- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2025-11-11
- Bylos Nr.
- eII-1119-1260/2025
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Justinas Bagdžius
- Pareiškėjas
- D. B.
institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos įgaliotajam atstovui V. G. nuotoliniu būdu per „Zoom“ programą,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal atsakomybėn patraukto D. B. skundą dėl Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2025 m. rugpjūčio 11 d. priimto nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. B. (toliau – Pareiškėjas) Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) 2025 m. rugpjūčio 11 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) (toliau – nutarimas), buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 431 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 520 Eur dydžio bauda.
Nutarime nurodyta, kad Pareiškėjas 2025 m. gegužės 8 d. būdamas juridinio asmens vadovu, nevykdė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 20 straipsnio 4 dalyje nurodytų reikalavimų, t. y. siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos, nenurodė ANK 611 straipsnyje nustatytų duomenų apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu (2025 m. kovo 4 d. 12.50 val. nusižengimo (-ų) tipas (-ai) – greičio viršijimas) valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę, ja naudojosi ar buvo už ją atsakingas. Administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai.
Motyvuojamoji dalis
Tokiais veiksmais Pareiškėjas pripažintas padaręs ANK 431 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Pareiškėjas nesutikdamas su Institucijos priimtu nutarimu teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Institucijos priimtą nutarimą ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodoma, kad Pareiškėjas negavo jokių Institucijos siunčiamų elektroninių laiškų, todėl ir negalėjo žinoti apie jam kilusią pareigą nurodyti pažeidimą padariusį asmenį. Institucijos nutarime nėra tinkamai įrodyta, kad Pareiškėjui buvo suteikta tinkama galimybė ir aiškiai informuota apie pareigą pateikti reikalaujamą informaciją. Institucija priimdama nutarimą neįsitikino, jog pranešimas dėl duomenų pateikimo Pareiškėjui buvo įteiktas tinkamai, be to vien tai, kad asmens elektroninių ryšių rekvizitai yra tam tikruose registruose (tikėtinai elektroninis pašto adresas buvo gautas būtent šiuo būdu) ir šiais adresais buvo išsiųsti pranešimai, savaime nereiškia, kad procesinių dokumentų išsiuntimo faktas gali būti laikomas tinkamu ANK 573 straipsnio 1 dalies reikalavimų įvykdymu. Be to, itin dažnas reiškinys, kai siunčiami el. laiškai automatiškai nukreipiami į „spam“ (šlamštas) aplanką ir šiuo atveju akivaizdu, jog el. laiškui patekus (netgi jei jis ir buvo gautas/išsiųstas) į „spam“ aplanką, tokie laiškai nėra matomi gavėjui, o tikėtis ir tikrinti „spam“ aplanką, dėl to, kad asmeniui buvo ar galėjo būti persiųstas prašymas ar kitas dokumentas ir buvo užvesta administracinė byla, nepagrįsta. Atsižvelgiant į tai, Pareiškėjo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti jo kaltės padarius administracinį pažeidimą. Pareiškėjas nurodo ir tai, kad tokio pobūdžio administracinis pažeidimas yra padarytas pirmą kartą, nes anksčiau jo atžvilgiu priimtas nutarimas buvo apskųstas ir dar nebuvo priimtas galutinis procesinis sprendimas, kuris leistų vertinti, kad šis jo padarytas pažeidimas yra padarytas pakartotinai.
Institucija teismui pateiktu atsiliepimu prašo Pareiškėjo skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, kad administracinio nusižengimo byloje yra šie duomenys apie pranešimų dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo (toliau – Pranešimas) siuntimą MB „(duomenys neskelbtini)“: 1. 2025 m. kovo 11 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ Registre automatiniu būdu suformuotas ir išsiųstas Pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini). Suformuotas Pranešimas išsiųstas elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kuris įmonės deklaruotas ir nurodytas Juridinių asmenų registre bei galiojo iki 2025 m. liepos 18 d.; 2. 2024 m. balandžio 24 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ Valdybos įgalioto pareigūno suformuotas ir išsiųstas Pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini). Suformuotas Pranešimas išsiųstas elektroniniu pašto adresu (duomenys neskelbtini), kuris įmonės deklaruotas ir nurodytas Juridinių asmenų registre bei galiojo iki 2025 m. liepos 18 d. Papildomai Pranešimas buvo išsiųstas registruota pašto siunta MB „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini). AB „Lietuvos paštas“ duomenimis registruota pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini) adresatui įteikta 2025 m. balandžio 29 d. Informacija apie pranešimų įteikimą Pareiškėjui buvo išsiųsta 2025 m. rugpjūčio 12 d. į valstybės informacinėse sistemose ar registruose deklaruotą elektroninį paštą. Institucija pažymi, kad Pranešimai UAB MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išsiųsti Juridinių asmenų registre nurodytu elektroniniu paštu, o toks dokumento siuntimo būdas atitinka ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatytą tvarką. Be to, antras Pranešimas išsiųstas registruota pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini), kuri adresatui įteikta 2025 m. balandžio 29 d. Registro duomenimis Pareiškėjas nusižengimą, kai atsakomybė numatyta ANK 431 straipsnį padarė pakartotinai. Akivaizdu, kad Pareiškėjas, būdamas juridinio asmens vadovu, elgiasi neatsakingai ir padarius administracinius nusižengimus, nepateikia vairavusio asmens duomenų, taip sudarydamas sąlygas asmenims, pažeidusiems kelių eismo taisykles, išvengti administracinės atsakomybės, todėl Institucija sutikti su skunde nurodytomis aplinkybėmis neturi teisinio pagrindo, taip prieštaraujant suformuotai aukštesnės instancijos teismų praktikai. Institucijos vertinimu, įgaliotas pareigūnas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymų ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą paskirti D. B. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 2 dalyje administracinę nuobaudą – 520 Eur piniginę baudą, kurio naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu Pareiškėjas savo skundą palaikė jame nurodytais motyvais ir papildomai parodė, kad 2025 m. liepos 18 d. susisiekė su policijos pareigūne prašydamas jos surašyti visus jo padarytus administracinius nusižengimus, nurodant asmenį, kuris vairavo įmonei priklausančią transporto priemonę, tai yra J. T., kuris yra vairuotojas. Ir po to jis gavo pranešimą dėl šio nusižengimo ir suprato, kad jis vis tik jokių laiškų iš Institucijos negauna. Patikrinęs viešuose registruose pateiktą kontaktinę informaciją, pamatė, kad yra nurodytas vaikystėje sukurtas ir nebenaudojamas elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini). Dažnai vyksta į keliones, kartą per mėnesį, kurios dažniausiai susijusios darbo reikalais ir trunka 1-2 savaites, todėl pats visų laiškų sužiūrėti negali ir kaip teigia Institucija, kad buvo jam siųsta pašto siunta, jis jokios pašto siuntos nėra gavęs, teisės laiškus atsiimti ir pasirašyti už jį, jis nėra niekam nesuteikęs. Laiko, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie Institucijos siųstus pranešimus. Šiuo metu viešuose registruose susitvarkė kontaktinę informaciją, nurodydamas savo asmeninį elektroninio pašto adresą, tai yra (duomenys neskelbtini). Įmonės elektroniniame pašte, (duomenys neskelbtini), yra gaunamas didelis kiekis laiškų, apie 40 laiškų per dieną. Šį įmonės elektroninį paštą administruoja darbuotojas. Įmonės paštu siųstas elektroninis laiškas galėjo nukeliauti į „spam“ aplanką ir dėl to jis galėjo būti nepastebėtas. Įmonė registruota adresu yra (duomenys neskelbtini), o Institucijos siųsta registruota pašto siunta jo nepasiekė, nes buvo pristatyta (duomenys neskelbtini). Nutarimas buvo gautas, po ko jis kreipėsi į Instituciją ir pranešė kas vairavo automobilį, tačiau pirminių protokolų jis nebuvo gavęs. Visus administracinius pažeidimus su transporto priemone padarė įmonės vairuotojas, apie kurį jis ir pranešė bendraudamas su Institucijos darbuotoja. Kadangi informacija galimai tinkamai ir laiku nesuvaikščiojo, Pareiškėjo nuomone, todėl jis ir buvo nubaustas neteisingai, nes vos tik gavęs nutarimą apie asmenį, kuris vairavo transporto priemonę jis pranešė. 2013 metai įregistruotas juridinis asmuo MB „(duomenys neskelbtini)“ ir buvo nurodytas senas Pareiškėjo vardu sukurtas elektroninis paštas. Su klientais bendrauja (duomenys neskelbtini). Supratęs, kad negauna jokių laiškų, Pareiškėjas kreipėsi į atitinkamas institucijas, kad susitvarkytų registruose kontaktinę informaciją.
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas pateiktą atsiliepimą palaikė jame nurodytais argumentais ir papildomai parodė, kad būna nurodomi du ROIK numeriai. Vienas ROIK numeris būna nurodytas pažeidimo sistemoje fiksavimo, kada automobiliu yra padaromas administracinis pažeidimas, sistema jį užfiksuoja ir tam pažeidimui sistemoje automatiškai yra suteikiamas numeris (PPSĮ). Visi kiti ROIK gali būti išvesti. Šiuo atveju, ROIK numeriai gali būti net trys. Kadangi Pareiškėjas nepateikė informacijos apie automobilį vairavusį asmenį, pagal padarytą administracinį pažeidimą jam buvo suteiktas kitas išvestinis ROIK numeris. Ir jeigu Pareiškėjas šiai dienai praneštų kas konkrečiai vairavo transporto priemonę, tuomet vėl būtų kitas ROIK numeris to asmens vardu ir pavarde, kuris turėtų sąsają su PPSĮ ROIK numeriu, nes ten yra užfiksuota kaip pvz.: laikas, vieta, nuotrauka ir pan. Su PPSĮ (duomenys neskelbtini) susieti yra ROIK (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (išregistruotas), (duomenys neskelbtini). ROIK (duomenys neskelbtini)yra ROIK numeris, kuriuo 2025 m. liepos 18 d. surašytas administracinis protokolas J. T. už pažeidimą padarytą 2025 m. kovo 4 d. 12.50 val., dėl leistino greičio viršijimo. Taip yra dėl to, nes Pareiškėjas kažkuriuo tai metu, pavėluotai, pranešė apie automobilį vairavusį asmenį. Institucijos atstovas daro prielaidą, kad Pareiškėjas po 2025 m. birželio 22 d., kada gavo protokolą, pranešė, kad vairavo J. T., ir 2025 m. liepos 18 d. jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Kodėl byloje yra nurodyta, kad Lietuvos paštas siuntą pristatė (duomenys neskelbtini), o ne Pareiškėjo adresu (duomenys neskelbtini), negalėjo paaiškinti. Be šio pranešimo, Pareiškėjui buvo siųsti elektroniniai laiškai du kartus įmonės elektroninio pašto adresu, kuris nurodytas registre. Jeigu yra e. pristatymo dėžutė, tai sistemoje būna pažymėta, kad „išsiųsta“, o jeigu tokio tipo pristatymo dėžutė nėra aktyvi, tuomet siunčiama dviem būdais, tai yra ir elektroniniu paštu ir popierine siunta. Šiuo atveju, kadangi e. pristatymo dėžutė nebuvo aktyvi, buvo siųsta elektroniniu paštu ir popierine siunta. Jeigu elektroninis laiškas būna nepriimamas, dažnu atveju grįžta kaip neįteiktas, bet šiuo atveju toks laiškas negrįžo. Kuomet asmuo per nustatytą terminą nepraneša apie kitą asmenį galimai padariusį administracinį pažeidimą, tuomet jam yra pradedama administracinė teisena pagal atitinkamą ANK straipsnį. Šiuo atveju, taip ir buvo, Pareiškėjas kelis kartus buvo informuotas, tačiau kas pažeidimo dieną vairavo transporto priemonę nepranešė. Taip pat, jeigu asmuo jau po termino praneša kas vairavo transporto priemonę pažeidimo dieną, tuomet yra du atskiri administraciniai tyrimai, tai yra asmeniui, kuris laiku nepranešė, ir asmeniui, kuris pažeidimo dieną vairavo transporto priemonę, kas šiuo atveju ir yra.
Skundas tenkinamas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju, Pareiškėjas Institucijos nutarimu nubaustas už tai, kad 2025 m. gegužės 8 d., būdamas juridinio asmens vadovu, nevykdė SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nurodytų reikalavimų, t. y. siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos, nenurodė ANK 611 straipsnyje nustatytų duomenų apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu (2025 m. kovo 4 d. 12.50 val. nusižengimo (-ų) tipas (-ai) – greičio viršijimas) valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę, ja naudojosi ar buvo už ją atsakingas. Administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai.
ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės savininkui (valdytojui) SEAKĮ nustatytų reikalavimų nevykdymą. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai. Aptariamos teisės normos blanketinė dispozicija nurodo į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas SEAKĮ nustatytos pareigos pažeidimas. Kaip nustatyta SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu (<...>) juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ANK nustatyta tvarka.
Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymi, kad iš transporto priemonės savininko (valdytojo) galima reikalauti pateikti duomenis SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalies tvarka tik tada, kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) tinkamai informuojamas apie aptariamą reikalavimą. Priešingu atveju, transporto priemonės savininkas (valdytojas) negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį ar to paties straipsnio 2 dalį.
Lietuvos Aukščiausio Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje akcentuojama, kad Sprendžiant, ar buvo pažeista minėta SEAKĮ nuostata, būtina nustatyti, kad transporto priemonės savininkui (valdytojui) buvo tinkamai įteiktas reikalavimas pateikti duomenis apie asmenį, kuris naudojosi transporto priemone administracinio nusižengimo padarymo metu. Tokio reikalavimo įteikimas transporto priemonės savininkui (valdytojui) arba juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui yra būtina sąlyga administracinei atsakomybei kilti, taigi, tai – byloje įrodinėtina aplinkybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-24-719/2024 ir Nr. 2AT-39-719/2025).
Žemesnės instancijos teismas
ANK 573 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. <...> Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre (toliau – Gyventojų registras) ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu.
ANK 611 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą (taip pat ir numatytą ANK 418 straipsnyje) (<...>) pranešama šio juridinio asmens vadovui. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie padarytą administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone.
ANK 567 straipsnyje nustatyta, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Pagal administracinių nusižengimų teisenoje galiojantį nekaltumo prezumpcijos principą (ANK 566 straipsnio 1 dalis), būtent Institucijai tenka pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos neteisėtumą (ANK 567 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-719/2024).
Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Institucija 2025 m. kovo 11 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimus siuntė elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kuris įmonės deklaruotas ir nurodytas Juridinių asmenų registre bei galiojo iki 2025 m. liepos 18 d. Taip pat, pakartotinai pranešimas buvo siųstas 2024 m. balandžio 24 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), kuris įmonės deklaruotas ir nurodytas Juridinių asmenų registre bei galiojo iki 2025 m. liepos 18 d. Papildomai pranešimas buvo išsiųstas registruota pašto siunta MB „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini). AB „Lietuvos paštas“ duomenimis registruota pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini)adresatui įteikta 2025 m. balandžio 29 d. Informacija apie pranešimų įteikimą pareiškėjui buvo išsiųsta 2025 m. rugpjūčio 12 d. į valstybės informacinėse sistemose ar registruose deklaruotą elektroninį paštą. Vis tik iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad prie elektroninio pašto b(duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad „Dėžutė egzistuoja, bet yra neaktyvi. Išsiųsta popierinė siunta (duomenys neskelbtini)“. Nors Institucija pasinaudojo ir kitu pristatymu būdu, tai yra popierine siunta, tačiau iš Lietuvos pašto pateiktos siuntos pristatymo informacijos nustatyta, kad popierinė siunta buvo pristatyta adresu (duomenys neskelbtini), kai tuo tarpu tiek Pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jo ir MB „(duomenys neskelbtini)“ adresas yra (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad jokių pranešimų nei elektroniniu būdu, nei popierine siunta nėra gavęs ir apie padarytus kelių eismo taisyklių pažeidimus nežinojo, tačiau vos tik sužinojo, iš karto nurodė asmenį vairavusį transporto priemonę, kadangi tai įmonės vairuotojas. Pareiškėjo elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) yra jo vaikystės paštas, kurį jis panaudojo steigdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ ir nurodė viešuose registruose, nors faktiškai šis juridinis asmuo naudojasi elektroninio pašto dėžute adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad tik po 2025 m. liepos 18 d. pokalbio su policijos pareigūne jis suprato, kad pranešimai Pareiškėjo dėl šios priežasties nepasiekė ir jis nedelsdamas registruose pakeitė kontaktinę informaciją nurodydamas naudojamą elektroninio pašto adresą. Teismas neturi pagrindo abejoti Pareiškėjo nurodyta aplinkybe, kadangi Pareiškėjas aiškiai ir nuosekliai paaiškino kodėl Institucijos siųsti pranešimai jo nepasiekė ir šios aplinkybės sutampa byloje esančia informacija, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninio pašto adresas buvo pakeistas 2025 m. liepos 18 d. į faktiškai naudojamą (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną Pareiškėjas ir nurodė asmenį, kuris pažeidimo dieną vairavo transporto priemonę ir padarė pažeidimą, dėl ko jam buvo taikyta administracinė atsakomybė, tačiau skundžiamas nutarimas vis tiek buvo priimtas , kai Pareiškėjas, nors ir pavėluotai, tačiau, vis tik savo pareigą įvykdė. Tai patvirtina Institucijos atstovo teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, kad ROIK (duomenys neskelbtini) yra ROIK numeris, kuriuo 2025 m. liepos 18 d. surašytas administracinis protokolas J. T. už pažeidimą padarytą 2025 m. kovo 4 d. 12.50 val., dėl viršyto greičio viršijimo. Taip yra dėl to, nes Pareiškėjas kažkuriuo tai metu, pavėluotai, pranešė apie automobilį vairavusį asmenį.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad sistemiškai vertinant ANK 573 ir 611 straipsnių normas, matyti, kad šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimo reglamentavimas skirtas užtikrinti, jog administracinio nusižengimo byloje dalyvaujantiems asmenims tie dokumentai būtų tinkamai įteikti. Toks tikslas matyti ir iš ANK 573 straipsnio pavadinimo. Valstybės institucijos ir pareigūnai turi imtis priemonių, kad ši norma nebūtų taikoma formaliai, o užtikrintų realias ir efektyvias administracinio nusižengimo byloje dalyvaujančių asmenų, ypač – administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, teises. Dėl to šis įstatymu įtvirtintas reikalavimas neapsiriboja formaliu dokumento išsiuntimu, o reiškia faktą, kad asmuo yra tinkamai informuotas, ir garantijas, kad jis galės pasinaudoti savo teisėmis (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. sausio 12 d. sprendimas byloje Buterlevičiūtė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 42139/08; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-20-719/2024, 2AT-23-511/2025, 2AT-28-495/2025).
Taigi, kaip matyti iš išdėstytų ir byloje nustatytų aplinkybių, Pareiškėjas administracinio nusižengimo padarymą sieja su Institucijos pranešimų negavimu faktas, kad pranešimas dėl duomenų pateikimo buvo išsiųstas į e. pristatyme nurodytą neaktyvią dėžutę, tai yra elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), o popierinė siunta pristatyta visiškai kitu adresu nei, kad buvo siųsta, leidžia daryti išvadą, kad Pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie pareigą pranešti, kas naudojosi įmonės automobiliu 2025 m. kovo 4 d.
Pažymėtina, kad administracinė atsakomybė negali būti taikoma formaliai. Byloje negauta jokių duomenų, neabejotinai patvirtinančių, jog Pareiškėjas gavo Institucijos siųstą pranešimą. Priešingai, iš pateiktos byloje medžiagos nustatyta, jog visais šiais atvejais siųsti pranešimai turėjo papildomą informaciją, jog „Dėžutė egzistuoja, bet yra neaktyvi“, o popierinė siunta pristatyta ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas apie padarytus administracinius pažeidimus su įmonės transporto priemone sužinojo tik Institucijos darbuotojai su juo susisiekus telefonu ir savo pareigą pranešti, kas vairavo transporto priemones įvykdė iš karto.
Administracinėje teisenoje, taip pat kaip ir baudžiamojoje teisenoje, galioja nekaltumo prezumpcijos principas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo ir negalima jam perkelti įrodinėjimo naštos, o bet kokios abejonės turi būti vertinamos jo naudai. Nutarimas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu, negali būti grindžiamas prielaidomis – institucijos ar teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę padarius administracinį nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Esant nepašalintoms abejonėms, draudžiama nubausti asmenį administracine tvarka. Be to, institucija privalo surinkti byloje abejonių nekeliančius įrodymus, patvirtinančius, kad asmuo padarė administracinį nusižengimą. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad Pareiškėjo veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 2 dalyje, požymių.
Teismas daro išvadą, kad Pareiškėjas administracinio nusižengimo nepadarė. ANK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. ANK 7 straipsnyje įtvirtinta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Tai reiškia, kad asmuo atsako tik už savo paties tyčia ar dėl neatsargumo padarytą veiką. Šiuo atveju Pareiškėjas neįvykdė savo pareigos, kaip to reikalauja SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalis, ne dėl tyčinio noro nuslėpti pažeidimą padariusį asmenį, bet dėl to, kad nebuvo tinkamai informuotas apie tokios pareigos vykdymą. Transporto priemonės savininkui (valdytojui) arba juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui negavus pareigūno reikalavimo nurodyti Administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, ir apie tokią pareigą nežinant, iš jo negali būti reikalaujama ir įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad jis pagal ANK 431 straipsnį neatsako, nes jo veikoje nėra subjektyviosios pusės požymio – kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje ir Nr. 2AT-39-719/2025).
Teismas atkreipia dėmesį, kad juridinio asmens duomenys viešuose registruose turi būti nurodyti korektiškai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.49 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu yra laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu arba juridinio asmens elektroninio pristatymo dėžutės adresu. Vis dėlto administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas ne juridinis, bet fizinis asmuo ir ne dėl nekorektiškų duomenų juridinių asmenų registre nurodymo, bet dėl pareigos atskleisti pažeidimą padariusį asmenį nepateikimo. Šiuo konkrečiu atveju negavusi informacijos, neabejotinai patvirtinančios, kad Pareiškėjas iš tiesų gavo siųstą raštą, Institucija nebuvo aktyvi ir iniciatyvi (pavyzdžiui, nepatikrino Lietuvos pašto pateiktos informacijos apie pristatytos siuntos adresą, tokiu būdu nebuvo atidi savo pačios atliekamiems procesiniams veiksmams, neskambino Juridinių asmenų registre pateiktu bendrovės telefonu siekiant išsiaiškinti situaciją ar kreiptis į juos jų internetiniame tinklalapyje nurodytu elektroniniu pašto adresu), dėl ko Pareiškėją patraukė administracinėn atsakomybė. Teismas pažymi, kad SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalies reguliavimas yra skirtas atskleisti teisės pažeidimus, bet ne formaliai bausti asmenis, laiku nepateikusius informacijos apie pažeidėjus. Šiuo atveju dėl netinkamo Pareiškėjo informavimo bei pačios Institucijos vidinių procesų valdymo specifikos susidarė situacija, kai asmuo, sužinojęs apie pareigą atskleisti pažeidimą padariusį asmenį, šią pareigą įvykdė, pažeidimą padaręs asmuo kitoje byloje buvo nubaustas, bet asmuo (Pareiškėjas) vis tiek buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį.
Įvertinęs aptartus argumentus Institucijos nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo teisena, kuria Pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 2 dalyje, nutrauktina (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 565¹ straipsnio 1 punktu ir 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškėjo D. B. skundą tenkinti.
Panaikinti Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), kuriuo D. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 431 straipsnio 2 dalį, paskirta bauda 520 Eur, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nes D. B. veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 431 straipsnio 2 dalyje, požymių.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.