldėjimo teisių pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu pareiškėjas Vytautas A. Č. nupirko iš įstatyminio įpėdinio M. Č. paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias po jo senelio A. Č. mirties ( A. Č. paveldėjimo byla, 53 l.). 2012-11-12 pareiškėjas kreipėsi į notarę dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo; paveldėjimo teisės liudijimas išduotas į A. Č. turtą, notarei konstatuojant, kad jį sudaro: teisė pirkti, nuomoti arba gauti nuosavybėn neatlygintinai už kitoje vietoje turėtą žemę, iš valstybės 1,63 ha asmeninio ūkio žemės; 2430 investiciniai čekiai, įmokėti 1992-07-21 už 0,12 namų valdos žemės plotą, pagal mokėjimo pranešimą, kuris priklausė palikėjui pagal 2012-10-17 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Šiaulių skyriaus pažymą ( A. Č. paveldėjimo byla, 54-58 b.l.).

Darytina išvada, kad notarės atsisakymas atlikti apreiškėjo prašomą notarinį veiksmą yra nepagrįstas. 2012-11-26 notarės priimtas nutarimas motyvuojamas tuo, kad iš pateiktų dokumentų matyti, jog A. Č., mirusio 2006-03-10 įstatyminis įpėdinis - (pirmos eilės įstatyminių įpėdinių nėra), vaikaitis M. Č. a/k (duomenys neskelbtini) (mirusiųjų A.ir E. Č. sūnaus A. Č., mirusio 2003-06-24, sūnus) ir pil. V. A. Č. a/k (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiu E. Č. testamentą, sudarytą 2006-04-22 S. B. naudai. 2009-06-19 Šiaulių m. apylinkės teismas 2009-06-19 ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu atmetė. Šiaulių apygardos teismas 2010 m. sausio 18 d. nutartimi apeliacinį procesą šioje byloje nutraukė, teismo sprendimas įsiteisėjo. 2010-02-03 Šiaulių rajono notarų biure gautas M. Č. kasacinio skundo kopija, iš kurios matyti, kad kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui yra skundžiama Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai. 2010-01-18 Šiaulių apygardos teismo nutartis, kuria yra nutrauktas apeliacinis procesas civilinėje byloje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu. S. B. prašo išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą ir į testatorės E. Č. sutuoktinio A. Č., mirusio 2006-03-10 turtą, nurodydamas, kad pergyvenusi sutuoktinė E. Č. priėmusi palikimą pagal LR CK 5.58 str. tvarką turi teisę paveldėti mirusiojo A. Č. vardu 1/2 dalį registruoto turto. Be to iš pateiktų dokumentų matyti, kad pil. S. B. kreipėsi į Šiaulių rajono apylinkės teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. Č. priėmė palikimą po savo sutuoktinio A. Č. mirties, faktiškai jį valdydama. Šiaulių rajono apylinkės teismas 2006-10-22 sprendimu pareiškimą patenkino ir prašomą juridinį faktą nustatė. Šiaulių apygardos teismas 2006-14-04 nutarimu šį teismo sprendimą paliko nepakeistą. 2008-09-22 Šiaulių rajono apylinkės teismas atnaujino procesą civilinėje byloje dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir sprendimu S. B. pareiškimą atmetė. 2009-10-30 Šiaulių apygardos teismas nutartimi šį teismo sprendimą paliko nepakeistą. Tokiu būdu įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad pil. E. Č. po savo sutuoktinio A. Č. mirties nepriėmė palikimo nei paduodama pareiškimo notaro biurui, nei faktiškai valdydama paveldėtą turtą (LR CK 5.50 str.), todėl savo mirties dieną ji neturėjo turtinės teisės paveldėti savo vyro A. Č. turto, o S. B. neturi teisės paveldėti pagal E. Č. testamentą jos sutuoktiniui A. Č. priklausiusio turto. Pagal LR CK 5.58 str. nustatyta taisyklė taikoma paveldint tiek pagal įstatymą, tiek pagal testamentą, tačiau tik asmenų, kurie miršta po palikimo atsiradimo, įpėdiniams; jiems pereina mirusiam asmeniui priklausiusi teisė paveldėti. Vadovaujantis LR Aukščiausiojo teismo 2009-12-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2009, kad teisė priimti palikimą pereitų įpėdiniams, būtinos šios sąlygos: įpėdinis įgyja teisę paveldėti pagal įstatymą arba pagal testamentą būdamas gyvas; antra, toks asmuo miršta nespėjęs šios teisės įgyvendinti, t. y. nespėjęs priimti palikimo per įstatymo nustatyta trijų mėnesių terminą. Ši teisės norma reglamentuoja savarankišką paveldėjimo teisinių santykių atvejį - teisės priimti palikimą perėjimą. Pagal LR CK 5.58 str. įpėdinis paveldintis pagal įstatymą ar testamentą miršta po palikimo atsiradimo, nespėjęs jo priimti per nustatytą 3 mėnesių terminą, teisė priimti jam priklausančią dalį pereina jo įpėdiniams. A. Č. mirė 2006-03-10, o E. Č. mirė 2006-04-22. Mirusioji E. Č. termino palikimui priimti nepraleido, bet nespėjo jo priimti laike 3 mėnesių, nes mirė. Tarp įstatyminio įpėdinio V.-A. Č. ir testamentinio įpėdinio S. B. kyla ginčas dėl turto paveldėjimo eiliškumo. Iš pateiktų dokumentų ir priimtų sprendimų notarė gali išduoti paveldėjimo teisės liudijimą tik į 1/4 dalį A. Č. vardu registruoto turto. Į. V.-A. Č. atstovas D. Č. su numatomu išduoti paveldėjimo teisės liudijimu ¼ dalimi nesutinka, todėl įpėdiniams patarta kreiptis į teismą, įpėdiniams teismo keliu bus nustatyta, į kokias turto dalis notarė gali išduoti paveldėjimo teisės liudijimus (3-4 b.l.)

Darytina išvada, kad pareiškėjas iš esmės skundė 2012-11-26 notarės nutarimo neteisėtumą, teikė reikalavimą dėl įpareigojimo notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į ½ dalį A. Č. turto, siekdamas gauti šį paveldėjimo liudijimą CPK 511-513 str. nuostatų pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gegužės 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011 yra išaiškinęs, jog pagal Notariato įstatymo 1 ir 2 straipsnių nuostatas, notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis įstatymų nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose santykiuose nebūtų neteisėtų dokumentų. Notarui suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus bei užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaro veiklos ypatybes, nustatytas minėtame įstatyme, lemia jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai ir įpareigoja jį griežtai laikytis įstatymų reikalavimų bei atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Taigi toks išaiškinimas leidžia daryti išvadą, jog notaras gali patvirtinti tik tokius faktus, dėl kurių nėra ginčo. Nagrinėjamo skundo atveju teikiamas pareiškėjo reikalavimas įpareigoti notarę išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą į ½ dalį A. Č. palikimo dalį laikytinas pagrįstu, nes notarė be įpėdinių ginčo teisme galėjo nustatyti įpėdinių paveldimas idealiąsias šio palikimo dalis.

Teismas sutinka su 2011-11-26 notarės nutarime išdėstytais argumentais bei suinteresuoto asmens S. B. atsiliepime nurodytais motyvais, kad CK 5.58 str. nustatyta taisyklė taikoma paveldint tiek pagal įstatymą, tiek pagal testamentą, tačiau tik asmenų, kurie miršta po palikimo atsiradimo, įpėdiniams; jiems pereina mirusiam asmeniui priklausiusi teisė paveldėti. Vadovaujantis LR Aukščiausiojo teismo 2009-12-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2009, kad teisė priimti palikimą pereitų įpėdiniams, būtinos šios sąlygos: įpėdinis įgyja teisę paveldėti pagal įstatymą arba pagal testamentą būdamas gyvas; antra, toks asmuo miršta nespėjęs šios teisės įgyvendinti, t. y. nespėjęs priimti palikimo per įstatymo nustatyta trijų mėnesių terminą. Ši teisės norma reglamentuoja savarankišką paveldėjimo teisinių santykių atvejį - teisės priimti palikimą perėjimą. Pagal LR CK 5.58 str. įpėdinis paveldintis pagal įstatymą ar testamentą miršta po palikimo atsiradimo, nespėjęs jo priimti per nustatytą 3 mėnesių terminą, teisė priimti jam priklausančią dalį pereina jo įpėdiniams. Kadangi A. Č. mirė 2006-03-10, o E. Č. mirė 2006-04-22, darytina išvada, kad ji termino sutuoktinio palikimui priimti nepraleido, bet nespėjo realizuoti savo teisės į atsiradusį palikimą ir jį priimti ne vienu iš įstatyme numatytų būdų, nes mirė, nepasibaigus šiam terminui.

Tačiau teismas negali sutikti su notarės nutarime išdėstytais argumentais, jog pareiškėjui išduotinas paveldėjimo teisės liudijimas tik į ¼ dalį A. Č. vardu registruoto turto, nes Lietuvos Respublikos CK 5.1 straipsnio prasme paveldėjimas nesutapatinamas su mirusiojo vardu registruotu turtu. Notarė savo nutarime neišskyrė ir neaptarė būtent A. Č. palikimo, nepagrįstai šį paveldimą turtą sujungdama su mirusios E. Č. palikimu, nors ir turėdama užvestas dvi atskiras paveldėjimo bylas. Bendroji jungtinė nuosavybė baigėsi mirus vienam iš sutuoktinių (Lietuvos Respublikos CK 3.100 str. 1 p.), todėl mirusių A. ir E. Č. turėtas turtas negali būti vertinamas kaip vienas palikimas; be to, yra skirtingi ir jų paveldėjimo būdai, nes A. Č. priklausantis turtas paveldimas pagal įstatymą, o E. Č. turtas - pagal testamentą (CK 5.1 - 5.3 str. nuostatos). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad notarė, remdamasi Notariato įstatymo 52 str. 1 d., 2012-10-16 išdavė nuosavybės teisės liudijimą, kuriuo nustatė E. Č. priklausantį turtą (1/2 dalį iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės) ir tuo pagrindu įregistruota nekilnojamojo turto registre jos asmeninė nuosavybė (A. Č. paveldėjimo byla, 36-50, 58-72 b.l.). Todėl teismas konstatuoja, kad A. Č. turto paveldėjimui pirmiausia turėjo būti taikomos CK 5.13 straipsnio nuostatos, kurių notarė neaptarė, atmesdama pareiškėjo prašymą dėl prašomo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. O pagal CK 5.13 straipsnį, palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos antros eilės įpėdiniais, jeigu jų yra; su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi ¼ dalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys; o su antros eilės įpėdiniais sutuoktinis paveldi pusę palikimo. Vadinasi, teisę paveldėti idealiosiomis lygiomis dalimis atsiradusį A. Č. palikimą po jo mirties 3 mėnesių terminu turėjo sutuoktinė E. Č. ir antros eilės įstatyminis įpėdinis - palikėjo vaikaitis M. Č., nes nebuvo gyvo nė vieno pirmos eilės įpėdinio (CK 5.11 str. 1 d. 2 p.; 5.12 str., 513 str.). Nors priešingai susidariusią situaciją vertina pats pareiškėjas, nurodydamas, kad E. Č. nepriėmė sutuoktinio A. Č. palikimo nė vienu iš įstatyme nustatytų būdų palikimui priimti, visgi šiame paveldėjime taikytinos CK 5.58 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios savarankišką paveldėjimo teisinių santykių atvejį - teisės priimti palikimą perėjimą. Remiantis šiomis nuostatomis, S. B., būdamas E. Č. testamentiniu įpėdiniu ir jai mirus nepraėjus 3 mėnesiams nuo sutuoktinio A. Č. mirties, įgijo teisę paveldėti lygiomis dalimis A. Č. palikimą kartu su antros eilės įstatyminiu įpėdiniu M. Č.. Todėl teismas daro išvadą, kad notarė nepagrįstai atsisakė pareiškėjui Vytautui A. Č., nupirkusiam iš įstatyminio įpėdinio M. Č. visas jo turimas paveldėjimo teises, išduoti paveldėjimo teisės liudijimą būtent į ½ mirusio A. Č. palikimo dalį. Tuo pagrindu notarės priimtas nutarimas naikintinas, ir notarė įpareigojama atlikti prašomą notarinį veiksmą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 str. 443 str. 1-6 d., 511-513 str., teismas

nutaria:

tenkinti pareiškėjo skundą.

Pripažinti neteisėtu 2012-11-26 notarės nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir įpareigoti notarę Nijolę Masiliūnienę išduoti pareiškėjui Vytautui A. Č. paveldėjimo teisės liudijimą į ½ mirusiojo A. Č. palikimo dalį.

Nutartis per 7 dienas nuo įteikimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.