Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Joniškio rajono savivaldybės administracijos atstovams Gabrielei Aleksaitei ir Arūnui Adomaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Joniškio rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Elva“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. rugsėjo 13 d. ieškovė Joniškio rajono savivaldybės administracija pateikė ieškinį atsakovėms B. G., uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Fortūna“ ir uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Elva“ dėl skolos priteisimo už pastato stogo remontą. Teismas 2019 m. sausio 18 d. nutartimi patvirtino ieškovės ir atsakovių B. G. bei UAB „Fortūna“ sudarytą taikos sutartį, kuria paminėtos šalys ginčą išsprendė taikiai, ir civilinę bylą dalyje dėl ieškovės reikalavimų atsakovėms B. G. ir UAB „Fortūna“ nutraukė.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė Gabrielė Aleksaitė ieškinį palaikė ir nurodė, kad ieškovė 2015 m. rugpjūčio 10 d. organizavo pastato, adresu (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų susirinkimą, kuriame dalyvavęs atsakovės atstovas sutiko, kad ieškovė organizuotų ir koordinuotų pastato sutapdinto stogo atnaujinimo darbus, o atsakovė proporcingai savo nuosavybės teise valdomų patalpų pastate daliai apmokėtų už atliktus stogo atnaujinimo darbus. 2015 m. rugpjūčio 24 d. ieškovė ir Viktoro Armalio firma sudarė stogo remonto rangos sutartį, rangos darbai buvo atlikti, ieškovė už darbus pilnai atsiskaitė. Ieškovė, vadovaudamasi 2015 m. rugpjūčio 10 d. gautu atsakovės atstovo sutikimu, 2015 m. spalio 7 d. išsiuntė atsakovei sąskaitą, prašydama apmokėti 744,40 Eur už atliktus darbus, bet atsakovė skolos nesumokėjo, dėl ko ieškovė patyria nuostolius. Sąskaita ir pretenzija išsiųsta registruotu paštu, siuntos atgal negrįžo. Kadangi sutartis dėl stogo remonto darbų buvo sudaryta tarp ieškovės ir rangovo, todėl darbų perdavimo priėmimo akto pateikimo pareigos kitiems savininkams įstatymas nenumato. Jei atsakovė būtų prašiusi su perdavimo priėmimo aktu supažindinti, jai būtų tokia informacija pateikta. Ieškovė neturi informacijos apie netinkamai atliktus darbus, iš kitų savininkų taip nėra gavę pretenzijų dėl netinkamai atliktų darbų. Prašo iš atsakovės priteisti 744,40 Eur skolą už atliktus darbus ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas Arūnas Adomaitis paaiškino, kad pastatas yra iš trijų dalių. Toje pastato dalyje, kur savivaldybė valdo patalpas, 2015 metais buvo 21 savininkas. Šioje dalyje buvo remontuotas stogas. Pastato naudingas pagrindinis plotas 1971,96 kv. m., pagal kurį buvo paskaičiuota vieno kvadratinio metro pastato stogo darbų kaina. Atsakovei priklausančios pastato dalies bendras plotas yra 159,40 kv. m. Nuo šio ploto ieškovė prašo priteisti už stogo remontą. Jei prašytų pastato savininkų sumokėti pagal jiems priklausančią naudingojo ploto dalį, nepasidengtų 1495,71 Eur išlaidų. 2015 m. rugpjūčio 10 d. susirinkime dalyvavo 21 pastato patalpų savininkas arba jo įgaliotas atstovas, kurie pasirašė dalyvavusių asmenų sąraše. Buvo pateiktas dar vienas sąrašas, kur juridinių asmenų atstovai pasirašė prie grafos, kad Joniškio rajono savivaldybės administracija organizuoja ir atlieka sutapdinto stogo (pastatas kavinė „Fortūna“) kapitalinį remontą ir išrašo darbų apmokėjimui sąskaitą faktūrą, nurodydami žodelį „taip“ arba „ne“. Atsakovės atsakovas su tuo sutikdamas šiame sąraše pasirašė, nurodydamas žodelį „taip“. Sąskaitos buvo išrašytos visiems susirinkime dalyvavusiems, tačiau kiek jas apmokėjo, duomenų dabar neturi. Susirinkimo dalyviai su susirinkimo protokolu buvo supažindinti viešai, paskelbiant jo turinį savivaldybės interneto svetainėje ir vietiniuose laikraščiuose „Sidabrė“ ir „Joniškio dienos“. Per 2015 m. rugpjūčio 10 d. susirinkimą jo dalyviams buvo nurodyta, kad protokolas bus laikomas savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriuje, kur su juo galima susipažinti. Susirinkimo metu susirinkimo dalyviai buvo žodžiu supažindinti su lokaline sąmata, kurioje buvo nurodyta, kad yra galimybė, jog remonto darbai kainuos apie 9200 Eur. Sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad tai yra prisidėjimas, nes kiekvienas iš savininkų prie remonto prisideda būtent sąskaitoje įrašyta pinigų dalimi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš teismui pateiktų ir byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), stovi buitinis pastatas su parduotuve ir alaus baru, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio Nekilnojamo turto registre nurodytas bendrasis plotas – 2351,82 kv. m., pagrindinis plotas – 1970,77 kv. m., pagrindinė pastato naudojimo paskirtis – paslaugų; atsakovei UAB „Elva“ nuosavybės teise šiame pastate priklauso gamybinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių Nekilnojamo turto registre įregistruotas bendrasis plotas sudaro 159,40 kv. m., pagrindinis plotas – 127,00 kv. m.; ieškovė 2015 m. rugpjūčio 10 d. organizavo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų susirinkimą dėl pastato stogo, fasado atnaujinimo, kurio metu dėl stogo atnaujinimo buvo nutarta pavesti ieškovės Ekonominės plėtros ir investicijų skyriui organizuoti ir koordinuoti pastato sutapdinto stogo atnaujinimo darbus, o pastato savininkai apmokės už atliktus darbus proporcingai savo daliai pagal Joniškio rajono savivaldybės išrašytas sąskaitas; iš 2015 m. rugpjūčio 10 d. vykusio patalpų savininkų susirinkimo protokolo matyti, kad susirinkime dalyvavo atsakovės atstovas S. P., kuris pasirašė protokolo priede, nurodydamas žodelį „taip“, kad sutinka, jog Joniškio rajono savivaldybės administracija organizuoja ir atlieka sutapdinto stogo (pastatas kavinė „Fortūna) kapitalinį remontą ir išrašo darbų apmokėjimui sąskaitą faktūrą; šio susirinkimo metu susirinkimo dalyviai buvo supažindinti su Viktoro Armalio firmos sudaryta 2015 m. liepos 30 d. sutapdinto stogo kapitalinio remonto lokaline sąmata, kurioje nurodyta preliminari 9200 Eur stogo remonto darbų kaina; byloje esanti 2015 m. gruodžio 18 d. Tiekėjų apklausos pažyma patvirtina, kad ieškovė, vykdydama viešųjų pirkimų procedūras, atliko apklausą žodžiu ir parinko pastato stogo remontą atliksiantį, mažiausią kainą pasiūliusį, rangovą – Viktoro Armalio firmą; 2015 m. rugpjūčio 24 d. ieškovė ir Viktoro Armalio firma sudarė Pastato, (duomenys neskelbtini), stogo remonto rangos sutartį, pagal kurią rangovas įsipareigojo už 9200,00 Eur atlikti pastato stogo remonto darbus; 2015 m. rugsėjo 14 d pasirašytas atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktas ir 2015 m. rugsėjo 23 d. ieškovė už atliktą stogo remontą rangovui sumokėjo sutartą 9200,00 Eur darbų kainą; ieškovė 2015 m. spalio 7 d. išrašė atsakovei sąskaitą faktūrą Nr. JRS11002769, kurioje nurodyta, kad mokėtojo UAB „Elva“ prisidėjimas už pastato (duomenys neskelbtini), stogo remontą yra 744,40 Eur (kiekis – 159,4000, kaina – 4,6700); Atsakovei nesumokėjus, 2017 m. rugpjūčio 8 d. ieškovė siuntė atsakovei pretenziją, ragindama geranoriškai su ja atsiskaityti.

Bendraturčių teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant apibrėžtos CK 4.76 straipsnyje: kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad namo bendraturtis nėra atleidžiamas nuo pareigos dalyvauti išlaikant bendrą turtą. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kitokia įranga. Prie pagrindinių namo konstrukcijų priskirtinas namo stogas.

Byloje kilo ginčas, ar atsakovė, kaip pastato bendraturtė, kuri davė sutikimą remontuoti pastato stogą, privalo šias lėšas atlyginti kitam bendraturčiui proporcingai jos bendrosios dalinės nuosavybės daliai. Vadovaujantis CK 4.82 straipsnio 3 dalimi, patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta šios bendrosios taisyklės išimtis, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovės atstovas atstovaudamas bendraturtės UAB „Elva“ interesus 2015 m. rugpjūčio 10 d. suorganizuoto patalpų savininkų susirinkimo metu sutiko, pasirašydamas pritarė, jog ieškovė organizuos ir atliks pastato sutapdinto stogo kapitalinį remontą, ir atsakovė, kaip pastato patalpų savininkė, proporcingai savo nuosavybės teise valdomų, naudojamų ir disponuojamų patalpų pastate daliai pagal ieškovės išrašytas sąskaitas apmokės už atliktus stogo atnaujinimo darbus. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų, kad minėti darbai apskritai nebuvo atlikti, kad jie atlikti netinkamai ar, kad išlaidų už šiuos darbus suma yra akivaizdžiai nepagrįsta. Paminėtina, kad nors teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad darbai atlikti nekokybiškai, tačiau dėl galimo netinkamo darbų atlikimo į ieškovę niekas nesikreipė, ieškovė iš kitų bendrasavininkių pretenzijų dėl darbų kokybės taip pat nėra gavusi. Visiškai nepagrįsti atsakovės argumentai, kad nebuvo atliktos viešųjų pirkimų procedūros ir, kad su bendraturčiais nebuvo tartasi dėl konkrečios darbų kainos. Byloje esantys dokumentai patvirtina aplinkybę, kad pastato stogo remontą atlikusi įmonė pasirinkta atlikus viešųjų pirkimų procedūras, su orientacine darbų kaina pastato bendraturčiai buvo supažindinti 2015 m. rugpjūčio 10 d. patalpų savininkų susirinkimo metu. Ši preliminari darbų kaina nesiskyrė nuo faktinės pagal sutartį rangovui sumokėtos darbų kainos, ji susirinkimo metu bendrasavininkius tenkino ir netrukdė jiems pritarti stogo remonto darbų atlikimui. Atsakovės atstovo teiginiai, kad rangovas anksčiau buvo nurodęs mažesnę darbų kainą, kuri dėl neaiškių priežasčių išaugo, yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Todėl atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą bei nurodytas aplinkybes, atsakovė, būdama pastato dalies savininke, turi pareigą rūpintis namo stogu, kaip bendrojo naudojimo objektu, ir atlyginti su tuo susijusias išlaidas, proporcingas jos, kaip savininkės, bendrosios dalinės nuosavybės daliai.

Atsakovė nurodė, kad stogo remonto išlaidos paskirstytos netiksliai – išlaidų suma, tenkanti atsakovei, paskaičiuota padauginus vieno kvadratinio metro stogo remonto kainą iš atsakovei priklausančio pastato ploto, neatsižvelgta į atsakovės valdomą dalį pastate. Pažymėtina, kad buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 straipsnio 7 dalis). Pagal šį straipsnį bendrojo naudojimo objektų išlaikymo išlaidos tenka visiems savininkams, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir viso namo bendrojo naudingojo ploto santykiui. Ieškovė vieno kvadratinio metro stogo remonto darbų kainą paskaičiavo pastato stogo remonto darbų vertę 9200 Eur padalindama iš pagrindinio pastato ploto 1970,77 kv. m. (bendras plotas pagal 2018 m. sausio 31 d. nekilnojamojo turto išrašą – 2351,82 kv. m., analogiškas nurodytas ir ieškovės ieškinyje). Tuo tarpu ieškovė atsakovės mokėtiną sumą už stogo remonto darbus paskaičiavo vieno kvadratinio metro stogo remonto darbų kainą padaugindama iš atsakovei priklausančios dalies bendrojo ploto (gamybinės patalpos pagrindinis plotas – 127,00 kv. m., bendrasis plotas 159,40 kv. m.). Atkreiptinas dėmesys, kad pastato pagrindinė naudojimo paskirtis – paslaugų, atsakovei priklausančių patalpų pagrindinė naudojimo paskirtis – gamybos, t. y. ne gyvenamoji. Negyvenamųjų patalpų naudingas plotas, kaip toks, nėra nustatinėjamas ir viešame registre neregistruojamas. Patalpų naudingasis plotas ir pagrindinis plotas nėra tapatūs dalykai. Pagal Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 24 d.), gyvenamosiose patalpose yra nustatomas gyvenamasis plotas, pagalbinis plotas, verslo plotas, rūsio plotas, garažo plotas ir naudingasis plotas, kuris yra visų kambarių (gyvenamojo ploto), verslo patalpų (verslo ploto) ir apšiltintų pagalbinių patalpų (pagalbinio naudingojo ploto) plotų suma (Taisyklių 145 punktas). Negyvenamosios paskirties pastate esančioms patalpoms skaičiuojami pagrindinis plotas ir pagalbinis plotas. Pagrindinį plotą sudaro visos patalpos, išskyrus patalpas, kurios įskaitomos į pagalbinį plotą, o pagalbinį plotą sudaro koridoriai, tambūrai, perėjimai, sanitarinių mazgų, ir inžinierinių tinklų bei įrengimų patalpos (katilinės su pagalbinėmis patalpomis, boilerinės, vandentiekio ir kanalizacijos siurblinės, valdymo mazgai, skydinės, transformatorinės, ventiliacijos ir oro kondicionavimo kameros, liftų mašinų patalpos ir kt.) (Taisyklių 148 punktas). Taigi, naudingas ir pagrindinis patalpų plotai skiriasi tuo, kad į pagrindinį negyvenamųjų patalpų plotą neįeina apšiltinti pagalbiniai patalpų plotai (t. y. koridoriai, prieangiai ir pan.). Tokiu atveju, pagrindinis patalpų plotas yra tik ta ploto dalis, kurioje šiuo atveju vyksta gamybinė veikla. Prieangiai, koridoriai ir kiti apšiltinti pagalbiniai plotai šiam plotui jau nepriskiriami, kai tuo tarpu gyvenamuose būstuose apšiltinti pagalbiniai plotai į naudingą būsto plotą yra įskaičiuojami. Atkreiptinas dėmesys, kad stogas dengia ne tik pastato pagrindines patalpas, bet ir visą tiek ieškovei, tiek atsakovei ir kitiems bendraturčiams priklausančių patalpų bendrą plotą (ir koridorius, prieangius ir pan.), todėl už stogo remontą mokėtiną sumą skaičiuoti pagal bendraturčiams priklausančių patalpų pagrindinį plotą nebūtų tikslu. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas. Kasacinis teismas pažymėjo ir tai, kad nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą yra teisiškai nereikšminga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat naudojimosi jomis dažnumas, intensyvumas ir pan. Priešingas aptariamosios teisės normos aiškinimas galėtų iškreipti proporcingumo principą ir nulemti neproporcingai dideles arba mažas konkretaus butų ar kitų patalpų savininko išlaidas, susijusias su nuosavybės teisės į bendrąją dalinę nuosavybę įgyvendinimu. Tai, kad poįstatyminiai teisės aktai nereglamentuoja tokio, kaip pirmiau nurodytas, patalpų naudingojo ploto skaičiavimo, neteikia teisinio pagrindo kitaip aiškinti CK 4.82 straipsnio 5 dalį (šiuo metu – CK 4.82 straipsnio 7 dalis). Šiai teisės normai taikyti reikšmingas patalpų naudingasis plotas apskaičiuotinas atitinkamai pagal analogiją taikant teisės aktus, reglamentuojančius buto bendrojo ploto ir negyvenamųjų pastatų bendrojo ploto skaičiavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2014).

Įvertinęs aptartą teisinį reguliavimą ir nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovės apmokėtinų išlaidų už stogo remontą daliai nustatyti reikšmingi yra bendras pastato patalpų plotas ir bendras atsakovei nuosavybės teise priklausančių patalpų plotas, kurį kasacinis teismas laiko naudinguoju pastato plotu CK 4.82 straipsnio 7 dalies prasme. Teismo skaičiavimu, atsakovės mokėtina suma už pastato stogo remonto darbus yra lygi 623,55 Eur, t. y. pastato stogo remonto darbų vertė 9200 Eur padalinama iš pastato bendrojo ploto 2351,82 kv. m. ir padauginama iš atsakovės nuosavybės teise valdomos pastato dalies bendrojo ploto 159,40 kv. m. Nustatant atsakovės valdomų patalpų dalį ir padauginus ją iš visos stogo darbų kainos, mokėtina suma gaunama analogiška (159,40 kv. m. / 2351,82 kv. m. x 9200 Eur = 623,55 Eur). Ši pinigų suma, t. y. 623,55 Eur priteistina iš atsakovės ieškovei.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovės ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2018 m. rugsėjo 17 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė įstatymo nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės priteistinas 15,00 Eur žyminis mokestis į valstybės biudžetą, kuris yra minimalus (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Elva“, j. a. k. 144320049, ieškovei Joniškio rajono savivaldybės administracijai, j. a. k. 288712070:

- 623,55 Eur (šešis šimtus dvidešimt tris eurus 55 ct) skolos;

- 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 623,55 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2018 m. rugsėjo 17 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Elva“, j. a. k. 144320049, į valstybės biudžetą – 15,00 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.