Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. A. Č. ir atstovo D. Č. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. nutarties, kuria nustatytas terminas prašymo trūkumams pašalinti, ir

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I. Ginčo esmė

Šiaulių apylinkės teisme 2013-01-08 gautas D. Č., atstovaujančio pareiškėjui V. A. Č., prašymas leisti susipažinti su civiline byla ir pasidaryti dokumentų kopijas, kad atstovas galėtų tinkamai atstovauti savo tėvui V. A. Č. byloje.

Šiaulių apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas iki nustatytos teismo datos prašymo trūkumų nepašalino, 2013 m. sausio 29 d. nutartimi pareiškėjo prašymą leisti susipažinti su bylos medžiaga laikė nepaduotu.

Šiaulių apylinkės teisme 2013-03-05 gautas D. Č., atstovaujančio pareiškėjui V. A. Č., prašymas leisti susipažinti su notarės N. M. pateiktais dokumentais, kad atstovas galėtų tinkamai atsakyti į suinteresuotų asmenų atsiliepimus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdami Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. nutartį, apeliantai (pareiškėjas) V. A. Č. ir (jo atstovas) D. Č. prašo pripažinti, kad teismo nutartis yra neteisėta ir pareiškėjo atstovo prašymas neturi jokių trūkumų. Atskirajame skunde teigiama, kad pareiškėjo atstovas veikia pagal notaro patvirtintą įgaliojimą ir jis, pareiškėjo manymu, gali be advokato susipažinti su bylos medžiaga. Priešingu atveju, būtų pažeisti lygiateisiškumo ir teisės kreiptis į teismą principai.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliantų (pareiškėjo) V. A. Č. ir (atstovo) D. Č. atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju analizuojamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nustatytas terminas prašymo susipažinti su byla trūkumams pašalinti, yra pagrįsta ir teisėta.

Teismas pažymi, kad procesinį atstovavimą reglamentuojančios normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šiuos civilinės proceso teisės instituto tikslus. Bylą nagrinėjantis teismas ex officio turi patikrinti atstovavimo tinkamumą atstovo teisės atstovauti, įgalinimų įforminimo ir teisių apimties aspektais.

CPK 51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė savo bylas teisme vesti patiems arba per atstovus. CPK 56 straipsnio 1 dalis reglamentuoja asmenis, kuries gali būti fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme. Pagal šio straipsnio 1 dalies 4 punktą, fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą gali būti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui). Atstovo pagal pavedimą teisės turi būti išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime (CPK 57 straipsnio 1 dalis). Fizinių asmenų duodami įgaliojimai patvirtinami notarine tvarka (CPK 57 straipsnio 2 dalis). Prieš tai minėtas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad teismui privalo būti pateikti: 1) įgaliojimas; 2) duomenys, pagrindžiantys asmens teisę būti atstovu, nagrinėjamu atveju giminystės ryšį ir išsilavinimą patvirtinantys dokumentai.

Bylos duomenimis, pareiškėjo atstovas pateikė teismui tik notarine tvarka patvirtintą įgaliojimą, tačiau nepateikė giminystės ryšį ir išsilavinimą patvirtinančių dokumentų.

Pažymėtina, kad tuo atveju, kai atstovu pagal pavedimą teisme yra advokatas ir (ar) advokatų padėjėjas, kartu pagal pavedimą atstovauti asmeniui teisme gali bet koks kitas asmuo, nepriklausomai nuo to, ar jį su atstovaujamuoju sieja giminystės, santuokiniai (sugyventinio) santykiai, ar jis turi aukštąjį universitetinį, ar jo neturi. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ar jo atstovas būtų sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatu.

Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nustatyti reikalavimai yra pagrįsti ir teisėti. Teismo išvadas patvirtina kasacinio teismo formuojama praktika (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2011).

Atsižvelgdamas į prieš tai nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad apeliantų skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.