- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-03-08
- Bylos Nr.
- 1-1114-917/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06316-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Meškauskienė
- Kaltinamasis
- R. K.
- Kategorijos
- 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Meškauskienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Jurgitos Mastauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje
R. K., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis J. S. ūkyje, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis R. K. 2019 m. vasario 14 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Opel Corsa”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 1,90 promilių etilo alkoholio kraujyje).
K altinamasis R. K. dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 vasario 14 d., apie 16.00 val., su kolegomis vartojo alkoholinius gėrimus. Išgėrė apie 2 litrus alaus. Į darbą buvo atvažiavęs sutuoktinės G. K. automobiliu. Po darbo, apie 18.00 val., važiuojant automobiliu namo, (duomenys neskelbtini), jį sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnai paprašė pateikti dokumentus ir vairuotojo pažymėjimą. Jis pareigūnams automobilio dokumentų nepateikė, nes registracijos liudijimas buvo pas sutuoktinę, automobilio draudimo ir techninės apžiūros nėra. Jis pareigūnams pateikė vairuotojo pažymėjimą, nors 2016 m. jam buvo atimta teisė vairuoti 48 mėnesiams. Jis buvo neatidavęs vairuotojo pažymėjimo. Pareigūnai pasiūlė pasitikrinti blaivumą alkotesteriu. Jis neprieštaravo ir geranoriškai sutiko. Po patikrinimo jį pareigūnai nuvežė į Kauno klinikas, kur jam buvo paimtas kraujas tyrimui dėl alkoholio kiekio kraujyje nustatymo (b. l. 76-77).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai:
- liudytojos I. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad ji 2019 m. vasario 14 d., dirbdama su vyresniuoju tyrėju G. M., apie 18.10 val., (duomenys neskelbtini), pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį „Opel Corsa”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis vingiavo po kelią, įsuko į namo, esančio (duomenys neskelbtini) kiemą. Jie nusprendė patikrinti automobilį, todėl garso signalo ir švyturėlių pagalba kieme jį sustabdė. Priėjus prie vairuotojo kolega G. M. paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą ir automobilio dokumentus. Vairuotojas pateikė vairuotojo pažymėjimą, paaiškino, kad pažymėjimas nebegalioja, jam yra atimta teisė vairuoti, pažymėjimo jis buvo neatidavęs. Automobilio dokumentų nepateikė. Nustatė, kad automobilį vairavo R. K.. Nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas. Paklausė, ar jis yra vartojęs alkoholinių gėrimų. Jis patvirtino, kad yra neblaivus. Pasiūlė vairuotojui pasitikrinti blaivumą alkotesterio pagalba. Jis neprieštaravo. R. K. alkotesteriu nustatytas 1,98 promilių neblaivumas. R. K. pristatė į Kauno klinikas, jam sutikus buvo paimtas kraujas alkoholio kiekio kraujyje nustatymui (b. 1. 23-24);
- liudytojos G. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad ji parodė esanti R. K. sutuoktinė. 2016 metais įsigijo automobilį „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pirko už jų su sutuoktiniu bendrus pinigus. Automobilis nuo 2017 metų nebuvo naudojamas, stovėjo jų namų kieme, (duomenys neskelbtini). Automobilis nedraustas, neturi galiojančios techninės apžiūros. 2019 m. vasario 14 d., apie 18.30 val., jai paskambino sutuoktinis ir paaiškino, kad buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kadangi vairavo jai priklausantį automobilį, būdamas neblaivus, automobilis bus paimtas saugojimui. Nežinojo, kad sutuoktinis vairuos automobilį, būdamas neblaivus. 2019 m. vasario 14 d., jam išvažiavus automobiliu iš namų kiemo, jos nebuvo namuose, todėl ji nieko nematė. Vėliau sutuoktinis jai aiškino, kad kaimynas paprašė jo parvežti grūdus, jis sutiko padėti ir sėdo vairuoti, būdamas neblaivus. Žino, kad sutuoktiniui atimta teisė vairuoti. Būdama namuose, būtų neleidusi vairuoti automobilio (b. 1. 40);
- Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 1638/2019(01), iš kurios matyti, kad R. K. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,90 promilės etilo alkoholio (b. l. 37);
- 2019 m. vasario 14 d. apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas automobilis „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. 1. 12-18);
- 2019 m. vasario 14 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriuo R. K. pateikė vairuotojo pažymėjimą Nr. R0743174 (b. 1. 27);
- 2019 m. vasario 28 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo G. K. pateikė automobilio „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. 1. 43);
- VĮ „Regitra“ duomenų bazės informacija iš kurios matyti, kad automobilio „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra G. K. (b. 1. 49);
- VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta, kad automobilio „Opel Corsa“, 1998 m. laidos, vertė yra 620 Eur (b. l. 50).
Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo, jog R. K. 2019 m. vasario 14 d. apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 1,90 promilių etilo alkoholio kraujyje), vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Opel Corsa”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad R. K. sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, ir tai kvalifikuotina kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas, tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai. R. K. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį.
Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.). Kaltinamasis praeityje neteistas (b. l. 60), administracine tvarka nebaustas (b. l. 61), Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos stacionare nuo 2004 m. sausio 1 d. nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (b. l. 66), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo įskaitoje dėl priklausomybės ligų neužregistruotas (b. l. 64-65), dirbantis J. S. ūkyje (b. l. 62).
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu R. K. pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – bauda sutinka (b. l. 90).
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).
Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai. Šiuo atveju prokurorės siūlomos baudos dydis, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, tikslus, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, yra adekvatus, todėl kaltinamajam skirtina prokurorės siūloma bausmės rūšis ir jos dydis.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.
Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį nustatytinas ilgesnis baudos sumokėjimo terminas – 6 (šeši) mėnesiai.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarime Nr. 707 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ numatyta, jog bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50,00 Eur, kas pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymą atitinka 1 MGL.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Siekiant užkirsti kelią panašaus pobūdžio pažeidimų bei galimai nusikaltimų darymui ateityje, transporto priemonės vairavimo neįgijus tam teisės, arba kai ji yra atimta, faktas, neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo, taikymo. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį, vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti yra svarbus tuo, kad pasibaigus Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 11 dalyje nurodytam apribojimui (asmenys, kurie vairavo transporto priemonę neturėdami teisės vairuoti transporto priemones, tokią teisę gali įgyti ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo šio pažeidimo padarymo dienos), asmeniui dar ilgesniam terminui užkertamas kelias įgyti šią specialią teisę, kuria, konkrečiu atveju faktiškai neteisėtai naudodamasis R. K. padarė nusikaltimą.
Nustatyta, jog R. K. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles – būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (1,90 promilių), vairavo transporto priemonę. Be to, jis vairavo kelių transporto priemonę, būdamas praradęs teisę vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatytas 1,90 promilių girtumas, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį bei siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams.
BK 72 straipsnyje numatyta kita baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad R. K. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso jo sutuoktinei G. K.. Transporto priemonė – automobilis „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicijoje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog padaryti BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę.
Nors minėta transporto priemonė, su kuria R. K. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nuosavybės teise priklauso kaltinamojo sutuoktine G. K., tačiau jis įgytas bendromis lėšomis, todėl laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. G. K. priklausančios transporto priemonės – automobilio „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, šiuo atveju yra ne tik galimas, bet ir būtinas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam R. K. nusikalstamumui, transporto priemonė – automobilis „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas saugojimui UAB „Augenas“ (b. l. 48), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus konfiskuotina, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė.
Kiti klausimai.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų (LR vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas. Šios kardomosios priemonės, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikintinos.
2019 m. vasario 28 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 51-52) paliktinas galioti iki automobilio konfiskavimo.
Byloje voke esantis (b. l. 93) R. K. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus perduotinas Lietuvos Respublikos Valstybės įmonei „Regitra“.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – Lietuvos Respublikos valstybės įmonės „Regitra“ registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 93), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, siųstinas transporto priemonės konfiskavimą vykdysiančiam antstoliui.
Proceso išlaidų nėra. Civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje ir paskirti jam bausmę – 54 MGL, tai yra 2700,00 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų 00 centų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. K. galutinę bausmę – 36 MGL dydžio, tai yra 1800,00 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų 00 centų) baudą.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirti R. K. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, R. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilį „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo (VIN) kodas (duomenys neskelbtini).
Įpareigoti R. K. per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į kaltinamojo pasirinkto banko Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti kaltinamajam R. K., kad sumokėjus baudą privaloma Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui pateikti banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).
Kaltinamajam R. K. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento – vairuotojo pažymėjimo paėmimą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.
Byloje voke esantį R. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 93), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti Lietuvos Respublikos valstybės įmonei „Regitra“.
2019 m. vasario 28 d. nutarimu taikytą laikinas nuosavybės teisių apribojimą automobiliui „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki automobilio konfiskavimo.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – Lietuvos Respublikos valstybės įmonės „Regitra“ registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 93), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, siųsti transporto priemonės konfiskavimą vykdysiančiam antstoliui.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 str. 4 d.).
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.