Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. L. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutarimo, kuriuo R. L. nubaustas pagal ATPK 126 str. 4 d. 2500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, pagal ATPK 124¹ str. 7 d. 30 Lt bauda, pagal ATPK 187 str. 1 d. 500 Lt bauda, pagal ATPK 187 str. 2 d. 400 Lt bauda, vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė nuobauda - 2500 Lt (724 Euro) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. 2014-07-21 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014 m. liepos 21 d. 4.50 val. (duomenys neskelbtini)vairavo automobilį, vengė neblaivumo patikrinimo, su savimi neturėjo ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registracijos liudijimo, transporto priemonės savininkų ir valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso, techninės apžiūros lapo, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų ir pasipriešino policijos pareigūnui, einančiam viešosios tvarkos saugojimo pareigas. Tokiais veiksmais R. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 16 p. ir 18 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 7 d., 187 str. 1 d., 187 str. 2 d.

Apeliantas pabrėžia, jog teismas neįvertino, kad V. P. ir S. P. pagal 2013-05-20 Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymo Nr. 5-V-399 II skirsnio 3 punktą nebuvo išlaikę įskaitos (egzamino) dėl įgaliojimų suteikimo vykdant eismo priežiūros funkcijas, todėl įvykio metu negalėjo vykdyti eismo priežiūros kontrolės, reikalauti tikrintis alkotesteriu bei surašyti ATPK protokolą. Nebuvo atkreiptas dėmesys ir į tai, kad apie R. L. galimai padarytą pažeidimą bei persekiojamą automobilį nebuvo informuotas Šilalės r. PK OVS budėtojas, tariamo persekiojimo metu nebuvo naudoti garso ir šviesos signalai bei diktofonas, kuris buvo veikiantis (spec. priemonių išdavimo žurnalo išrašas) ir pareigūnė S. P. visą laiką turėjo jį su savimi. Teismas nesiaiškino, kodėl V. P., neturėdamas įgaliojimų bei neturėdamas jam išduotų spec. priemonių (alkotesterio), daugybę kartų reikalavo vykdyti, apelianto manymu, neteisėtus veiksmus, t. y. liepė tikrintis neblaivumą, kai tokių reikalavimų pareigūnas negalėjo pareikšti. Alkotesteris ir kitos priemonės buvo išduotos S. P., ir ši pareigūnė nei karto nebuvo priėjusi prie apelianto bei jokių reikalavimų nepateikė.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformulavęs svarbias įrodymų vertinimo taisykles. LVAT byloje Nr. N16- 961/2006 konstatavo, kad byloje esant tiek kaltinančių, tiek teisinančių duomenų, teismas privalo išanalizuoti visus įrodymus ir remdamasis įstatymu, vidiniu įsitikinimu bei teisine sąmone nuspręsti, kokiais duomenimis vadovaujantis byloje turi būti priimtas sprendimas. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Administracinėje byloje Nr. N9-l711/2006 teismas pažymėjo, kad vidinis įsitikinimas - tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta surinkus visus reikiamus įrodymus, išnagrinėjus reikšmingus faktus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, iškėlus ir ištyrus visas galimas versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Administracinėje byloje Nr. N9-990/2006 teismas nurodė, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Teismų praktika patvirtina, kad tokiu atveju ypač svarbu visapusiškai ir objektyviai įvertinti byloje surinktus faktinius duomenis, ištirti galimus jų prieštaravimus, nuoseklumą, logiškumą, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybes, įvertinti įrodymų šaltinių patikimumą. Tik atlikus šiuos veiksmus, galima tinkamai įvertinti, ar byloje surinktų įrodymų pakanka teisiškai reikšmingiems faktams konstatuoti.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad, jo manymu, administracinės bylos teisena pradėta grubiai pažeidus Policijos veiklos įstatymo 4 str., 16 str. 2 d., 21 str. 1 d. 1 p., 2 p., 22 str. 2 d. reikalavimus bei 2011 m. liepos 19 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymo Nr. 5-V-673 „Dėl patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo" 18, 20.2, 25, 30.1, 30.2, 30.3 ir 35 punktų reikalavimus. Administracinio teisės pažeidimo protokole bei policijos pareigūnų V. P. bei S. P. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta informacija neatitinka objektyvios tiesos, šie dokumentai nurašyti vienas nuo kito, siekiant nuslėpti galimai padaryto tarnybinio nusižengimo požymius bei neatskleidžiant iš esmės visų 2014-11-21 įvykio aplinkybių. Teismas visiškai nekreipė dėmesio į tai, kad vadovaujantis 2011 m. liepos 19 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymo Nr. 5-V-673,,Dėl patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo" 20.2 p., policijos patruliui tarnybos metu draudžiama pažeisti naudojimosi radijo ryšio priemonėmis, telemetrine įranga taisykles (išjungti radijo stotį, telemetrinę įrangą, automobilinę vaizdo ir garso fiksavimo įrangą ar pan.), o iš byloje esančios vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenų išrašo matyti, kad patruliai visą šią įrangą buvo išjungę nuo 2014-07-20 (21.00 val.) iki 2014-07-21 (9.00 val.) ir daugiau nebuvo įsijungę. Tos pačios instrukcijos 20.9 p. nurodyta, kad policijos patruliui tarnybos metu draudžiama įsodinti į tarnybinę transporto priemonę kitus asmenis, išskyrus atvejus, kai būtina (visais atvejais, kai tarnybiniame automobilyje bendraujama su asmeniu, automobilyje įmontuota stacionari vaizdo ir garso įrašymo įranga turi būti įjungta, o kai tokios įrangos nėra, policijos patrulis privalo pasinaudoti turimomis inventorinėmis techninėmis vaizdo ir (arba) garso įrašymo priemonėmis, kad pokalbis su asmeniu būtu įrašytas). Esant techninėms galimybėms, vaizdo ir (arba) garso įrašymo įranga tarnybiniame automobilyje turi būti įjungta nuolat. Naudojant vaizdo ir (arba) garso įrašymo įrangą, asmenį reikia įspėti apie tai ir informuoti, kad viskas, ką jis pasakys, gali būti panaudota nagrinėjant administracinę bylą ar atliekant ikiteisminį tyrimą. Apeliantas pažymi, kad iš spec. priemonių išdavimo žurnalo kopijos nustatyta, kad patrulei S. P., be kitų priemonių, 2014-07-20 buvo išduotas tvarkingas diktofonas. Apie jokį techninį gedimą pareigūnė savo tarnybiniame pranešime nebuvo nurodžiusi ir tik teisme atsakydama į užduotą klausimą nurodė, kad įrašo nedarė, nes nusėdo baterija.

Skunde pabrėžiama, kad V. P. neįvykdė ir anksčiau nurodyto įsakymo 28 p., kuris numato, kad sustabdęs ar prieš prieidamas prie stovinčios transporto priemonės, policijos patrulis ryšio priemone privalo pranešti budėtojui tikrinimo vietą, transporto priemonės markę, valstybinį numerį, stabdymo ar tikrinimo priežastį, nedelsiant informuoti OVS budėtoją apie visus vairuotojo neteisėtai atliktus veiksmus, reikalavimų. Apeliantui neaišku, kodėl policijos pareigūnas iš viso nepranešė apie savo veiksmus Šilalės r. PK OVS, kai daug vėliau privažiavo prie stovinčio automobilio „Chrysler Crossfire", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei apie tariamai atliktus R. L. neteisėtus veiksmus. Apie reikalingo pastiprinimo priežastis byloje taip pat nėra jokių žinių, tik V. P. ir N. M. patvirtino, kad atvyko pagal S. P. prašymą ir daugiau atvykimo priežasčių nenurodė. Apeliantas nesutinka, kad policininkai V. P. bei S. P. su tarnybiniu automobiliu jį persekiojo ir iš akiračio nebuvo išleidę automobilio „Chrysler". Šie parodymai turėtų būti atmesti, kadangi pastarieji iš viso neturėjo realios galimybės prisivyti pagrindiniu keliu ne mažiau 130 km/h nuvažiavusios transporto priemonės. Patys patruliai nurodė, kad jie lėtai važiavo miško keliuku ir paskutiniu momentu pastebėjo dideliu greičiu nuvažiavusį automobilį link Nevočių k., Šilalės r. Policijos automobilis turėjo visų pirma pasiekti tokį greitį, kuris suteiktų galimybę prisivyti persekiojamą automobilį, ir vėliau jį persekioti iki sustojimo vietos. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad teismas nepagrįstai vadovavosi greičio matavimo įrenginio duomenimis apie jo galimai padarytų pažeidimų laiką. Teismas šio įrenginio duomenis įvertino siaurąja prasme ir nekreipė dėmesio į kitus duomenis dėl paties įvykio laiko, juolab nesiėmė priemonių tam, kad būtų nustatytas tikrasis laikas, kai pareigūnai atvyko prie miesto kapinių, esančių Grubių k. Šilalės r.

Apelianto manymu, faktą kad jis buvo blaivus, patvirtina ir 2014-07-21 medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 2 (blaivus, vairuoti gali) bei specialisto išvada Nr. T-A 6616/14 (01), kurioje nurodyta, kad alkoholio kraujyje nerasta. Nurodo, kad neprivalėjo vykdyti V. P. nurodymų, kadangi buvo blaivus ir automobilio nevairavo, o visi pareigūno reikalavimai buvo nepagrįsti ir neteisėti, kadangi ne pirmą kartą tarpusavyje konfliktavo. Susipažinęs su 2014-09-16 Tauragės apskrities VPK Šilalės PK raštu Nr. 85-93-S-5333, apeliantas nustatė, kad į PK 2014-07-21 dirbti buvo atvykusi vyr. patrulė I. V., kuri tuo metu ilsėjosi ir jokių pareigų neatliko, kadangi buvo poilsio diena. Be to, iš pateiktų duomenų nustatyta, kad jai iki šiol nėra sumokėta už atliktą darbą, t. y. pateiktas 2014-09-15 tarnybinis prašymas apmokėti darbo valandas, tačiau Tauragės VPK viršininko įsakymo tenkinti šį prašymą nėra. Šiame rašte nurodyta informacija dar kartą patvirtina, kad I. V. atlikti veiksmai šioje byloje yra niekiniai, kadangi juos atliko neįgaliotas asmuo, ne darbo metu bei neteisėtai, o ATPK protokolas naikintinas, kadangi surašytas neįgalioto eiti tarnybines pareigas asmens. Į bylą nebuvo pateiktos policijos patrulių V. P. ir S. P. darbo rezultatų ataskaitos (jų iš viso nėra) bei duomenys iš tarnybinių policijos patrulio knygelių apie vykdytą veiklą nuo 2014-07-20 iki 2014-07-21 (kurie neužpildyti bei neatitinka tarnybiniuose pranešimuose nurodytos informacijos), o S. P. ir V. P. surašyti tarnybiniai pranešimai įstatymo nustatyta tvarka nebuvo užregistruoti PK raštvedybos knygoje.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neteisingai nesirėmė apelianto žmonos K. L. parodymais, kuri parodė, kad liepos 20 d. apie 19-20 val. atvažiavo su automobiliu „BMW 530" į Grubių k. pasiimti pieno. Paskambino vyrui ir pakvietė važiuoti į šventę Laukuvoje. Nusprendė, kad ji savo mašiną paliks aikštelėje, kuri yra Gūbrių kaime, prie kapinių, nes buvo netoli. Vyras apie 20 val. privažiavo prie jos su kita mašina „Chrysler" jos paimti į aikštelę prie kapinių, Gūbrių kaime. Ji, palikusi aikštelėje savo automobilį „BMW", sėdo į vyro automobilį ir išvažiavo į šventę. Automobilį vairavo vyras. Šventėje su vyru susipyko. Apie 3 val. nakties sėdo į jo automobilį „Chrysler " už vairo. Prie automobilio pribėgo ir įsėdo šalia jos vyras. Abu išvažiavo iš Laukuvos ir vyko namo į Šilalės miestą, visą kelią pykosi. Atvažiavo į tą pačią aikštelę (duomenys neskelbtini) kaime. Buvo gal apie 4-5 val. Ji iššoko iš mašinos, vyrą paliko sėdėti mašinoje. Persėdo į savo automobilį ir greitai išvažiavo namo. Jai bevažiuojant Balsių kaime paskambino vyras ir pasakė, kad ji pasiėmė Automobilio „Chrysler" raktelius. Jis norėjo važiuoti, bet nerado raktų. Ji apsisuko Balsių sankryžoje ir vežė vyrui „Chrysler" automobilio raktelius, kuriuos paėmė netyčia. Įvažiavusi į aikštelę, pamatė, kad yra atvykę policijos pareigūnai. Vyras jai sakė, kad atvažiuos dar vienas ekipažas ir liepė jai patraukti automobilį, nes ji užstatė kelią. Ji patraukė automobilį ir nuėjo į tualetą. Apeliantas buvo blaivus, šventėje nevartojo alkoholio. Buvo įniršusi, todėl galėjo Balsių k. viršyti greitį. Vyras jai perdavė tik telefoną, raktelių jis iš viso neturėjo, nes jie buvo pas ją. Policininkai prašė jos automobilio raktelių, tačiau jiems sakė, kad ji pati vairavo tą mašiną ir toliau ją vairuos, todėl daugiau neprašė. Liepos 21 d. rašė paaiškinimą, nes ją vertė, tai yra tik dalis paaiškinimo, visų aplinkybių nespėjo išdėstyti, nes buvo strese. 20l4 m. liepos 21d. rašytiniame paaiškinime R. L. nurodė, kad 2014-07-21, apie 04.50. Gūbrių k., prie kapinių išlipo iš automobilio „Chrysler Crossfire", nuėjo į tualetą, kai išėjo, tuo metu atvyko policijos pareigūnai, šalia jos mašinoje sėdėjo jos vyras R. L.. Jo pareikalavo vairuotojo pažymėjimo, bet jis sėdėjo šalia. Vairavo ji. Sustojo šioje aikštelėje, nes ten buvo palikusi apie 04.00 val. savo automobilį „BMW 530".

Apeliantas pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nubausti jį už ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 7 d.. 187 str. 1 d., 187 str. 2 d. numatytų pažeidimų padarymą, ir jam kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar iš viso policijos pareigūnai turėjo teisę atlikti virš nurodytus veiksmus ir, jei atliko, tai ar visuma atliktų veiksmų yra teisėti, o dalis prašymų dėl liudytojų apklausų bei vaizdo medžiagos prijungimo buvo atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Iš to seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. L. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus - teismo išvados dėl pažeidėjo kaltės padarius inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus pagrįstos, priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus įrodymus. R. L. versija, neva jis automobilio nevairavo, nes 2014 m. liepos 21 d. vakarą jį vežė žmona, yra visiškai paneigta byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 4), liudytojų policijos pareigūnų V. P., S. P., I. V., V. P., N. M. tarnybiniais pranešimais (b. l. 6-10), šių liudytojų teismo posėdžio metu duotais parodymais (b. l. 49-53), R. L. žmonos R. L. 2014 m. liepos 21 d. paaiškinimu (b. l. 13), KET pažeidimo protokolu Nr. 39U-16369081-14 (b. l. 74).

Apeliantas iškėlė versiją, kurią pirmos instancijos posėdžio metu patvirtino jo žmona R. L., kad liepos 20 d. apie 19-20 val. ji atvažiavo su automobiliu „BMW 530" į Grubių k., paskambino vyrui ir pakvietė važiuoti į šventę Laukuvoje, po to, palikusi savo automobilį aikštelėje prie kapinių, sėdo į vyro vairuojamą automobilį „Chrysler" ir kartu išvažiavo į šventę, kur su vyru susipyko ir apie 3 val. nakties ji sėdo už automobilio „Chrysler " vairo, o šalia įsėdo jos vyras. Abu išvažiavę iš Laukuvos vyko namo į Šilalės miestą, visą kelią pykosi, atvažiavo į tą pačią aikštelę Gūbrių kaime apie 4-5 val. Apelianto žmona iššoko iš mašinos, o jis liko sėdėti mašinoje. Persėdo į savo automobilį ir greitai išvažiavo namo. Jai bevažiuojant Balsių kaime, paskambino vyras ir pasakė, kad ši pasiėmė automobilio „Chrysler" raktelius. Jam bekalbant su žmona, į aikštelę atvyko policijos pareigūnai, o po kelių minučių atvyko ir apelianto žmona bei dar vienas policijos ekipažas. Ši apelianto keliama versija yra neginčijamai paneigta byloje esančia medžiaga. Iš policijos pareigūnų V. P. ir S. P. tarnybinių pranešimų (b. l. 6-7) matyti, kad jie 2014 m. liepos 21 d. 4.50 val. pastebėjo dideliu greičiu važiuojantį automobilį Chrysler Crossfire, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pavažiavęs 200-300 m. staiga pasuko į stovėjimo aikštelę prie kapinių. Kad automobilis pastebėtas 4.50 val., patvirtino policijos pareigūnai V. P. ir S. P., ir šis laikas nėra paneigtas jokiais byloje esančiais įrodymais. Vadovaujantis apelianto versija, tuo metu šį automobilį jam sėdint šalia turėjo vairuoti jo žmona, kuri savo automobilį BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2014 m. liepos 20 d. 19-20 val. neva buvo palikusi stovėjimo aikštelėje šalia kapinių, tačiau iš byloje esančio KET pažeidimo protokolo matyti, kad šis automobilis buvo užfiksuotas 2014 m. liepos 21 d. 4.06 val. viršijantis greitį kelyje Laukuva-Šilalė 13,97 km., nors apelianto ir jo žmonos teigimu, automobilis buvo pastatytas aikštelėje nuo 2014 m. liepos 20 d. 19-20 val., iki kol jie grįžo automobiliu į kapinių stovėjimo aikštelę, todėl teismas laiko akivaizdžiu, kad tokia apelianto įvykių versija vertintina kaip tikrovės neatitinkanti gynybinė pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Tai, kad apeliantas painiojasi savo iškeltoje įvykio versijoje ir bando suklaidinti teismą, matyti ir iš jo apeliaciniame skunde nurodomo argumento, kad teismas neaptarė ir nesivadovavo R. L. rašytiniame paaiškinime (b. l. 13) nurodytu automobilio pastatymo laiku, nes šiame paaiškinime neva nurodyta, kad ji prie miesto kapinių su automobiliu „Chrysler Crossfire“ sustojo 2014-07-21 apie 4.00 val. Teismas, išanalizavęs minėtą paaiškinimą konstatuoja, jog jame nurodyta, kad apelianto žmona išlipo iš automobilio „Chrysler Crossfire“ 4.50 val., nes apie 4.00 val. toje vietoje buvo palikusi savo automobilį BMW 530. Taigi apeliantas savo skunde iš esmės išdėsto dvi skirtingas to paties įvykio versijas: nurodo, kad žmonos automobilis BMW 530 aikštelėje prie kapinių buvo paliktas 2014 m. liepos 20 d. 19-20 val., tuo pačiu nurodo, kad teismas turėjo atsižvelgti į žmonos rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodyta, kad ji savo automobilį BMW 530 paliko 2014 m. liepos 21 d. apie 4.00 val., o tai iš esmės prieštarauja apelianto versijai, kad jie su žmona kartu važiavo ir grįžo iš šventės Laukuvoje.

Apeliantas skunde nurodo, kad teismas vadovavosi įvykio nemačiusių policijos pareigūnų V. P. ir N. M. parodymais ir nepagrįstai atsisakė prijungti filmuotą medžiagą, neprijungė prie bylos nutarimo kopijos nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 93-1-00116-14. Taip pat teismas nepagrįstai atsisakė iškviesti liudytojais G. J. ir V. M.. Apeliacinis teismas pažymi, kad duomenys, reikšmingi bylos tyrimui, turi būti susiję su nagrinėjamo teisės pažeidimo bylos aplinkybėmis, o administracinės teisės pažeidimo byla neturi būti perkrauta pertekline informacija, kuri neturi reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui. Apelianto po 2014 m. liepos 21 d. nufilmuota medžiaga neturi jokio ryšio su apelianto administraciniais teisės pažeidimais, įvykdytais 2014 m. liepos 21 d. 4 val. 50 min., todėl teismas pagrįstai atsisakė prijungti minėtą filmuotą medžiagą prie administracinio teisės pažeidimo bylos. Ikiteisminis tyrimas Nr. 93-1-00116-14, kurio nutraukimo nutarimo kopiją prijungti prie bylos prašė apeliantas, buvo pradėtas dėl smurto artimoje aplinkoje ir nėra laikytinas reikšminga aplinkybe teisingam šios administracinės teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui. ATPK 276 str. nurodyta, kad liudytojas - tai asmuo, kuriam žinomos kokios nors byloje nustatytinos aplinkybės, todėl, nesant duomenų, kad G. J. ir V. M. gali nurodyti reikšmingas aplinkybes apie 2014 m. liepos 21 d. apie 4.50 val. Šilalės r. Gūbrių k. vykusius įvykius, juos apklausti ir nebuvo tikslinga. Tuo tarpu policijos pareigūnai V. P. ir N. M., nors ir nedalyvavo įvykyje nuo jo pradžios, tačiau buvo atvykę į įvykio vietą, stebėjo R. L. būklę, bendravo su juo ir matė jo veiksmus, todėl apelianto teiginys, kad šie pareigūnai nematė reikšmingų bylai aplinkybių, yra nepagrįstas.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad policijos pareigūnai, vadovaujantis 2013-05-20 Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymo Nr. 5-V-399 II skirsnio 3 punktu, nebuvo išlaikę įskaitos dėl įgaliojimų suteikimo vykdant eismo priežiūros funkcijas, todėl negalėjo vykdyti eismo priežiūros kontrolės, taip pat nurodoma, kad apie stabdomą automobilį nebuvo informuotas budėtojas, nebuvo naudoti šviesos ir garso signalai, nebuvo įjungtas diktofonas. Skunde nurodoma, kad policijos pareigūnas V. P., neturėdamas įgaliojimų bei neturėdamas jam išduotų spec. priemonių (alkotesterio), eilę kartų reikalavo vykdyti jo neteisėtus nurodymus tikrintis blaivumą. Apeliacinis teismas pažymi, kad policijos pareigūnas priimamas į tarnybą vadovaujantis Vidaus tarnybos statutu (Žin., 2003, Nr. 42-1927). Tapęs policijos pareigūnu, asmuo įgyja teises ir pareigas, kurios numatytos įvairiuose teisės aktuose, bet pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis policijos veiklą, yra Policijos veiklos įstatymas (Žin., 2000, Nr. 90-277). Vadovaujantis šiuo įstatymu, nuo momento, kai policijos pareigūnas priimtas į tarnybą, jis įgyvendina Įstatymo 5 str. nurodytus policijos uždavinius, tame tarpe ir viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimą, tai pat ir saugaus eismo priežiūrą. Policijos pareigūnas nepriklausomai nuo jo užimamų pareigų, vykdydamas tarnybines funkcijas, gali ir turi teisę remiantis Policijos veiklos įstatymu reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju panaudoti prievartą. Policijos veikos įstatymo 18 straipsnio “Policijos pareigūno bendrosios teisės” 1 dalis nustato, jog “Policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę:

1) pagrįstai įtardamas, jog padarytas administracinis teisės pažeidimas ar nusikalstama veika, tikrinti su tuo susijusio asmens, transporto priemonės, krovinių dokumentus ir laikinai, kol bus priimtas sprendimas, juos paimti;

8) tikrinti transporto priemonę vairuojantį asmenį, įtardamas, jog jis yra apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų ar paveiktas vaistų, neleisti tokiam asmeniui, taip pat asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti arba dėl sveikatos būklės keliančiam pavojų saugiam eismui, transporto priemonės vairuoti.”

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju policijos pareigūnai vykdė savo tarnybines funkcijas ir elgėsi jiems įstatymų nustatytose ribose. Tai, kad policijos pareigūnas, anot apelianto, vadovaujantis poįstatyminiais teisės aktais nėra išlaikęs įskaitų vykdyti eismo priežiūros funkcijas, taip pat stabdydamas transporto priemonę neįjungė specialiųjų šviesos ir garso signalų, ar neįsijungė diktofono, nesudaro jokių esminių procedūrinių pažeidimų, kurie iš esmės galėjo lemti ar įtakoti netinkamą nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybių fiksavimą. Policijos veiklos įstatymo 16 str. 2 p. numato, kad Policijos pareigūnai, vykdydami jiems suteiktus įgaliojimus, vadovaujasi tik įstatymais. Įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai yra privalomi visiems asmenims, o už šių reikalavimų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Aplinkybė, kad policijos pareigūnas, anot apelianto, neturi išlaikęs specialių įskaitų, ar neturi teisės naudotis specialiais prietaisais (alkotesteriu), neatima teisės policijos pareigūnui reikalauti, esant pagrįstam įtarimui, jog asmuo vairuoja transporto priemonę neblaivus, pasitikrinti neblaivumo laipsnį, vykdyti reikalavimą pateikti automobilio dokumentus ar vairuotojo pažymėjimą. Visos šios policijos pareigūno teisės vykdyti teisėtus reikalavimus numatytos įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte, todėl šiuos reikalavimus gali pateikti bet kuris policijos pareigūnas. Bylos dokumentais taip pat nustatyta, kad įvykio metu pareigūnai V. P. ir S. P. buvo paskirti dirbti pagal nustatytą grafiką užtikrinant eismo saugumą bei viešąją tvarką Šilalės mieste ir rajone, t. y. veikė, vykdydami jiems paskirtą tarnybinę užduotį. Jau panaudojus specialiąją techninę priemonę (alkotesterį), kiekvienu atskiru atveju gali būti vertinami ir ginčijami pareigūno veiksmai, kurie galėjo lemti ar įtakoti naudoto prietaiso parodymus ir jų teisingumą. Minimu atveju, pareigūnas V. P. paprašė R. L. pasitikrinti neblaivumo laipsnį alkotesteriu, R. L. atsisakė pasitikrinti blaivumą ir tuo pažeidė ATPK 126 str. 4 d. Akivaizdu, kad įvykio metu R. L. buvo tas pats, kuris policijos pareigūnas paprašys jo pateikti dokumentus ar pasitikrinti neblaivumo laipsnį, nes teisėto policijos pareigūno reikalavimo jis neketino vykdyti bet kuriuo atveju motyvuodamas tuo, kad automobilio jis neva nevairavo. Pažymėtina, kad ir atvykus papildomam ekipažui bei pristačius R. L. į policijos komisariatą, jam buvo ne kartą siūlyta pasitikrinti blaivumą, tačiau šis atsisakė, o reikalavimo, kad jį tikrintų kitas pareigūnas, nekėlė. Be to, iš Tauragės APVK Šilalės rajono PK VPS viršininko Z. G. informacijos teismui (b. l. 60) matyti, kad visi policijos pareigūnai yra supažindinti pasirašytinai su kiekvieno prietaiso naudojimosi instrukcija, tame tarpe ir alkotesterio Alkotest Drager 7510, kuris buvo išduotas kartu budėjusiems pareigūnams S. P. ir V. P. (b. l. 68), taip pat V. P. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis yra išlaikęs egzaminą dėl naudojimosi alkotesteriu (b. l. 50). Remdamasis aukščiau išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas laiko įrodytu, kad R. L., esant pagrįstam įtarimui, jog transporto priemonę galėjo vairuoti būdamas neblaivus (iš burnos sklido alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, judesiai buvo nekoordinuoti), neteisėtai vengė pasitikrinti neblaivumo laipsnį alkoholio kiekio matuokliu – alkotesteriu. Tai, kad R. L. praėjus kelioms valandoms po įvykio pridavė kraują VšĮ Šilalės rajono ligoninėje ir pateikė teismui aktą bei specialisto išvadą (b. l. 41-42), kuriuose nurodyta, kad jo kraujyje alkoholio nerasta, nekeičia jo veikos kvalifikacijos – už neblaivumo patikrinimo vengimą numatyta administracinė atsakomybė pagal ATPK 126 str. 4 d.

Konstatuoti, kad administracinė atsakomybė negalima dėl neteisėtų ar ne pagal instrukcijas atliktų policijos pareigūnų veiksmų, galima tik neginčijamai nustačius, kad būtent iš pareigūnų tarnybinių instrukcijų nesilaikymo bei netinkamo veikimo ir kilo sąlyga pažeidimo padarymui ar netinkamam teisės pažeidimo bylos aplinkybių fiksavimui. Pavyzdžiui, nors apeliantas nurodo, kad vyko automobilio persekiojimas ir pareigūnai privalėjo panaudoti garso ir šviesos signalus, tačiau aplinkybė, kad pareigūnai galimai netinkamai stabdė apelianto mašiną, būtų reikšminga tik tuo atveju, jei apeliantas būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 130 str. numatytą pažeidimą, t. y. nepaklusimą reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Be to, nors apeliantas nurodo, kad pareigūnai pažeidė patrulių veiklos instrukcijos 25, 30.1, 30.2, 30.3 punktus, t. y. neatliko stabdymo metu patruliui privalomų veiksmų, taip pat veiksmų, kurie turi būti atliekami, jei transporto priemonės vairuotojas nepaklūsta reikalavimui ją sustabdyti, tačiau iš policijos pareigūnų S. P. ir V. P. tarnybinių pranešimų ir parodymų pirmos instancijos teisme matyti, kad šie pareigūnai nestabdė automobilio Chrysler, o pastebėję jį bandė privažiuoti arčiau ir tuomet pradėti stabdymo veiksmus, bet automobilis pasuko į aikštelę prie kapinių ir sustojo nestabdomas. R. L. nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už reikalavimo sustoti nevykdymą, policijos pareigūnai automobilio nestabdė, todėl apelianto teiginys, kad administracinė teisena pradėta pažeidus patrulių veiklos instrukcijos 25, 30.1, 30.2, 30.3 punktus, atmestinas kaip nepagrįstas. Remiantis tuo pačiu principu, apelianto nurodomos aplinkybės, kad policijos pareigūnai nepadarė garso įrašo (nes nusėdo diktofono baterija) ir neužtikrino garso bei vaizdo įrašymo sistemų (kurios patrulių automobilyje apskritai nebuvo įrengtos – b. l. 60) sistemų veikimo, taip pat nelaikytinos sudariusios sąlygas pažeidimo padarymui ar netinkamam teisės pažeidimo bylos aplinkybių fiksavimui.

Visiškai nepagrįstas apelianto argumentas, neva patruliuojantys pareigūnai patruliavimo metu buvo išjungę tarnybinio policijos automobilio telemetrinę sistemą. Kaip žinoma iš analogiškų bylų nagrinėjimo praktikos, policijos tarnybinių automobilių telemetrinė sistema veikia autonomiškai ir automobiliu patruliuojantys pareigūnai apskritai neturi techninės galimybės ją išjungti. Aplinkybę, kad telemetrinės sistemos pagalba patrulinio automobilio buvimo vieta, judėjimo greitis ir kiti techniniai parametrai buvo nuolat stebimi, patvirtina ir byloje esantis išrašas iš policijos duomenų bazės (b. l. 66). Siekiant patikslinti šiuos duomenis, apeliacinės instancijos teismas iš policijos išreikalavo papildomus duomenų bazės išrašus, apibūdinančius patrulinio automobilio padėtį 2014-07-21 nuo 4 iki 5 val. Minėti išrašai patikimai patvirtina, kad nuo 4 valandos policijos tarnybinis automobilis nuolat įvairiu greičiu judėjo patruliavimo maršrutu, kol 04.49:53 val. atvyko į įvykio vietą ir sustojo, tik tuo metu buvo atidarytos automobilio priekinės vairuotojo pusės durelės (iki to laiko visos automobilio durelės buvo uždarytos). Taigi telemetrinės sistemos pagalba gauti duomenys visiškai paneigia apelianto versiją, neva policijos pareigūnų jis buvo sustabdytas 4 val. ir su jais aiškinosi iki 4.50 val. – neginčijamai nustatyta, kad nuo 4 val. iki 4.49:53 val. policijos pareigūnai patruliavo judančiu automobiliu ir iš jo išlipę nebuvo, kas savo ruožtu visiškai patvirtina pareigūnų parodymus apie užfiksuotą R. L. pažeidimų padarymo laiką.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2014 m. liepos 21 d. į tarnybą buvo atvykusi policijos pareigūnė I. V., kuriai buvo poilsio diena. Nurodoma, kad pareigūnei nėra apmokėta už tarnybą poilsio laiku, taip pat teigiama, kad policijos pareigūnės I. V. atlikti veiksmai šioje byloje yra niekiniai, nes ji buvo neįgaliotas asmuo, be to, veiksmus atliko poilsio laiku, ir dėl šių priežasčių pareigūnės surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas yra naikintinas. Apeliacinis teismas konstatuoja, kad Policijos pareigūnė I. V. poilsio laiku į tarnybą atvyko esant tarnybiniam būtinumui, o vykdyti tarnybos funkcijas poilsio laiku yra kiekvieno policijos pareigūno asmeninis apsisprendimas. Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo dėl darbo grafiko (b. l. 86), darbo laiko apskaitos žiniaraščio (b. l. 87-88), matyti kad pareigūnės dirbtas laikas yra įtrauktas į darbo laiko apskaitą ir jai už šį darbą atlyginta. Apeliaciniame skunde nurodytas teiginys, kad administracinės teisės protokolas yra naikintinas, nes surašytas neįgalioto asmens, vertinamas kaip neatitinkantis realių faktinių aplinkybių, nes pareigūnė I. V. turi visus teisės aktuose numatytus reikalingus įgaliojimus surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus už kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 40). Policijos pareigūnas, turintis įgaliojimą surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus, vien dėl to, kad vykdo tarnybines funkcijas poilsio laiku, nepraranda policijos pareigūno statuso ir įgaliojimų, todėl apeliaciniame skunde nurodytas teiginys apygardos teismo vertinamas kaip gynybinė apelianto pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės. R. L. taip pat nubaustas ir už tai, kad priešinosi policijos pareigūnams ir nevykdė jų teisėtų reikalavimų. Kad apeliantas padarė šias veikas, patvirtina ir paties R. L. skunde nurodytos aplinkybėmis, kad tarp jo ir pareigūno kilo ginčas, nes jis vengė neblaivumo patikrinimo, R. L. taip pat pripažino, kad neklausė policijos pareigūno V. P., nepateikė jam vairuotojo pažymėjimo, elgėsi su juo nemandagiai, kalbėjosi telefonu, kai pareigūnas priėjo prie jo ir prašė pateikti dokumentus, liepė pareigūnui palaukti, kol jis baigs kalbėti telefonu. Kad R. L. fizine jėga pasipriešino policijos pareigūnui V. P., įrodyta pareigūnų V. P., S. P. ir V. P. parodymais pirmos instancijos teismo posėdžio metu. Teismas neturi pagrindo abejoti nesuinteresuotų policijos pareigūnų parodymais, todėl konstatuoja, kad R. L. atliko ATPK 124¹ str. 7 d, 187 str. 1 d., 187 str. 2 d. numatytas veikas.

Apeliacinis teismas, remdamasis išdėstytu, pripažįsta, jog liudytojų policijos pareigūnų V. P., S. P., I. V., V. P., N. M. tarnybiniais pranešimais ir šių pareigūnų parodymais teisme neabejotinai įrodyta, kad R. L., vairuodamas automobilį „Chrysler Crossfire", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vengė neblaivumo patikrinimo, su savimi neturėjo ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registracijos liudijimo, transporto priemonės savininkų ir valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso, techninės apžiūros lapo, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų vykti į policijos komisariatą administracinio teisės pažeidimo įforminimui ir, vengdamas įsodinimo į policijos automobilį bei siekdamas pasišalinti iš įvykio vietos, jėga pasipriešino policijos pareigūnui V. P., einančiam viešosios tvarkos ir eismo saugumo užtikrinimo pareigas. Apeliacinis teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą bei faktines bylos aplinkybes visiškai atitinkančią išvadą, jog R. L. kaltė visiškai įrodyta. Teismo nutarime aptartų vienas kitą patvirtinančių įrodymų visetas neginčijamai patvirtina R. L. kaltę dėl jam inkriminuotų pažeidimų, numatytų ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 7 d, 187 str. 1 d., 187 str. 2 d. padarymo. Apeliacinio skundo argumentai R. L. kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas. Apeliacinio skundo ribose nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. L. apeliacinio skundo netenkinti ir Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.