- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-22
- Bylos Nr.
- ATP-118-382/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-02412-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Pocius
- Pažeidėjas
- S. B.
- Kategorijos
- 2.7.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos S. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimo, kuriuo S. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 124 straipsnio 6 dalį nubausta dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones vienam mėnesiui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. B. nubausta už tai, kad 2015 m. balandžio 5 d. 0 val. 7 min. kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 67,62 km, Marijampolėje, vairuodama transporto priemonę „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną greitį 65 km/h, kai nustatytas greitis – 70 km/h, važiavo 135 km/h greičiu.
Šalies argumentai
S. B. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Teigia, jog pirmosios instancijos teismo argumentas, kad ji apsikeitė su A. B. vietomis prieš Marijampolę, nepagrindžia teismo padarytų išvadų, kad būtent ji vairavo transporto priemonę pažeidimo padarymo metu. Kaip nurodė skundžiamame nutarime teismas, remiantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos valstybinės reikšmės keliuose įrengtų stacionariųjų greičio matuoklių žemėlapiu, greičio matavimo prietaisas Marijampolės sav. kelyje A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai yra įrengtas 67,62 kilometre, aplinkkelyje ties Marijampolės miestu, tačiau teismas nevertino aplinkybės, kad nuo Kauno iki Marijampolės atstumas yra 57 km, taigi atstumas nuo įrengto 67,62 km stacionariojo greičio matuoklio iki Marijampolės yra apie 10 km, todėl teismo padaryta išvada, kad ji vairavo automobilį 67,62 km, yra nepagrįsta, nes teismas nenustatė bei nepagrindė objektyviais duomenimis, kokiame kelio kilometre ji apsikeitė su S. B. vietomis ir sėdo prie vairo. Remiantis liudytojo A. B. teismo posėdžio metu duotais parodymais, jie apsikeitė vietomis prieš Marijampolę, t. y. galėjo būti ir likus kilometrui iki įvažiavimo į Marijampolės miestą. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo nurodytu motyvu, kad ji negalėjo paaiškinti, kas vairavo transporto priemonę pažeidimo padarymo metu, nors įsidėmėjo, kad toje vietoje važiavo vilkikai su įjungtomis šviesomis. Ši teismo išvada yra nepagrįsta, kadangi ji nurodė, jog blykstės nematė, nes priešpriešinėje eismo juostoje važiavo vilkikai su įjungtomis šviesomis. Konkrečios vietos – kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 67,62 km ruožo ji neįvardijo, todėl teismas nepagrįstai iškreipė jos paaiškinimą. Tai, kad ji negali nurodyti tikslios vietos, kurioje ji keitėsi su sutuoktiniu, yra paaiškinama tuo, jog buvo nakties metas, tamsu, kelias nežinomas, šiuo keliu automobilį vairavo pirmą kartą. Kadangi byloje nėra neginčijamų ir objektyvių įrodymų, leidžiančių padaryti neabejotiną išvadą dėl jos kaltės padarius ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą, administracinio teisės pažeidimo byla jai turi būti nutraukta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantė skundu ginčija savo kaltę, teigdama, kad byloje nėra neginčijamų ir objektyvių įrodymų, kurie leistų daryti neabejotiną išvadą, jog nagrinėjamo įvykio metu būtent ji vairavo transporto priemonę. Pagrindinis apeliacinio skundo argumentas kvestionuojant kaltę yra tai, kad įvykio metu transporto priemone S. B. naudojosi kartu su savo sutuoktiniu, t. y. kelionės metu jie nuolat keitėsi vietomis, o fotoaparato blykstės nepastebėjo nė vienas iš jų, todėl nežino, kas iš jų vairavo, kai buvo užfiksuotas greičio viršijimas.
Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, kad būtent S. B. vairuodama transporto priemonę viršijo leistiną greitį, o jos keliama versija, kad nei ji, nei sutuoktinis negali atsiminti, kas įvykio metu vairavo transporto priemonę, vertintina kritiškai, kaip pažeidėjos gynybinė pozicija.
Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas dėl S. B. kaltės buvimo, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, liudytojus R. B., A. B., administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusį policijos pareigūną V. L. ir tik įvertinęs visų byloje esančių įrodymų visumą padarė išvadą, kad S. B. kaltei dėl ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo konstatuoti įrodymų pakanka.
Bylos medžiaga patvirtina, kad 2015 m. balandžio 5 d. 0 val. 7 min. kelyje Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 67,62 km (leistinas važiavimo greitis 70 km/h) buvo užfiksuotas automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavimo greitis – 135 km/h (b. l. 4). Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos tos pačios aplinkybės. Protokole nurodyta, kad automobilio savininkas – R. B. R. B. 2015 m. balandžio 14 d. teikdama paaiškinimą policijos pareigūnams nurodė, kad įvykio dieną jai priklausančiu automobiliu naudojosi S. B. (b. l. 7). S. B. pripažino, kad R. B. transporto priemone naudojosi kartu su savo sutuoktiniu, tačiau nurodė nežinanti, kuris iš jų vairavo transporto priemonę pažeidimo padarymo metu, kadangi visos kelionės metu jie keitėsi vietomis. Tačiau kaip liudytojas apklaustas A. B. šiuos S. B. paaiškinimus iš esmės paneigė. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu A. B. nurodė, kad važiuojant iš Lenkijos vairavo jis. Su sutuoktine vietomis apsikeitė prieš Marijampolę, tada vairavo S. B. Kai privažiavo Kauną, jie vėl apsikeitė ir jau iki Klaipėdos vairavo jis. Taigi su S. B. vietomis apsikeitė tik du kartus (b. l. 30, 34). Pažymėtina, jog greičio matavimo prietaisas Marijampolės sav. kelyje A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai yra įrengtas 67,62 kilometre, aplinkkelyje ties Marijampolės miestu, daugiau toje atkarpoje stacionariųjų greičio matuoklių nėra. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai rėmėsi liudytojo A. B. parodymais, kadangi jie atitinka rašytinę bylos medžiagą. Šios nustatytos aplinkybės visiškai paneigia apeliantės teiginius, kad byloje nėra jos kaltę patvirtinančių įrodymų. Tais pačiais motyvais atmestinas kaip nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad nuo įrengto 67,62 km stacionariojo greičio matuoklio iki Marijampolės yra apie 10 km, todėl transporto priemonę pažeidimo užfiksavimo metu galėjo vairuoti jos sutuoktinis. Kartu pažymėtina, jog transporto priemonės savininkė nurodė, kad transporto priemonę valdyti ji patikėjo S. B., todėl ir ši aplinkybė yra svarbi nustatant bylai reikšmingas aplinkybes.
Konstatuotina, kad byloje esantys duomenys leidžia daryti neginčijamą išvadą, jog automobilį pažeidimo užfiksavimo metu vairavo S. B., o ne A. B.
Teismo išvados motyvuotos ir pagrįstos išsamia surinktų duomenų analize, Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatos aiškinantis pažeidimo padarymo aplinkybes ir vertinant įrodymus nepažeistos, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimas yra pagrįstas bei teisėtas. Dėl šių aplinkybių apeliacinis skundas atmetamas, nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
S. B. apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.