Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios G. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 8 d. nuosprendžio, kuriuo G. R. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteista 2 metų laisvės apribojimo bausme, vietoje intensyvios priežiūros paskiriant įpareigojimus: visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nėra susiję su darbu; visą bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, vietoje intensyvios priežiūros paskiriant įpareigojimus: visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nėra susiję su darbu; visą bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. R. nuteista už tai, kad turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti neteisėtai pagamino sausainį su narkotinėmis medžiagomis t. y. kanapėmis, kurį ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, laikė savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. lapkričio 5 d. sausainį su narkotinėmis medžiagomis perdavė L. M., kuri dalį sausainio suvalgė, o dalį sausainio su kanapių antžeminių dalių, kurios svoris, 0,017 g., rado ir paėmė policijos pareigūnai.

2. Kauno apylinkės teismas, spręsdamas bausmės klausimą, padarė išvadą, kad BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas, yra per griežta, todėl siekiant įgyvendinti teisingumo principą, G. R. taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir skirtina švelnesnė bausmės rūšis, nei numatyta straipsnio sankcijoje – laisvės apribojimas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos BPK 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus, ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Aptarta BPK norma suponuoja, kad apeliacinio skundo ribas apibrėžia apelianto prašymai (jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas), pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimo pagrindai ir motyvai. Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. nuosprendyje padarytos išvados dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kaltės, nėra ginčijamos. Apeliaciniame skunde nesutinkama su paskirta bausme, prašoma ją švelninti, trumpinant laisvės apribojimo bausmės terminą arba paskiriant kitos rūšies bausmę – baudą.

6. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė.

7. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, numatytą BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje, ir vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis).

8. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamosios bylos duomenis ir jos dar kartą įvertinusi bausmių skyrimą reglamentuojančių BK normų kontekste, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, G. R. taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirdamas švelnesnę, negu numatyta BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje, bausmę – laisvės apribojimą 2 metams, baudžiamąjį įstatymą pritaikė teisingai, nuteistajai paskyrė teisingumo, proporcingumo reikalavimus atitinkančią bausmę, kurią dar labiau švelninti nėra pagrindo. Nuteistosios skundo argumentai dėl per griežtos bausmės yra deklaratyvaus pobūdžio, nenurodant jokių objektyvių duomenų ar faktų, rodančių, kad su laisvės apribojimo bausme susiję suvaržymai aiškiai neatitinka BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų ir paskirties, todėl atmetami, kaip nepagrįsti.

9. G. R. skundžiamu nuosprendžiu yra pripažinta kalta ir nuteista dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Baudžiamajame įstatyme už šią nusikalstamą veiką yra numatyta išimtinai tik vienos rūšies bausmė – terminuotas laisvės atėmimas nuo 2 iki 8 metų. Taigi įstatymų leidėjas, aptariamo straipsnio sankcijoje numatydamas griežčiausios rūšies bausmę ir nenumatydamas kitų alternatyvų, aiškiai įtvirtino didelį šios veikos pavojingumą. Vertinant kiekvienos konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumą pažymėtina, kad pagal tą patį BK straipsnį kvalifikuotas nusikaltimas gali skirtis savo rūšiniu pavojingumu pagal konkrečioje byloje nustatytas jo padarymo aplinkybes, kaltininką charakterizuojančius duomenis, todėl pagal tą patį BK straipsnį asmenims skiriamos bausmės gali būti skirtingos. Būtent BK normos, įtvirtinančios galimybę skirti švelnesnę, negu numatyta sankcijoje, bausmę, suteikia bylą nagrinėjančiam teismui teisę skiriamą bausmę tinkamai individualizuoti pagal kiekvienoje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes yra per griežta ir šios rūšies bausmės skyrimas G. R. nebūtų teisingas, todėl yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti švelnesnės rūšies bausmę. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos sprendimą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas grindė su nuteistosios padaryta nusikalstama veika ir jos asmenybe susijusių aplinkybių vertinimu ir toks vertinimas atitinka kasacinę praktiką dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-311/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-432/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2015 ir kt.).

10. Nuosprendyje buvo įvertinta tai, kad G. R. praeityje neteista, vieną kartą bausta administracine tvarka dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, dėl priklausomybės ligų nesikreipė ir nesigydė, savo kaltę pripažino ir gailėjosi, o tai pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės byloje nenustatytos. G. R. dirba, ištekėjo, byloje duomenų apie kitų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų padarymą po šioje byloje vertinamos veikos nėra. Taip pat atsižvelgta į tai, kad G. R. vis tik padarė tyčinę nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas laikoma sunkiu nusikaltimu. Įvertinęs šių aplinkybių visumą bausmės tikslų ir paskirties kontekste, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti G. R. paskyrus laisvės apribojimo bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos terminą, baudžiamojo įstatymo pažeidimai padaryti nebuvo, o G. R. paskirta bausmė buvo individualizuota tinkamai. Nors nuosprendžio aprašomojoje dalyje iš tikrųjų nurodoma aplinkybė dėl sankcijos vidurkį atitinkančios bausmės, vis tik vertinant nuosprendį visumos aspektu matyti, kad spręsdamas bausmės skyrimo klausimą pirmosios instancijos teismas pritarė prokuroro pozicijai dėl skirtinos bausmės ir G. R. skyrė būtent prokuroro siūlomą, t. y. 2 metų laisvės apribojimo bausmę, kurią ir nurodė nuosprendžio rezoliucinėje dalyje. Tai, kad G. R. laisvės apribojimo bausmė buvo paskirta maksimaliam 2 metų terminui, savaime BK 61 straipsnio nuostatų nepažeidžia. BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata skiriamos bausmės dydį skaičiuoti nuo jos vidurkio, nėra besąlygiškas įpareigojimas teismui, esant nustatytai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, skirti lygią vidurkiui ar mažesnę bausmę. Tiek BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio, tiek BK 54 straipsnyje įtvirtintos bendrosios bausmių skyrimą reglamentuojančios nuostatos suponuoja bylą nagrinėjančio teismo teisę ir kartu pareigą bausmę individualizuoti pagal kiekvienoje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes.

11. Vertinamu atveju pirmosios instancijos teismas paminėtų reikalavimų laikėsi, ir nors G. R. buvo paskirta maksimalaus termino laisvės apribojimo bausmė, atkreiptinas dėmesys, kad šios rūšies bausmė nuteistajai buvo paskirta už sunkaus tyčinio nusikaltimo, už kurį įstatymų leidėjas yra numatęs išimtinai tik laisvės atėmimo bausmę, padarymą. Taigi sutikti, kad paskyrus 2 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, su įpareigojimais, G. R. buvo nubausta per griežtai, nėra pagrindo. Objektyviais duomenimis pagrįsti argumentai, kurie paneigtų šią išvadą, apeliaciniame skunde nėra nurodyti. Apeliacinės instancijos teismas aplinkybių, rodančių, kad su laisvės apribojimu susiję suvaržymai neproporcingai varžo nuteistosios teises, neatitinka bausmės tikslų ir paskirties, taip pat nenustatė. G. R. paskyrus laisvės apribojimo bausmę, buvo paskirti įpareigojimai per visą laisvės apribojimą laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nėra susiję su darbu ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirti pareigojimai pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes individualizuoti tinkamai, yra būtini bausmės paskirčiai užtikrinti ir neproporcingo nuteistosios teisių suvaržymo nesąlygoja.

12. Konstatavus, kad laisvės apribojimo bausmė G. R. buvo paskirta pagrįstai, teisingai pritaikius bausmių skyrimą reglamentuojančias BK normas, tenkinti nuteistosios prašymą dėl baudos bausmės skyrimo nėra pagrindo. Bauda pagal BK 42 straipsnio 1 dalies nuostatas yra antra pagal griežtumą bausmės rūšis, kuri esant aplinkybių, sąlygojusių teismo sprendimą skirti būtent laisvės apribojimo bausmę, visumai, būtų aiškiai per švelni ir neatitiktų bausmės tikslų ir paskirties, taigi – ir nebūtų teisinga. Apeliantės nuomonė dėl baudos bausmės neįpareigoja teismo būtent tokią bausmę paskirti. Kaip minėta, pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, todėl vien tik nusikalstamą veiką padariusio asmens interesus tenkinančios bausmės paskyrimas aiškiai neatitiktų teisingumo principo.

13. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. nuosprendyje bausmės skyrimo ir individualizavimo klausimai išspręsti teisingai, baudžiamojo ar baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimai nepadaryti. Paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, paskirta tinkamai įvertinus tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą, tiek nuteistosios asmenybę charakterizuojančių duomenų visumą. Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistosios G. R. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.