- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2024-07-03
- Bylos Nr.
- II-176-1206/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00115-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Žaneta Škutienė
- Pažeidėjas
- R. G.
- Kategorijos
dalyvaujant: administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. G., jo įgaliotam atstovui advokatui Jonui Butkui,
Aplinkos apsaugos departamento Teisės departamento (duomenys neskelbtini) administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui V. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. balandžio 26 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANRK-4689-2024, ROIK: (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Aplinkos apsaugos departamento Teisės departamento (duomenys neskelbtini) administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANRK-4689-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Nutarimas) R. G. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 303 straipsnio 2 dalyje, o būtent – pažeidžiant teisės aktų reikalavimus viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini), buvo laikomas saugomos rūšies laukinis gyvūnas – Geltonkrūtė ara (Ara ararauna), neturint Aplinkos apsaugos agentūros išduoto leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus. Už neteisėtą gyvūno laikymą atsakingas VŠĮ (duomenys neskelbtini) direktorius R. G. Jam buvo paskirta 120,00 Eur dydžio bauda.
Šalies argumentai
2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. G. pateikė skundą, kuriuo prašo skundžiamą Nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde nurodė, kad dėl Geltonkrūtės papūgos Ara ararauna administracine tvarka buvo baustas pagal ANK 303 straipsnio 2 dalį administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR-N-3065-2022, ROIK: (duomenys neskelbtini) 2022 m. birželio 22 d. 2023 m. sausio 16 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl leidimo laikyti nelaisvėje papūgą Ara ararauna gavimo. Leidimo laikyti nelaisvėje papūgą Ara ararauna išdavimo procesas užtruko iki 2024 m. balandžio 24 d. VšĮ (duomenys neskelbtini), kurios direktoriumi yra R. G., aktyviai siekė leidimo gavimo. Patikrinimo metu VšĮ (duomenys neskelbtini) neturėjo leidimo ne dėl to, kad jos vadovas tyčia ar dėl neatsargumo nevykdo institucijos ir teismų nurodymų, bet dėl to, kad nebaigta leidimo išdavimo procedūra. Surašant 2024 m. balandžio 26 d. nutarimą dėl R. G. patraukimo administracinėn atsakomybėn, leidimas laikyti papūgą Ara ararauna jau buvo išduotas, tai yra R. G. buvo atlikęs veiksmus, dėl kurių neatlikimo buvo baustas 2022 metais. Mano, jog VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. G. veiksmuose nėra būtinojo administracinio nusižengimo sudėties elemento – subjektyvinės pusės, nes po nubaudimo administracine tvarka jis aktyviais veiksmais siekė, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) gautų leidimą laikyti papūgą Ara ararauna.
Atsiliepimas
3. Institucija pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė skundo netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad skundžiamas Nutarimas yra priimtas teisėtai ir pagrįstai. Nutarimas surašytas už Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-622 „Dėl saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 38 punkto reikalavimų pažeidimus. Aprašo 38 punkte nurodyta, kad Saugomų rūšių gyvus egzempliorius laikyti nelaisvėje leidžiama turint Aplinkos apsaugos agentūros išduotą leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus vadovaujantis Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. D1-533/B1-310 „Dėl Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių patvirtinimo, teisėtą saugomų rūšių įsigijimą Lietuvos Respublikoje ir jų kilmę (t. y. paėmimo iš gamtos, išveisimo ar įvežimo į Lietuvos Respubliką aplinkybės) patvirtinančius dokumentus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo 2 straipsnio 18 dalimi, saugomoms rūšims taip pat priskiriamos nykstančios, pažeidžiamos, retos arba endeminės laukinių gyvūnų rūšys, kurios saugomos pagal tarptautinius susitarimus. Geltonkrūtės aros (Ara ararauna) rūšis, kaip priklausanti papūginių paukščių (Psittaciformes) būriui, yra įrašyta į Konvencijos II priedą bei Konvenciją Europos Sąjungoje įgyvendinančio Reglamento Nr. 338/97 B priedą ir yra saugoma laukinių gyvūnų rūšis. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. D1-533/B1-310 patvirtintų Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių (toliau – Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklės) 9 punkte numatyta, kad fiziniai ar juridiniai asmenys, norintys voljeruose, aptvaruose ar kituose statiniuose laikyti laukinius gyvūnus privalo gauti leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, kurį, vadovaujantis Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 10 punktu, išduoda Aplinkos apsaugos agentūra prie Aplinkos ministerijos. Kadangi, kaip minėta, Geltonkrūtė ara (Ara ararauna) yra įrašyta į Reglamento Nr. 338/97 B priedą, todėl šios rūšies laukinio gyvūno laikymas Lietuvos Respublikoje iš viso yra draudžiamas, nebent gyvūno įgijimas atitiktų vieną iš Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 2.4 papunktyje nurodytų išimčių. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, jog VšĮ (duomenys neskelbtini) Geltonkrūtę arą būtų įsigijęs, nesilaikydamas gyvūno įsigijimo metu galiojusių Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 658/831/743 patvirtintų Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių, dėl šio gyvūno yra teisėtą gyvūno įsigijimą patvirtinantys dokumentai, Geltonkrūtė ara nėra įrašyta į Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 2 priede nurodytą Draudžiamų laikyti nelaisvėje ir veisti gyvūnų sąrašą, todėl Geltonkrūtės aros įsigijimas atitiktų bent vieną iš Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 2.4 papunktyje nurodytų išimčių ir šis gyvūnas galėtų būti laikomas Lietuvos Respublikoje. Tačiau, vadovaujantis Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 9 punktu, Geltonkrūtės aros laikymui nelaisvėje reikalingas leidimas. Geltonkrūtę arą VšĮ (duomenys neskelbtini) įsigijo ir į Lietuvos Respubliką iš Lenkijos Respublikos transportavo 2021 m. liepos 22 d. Leidimas minėto gyvūno laikymui nelaisvėje patikrinimo metu pateiktas nebuvo. Kad leidimo laikyti gyvūną nelaisvėje neturi, neneigia ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. G.. Taigi, R. G., būdamas VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriumi, nepasirūpino, kad jo vadovaujamas juridinis asmuo laikytų Geltonkrūtę arą, turėdamas išduotą leidimą šio laukinio gyvūno laikymui nelaisvėje, ir tokiu būdu pažeidė Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 9 punktą bei padarė ANK 303 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Leidimas VšĮ (duomenys neskelbtini) išduotas 2024 m. balandžio 24 d. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, šis gyvūnas nebuvo konfiskuotas. Atsižvelgiant į Pareiškėjui nustatytas lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių aplinkybių nenustatymą, Pareiškėjui paskirta 120,00 Eur bauda.
4. Institucijos atstovas teismo posėdžio metu Institucijos poziciją palaikė atsiliepime išdėstytais motyvais, patvirtino, kad patikrinimo metu Institucijai buvo žinoma, jog leidimo išdavimo procesas yra prasidėjęs 2023 m. sausio 16 d., bet leidimas dar nėra gautas.
5. Teismo posėdžio metu apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas R. G. parodė, kad jo laikoma papūga yra išveista nelaisvėje, todėl jai leidimas nebuvo reikalingas. VšĮ (duomenys neskelbtini) 2021 m. liepos 22 d. iš pardavėjo (duomenys neskelbtini) A. V., įsigijo paukštį Ara ararauna. Administracinio nusižengimo byloje pateiktas gyvūno kilmės liudijimas, kuriame įrašyta, kad papūgą Ara ararauna (duomenys neskelbtini) A. V. pardavė veisėjas L. R., kuris nurodė, kad šiam paukščiui pagal Europos Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 338/97 ir Komisijos direktyvą (EB) 865/06 taikomas ES apsaugos lygis „B“ ir ši rūšis veisėjo šalyje neregistruojama, todėl jokie leidimai jos laikymui nereikalingi. Pagal teisės aktų reikalavimus yra gavęs Veterinarijos tarnybos leidimą laikyti papūgą.
6. Teismo posėdžio metu R. G. įgaliotas atstovas advokatas J. Butkus nurodė, kad dėl papūgų laikymo įstatyminis reglamentavimas yra neaiškus. Papūgos pagal Lietuvos Respublikos laukinių gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą yra priskiriamos augintiniams ir joms leidimo nereikia. Tačiau Šiaulių apygardos teismui priėmus 2022 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-121-300/2022, R. G. buvo priverstas gauti leidimą laikyti Geltonkrūtę arą. Pažymėjo, jog Lietuvoje nėra tvarkos, kaip išduoti leidimą papūgai, todėl Aplinkos apsaugos agentūra vadovavosi analogija ir išdavė leidimą laikyti ne papūgą, o stambųjį balandį. R. G. visą leidimo išdavimo procesą buvo aktyvus, teikė visus prašomus duomenis ir dokumentus, tačiau leidimo išdavimas užsitęsė būtent dėl teisinio neaiškumo, kaip išduoti leidimą. Atliekant patikrinimą, leidimo išdavimo procesas vis dar vyko, o priimant Nutarimą, leidimas jau buvo išduotas, todėl, advokato manymu, teisena turėjo būti nutraukta, nes visos įstatymo sąlygos jau buvo išpildytos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas
7. Vadovaujantis ANK 641 straipsnio nuostatomis, kurios reglamentuoja bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribas apylinkės teisme nuostatas, nurodyta, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
8. ANK 303 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už neteisėtą saugomų rūšių laukinių gyvūnų gaudymą, žalojimą, naikinimą, šių gyvūnų ar jų dalių paėmimą iš natūralios aplinkos arba kitokį neteisėtą šių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų įgijimą, laikymą, perdirbimą, gabenimą ar kitokį naudojimą, arba neteisėtą šių gyvūnų lizdų, olų ar kitų būstų naikinimą, žalojimą ar naudojimą ir užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto dvidešimt iki šešių šimtų eurų.
9. Iš 2024 m. balandžio 26 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANRK-4689-2024 matyti, kad R. G. 2023 m. lapkričio 13 d. atliekamo planinio patikrinimo metu viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini), laikė saugomos rūšies laukinį gyvūną Ara ararauna neturint paukščio laikymui privalomo leidimo.
10. Kaip nurodyta skundžiamame Nutarime, administracinė atsakomybė R. G. kilo pažeidus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. D1-533/B1-310 patvirtintų Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 9 punktą, kuriame nurodoma, kad „fiziniai ar juridiniai asmenys, kitos organizacijos, jų atstovybės ir filialai, norintys voljeruose, aptvaruose ar kituose statiniuose laikyti laukinius gyvūnus (išskyrus atvejus nurodytus Taisyklių 11 punkte), privalo gauti leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus“. Vadovaujantis šia teisės norma, leidimas yra būtina sąlyga visiems asmenims, norintiems teisėtai laikyti bet kokį laukinį gyvūną nelaisvėje, išskyrus atvejus, nurodytus Taisyklių 11 ir 12 punktuose. Tokio leidimo laikyti papūgą VšĮ (duomenys neskelbtini) neturėjo, todėl R. G. taikyta atsakomybė.
11. R. G. neneigė, kad patikrinimo metu neturėjo leidimo laikyti Geltonkrūtę arą, tačiau tvirtino, kad leidimo išdavimo procesas užtruko ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių. Taip pat tvirtino, kad leidimas laikyti Geltonkrūtę arą apskritai nėra reikalingas.
12. Teismas pažymi, kad R. G. pareiga turėti leidimą laikyti Geltonkrūtę arą yra konstatuota Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nutartimi, kuria palikta nepakeista Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-137-830/2022, todėl teismas dėl leidimo laikyti Geltonkrūtę arą privalomumo šioje byloje nepasisako.
13. Pagal ANK 5 straipsnį administraciniu nusižengimu laikoma šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Taigi kaltė yra būtinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis ir nesant asmens kaltės negalima ir jo administracinė atsakomybė. Įstatymų leidėjas, nustatydamas konkrečias kaltės formas – tyčią ir neatsargumą, šių kaltės formų rūšis – atitinkamai tiesioginę ar netiesioginę tyčią ir lengvabūdiškumą ar nerūpestingumą, kartu netiesiogiai nurodo, kad, kaltinant asmenį padarius ANK pažeidimą, būtina ne tik nurodyti konkrečią kaltės formą, rūšį, bet ir atskleisti kaltės turinį, pasireiškiantį intelektinio ir valinio elementų visuma (ANK 7, 8, 9 straipsniai). Būtinumą atskleisti asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltės turinį yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013).
14. Taigi tam, kad būtų konstatuota asmens kaltė pagal ANK 303 straipsnio 2 dalį, nepakanka nustatyti faktą, kad saugomos rūšies laukinis gyvūnas – Geltonkrūtė ara (Ara ararauna), buvo laikomas neteisėtai, t. y. neturint Aplinkos apsaugos agentūros išduoto leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, tačiau taip pat būtina nustatyti, jog pažeidėjas tokius veiksmus atliko esant jo kaltei, t. y. tyčia arba dėl neatsargumo. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad asmens kaltę dėl laiku negauto leidimo gali šalinti ir tai, kad asmuo neturi (neturėjo) objektyvių galimybių įvykdyti šių reikalavimų. Vadinasi, vien tai, kad laiku nebuvo gautas leidimas, dar nereiškia, kad asmens veikoje yra ANK 303 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinio nusižengimo sudėtis. Taikant ANK 303 straipsnio 2 dalį turi būti nustatyta ir tai, kad asmuo turėjo realią, objektyvią galimybę laiku leidimą gauti.
- 2022 m. birželio 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR-N-3065-2022, ROIK: (duomenys neskelbtini) VšĮ (duomenys neskelbtini) direktorius R. G. buvo nubaustas už tai, kad laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 22 d. iki 2022 m. sausio 20 d. laikė saugomos rūšies laukinį gyvūną – Geltonkrūtę arą (Ara ararauna), neturėdamas Aplinkos apsaugos agentūros išduoto leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. D1-533/B1-310 patvirtintų Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 9 punkto reikalavimą;
- Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-137-830/2022 R. G. skundas netenkintas, 2022 m. birželio 22 d. nutarimas paliktas nepakeistas;
- Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-121-300/2022 R. G. apeliacinis skundas atmestas, Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartis palikta nepakeista;
- 2023 m. sausio 16 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl leidimo laikyti nelaisvėje papūgą Ara ararauna gavimo;
- 2023 m. sausio 25 d. Aplinkos apsaugos agentūra nurodė, kad Lietuvoje nėra poįstatyminio teisinio reguliavimo, kurio pagrindu galima būtų išduoti leidimą laikyti papūgą Ara ararauna ir kad pagal analogiją taikys taisykles, nustatytas stambiesiems balandžiams. Agentūra taip pat informavo, kad pareiškėjas turi pateikti nustatytos formos prašymą;
- 2023 m. gegužės 30 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) pateikė pakartotinį 2023 m. gegužės 26 d. prašymą dėl leidimo išdavimo;
- 2023 m. birželio 8 d. raštu Aplinkos apsaugos agentūra davė papildomus nurodymus, ką reikia padaryti, kad leidimas būtų išduotas;
- VšĮ (duomenys neskelbtini) agentūros nurodymus įvykdė ir 2023 m. lapkričio 8 d. pateikė pakartotinį prašymą dėl leidimo išdavimo;
- 2023 m. lapkričio 13 d. atliktas patikrinimas, kurio metu tikrintas laukinių gyvūnų laikymo teisėtumas ir sąlygos VšĮ (duomenys neskelbtini). 2023 m. lapkričio 13 d. patikrinimo akte Nr. PA-5665 nustatyta, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) laiko Geltonkrūtę arą neturint Aplinkos apsaugos agentūros leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus;
- 2023 m. lapkričio 15 d. raštu Aplinkos apsaugos agentūra davė nurodymą patikslinti teikiamus duomenis, taip pat pateikti naujos formos prašymą išduoti leidimą;
- 2023 m. lapkričio 17 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) pateikė naujos formos prašymą;
- 2023 m. lapkričio 23 d. raštu Aplinkos apsaugos agentūra nurodė pateikti papildomus duomenis;
- 2024 m. sausio 3 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) pateikė paaiškinimus, papildomus dokumentus ir atkreipė dėmesį į tai, kad buvo prašoma dokumentų, kuriuos Aplinkos apsaugos agentūra jau turėjo;
- 2024 m. kovo 21 d. R. G. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. AM-AAD-ANR P-799-2024 už tai, kad R. G. 2023 m. lapkričio 13 d. atliekamo neplaninio patikrinimo metu viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini), laikė saugomos rūšies laukinį gyvūną Ara ararauna neturint paukščio laikymui privalomo leidimo.
- 2024 m. kovo 22 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) pateikė Aplinkos apsaugos agentūrai papildomus dokumentus;
- 2024 m. balandžio 22 d. Aplinkos apsaugos agentūra informavo, kad rengiamas leidimo projektas;
- 2024 m. balandžio 24 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) išduotas leidimas laikyti nelaisvėje papūgą Ara ararauna;
- 2024 m. balandžio 26 d. surašytas Aplinkos apsaugos departamento Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. balandžio 26 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANRK-4689-2024, kuriuo R. G. skirta 120 Eur bauda už tai, kad jis 2023 m. lapkričio 13 d. atliekamo neplaninio patikrinimo metu viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini), laikė saugomos rūšies laukinį gyvūną Ara ararauna neturint paukščio laikymui privalomo leidimo.
16. Kaip matyti iš aukščiau nurodytų aplinkybių, R. G., vykdydamas įsiteisėjusią Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nutartį, 2023 m. sausio 16 d. kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą su prašymu išduoti leidimą laikyti Geltonkrūtę arą. Leidimo išdavimo procedūra užtruko daugiau nei metus laiko, leidimas išduotas 2024 m. balandžio 24 d. Patikrinimas dėl laukinių gyvūnų laikymo sąlygų buvo vykdomas 2023 m. lapkričio 13 d., t. y. vis dar vykstant leidimo išdavimo procesui. Skundžiamas Nutarimas surašytas, jau R. G. įvykdžius visus Aplinkos apsaugos agentūros reikalavimus ir turint leidimą laikyti Geltonkrūtę arą.
17. Pažymėtina, jog teisės aktai nenustato taisyklių, kaip ir kokiomis sąlygomis turi būti išduodami leidimai laikyti papūgas Lietuvos Respublikoje. Aplinkos apsaugos agentūra 2023 m. sausio 25 d. atsakydama į VšĮ (duomenys neskelbtini) paklausimą nurodė, kad Geltonkrūtės aros laikymo sąlygos nustatomos tokios pat, kaip stambių balandžių, kadangi Ara ararauna rūšies paukščiai labiausiai panašūs į Goura genties paukščius.
18. Byloje nėra duomenų, kad R. G. vilkino leidimo išdavimo procesą ar kad jis būtų nevykdęs Aplinkos apsaugos agentūros nurodymų ar būtų juos įvykdęs pavėluotai. Todėl, teismo vertinimu, R. G. viso leidimo išdavimo proceso metu buvo aktyvus tiek pateikdamas įvairius papildomus dokumentus ir duomenis, tiek pakartotinai teikdamas prašymus išduoti leidimą. Byloje taip pat nenustatyta, kad leidimas galėjo būti išduotas greičiau, jei R. G. būtų atlikęs kokius nors veiksmus, t. y. kad leidimo išdavimo proceso greitis objektyviai būtų priklausęs nuo R. G. atliekamų veiksmų. Taigi teismas daro išvadą, kad R. G. atliko visus nuo jo priklausančius veiksmus ir neturėjo realios galimybės gauti leidimą laikyti Geltonkrūtę arą iki patikrinimo atlikimo VšĮ (duomenys neskelbtini) 2023 m. lapkričio 13 d.
19. Kaip minėta, administracinė atsakomybė be asmens kaltės yra negalima – asmens kaltė yra būtinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis. Kartu pažymėtina ir tai, kad pagal bendruosius teisės principus iš asmens negalima reikalauti neįmanomų dalykų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-53-895/2018). Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytus faktus, o taip pat tai, kad nėra pagrįstų duomenų, patvirtinančių, kad R. G. turėjo realią galimybę iki 2023 m. lapkričio 13 d. patikrinimo akto Nr. PA-5665 surašymo gauti leidimą laikyti Geltonkrūtę arą, daro išvadą, jog R. G. laikė Geltonkrūtę arą be leidimo dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, todėl konstatuotina, kad R. G. veiksmuose nėra būtinos administracinei atsakomybei kilti sąlygos – kaltės.
20. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas teisines ir faktines aplinkybes, darytina išvada, kad administracinio nusižengimo pagal ANK 303 straipsnio 2 dalį sudėties R. G. veikoje nėra, todėl teismas sprendžia, jog R. G. skundas tenkintinas, Aplinkos apsaugos departamento Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. balandžio 26 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANRK-4689-2024, ROIK: (duomenys neskelbtini) naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, o administracinio nusižengimo teisena dėl R. G. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 303 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, nutrauktina nesant administracinio nusižengimo požymių.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
R. G. skundą tenkinti.
Aplinkos apsaugos departamento Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. balandžio 26 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANRK-4689-2024, ROIK: (duomenys neskelbtini) panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną dėl R. G. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 303 straipsnio 2 dalį nutraukti, nesant administracinio nusižengimo požymių.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.