Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Baumilės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Audriaus Meilučio ir Marijaus Šalčiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. gegužės 21 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu padaręs:

nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalyje ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė;

nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, BK 65 straipsniu, paskirtos bausmės subendrintos, ir paskirta E. B. 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir E. B. skirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 5 dalimis, E. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuspręsta atidėti 1 metams 6 mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, skiriant įpareigojimus: 1) viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš gyvenamosios vietos nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą); 2) viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; 3) per laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštą 399,99 eurų civilinį ieškinį.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, nuspręsta pripažinti E. B. recidyvistu.

Nuspręsta civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai, ir jo naudai iš E. B. priteisti 399,99 Eur padarytai turtinei žalai atlyginti, bei atmesti civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo pareikštą civilinį ieškinį dėl 1496,00 Eur.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų nuspręsta iš E. B. nepriteisti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

2. Pirmos instancijos teismas pripažindamas E. B. kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo konstatavo, kad byloje esančiai įrodymais visiškai įrodyta, jog E. B. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje ir BK 178 straipsnio 3 dalyje. Skirdamas bausmę nuteistajam teismas nurodė, jog atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, bausmės tikslus, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, bei įvertinus E. B. charakterizuojančias aplinkybes, polinkį daryti naujas nusikalstamas veikas, šiuo konkrečiu atveju bausmės tikslai bus pasiekti jam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje skiriant areštą; už veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje skiriant griežčiausią straipsnio sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, bausmės dydį nustatant atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, bei taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos su keliais, tarpusavyje suderintais įpareigojimais. Teismas pažymėjo, jog kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo sunkumą, todėl pagal BK 63 straipsnio 1 dalies ir 5 dalies 2 punkto, BK 65 straipsnio nuostatas už baudžiamuosius nusižengimus paskirtos bausmės su apysunkėmis nusikalstamomis veikomis bendrintinos apėmimo būdu, paskiriant galutinę subendrintą bausmę už visas nusikalstamas veikas. Be to, kaltinamajam savo kaltę dėl inkriminuotų veikų padarymo pripažinus visiškai, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl paskirta subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Spręsdamas dėl civilinių ieškinių teismas nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, civilinio ieškinio pagrindas ir dydis nustatytas analizuojant E. B. kaltės įrodymus, kaltinamojo ieškinio pripažinimu, todėl jis tenkintinas visiškai, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 496,00 eurų dydžio civilinis ieškinys atmestinas, nes tenkintas kitoje baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu teismo baudžiamuoju įsakymu.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu E. B. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 21 d. nuosprendžio dalį, kuria jam paskirta subendrinta bausmė ir sušvelninti jam paskirtą subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę, bei įvertinti ar jam BK 178 straipsnio 3 dalis buvo pritaikyta tinkamai. Skunde nuteistasis nurodė, jog jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, nes jis įvykdė vagystę dienos metu iš parduotuvės, kuri dirbo ir joje buvo žmonių, todėl BK 178 straipsnio 3 dalis jam neturėjo būti taikoma.

4. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras D. J. pateikė atsiliepimą į M. V. apeliacinį skundą, kuriame prašo šį skundą atmesti. Savo atsiliepime nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam E. B. bausmes už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 5 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje, padarymą, atsižvelgė į visas bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek į nuteistojo asmenybę, tiek ir į jos padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikų motyvus bei tikslus ir jas objektyviai įvertino. Pažymi, kad E. B. praeityje eilę kartų teistas, tarp jo vykdomų nusikalstamų veikų dominuoja turtinio pobūdžio nusikaltimai. Nusikalstamos veikos, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, taip pat padaryti siekiant gauti turtinės naudos. Apelianto asmenybę neigiamai charakterizuoja ir jo padaryti administraciniai nusižengimai – vienerių metų laikotarpyje jis daugybę kartų baustas administracine tvarka (daugiausiai už smulkias vagystes), duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra. E. B. praeityje įsidarbinęs buvo tik kartą ir dirbo ganėtinai trumpą laikotarpį, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Taip pat ankstesniais apkaltinamaisiais procesiniais sprendimais E. B. paskirtos su realiu laisvės atėmimu susijusios griežtos tiek arešto, tiek terminuoto laisvės atėmimo bausmės jokio ilgalaikio teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui neturėjo, t. y. nepasiekė bausmės tikslų ir paskirties, kadangi nuteistasis ir toliau vykdė naujas nusikalstamas veikas tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienio valstybėse, darė administracinius nusižengimus. Atkreipia dėmesį, jog nusikalstamos veikos nebuvo padarytos atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemtos susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Šių duomenų visuma nuteistąjį neabejotinai charakterizuoja neigiamai, tokiam asmeniui valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų ne baudžiamumo iliuziją. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

konstatuoja:

Nuteistojo E. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 178 straipsnio 3 dalies taikymo.

6. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, BK 178 straipsnio 2 dalies (dabar galiojančio BK 178 straipsnio 3 dalis) prasme įsibrovimas– tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). Įsibrovimu į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją reikia laikyti ne tik kaltininko fizinį patekimą į objektą, bet ir patekimą į jį, panaudojant technines ar kitas priemones, kai pats kaltininkas lieka už objekto ribų. Saugykla – tai tam tikras objektas (įrenginys), specialiai įrengtas ar skirtas nuolatiniam ar laikinam materialinių vertybių saugojimui (nuo vagystės, sunaikinimo, stichinių jėgų ir pan.), kuris saugomas fizinėmis, mechaninėmis, specialiomis elektrinėmis ar elektroninėmis apsaugos priemonėmis. Saugykla taip pat yra materialinių vertybių saugojimui skirtas objektas, į kurį patenkama tik su specialiais leidimais. Saugykla gali būti laikomas ir stacionarus, ir transportuojamas įrenginys (kasacinė nutartis Nr. 2K-418/2012). Kaip saugykla laikoma užrakinama vitrina, iš kurios saugomus daiktus gali paimti tik asmenys, turintys teisę ar leidimą patekti į šią saugyklą, pvz. pardavėjai (kasacinė nutartis Nr. 2K-95/2008). Pažymėtina, kad neužrakinimas nepanaikina saugyklos, kaip įsibrovimo objekto, požymio, kadangi asmuo negali nesuvokti, jog neteisėtai patenka, be kliūčių šalinimo, į saugyklos vidų.

8. Pažymėtina, kad išmanieji telefonai, kuriuos pagrobė nuteistasis, buvo laikomi užrakinamoje vitrinoje, priėjimas prie jos buvo ribojamas, t. y. prekes iš jos turėjo teisę paimti tik pardavėjas. Kadangi įsibrovimas yra ne tik tada, kai įveikiamos kliūtys, bet ir, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių, todėl nuteistojo argumentai nurodyti tiek apeliaciniame skunde, tiek pirmos instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu apie tai, kad vitrina nelaikytina saugykla, nes aplink buvo daug žmonių, kad veikos kvalifikavimui gali turėti įtakos vitrinos užrakto būklė, jo savybės, nepagrįsti. Pripažinus, kad svetimas turtas pagrobtas įsibrovus į saugyklą, pagrobto turto vertė, jai neviršijant labai didelės vertės, vagystės atvirumas ar slaptumas, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad E. B. 2023 m. balandžio 16 d. apie 16.17 val. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios Kaune, (duomenys neskelbtini), prekybos salėje, sulaužęs stiklinės vitrinos spynelę, t. y. įsibraudamas į saugyklą, iš vitrinos paėmė ir už striukės paslėpė 2 išmaniuosius telefonus „Samsung Galaxy“, kas teisingai buvo kvalifikuota kaip nusikalstama veika numatyta BK 178 straipsnio 3 dalyje, todėl šioje dalyje apeliacinis skundas atmetamas, kaip nepagrįstas.

Dėl bausmės.

9. Apeliaciniu skundu nuteistasis už jo padarytą nusikalstamą veiką prašo paskirti švelnesnę bausmę, nurodydamas, jog 2 metų subendrinta laisvės atėmimo bausmė jam yra per griežta. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta bausmė, jos dydis atitinka bausmių paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.

10. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti ar pakeisti švelnesne ar švelnesnės rūšies bausme gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat, į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

11. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

12. Nagrinėjamu atveju skundžiamu nuosprendžiu E. B. už jo padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje ir BK 178 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu ir BK 65 straipsniu, skirta apėmimo būdu subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, t. y. bausmė, kurios dydis yra ženkliai mažesnis už vidurkį, artimas minimaliam, numatytam BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje. Be to, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš gyvenamosios vietos nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir atlyginti civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštą 399,99 eurų civilinį ieškinį.

13. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Be to, BK 61 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam ne didesnę kaip minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti.

14. Vertinant E. B. paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, parinkdamas bausmių rūšis ir skirdamas atitinkamo dydžio bausmes, pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį – tai, jog E. B. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą ir vieną apysunkį nusikaltimą, taip pat atsižvelgė į nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – tai, kad jis teistas 12 kartų, baustas administracine tvarka, nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, niekur nedirba, turi gyvenamąją vietą. Be to teismas teisingai E. B. pripažino recidyvistu, pagrįstai tai laikė atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 27 straipsnis, BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas, BPK 307 straipsnis) Teismas atsižvelgė, jog yra nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis visiškai prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

15. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas paskirta galutinė subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra tinkamai individualizuota, nes ji atitinka BK 41 straipsnio, BK 54 straipsnio 1, 2 dalių ir BK 61 straipsnio 2 ir 4 dalių reikalavimus. Šiuo atveju E. B. paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės dydis yra ženkliai mažesnis už vidurkį, o įvertinus nuteistojo asmenybę, tame tarpe tai, jog ankstesniais 12 nuosprendžių paskirtos bausmės nuteistojo elgesiui jokios teigiamos įtakos nepadarė, kadangi jis vis pakartotinai nusikalsta, taip pat atsižvelgus į tai, jog nustatyta ne tik atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bet ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl bausmės ir jos dydžio, bei pagrindo švelninti skirtą bausmę neturi. Kaip jau buvo nurodyta, pirmosios instancijos teismas išsamiai nurodė kokiomis aplinkybėmis remiantis buvo parinkta tiek bausmės rūšis, tiek bausmės dydis, tame tarpe buvo įvertintas ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnis, pobūdis, pasekmės, nuteistojo asmenybė, ankstesni teistumai, skirtų bausmių efektyvumas ir administraciniai baustumai. Atsižvelgiant į tai, įvertinus BK 54 straipsnyje įtvirtintas bausmių skyrimo nuostatas, teisėjų kolegija apylinkės teismo nurodytiems argumentams dėl bausmės ir jos dydžio pritaria iš esmės.

16. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl E. B. skirtinos subendrintos bausmės rūšies ir dydžio, taip pat pažymi, kad iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad jis teistas net 12 kartų, jam taikytos griežčiausios laisvės atėmimo bausmės, taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimo institutas, lygtinis paleidimas, jis taip pat baustas administracine tvarka, byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui. Visos šios aplinkybės rodo E. B. antimoralines nuostatas, polinkį nesilaikyti įstatymų, daryti teisės pažeidimus. Šie nuteistąjį neigiamai charakterizuojantys duomenys rodo ir tai, kad prieš tai taikytos griežčiausios laisvės atėmimo bausmės jam jokios įtakos neturėjo, todėl pagrįstai nuteistajam buvo skirta griežčiausia BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bausmė, nes priešingu atveju nebūtų pasiekti įstatyme keliami bausmės tikslai. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas, ir skiriamos bausmės turi jį paveikti ir sulaikyti nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudaryti nebaudžiamumo iliuziją. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė griežčiausią įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą ir nustatė teisingą jos dydį. Įvertinus aukščiau aptartus argumentus, E. B. paskirta bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka tiek nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, tiek ir jo asmenybę, todėl nėra pagrindo keisti paskirtos bausmės rūšį ar dydį.

17. Svarbu tai, kad įvertinus E. B. teigiamai charakterizuojančius duomenis, pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, nuteistajam paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo 1 metams 6 mėnesiams, įpareigodamas E. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš gyvenamosios vietos nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir atlyginti civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštą 399,99 eurų civilinį ieškinį. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, duomenis apie veikų padarymo aplinkybes, nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistajam atidėdamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tinkamai vadovavosi tiek BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, tiek BK 75 straipsnyje numatytomis bausmės vykdymo atidėjimo nuostatomis ir taikydamas jas baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė.

18. Tuo pačiu pažymėtina, kad skiriamos bausmės tikslas yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už nusikalstamos veikos įvykdymą, ir tuo siekiama prevencijos tikslų. Įstatymas prioritetu laiko visuomenės viešąjį interesą, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, asmeninį suinteresuotumą išvengti neigiamų pasekmių ar nepatogumų. Todėl simbolinės, apelianto pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų.

19. Teisėjų kolegija aptartų duomenų pagrindu, konstatuoja, kad 2025 m. gegužės 21 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo individualizuojant ir paskiriant E. B. galutinę subendrintą bausmę nebuvo nustatyta, paskirtoji laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams, nėra per griežta, keisti teismo nuosprendį dėl skunde nurodytų priežasčių nėra jokio teisinio pagrindo, todėl E. B. apeliacinis skundas atmestinas ir 2025 m. gegužės 21 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendis paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 21 d. nuosprendžio atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.