Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P. pareiškimą su suinteresuotu asmeniu I. E. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas A. P. pateikė teismui pareiškimą atnaujinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartimi atnaujintą ir vėl praleistą trijų mėnesių terminą priimti palikimui, atsiradusiam po jo motinos J. P. mirties.

Suinteresuotas asmuo I. E. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimą tenkintini.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo A. P. motina J. P. mirė (duomenys neskelbtini), tai patvirtinama įrašais gimimo liudijime, ir mirties įrašu. Po J. P. mirties atsirado palikimas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis), kurį pareiškėjo teigimu sudaro nuosavybės teisės į V. S. Alytaus mieste valdytą žemę. Testamentų registro duomenimis J. P. testamento nebuvo sudariusi, palikimo priėmimo faktai neįregistruoti. Pareiškėjas pretenduoja į atsiradusį palikimą po motinos mirties, tačiau dėl praleisto įstatymo numatyto trijų mėnesių termino turtui paveldėti to padaryti negali (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), prašo šį terminą atnaujinti.

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti gali atstatyti teismas, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad terminas palikimui priimti gali būti atstatytas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. U., J. P. v. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, I. P., A. P., bylos Nr. 3K-3-103/2007).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 10 d. nutartimi atnaujino pareiškėjui praleistą trijų mėnesių terminą paduoti pareiškimą palikimo vietos atsiradimo notarų biurui dėl motinos J. P., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo, tačiau pareiškėjas į notarą nesikreipė dėl pablogėjusios sveikatos, buvo paguldytas į ligoninę dėl galvos smegenų infarkto, ilgą laiką negalėjo rišliai ir aiškiai kalbėti, buvo reabilitacijoje, todėl ir praleido nustatytą terminą. A. P. turi teisę paveldėti palikimą po savo motinos mirties, nes yra įstatyminis pirmos eilės įpėdinis (CK 5.5 straipsnio 1 punktas, 5.11 straipsnio 1 punktas). Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas A. P. praleido atnaujintą terminą palikimui priimti, pripažintinos svarbiomis, ir tai sudaro pagrindą praleistą terminą atnaujinti (CPK 578 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 578 straipsniu,

nutaria:

Atnaujinti A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-4876-470/2020 atnaujintą ir praleistą trijų mėnesių terminą paduoti pareiškimą palikimo vietos atsiradimo notarų biurui dėl jo motinos J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo.

Atnaujinimo terminą skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, nustatant, kad terminas atnaujinamas trims mėnesiams.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.