- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-29
- Bylos Nr.
- 2-2783/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Kazys Kailiūnas, Marytė Mitkuvienė
- Trečiasis asmuo
- Z. Č.
- Kategorijos
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Marytės Mitkuvienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens Z. Č. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 6 d. nutarties, kuria atmestas skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu, uždarosios akcinės bendrovės „Gvidonas“ bankroto byloje (civilinės bylos Nr. B2-199-368/2011).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Šiaulių apygardos teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nutartimi UAB „Gvidonas“ iškelta bankroto byla.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo Z. Č. pateikė teismui skundą dėl BUAB „Gvidonas“ kreditorių susirinkimo 2010 m. gegužės 25 d. nutarimo, kuriuo patvirtinta apartamentų/butų pardavimo tvarka, kuria jie pardavinėjami pagal sudarytas sutartis, pirkėjams papildomai sumokant 1 800 Lt už kv. m. Nurodė, kad 2010 m. gegužės 25 d. kreditorių susirinkimo nutarimas prieštarauja ĮBĮ nuostatoms ir pažeidžia kitų kreditorių teisėtus interesus. Pažymėjo, kad terminai pagrindinėms sutartims sudaryti pasibaigė dar iki bankroto bylos atsakovui iškėlimo.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Swedbank, AB, prašė skundą atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2011 m. spalio 6 d. nutartimi trečiojo asmens Z. Č. skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo atmetė.
Teismas nurodė, kad bankroto administratoriui suteikiama teisė vykdyti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus iki bankroto bylos iškėlimo. Taip pat pažymėjo, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, o šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Dėl to teismas atmetė skundo argumentus dėl 2010 m. gegužės 25 d. kreditorių susirinkimo nutarimo prieštaravimo ĮBĮ. Teismas taip pat nurodė, kad priešingai nei teigia Z. Č., BUAB „Gvidonas“ kreditorių susirinkimas nėra priėmęs nutarimo dėl sudarytų preliminarių sutarčių tęstinumo, 2010 m. gegužės 25 d. įvykęs BUAB „Gvidonas“ kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą dėl bendrovės ilgalaikio nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos, kuriuo patvirtino pagrindines statomų butų preliminarių pirkimo-pardavimo sutarčių tolimesnio vykdymo sąlygas.
Teismas atmetė skundo teiginius, kad skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas pažeidžia kitų kreditorių teisėtus interesus, kadangi ĮBĮ yra nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka ir bankrutavusios UAB „Gvidonas“ bendra turto masė naudojama atsiskaityti su visais bendrovės kreditoriais. Be to, teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. birželio 8 d. nutartyje civilinėje byloje 3K-3-261/2011 yra išaiškinęs, kad bankroto procese nenustatyta vartotojų teisių apsaugos, kai kita sutarties šalis – verslininkas – tampa nemokus, ypatumų.
Teismas nesutiko su skundo teiginiais, kad bankrutavusios UAB „Gvidonas“ turto pardavimo tvarka naudinga tik kreditoriams, atlikusiems mokėjimus pagal preliminariąsias sutartis ir atkreipė dėmesį, jog preliminariosios būsimo buto pirkimo-pardavimo sutarties dalykas yra ne tik pastatyti butą, bet ir po to sudaryti pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį (CK 6.401 str. 1 d., 6.165 str. 1 d.). Todėl, kai pirkėjas – fizinis asmuo – tokią sutartį sudaro savo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, tokia sutartis taip pat gali būti kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-608/2008), ir tai lemia būtinumą sutarties sąlygas aiškinti vartotojų naudai (CK 6.193 str. 4 d.).
Teismas atmetė skundo teiginius, kad T. M., U. S. preliminariose sutartyse nustatyti terminai pagrindinėms sutartims sudaryti pasibaigė dar iki bankroto bylos atsakovui UAB „Gvidonas“ iškėlimo, todėl jos nevykdytinos. Pagal CK 6.401 straipsnio 5 dalį pirkėjas įgyja visišką nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ar butą nuo visos preliminarioje sutartyje nustatytos statybos kainos sumokėjimo. Šioje teisės normoje nėra reglamentuotos pirkėjo nuosavybės teisės įgijimo tvarkos, kai pirkėjas yra sumokėjęs ne visą, o dalį sutartyje numatytos statybos kainos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. birželio 8 d. nutartyje civilinėje byloje 3K-3-261/2011 atkreipė dėmesį į tai, kad CK 6.401 straipsnio 5 dalies formuluotė „visišką nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ar butą pirkėjas įgyja“ negali būti aiškinama taip, kad tik sumokėjęs visą kainą pirkėjas įgyja nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ar butą, o sumokėjęs tik dalį kainos daiktinių teisių neįgyja. Teisėjų kolegijos nuomone, toks aiškinimas neatitiktų CK 6.401 straipsnio 5 dalyje reglamentuotos sutarties tikslo – aprūpinti fizinį asmenį (dažniausiai vartotoją) gyvenamuoju būstu, taip pat netinkamai paskirstytų šalių teises ir pareigas, nes sumokėjęs net ir didžiąją dalį statomo namo ar buto kainos pirkėjas neįgytų į šį daiktą jokių teisių ir jam tektų pardavėjo nemokumo rizika. Pagal 2009 m. birželio 23 d. preliminarios sutarties 8 punktą UAB „Gvidonas“ įsipareigojo iki nurodytos pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties surašymo gauti visus pirkimo-pardavimo sutartims sudaryti reikalingus dokumentus. Šiaulių apygardos teismas 2010 m. balandžio 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-713-368/2010 pažymėjo, kad UAB „Gvidonas“ buvo pasyvus ir vengė įforminti sandorį ir su kita namo buto savininke. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. vasario 28 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 7 d. sprendimą paliko nepakeistą (civilinė byla 2A-229/2011), teisėjų kolegija pažymėjo, kad buto pirkimo-pardavimo sutarties šalys iš esmės įgyvendino visas pirkimo - pardavimo sandoriui reikšmingas teises ir pareigas, nustatytas CK 6.305 straipsnio 1 dalyje. Bylos duomenimis pirkėjas U. S. ir T. M. savo prievoles pagal preliminarias sutartis vykdė sąžiningai ir sumokėjo UAB „Gvidonas“ dalį pinigų, U. S. 2009 m. birželio 20 d. 2009 m. liepos 8 d. – 14200 eurų, T. M. 2009 m. liepos 8 d. – 5800 eurų. Be to, T. M. perkamų patalpų baigtumas net ir taikos sutarties sudarymo dieną buvo tik 89 proc. Teismas pažymėjo, kad įstatymo nedraudžiama pripažinti bendrosios dalinės pirkėjo ir pardavėjo nuosavybės, kai pirkėjas yra finansavęs tik dalį statybos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu trečiasis asmuo Z. Č. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti negaliojančiu 2010 m. gegužės 25 d. BUAB „Gvidonas“ kreditorių susirinkimo nutarimą patvirtinti apartamentų/butų pardavimo tvarką, kuria jie pardavinėjami pagal sudarytas sutartis, pirkėjams papildomai sumokant 1 800 Lt/kv.m. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas įpareigoja teismą nurodyti priimamos nutarties motyvus. Teismas privalo motyvuotai pasisakyti dėl visų argumentų, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui. Skundas buvo grindžiamas imperatyviomis ĮBĮ normomis, tačiau dėl jų taikymo skundžiamoje nutartyje nepasisakyta.Teismas negalėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d., 2011 m. birželio 8 d. nutartimis, nes jos priimtos bylose, kurios savo faktinėmis aplinkybėmis skiriasi nuo šios bylos. Ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas nėra susijęs su vartotojų teisėmis, šiuo atveju netaikytinos vartotojų teisių apsaugą numatančios teisės normos.ĮBĮ yra specialus įstatymas ir jame išdėstytos normos turi prioritetą prieš CK išdėstytas bendras teisės normas. Dėl to bendrasis sutarties privalomumo principas bankrutuojančiai įmonei galioja tik tiek, kiek tai neprieštarauja jos specialiam teisiniam statusui, kurio sudėtinė dalis yra disponavimo nekilnojamuoju turtu apribojimai.Teismas nemotyvavo išvados, kad ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nebuvo pažeistos kitų kreditorių teisės ir interesai. Nutartyje nėra atskleistas teismo teiginys, kad atsakovo turto masė buvo naudojama atsiskaityti su visais kreditoriais. Toks teiginys prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms, nes pagal ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą turtą sudaranti atsakovo turto masės dalis yra panaudojama atsiskaityti tik su turtą įgyjančiais kreditoriais (jie gauna nekilnojamąjį turtą, t. y. visišką savo reikalavimo patenkinimą, nors kitų kreditorių reikalavimai nėra ir nebus patenkinti) bei hipotekos kreditoriumi.Ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nutarta nepardavinėti iš varžytynių atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto, toks nutarimas prieštarauja imperatyvioms teisės normoms (ĮBĮ 33 str. 1 d. 2 p., 3 p., Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 patvirtinto „Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 32, 33 p.). Bankrutuojančios įmonės nekilnojamasis turtas privalo būti realizuojamas iš varžytynių ir tik nepavykus jo parduoti iš varžytynių, kreditorių susirinkimas gali nustatyti kitokią jo realizavimo tvarką nei numato įstatymas. Šiuo atveju kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą nepardavinėti iš varžytynių bankrutuojančiai įmonei priklausančio nekilnojamojo turto, o tai prieštarauja imperatyvioms ĮBĮ nuostatoms.Pagal ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui; nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta šio įstatymo. Šiuo atveju atsakovo turtas yra perleidžiamas pagal atsakovo iki bankroto bylos iškėlimo sudarytas preliminarias pirkimo – pardavimo sutartis, tačiau ĮBĮ tokios galimybės nenumato. Dėl to toks kreditorių susirinkimo nutarimas yra neteisėtas. Iki bankroto bylos iškėlimo pagrindinė atsakovo ūkinė komercinė veikla buvo prekyba nekilnojamuoju turtu. Vadinasi, sudarytos preliminarios sutartys buvo sudėtinė atsakovo ūkinės komercinės veiklos dalis. Atsakovo kreditorių susirinkimas nėra priėmęs nutarimo tęsti ūkinę komercinę veiklą, 2010 m. gegužės 25 d. vykusiame kreditorių susirinkime buvo sprendžiamas tik tam tikro atsakovo nekilnojamojo turto pardavimo klausimas.Teismo išvada, kad ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nebuvo pažeistos kitų atsakovo kreditorių teisės ir interesai, yra nepagrįsta. Teismas nevertino skunde išdėstytų motyvų dėl kreditorių interesų pažeidimo. Kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta turto pardavimo tvarka pažeidžia kitų kreditorių interesus, nes mažina jų kreditorinių reikalavimų patenkinimo tikimybę, nes turtas parduodamas ne rinkos sąlygomis (ne iš varžytynių), preliminariose sutartyse nustatyta kaina gali būti mažesnė nei būtų gauta parduodant jį iš varžytynių. Be to, tokia turto pardavimo tvarka akivaizdžiai naudinga tik keliems atsakovo kreditoriams, t. y. pagal preliminariąsias sutartis mokėjimus atlikusiems asmenims, tuo tarpu kiti tos pačios eilės kreditoriai iš tokios turto pardavimo tvarkos negauna nieko. Ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas pažeidžia kreditorių lygiateisiškumo principą. Be to, kreditorių susirinkimas neturėjo teisinio pagrindo priimti nutarimą pardoti turtą pagal preliminariąsias sutartis, nes jos buvo pasibaigusios iki bankroto bylos iškėlimo. Dėl to sprendimas toliau jas vykdyti pažeidžia kitų atsakovo kreditorių interesą gauti savo reikalavimų patenkinimą iš preliminariųjų sutarčių dalyku esančio turto. Teismas visų pirma privalo vadovautis ĮBĮ imperatyviomis teisės normomis, o ne teismų sprendimuose išdėstytais teisės išaiškinimais. Be to, yra pagrindas abejoti teismo nešališkumu, nes skundžiamą nutartį priėmęs teisėjas yra susijęs su atsakovo bankroto procesinės kontrolės vykdymu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą BUAB „Gvidonas“ bankroto administratorius prašo skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Pažymi, kad apeliantas nenurodė, kokia konkrečiai ĮBĮ norma buvo pažeista. Kreditorių susirinkimas ginčijamą nutarimą priėmė balsų dauguma, t. y. kreditoriams, turintiems 94,26 procentus balsų. Toks susirinkimo nutarimas nepažeidžia kitų kreditorių interesų, nes nei vienas iš kreditorių tokiam nutarimui neprieštaravo. Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartimi ir pagrįstai nurodė, kad bankroto administratoriui ĮBĮ 17 straipsnio 1 dalis suteikia teisę vykdyti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus iki bankroto bylos iškėlimo dienos, tuo labiau, kad buvo gautas kreditorių pritarimas šiuos sandorius vykdyti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas trečiojo asmens Z. Č. skundas dėl 2010 m. gegužės 25 d. BUAB „Gvidonas“ kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
Bylos duomenys patvirtina, kad ginčijamu 2010 m. gegužės 25 d. kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtinta BUAB „Gvidonas“ ilgalaikio nekilnojamojo turto pardavimo tvarka, pagal kurią nutarta apartamentus/butus pardavinėti pagal sudarytas sutartis, pirkėjams papildomai sumokant 1 800 Lt/kv.m. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, kuria buvo atmestas jo skundas dėl šio kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu, skunde nurodo, kad minėtas kreditorių susirinkimo nutarimas prieštarauja imperatyvioms ĮBĮ nuostatoms bei pažeidžia kitų kreditorių interesus.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pateiktą civilinės bylos medžiagą bei įvertinusi atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti remiantis atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Pagal ĮBĮ 17 straipsnio 1 dalį administratoriui suteikiama teisė vykdyti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus iki bankroto bylos iškėlimo. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, o šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė Z. Č. skundo argumentus dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo prieštaravimo ĮBĮ nuostatoms. Apeliantas nurodo, kad atsakovo turtas yra perleidžiamas pagal atsakovo iki bankroto bylos iškėlimo sudarytas preliminariąsias pirkimo - pardavimo sutartis, tačiau ĮBĮ tokios galimybės nenumato. Teisėjų kolegija pažymi, kad po bankroto bylos iškėlimo įmonei pradedamas taikyti specialus teisinis režimas, leidžiantis jai nevykdyti kai kurių anksčiau prisiimtų įsipareigojimų. ĮBĮ nustatyta galimybė nevykdyti anksčiau sudarytos sutarties yra bendrosios taisyklės, pagal kurią visos sudarytos sutartys turi būti vykdomos tinkamai, išimtis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 birželio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011 yra išaiškinusi, jog atsižvelgiant į tai, kad bendrasis principas yra tinkamas sutarties vykdymas, kad kita sutarties šalis turi teisėtą lūkestį, jog įmonės iki bankroto bylos iškėlimo prisiimti įsipareigojimai bus vykdomi, pasibaigia tik tos sutartys, apie kurių nevykdymą bankroto administratorius aiškiai ir nedviprasmiškai praneša suinteresuotiems asmenims. Bankroto administratoriui nepranešus kitai sutarties šaliai apie ketinimą nevykdyti anksčiau sudarytos sutarties, ši sutartis turi būti vykdoma laikantis bendrųjų sutarčių vykdymą reglamentuojančių teisės normų.
Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu buvo pažeistos kitų atsakovo kreditorių teisės ir interesai. Apelianto manymu, tokia turto pardavimo tvarka naudinga tik keliems atsakovo kreditoriams, t. y. pagal preliminariąsias sutartis mokėjimus atlikusiems asmenims. Teisėjų kolegija pažymi, kad preliminariosios būsimo buto pirkimo – pardavimo sutarties dalykas yra ne tik pastatyti butą, bet ir po to sudaryti pagrindinę buto pirkimo – pardavimo sutartį (CK 6.401 str. 1 d., 6.165 str. 1 d.). Kai pirkėjas – fizinis asmuo – tokią sutartį sudaro savo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, tokia sutartis taip pat gali būti kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis ir tai lemia būtinumą sutarties sąlygas aiškinti vartotojų naudai (CK 6.193 str. 4 d.).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kuriais remdamasis teismas atmetė apelianto skundo teiginius, jog preliminariose sutartyse nustatyti terminai pagrindinėms sutartims sudaryti pasibaigė dar iki bankroto bylos iškėlimo atsakovui. Atmesdamas Z. Č. skundo argumentus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011, išdėstytais išaiškinimais.
Nėra pagrindo sutikti su apelianto atskirojo skundo argumentais, kad teismas skundžiamos nutarties nemotyvavo. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas išsamiai nurodė argumentus, kuriais remdamasis atmetė trečiojo asmens Z. Č. skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais dėl skundžiamą nutartį priėmusio teisėjo šališkumo. Pažymėtina, kad apelianto pareiškimą dėl bankroto bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo išnagrinėjęs Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2011 m. kovo 9 d. nutartimi atmetė (4 t., b. l. 94-97).
Dėl nurodytų motyvų, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visas bylos aplinkybes, dėl to atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.