Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-02-20 · Civilinė byla Nr. e2A-450-653/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-02-20
Bylos Nr.
e2A-450-653/2024
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-01900-2023-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Šiškina
Ieškovas
R. R.
Atsakovas
A. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-450-653/2024Teisminio proceso Nr.
2-52-3-01900-2023-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1.; 3.3.1.18.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 20 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. R. (R. R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. R. (R. R.) ieškinį atsakovei A. R. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio sumažinimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei A. R., prašydamas sumažinti 2018 m. gegužės 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-17695-930/2018 patvirtintos tarp R. R. ir A. R. sudarytos sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo 3.2. punkte nurodytoje sąlygoje nepilnamečio vaiko – dukros V. R. išlaikymą nuo 450,00 Eur iki 274,00 Eur mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant A. R. šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

2. Nurodė, kad sudarant minėtą sutartį dėl apskaitos įrašo panaikinimo bei nurodant išlaikymo dydį, buvo atsižvelgta į tuometinę gerą ieškovo turtinę padėtį, o būtent tai, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini) ir gaudavo didelį darbo užmokestį, vidutiniškai 2 000 Eur atskaičius mokesčius, tačiau 2019 m. dėl situacijos su Covid-19 pandemijos paskelbimu, ieškovas buvo priverstas grįžti į Lietuvą. 2020 m. rugsėjo 14 d. ieškovas įsidarbino (duomenys neskelbtini), kurioje ieškovo vidutinis darbo užmokestis buvo 1 100 Eur atskaičius mokesčius, 2021 m. 1 070 Eur, 2022 – 1 090 Eur. 2023 m. kovo 17 d. darbo sutartis nutraukta dėl netinkamų sąlygų. 2023 m. kovo 22 d. ieškovas įsidarbino (duomenys neskelbtini), kurioje gauna vidutiniškai 600 Eur per mėnesį.

3. Nurodė, kad nekilnojamojo turto neturi, gyvena tėvams priklausančiame bute, moka trečdalį komunalinių mokesčių, turi nuosavą automobilį Chrysler Voyager, 2005 m. gamybos, kurio vidutinė rinkos kaina yra 1 000-1 500 Eur, jokio kito brangaus kilnojamojo turto bei santaupų neturi. Jis objektyviai negali vykdyti prisiimto įsipareigojimo mokėti kas mėnesį po 450 Eur išlaikymo nepilnamečiam vaikui. 2023 m. kovo 2 d. susidarė 12 548,04 Eur įsiskolinimas ir vyksta priverstinis išieškojimas per antstolį, įsiskolinimas didėja, o ieškovas dėl prastos turtinės padėties negali dengti minėto įsiskolinimo ir mokėti po 450 Eur kas mėnesį dukters išlaikymui. Nuo 2023 m. sausio 1 d. patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 840 Eur (neatskaičius mokesčių). Atskaičius mokesčius ši suma sudaro 633 Eur, o padalijus per pusę 316,50 Eur. Taip pat išskaitytina pagal Išmokų vaikams įstatymo 3 straipsnio 2 punktą vaikui teikiama išmoka, kuri nuo 2023 m. sausio 1 d. yra 85,75 Eur. Kiekvienas iš tėvų turi prisidėti prie vaiko išlaikymo ir jo būtinų poreikių tenkinimo lygiomis dalimis, todėl kiekvieno iš tėvų vaiko minimalus mėnesinis išlaikymo dydis yra 274 Eur. Nėra jokių duomenų, jog dukrai būtų reikalingas papildomas išlaikymas, kad ji turi padidintus poreikius.

4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

5. Nurodė, kad nuo 2023 m. gegužės mėn. ji yra bedarbė, jos pajamos 2023 m. liepos mėn. sudarė 529,40 Eur, o nuo 2024 m. sudarys tik 232,01 Eur. Visas pajamas skiria vaiko išlaikymui, vaiką išlaikyti padeda ieškovės giminės. Dukrai augant jos poreikiai didėja, jai diagnozuota (duomenys neskelbtini), todėl vaikui reikalinga nuolatinė medicininė priežiūra. Pateikė vaiko poreikių lentelę, kurioje nurodyta, jog vaikui per mėnesį reikalinga 965 Eur dydžio suma.

6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad nepalaiko ieškovo prašymo dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui sumažinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: 1) pakeitė 2018 m. gegužės 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-17695-930/2018 patvirtintos tarp ieškovo ir atsakovės sudarytos sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo 3.2 papunktyje nurodytoje sąlygoje nepilnamečio vaiko – dukters V. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą, sumažinant jį nuo 450 Eur iki 407 Eur, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant atsakovę šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 2) priteisė iš atsakovės valstybės naudai 22 Eur žyminio mokesčio; 3) priteisė iš ieškovo 9,96 procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

8. Nustatė, kad šalių santuoka buvo nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. sprendimu, kuriuo taip pat buvo patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių, kuria, be kita ko, šalys susitarė dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui teikimo. Minėta Sutartimi šalys susitarė, kad ieškovas mokės vaiko išlaikymui po 450 Eur per mėnesį periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės, sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskiriant atsakovę

9. Iš atsakovės pateiktos vaiko poreikių lentelės nustatė, kad vaiko poreikiams tenkinti, pasak atsakovės, reikalinga 965 Eur dydžio suma per mėn. Medicininiai išrašai patvirtino, kad vaikui nustatyta (duomenys neskelbtini). Mergaitė serga ir peršalimo ligomis. Lankosi pas (duomenys neskelbtini). Vaiko gydymui skiriami nekompensuojami vaistai. Teismas nesutiko su ieškovo pozicija, kad vaiko sveikatos išlaidos per mėnesį sudaro tik 20 Eur. Vertino, kad nors byloje nėra pateiktų mokėjimo kvitų, tačiau atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie vaiko sveikatos sutrikimus, išrašomus nekompensuojamus vaistus, darė išvadą, kad atsakovės nurodoma 80 Eur dydžio suma per mėnesį vaiko sveikatos poreikiams tenkinti yra protinga ir pagrįsta.

10. Pasisakydamas dėl komunalinių mokesčių dalies, tenkančios vaikui, teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų apie komunalinių išlaidų dydį už būstą, kuriame gyvena vaikas, todėl teismas negalėjo daryti kategoriškos išvados apie šių vaiko poreikių dydžio pagrįstumą. Remdamasis teismo posėdžio metu atsakovės nurodytomis komunalinių išlaidų sumomis, teismas iš dalies sutiko su ieškovo pozicija, kad nurodoma vaikui tenkanti komunalinių išlaidų dalis, tikėtinai per didelė.

11. Pasisakydamas dėl kitų išlaidų, su kuriomis nesutiko ieškovas, – dėl mokėjimo už vaiko telefoną (internetą, paslaugas), laisvalaikio išlaidų, papildomo ugdymo – teismas pažymėjo, kad normaliam vaiko vystymuisi, socializavimuisi, ugdymui reikalingos ir laisvalaikio pramogos ir telefono ryšio/interneto paslaugos ir papildomas ugdymas. Kiekvienas vaikas turi teisę į papildomą ugdymą, kurį turi užtikrinti abu tėvai, skirdami lėšų vaiko papildomiems užsiėmimams. Nors byloje nėra pateiktų mokėjimo čekių už vaiko telefono paslaugų apmokėjimą, pramogas, papildomą ugdymą, tačiau akivaizdu, jog vaiko pramogoms, telefonui bei būreliams yra patiriamos išlaidos, kurių atsakovės nurodomas dydis, teismo vertinimu, yra protingas.

Atsiliepimas

12. Dėl kitų atsakovės atsiliepime nurodomų vaiko poreikių – maistui, drabužiams, avalynei, išlaidų mokslams, higienos reikmenims – dydžio ginčo byloje nekilo.

Žemesnės instancijos teismas

13. Konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog vaiko poreikiai, kurie egzistavo priteisiant išlaikymo dydį vaikui sprendimu, sumažėjo. Nenustatė, kad vaikas nebeturi tam tikrų sveikatos problemų, kurias turėjo sprendimo priėmimo metu ar kad sumažėjo ugdymui skirtos išlaidos, kurios buvo patiriamos sprendimo priėmimo metu ar kad būtų sumažėję kiti vaiko poreikiai. Spręsti apie tai, kad vaiko poreikiai nuo 2018 m. sumažėjo, nėra pagrindo.

14. Atsakovė yra bedarbė. Iš į bylą pateikto sąskaitos išrašo iki 2023 m. liepos 25 d. nustatė, kad ieškovė iš Sodros 2023 m. liepos 20 d. gavo 529,40 Eur išmoką, taip pat gavo iš valstybės išmokas vaikui po 85,75 Eur per mėnesį. Iš 2023 m. gegužės 22 d. VSDFV sprendimo dėl teisės į nedarbo socialinio draudimo išmoką išrašo nustatė, kad išmokos mažėja ir paskutinė numatoma nedarbo išmoka – 2024 m. vasario 1 d., kurios numatomas dydis – 232,01 Eur. Duomenų apie atsakovės turimą / neturimą kilnojamąjį / nekilnojamąjį turtą nėra. Ieškovas šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini). Ieškovo atlyginimas, priklausomai nuo išdirbtų dienų skaičiaus per mėnesį, skiriasi. Už 2023 m. balandžio mėnesį, dirbęs 21 dieną, ieškovas uždirbo 2 285,66 Eur neatskaičius mokesčių. Ieškovui yra išskaitomos lėšos už vaiko išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovas neturi savo vardu įregistruoto nekilnojamojo turto, nuosavybės teise priklauso automobilis CHRYSLER Gr Voyager 3.3, pirmos registracijos data - 2005 m. vasario 25 d.

15. Nors byloje nėra rašytinių įrodymų, tačiau tiek ieškovas tiek atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino aplinkybes, kad ieškovas, dirbdamas (duomenys neskelbtini), kai buvo priimtas sprendimas ir atitinkamai sprendimu priteistas vaikui išlaikymo dydis, ieškovas uždirbo apie 2 000 Eur svarų (virš 2 000 Eur eurų). Darė išvadą, kad tiek ieškovo, tiek atsakovės turtinė padėtis, lyginant su buvusia turtine padėtimi sprendimo priėmimo metu, suprastėjo. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nenustatyta, jog nepilnamečio vaiko poreikiai būtų sumažėję, tačiau nustačius, jog šalių turtinė padėtis pablogėjo, taip pat įvertinus aplinkybes, jog šalys yra darbingo amžiaus, sveikos, teismas sprendė, kad yra pagrindas sumažinti išlaikymo dydį vaikui minusuojant iš valstybės gaunamus vaiko pinigus.

16. Nustačius, jog šalių turtinė padėtis pablogėjo ir jie neturi galimybės teikti tokio paties dydžio išlaikymo, koks buvo priteistas Sprendimu, atsižvelgiant į vaiko poreikius (bendrai 900 Eur per mėn.), laikant, kad abu tėvai prie vaiko išlaikymo prisideda lygiomis dalimis, siekiant išlaikyti vaiko poreikių ir tėvų galimybės teikti išlaikymą pusiausvyrą, iš ieškovo sprendimu priteistas išlaikymo dydis (450 Eur) mažintinas atimant pusę valstybės skiriamų vaiko pinigų (450 Eur – (85,75 : 2)), t. y. iki 407 Eur per mėn. Teismo vertinimu, tokio dydžio išlaikymą nepilnamečiui vaikui ieškovas turi galimybę teikti.

17. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2023 m. gruodžio 20 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovo atsakovės naudai 112,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18. Apeliantas (ieškovas) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) pakeisti skundžiamą sprendimą dalyje dėl išlaikymo vaikui sumažinimo ir 2018 m. gegužės 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-17695-930/2018 patvirtintos tarp ieškovo ir atsakovės sudarytos sutarties 3.2 punkte nurodytoje sąlygoje nepilnamečio vaiko išlaikymą sumažinti iki 300 Eur; 2) pritiesti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

19. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Byloje yra neginčijamai įrodyta, kad ieškovo turtinė padėtis aiškiai pablogėjo ir jis objektyviai negali tinkamai vykdyti sutartimi prisiimto įsipareigojimo net ir sumažinus iki 407,00 Eur per mėn.

19.2. Teismas, neturėdamas pagrindo, nenustatęs reikšmingų aplinkybių dėl tuo metu vaikui reikalingo išlaikymo dydžio, darė prielaidą, kad sudarant 2018 m. gegužės 16 d. sutartį vaikui turėjo būti skirta būtent 450,00 Eur per mėn. suma poreikiams tenkinti. Teismas nenustatinėjo vaiko poreikių, tik formaliai pasisakė dėl šalių tarpusavio susitarimo, nors nei ieškovas, nei atsakovė nenurodė jokių aplinkybių, pagrindžiančių tuometinio jų dukros poreikių dydžio.

19.3. Teismas vadovavosi tik nepagrįstais atsakovės paaiškinimais. Byloje nėra jokių vaiko poreikius patvirtinančių įrodymų, vadovavosi tik atsakovės pateiktais skaičiavimais. Komunalinių išlaidų dydis nepagrįstas.

19.4. Nors vaiko poreikių lentelėje nurodyta, kad papildomam ugdymui išleidžiama 110 Eur per mėn., tačiau pati atsakovė nurodė, jog vaikas lanko tik muzikos užsiėmimus, kurių kaina 50 Eur per mėn. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, jos pinigus dukros išlaikymui skolinasi iš giminaičių, nes pati nedirba. Teismo išvada dėl išlaidų, skirtų papildomam ugdymui, telefonui ir pramogoms, protingumo, yra nepagrįsta.

19.5. Išlaidos, susijusios su vaiko sveikata, taip pat nepagrįstos. Ieškovas pateikė sutikimą papildomai apmokėti per pusę su atsakove patiriamas išlaidas vaiko sveikatai, kuomet jam bus pateiktos jau patirtų ar būsimų išlaidų sąskaitos.

19.6. Dėl kitų vaiko poreikių – maistui, drabužiams, avalynei, mokslams, higienos reikmenims, ieškovas sutinka.

Atsiliepimas

19.7. Ieškovas įrodė, kad dukters išlaikymui kas mėn. būtina 597,79 Eur suma (sumažinant atsiliepime lentelėje nurodytas išlaidas už komunalines paslaugas nuo 270 Eur iki 77,79 Eur, išlaidas papildomam ugdymui nuo 110 Eur iki 50 Eur, laisvalaikiui nuo 80 Eur iki 20 Eur ir sveikatos paslaugoms nuo 80 Eur iki 20 Eur). Kiekvienam iš tėvų atitenka po 300 Eur dydžio išlaikymo suma.

19.8. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė teikia ir turi išlaidas, skirtas vaiko išlaikymui.

20. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

21. Atsiliepimas grindžiamas šiais motyvais:

21.1. Ieškovas turėjo įrodyti faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą sumažinti išlaikymą, t. y. esminį, o ne mažareikšmį savo turtinės padėties pablogėjimą. Teiginys apie turtinės padėties pablogėjimą yra deklaratyvaus pobūdžio.

21.2. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, kad jo darbo užmokestis (duomenys neskelbtini) sudarė vidutiniškai 2 000 Eur į rankas.

21.3. Ieškovo atlyginimas, priklausomai nuo išdirbtų dienų skaičiaus per mėnesį, skiriasi. Už 2023 m. balandžio mėn., dirbęs 21 dieną, ieškovas uždirbo 2 285,66 Eur neatskaičius mokesčių, t. y. ieškovas faktiškai turi galimybę uždirbti daugiau nei 2000 Eur sumą. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl sveikatos būklės ar kitų svarbių priežasčių jis negali dirbti ir gauti pajamų.

21.4. Ieškovas tyčia pakeitė darbą į mažiau apmokamą, nes 2023 m. kovo 22 d. buvo atleistas iš (duomenys neskelbtini) ne darbdavio iniciatyva, o pačiam prašant, iškart po antstolio 2023 m. kovo 20 d. pirmojo išieškojimo.

21.5. Įsiskolinimo išieškojimas neturi būti pagrindu mažinti vaiko išlaikymą, nes įsiskolinimas atsirado dėl ieškovo (skolininko) veiksmų.

Žemesnės instancijos teismas

21.6. Teismas netenkino atsakovės prašymo leisti pateikti rašytinius įrodymus, pagrindžiančias išlaidas už elektrą, dujas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

23. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl naujų rašytinių įrodymų prijungimo

24. Atsakovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą teismui pateikė PVM sąskaitas faktūras už nekilnojamojo turto objektui adresu (duomenys neskelbtini), tiektą elektros energiją 2023 m., du mokėjimo nurodymus, kuriuose galimai yra nurodytos sumos už nurodytam objektui tiektas dujas.

25. Vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 straipsnis).

26. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. lapkričio 7 d. vykusio teismo posėdžio metu atmetė atsakovės atstovės procesinį prašymą atidėti bylos nagrinėjimą su tikslu vėliau teikti įrodymus, susijusius su vaiko poreikiais, kadangi tai būtų užvilkinę bylos nagrinėjimą ir toks prašymas teiktas praėjus beveik 6 mėn. nuo bylos iškėlimo. Remiantis bylos duomenimis, atsižvelgiant į teikiamų įrodymų turinį ir datą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad prašomi prijungti įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui kartu su procesiniais dokumentais, o pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jų neprijungė prie bylos, nėra, tuo labiau, kad, teikiant prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, atsakovė įrodymų teismui nepateikė. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo priimti apeliacinės instancijos teisme teikiamus naujus įrodymus (CPK 314 str.).

Dėl apeliacinio skundo esmės

27. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Įstatyme nereglamentuojama, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

28. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-1075/2019).

29. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

30. Iš ieškinio matyti, kad reikalavimą sumažinti dukrai teikiamo išlaikymo dydį ieškovas grindžia iš esmės pasikeitusia (pablogėjusia) savo finansine padėtimi.

31. Byloje nustatyta, kad šalių santuoka nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. sprendimu, kuriuo buvo patvirtinta ir šalių sudaryta sutartis dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių, kuria, be kita ko, šalys susitarė dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui teikimo. Minėta sutartimi šalys susitarė, kad ieškovas mokės vaiko išlaikymui po 450 Eur per mėnesį periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės, sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskiriant atsakovę.

32. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nors byloje nėra rašytinių įrodymų, tačiau tiek ieškovas, tiek atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino aplinkybes, kad ieškovas, dirbdamas (duomenys neskelbtini), kai buvo priimtas sprendimas ir atitinkamai sprendimu priteistas vaikui išlaikymo dydis, uždirbo apie 2 000 Eur svarų (virš 2 000 Eur eurų). Iš 2023 m. lapkričio 7 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašo ir atsakovės procesinių dokumentų matyti, kad atsakovė nenurodė ir neįrodinėjo aplinkybių apie kitą ieškovo gaunamą pajamų sumą. Šalių susitarimas bei jos vykdymas rodo, jog ieškovo turtinė padėtis susitarimo sudarymo metu leido jam teikti vaikui 450 Eur išlaikymą ir jis tokį išlaikymą tam tikrą laikotarpį teikė. Dėl išdėstyto bei vadovaujantis civilinio proceso rungimosi principu, nėra pagrindo pripažinti ieškovo nurodytas aplinkybes apie jo gaunamas pajamas susitarimo sudarymo metu neįrodytomis.

33. 2018 m. gegužės 16 d. sprendimo priėmimo metu nepilnamečio vaiko konkretūs poreikiai nebuvo nustatyti, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog dukters poreikiai, kurie egzistavo priteisiant išlaikymo dydį vaikui sprendimu, sumažėjo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ieškinys byloje buvo pareikštas ne dėl vaiko poreikių sumažėjimo, bet dėl iš esmės pasikeitusios ieškovo turtinės padėties.

Dėl apelianto finansinės padėties

34. Teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-628/2006; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

35. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tiek ieškovo, tiek atsakovės turtinė padėtis, lyginant su buvusia turtine padėtimi sprendimo priėmimo metu, pablogėjo.

36. Remiantis VSDFV išrašo už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2023 m. kovo 30 d. duomenimis, pajamas Lietuvoje pradėjo gauti nuo 2020 m. rugsėjo mėn., kurios pradžioje buvo vidutiniškai 1 500,00 Eur per mėn. neatskaičius mokesčių. 2021 m. pajamos neatskaičius mokesčių svyravo vidutiniškai nuo 1 300,00 Eur iki 2 100,00 Eur; 2022 m. – nuo 1 350,00 Eur iki 1820,00 Eur; 2023 m. iki kovo mėn. – apie 1 500,00 Eur. Nuo 2023 m. kovo 22 d. ieškovas dirba (duomenys neskelbtini). Darbo užmokestis pastarojoje įmonėje svyruoja atsižvelgiant į darbą nakties metu, dirbamus viršvalandžius nuo 1 600,00 Eur neatskaičius mokesčių iki 2 250,00 Eur. Atsakovė yra bedarbė.

37. Iš antstolio Rimanto Vižainiškio 2023 m. kovo 29 d. patvarkymo Nr. S-23-128-6465 vykdomojoje byloje Nr. 0128/23/00311 matyti, jog ieškovo atžvilgiu yra vykdomas išieškojimas dėl 12 465,56 Eur išlaikymo įsiskolinimo ir 635,00 Eur mėnesinių periodinių išlaikymo išmokų nuo 2023 m. balandžio 1 d. išieškojimo.

38. Nekilnojamojo turto ieškovas neturi, jam nuosavybės teise priklauso automobilis Chrysler Voyager 2005 m. gamybos.

39. Remiantis bylos duomenimis, darytina išvada, kad ieškovo pajamos, jas lyginant su ganomomis pajamomis susitarimo sudarymo metu, kuomet išlaikymas buvo mokamas pagal susitarimo sąlygas, yra esmingai sumažėjusios. Anksčiau vaikui skiriamos lėšos sudarė apie ketvirtadalį gaunamo darbo užmokesčio, o šiuo metu - nuo trečdalio iki pusės gaunamų pajamų. Bylos duomenimis ieškovas nevengia dirbti ir uždirbti pajamų, gauna pajamas už darbą naktį ir už dirbtus viršvalandžius. Byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovo turtinės padėties esminį pablogėjimą sąlygojo ieškovo nesąžiningi veiksmai ar neveikimas.

Dėl nepilnamečio vaiko poreikių

40. Atsakovė pateikė vaiko poreikių lentelę, kurioje nurodyta, jog vaiko poreikiams tenkinti reikalinga 965 Eur dydžio suma per mėnesį, t. y. komunalinėms išlaidoms (atsižvelgiant į dukros 1/3 dalį – elektra, internetas, kuras) – 270 Eur, maistui – 130 Eur, drabužiams – 90 Eur, avalynei – 40 Eur, mokslui – 125 Eur, higienos reikmenims – 20 Eur, papildomam ugdymui – 110 Eur, laisvalaikiui ir vasaros poilsiui – 80 Eur, sveikatos paslaugoms – 80 Eur, telefonui – 20 Eur. Ieškovas sutiko su dalimi šių išlaidų, t. y. nurodė, jog komunalinėms paslaugoms nepilnamečiui vaikui reikia ne daugiau kaip 50 Eur, sutiko su 130 Eur išlaidomis maistui, 90 Eur drabužiams, 40 Eur avalynei, 125 Eur išlaidomis mokslui, 20 Eur higienos reikmenims, 20 Eur sveikatos paslaugoms. Apeliantas apeliaciniu skundu nurodė, kad dukters išlaikymui kas mėn. būtina 597,79 Eur suma (sumažinant atsiliepime lentelėje nurodytas išlaidas už komunalines paslaugas nuo 270 Eur iki 77,79 Eur, išlaidas papildomam ugdymui nuo 110 Eur iki 50 Eur, laisvalaikiui nuo 80 Eur iki 20 Eur ir sveikatos paslaugoms nuo 80 Eur iki 20 Eur). Taigi, ginčas iš esmės kilo dėl išlaidų komunalinėms paslaugoms, papildomam ugdymui, laisvalaikiui ir sveikatos paslaugoms.

41. Pasisakydamas dėl išlaidų komunalinėms paslaugoms, pirmosios instancijos teismas iš dalies sutiko su ieškovo pozicija, kad nurodoma vaikui tenkanti komunalinių išlaidų dalis, tikėtinai per didelė. Pažymėtina, kad pačios atsakovės apsisprendimas gyventi name, kurio išlaikymas, kaip nurodė atsakovė, yra didelis, negali būti vertinamas nustatant būtinus vaiko poreikius, tuo labiau, kad atsakovė šias išlaidas patirtų nepriklausomai nuo to ar vaikas būtų gyvenęs kartu su motina šiam name. Dėl šių motyvų atsakovės nurodytas 270 Eur Eur išlaidų priskyrimas vaiko poreikių tenkinimui vertinamas kaip nepagrįstas.

42. Apeliantas pagrįstai nurodė, kad vaiko poreikiams tenkinti būtiną sumą atsakovė iš esmės grindžia tik savo paaiškinimais. Be to, byloje nėra duomenų, kad vaikas turi specialių poreikių dėl sveikatos, atsakovė teismo posėdyje patvirtino, kad vaikui teikiamos sveikatos paslaugos yra dengiamos valstybės biudžeto lėšomis. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas atsisako prisidėti prie atitinkamų papildomų išlaidų apmokėjimo, jei tokių išlaidų būtų patirta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad vaikas turi teisę į papildomą ugdymą, kurį turi užtikrinti abu tėvai, skirdami lėšų vaiko papildomiems užsiėmimams, tačiau kartu pažymėtina, kad papildomų vaiko poreikių, tokių kaip laisvalaikis, papildomi užsiėmimai yra susiję ir su tėvų finansinėmis galimybės. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

43. Byloje nėra duomenų (išskyrus mokėjimo už papildomo ugdymo pamokas), patvirtinančių nepilnamečio vaiko išlaikymui panaudotų lėšų sumas pagal atsakovės vaiko poreikių skaičiavimo pateiktą lentelę bei skiriamo išlaikymo vaiko poreikiams tenkinti didėjimo dinamikos nuo 2018 m. gegužės mėn. iki ieškinio šioje byloje pareiškimo dienos. Dėl išdėstyto, bei vertinant ar išlaikymo dydžio sumažinimas dėl ieškovo turtinės padėties pasikeitimo nepažeistų vaiko teisių ir teisėtų interesų, nesant tikslių duomenų apie vaiko išlaikymui skiriamas būtinas lėšas, yra pagrindas vadovautis orientaciniu kasacinio teismo praktikoje išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi.

44. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21 punktas).

45. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. Nutarimu Nr. 516, nuo 2024 m. sausio 1 d. 1 MMA dydis yra 924,00 Eur. Atskaičius mokesčius – 708,42 Eur. Darytina išvada, kad toks išlaikymo dydis užtikrins šalių nurodytus vaiko poreikius, o kiekvienam iš tėvų tenkanti išlaikymo dalis – 355,00 Eur per mėn.

46. Byloje nėra duomenų, jog atsakovės turtinė padėtis yra žymiai blogesnė nei ieškovo, to nenustatė ir pirmosios instancijos teismas: atsakovė yra darbinga, ji, kaip ir ieškovas, turi galimybę dirbti, gauti pajamas bei pagerinti savo turtinę padėtį.

47. Taigi, kaip ir nustatė pirmosios instancijos teismas (apeliacinio skundo atsakovė nepateikė, apeliacinės instancijos teisme ginčas yra dėl sumažinimo dydžio), byloje įrodyta, kad nežiūrint į tai, kad vaiko poreikiai nesumažėjo, yra pagrindas sumažinti išlaikymo dydį atsižvelgus į pasikeitusią ieškovo turtinę padėtį. Tačiau, pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus vertinant vaiko poreikius bei šių poreikių tenkinimo proporcingumą tėvų turtinei padėčiai, todėl sprendimas iš dalies keičiamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu bei atsižvelgus į pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę apie gaunamas valstybės išmokas vaikui, išlaikymo sumažinimas iki 355 Eur nepažeistų vaiko teisių ir teisėtų interesų,

48. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio sumažinimo keičiamas, sprendimą išdėstant taip - pakeisti 2018 m. gegužės 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-17695-930/2018 patvirtintos tarp R. R. (R. R.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), sudarytos sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo 3.2 papunktyje nurodytoje sąlygoje nepilnamečio vaiko – dukters V. R., gim. (duomenys neskelbtini)., išlaikymą, sumažinant jį nuo 450 Eur iki 355 Eur, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

49. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės sprendžiant skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmoje instancijoje priteisimo

50. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, yra pagrindas perskirstyti pirmosios instancijos teisme šalims priteistas bylinėjimosi išlaidas.

51. Ieškovas pirmosios instancijos teisme prašė išlaikymo įmoką sumažinti 176 Eur (nuo 450 Eur iki 274 Eur), todėl apeliacinės instancijos teismui išlaikymo įmoką sumažinus iki 355 Eur, laikytina, kad ieškovo ieškinys pagal pirmosios instancijos teisme suformuluotą reikalavimą tenkintas 54 proc.

52. Ieškovas ieškiniu neteikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

53. Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su teisine pagalba, kurių dalis buvo priteista papildomu sprendimu. Atsižvelgiant į tenkinto ieškinio proporciją, atsakovei priteistinos 69,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (46 proc. x 100 proc. / 150 Eur).

54. Valstybės naudai iš atsakovės priteistina 25,38 Eur žyminio mokesčio už iš dalies patenkintą reikalavimą dėl išlaikymo sumažinimo (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

55. Pirmosios instancijos teismas patyrė 13,28 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos paskirstytinos šalims proporcingai patenkintai ir atmestai reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas 54 proc., iš atsakovės valstybės naudai priteistina 7,17 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Likusi išlaidų dalis (6,11 Eur) priteistina iš ieškovo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

56. Apeliantas apeliacinės instancijos teisme patyrė 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies (64 proc.), jam iš atsakovės priteistinos 128,00 Eur bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, jai iš atsakovo priteistinos 54,00 Eur bylinėjimosi išlaidos. Nurodytas išlaidas subendrinus, apeliantui iš atsakovės priteistinos 74,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

57. Priteisti valstybės naudai iš atsakovės 26,24 Eur žyminio mokesčio už iš dalies patenkintą apeliacinį skundą (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą tekinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. lapkričio 24 d. dalyje dėl išlaikymo dydžio sumažinimo pakeisti, nurodytą dalį išdėstant tokia tvarka - pakeisti 2018 m. gegužės 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-17695-930/2018 patvirtintos tarp R. R. (R. R.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), sudarytos sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo 3.2 papunktyje nurodytoje sąlygoje nepilnamečio vaiko – dukters V. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą, sumažinant jį nuo 450 Eur iki 355 Eur, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Perskirstyti pirmosios instancijos teisme šalims priteistas bylinėjimosi išlaidas: 1) priteisti iš atsakovės A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 25,38 Eur dydžio žyminį mokestį ir 7,17 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas; 2) priteisti iš ieškovo R. R. (R. R.), a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 6,11 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas; 3) priteisti iš ieškovo R. R. (R. R.), a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 69,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), apelianto R. R., a. k., (duomenys neskelbtini) naudai 74,00 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 26,24 Eur dydžio žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Jelena Šiškina