Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Idealis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Idealis“ patikslintą ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – Vilniaus miesto savivaldybė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4.1. Ne bet kokio statinio ar įrenginio buvimas valstybinėje žemėje sudaro pagrindą parduoti valstybinę žemę ne aukciono būdu, o tik tokių statinių, kurie turi aiškią funkcinę priklausomybę, apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, ir tokio statinio savininkas užsiima atitinkama veikla, susijusia su statinio naudingųjų savybių pritaikymu.

4.2. Žemės sklype esantis Ūkinis pastatas (pagalbinio ūkio paskirties) priskirtinas prie neturinčių aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo statinių. Taigi toks kaip nagrinėjamu atveju Ūkinis pastatas nelaikytinas pagrindiniu daiktu, todėl nelaikytina pagrindu ne aukciono tvarka išsipirkti Žemės sklypą prie tokio statinio.

4.3. Sprendime nustatyta, kad, Žemės sklype stovi du statiniai – daugiabutis pastatas-gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Gyvenamasis namas)) ir Ūkinis pastatas. Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad gyvenamasis namas šildomas krosniniu šildymu, o ūkinis pastatas yra skirtas pagalbiniam ūkiui. Nagrinėjamu atveju Ūkinis pastatas yra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Tačiau Ūkinis pastatas jo sukūrimo momentu pagal savo funkcinį ryšį buvo skirtas tinkamai gyvenamojo namo eksploatacijai užtikrinti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog Ūkiniu pastatu ir toliau būtų naudojamasi siekiant tinkamai Gyvenamojo namo eksploatacijai užtikrinti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo ir tai, kad ieškovė neįrodė, jog Ūkinis pastatas šiuo metu yra tapęs kitokio apibrėžto naudojimo statiniu, yra ir bus ateityje naudojamas pagal naują paskirtį.

Dėl Ūkinio pastato naudojimo

4.5. Būtent statinio naudojimo pagal jo paskirtį faktas yra vienas iš pagrindų įgyti nuosavybės teisę į žemę. Iš 2023 m. rugpjūčio 30 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FD-3403 galima akivaizdžiai matyti, kad Ūkinis pastatas pagal jokią paskirtį nėra eksploatuojamas, jis taip pat yra apleistas (Nekilnojamojo turto registre registruotas 70 proc. nusidėvėjimas) ir kad Žemės sklype apskritai jokia veikla, susijusi su ginčo statiniu, nėra vykdoma.

4.10. Ieškovės imituojami veiksmai nagrinėjamu atveju galėtu būti vertinami tik taip, kad statiniai yra naudojami minimaliai, tai taip pat nesuteikia asmeniui teisės įsigyti valstybinės žemės ne aukciono tvarka.

4.11. Ieškovė bylai ir nepateikė jokių įrodymų, kad Ūkinis pastatas yra eksploatuojamas ir kad tolimesniam šio statinio naudojimui pagal paskirtį yra būtina Žemės sklypą įgyti nuosavybės teise. Ieškovės siekis sudaryti Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ne aukciono būdu vertintinas tik kaip siekis gauti valstybinės žemės sklypo ekonominę vertę, o ne būtinybė eksploatuoti Ūkinį pastatą, kuris lemia valstybinės žemės nuosavybės poreikį. Taigi ginčo valstybinės žemės sklypo pardavimas be aukciono būdu tokioje situacijoje neatitiktų valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, o būtent visuomenės naudos ir efektyvumo principų.

4.12. Ieškovė savo teisę įsigyti Žemės sklypą ne aukciono tvarka taip pat grindžia ir Panevėžio apygardos teismo 2024 m. birželio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-236-544/2024, kurioje, anot ieškovės, teismas pripažino galimybę nuomotis valstybinę žemę, kol statiniai nėra sunykę. Visų pirma nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiama dėl Žemės sklypo nuomos ne aukciono tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-1075/2022 išaiškino, kad teisinis ir ekonominis valstybinės žemės nuomos ir pardavimo rezultatas yra visiškai skirtingas: pirmuoju atveju valstybinės žemės sklypas yra suteikiamas statinių savininkui jį valdyti ir juo naudotis, t. y. valstybė nuosavybės teisės nepraranda, antruoju atveju nuosavybės teisę į valstybinės žemės sklypą įgyja statinių savininkas, o valstybė nuosavybės teisės netenka. Nors teisiniu reguliavimu nustatytos vienodos teisės išsinuomoti ir įsigyti valstybinės žemės sklypą, užstatytą nuomininkui priklausančiais statiniais ir įrenginiais, sąlygos (abiem atvejais žemės sklypas turi būti užstatytas asmeniui priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir jis turi būti naudojamas šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti), vis dėlto, atsižvelgiant į skirtingą teisinį ir ekonominį valstybinės žemės nuomos ir pardavimo rezultatą ir vertinant statinio savininko teisės nuomoti ar įsigyti valstybinės žemės sklypą jau minėtų valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų kontekste, šių sąlygų reikšmė valstybinės žemės nuomos ir pardavimo atveju gali skirtis. Tai reiškia, kad aplinkybė, kad asmuo yra išsinuomojęs valstybinės žemės sklypą ne aukciono būdu, pati savaime nelemia ir asmens teisės įsigyti valstybinės žemės sklypo ne aukciono būdu, t. y. ne vien statinių savininko valia nulemia teisės į valstybinės žemės sklypo ne aukciono būdu įgijimą, bet ir kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatomos sąlygos įgyti šią teisę atsižvelgiant į valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus.

4.14. Sprendžiant klausimą dėl asmens teisės išnuomoti ir išpirkti valstybinę žemę ne aukciono tvarka, iš esmės yra vertinamos skirtingos aplinkybės.

Dėl žemės sklypo naudojimo būdo ir Ūkinio pastato paskirties neatitikties

4.18. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (registro Nr. 44/207972) duomenų matyti, kad Žemės sklypo naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (registro Nr. 10/140486) duomenų matyti, kad Žemės sklype yra Gyvenamasis namas ir ieškovei priklausantis Ūkinis pastatas, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio.

4.19. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. birželio 17 d. įsakymą Nr. D 1-199 ,,Dėl žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 17 punkto nuostatas, žemės, kurios pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, žemės sklypų naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos, žemės sklypų naudojimo turinys – žemės sklypai, skirti daugiabučių paskirties pastatams ir įvairių socialinių grupių paskirties pastatams.

4.20. Pagal Aprašo 19 punkto nuostatas, žemės, kurios pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, žemės sklypų naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, žemės sklypų naudojimo turinys – žemės sklypai, skirti gamybos, remonto ir pramonės įmonių ar dirbtuvių, sandėlių statiniams, automatizuotų sandėliavimo sistemų statiniams, energetikos objektams, įskaitant branduolinės energetikos objektus ir statinius (atominė elektrinė, branduolinis reaktorius, branduolinių medžiagų ir radioaktyviųjų atliekų saugykla, jų perdirbimo objektas, taip pat radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginys radioaktyviųjų atliekų kapinynas ir kita), atliekų naudojimo, atliekų paruošimo naudoti ar šalinti, atliekų surinkimo ir atliekų laikymo (naudoti skirtoms atliekoms laikyti ne ilgiau kaip 3 metus, šalinti skirtoms atliekoms laikyti ne ilgiau kaip 1 metus) statiniams ir (ar) įrenginiams.

4.21. Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies l punkte įtvirtinta, kad valstybinės žemės sklypai (jų dalys) parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir naudojami bei būtini jiems eksploatuoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą, išskyrus valstybinės žemės sklypus (jų dalis), kuriuose pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ir (ar) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui, išskyrus valstybinės žemės sklypus (jų dalis), kurie yra reikalingi viešosioms įstaigoms nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims eksploatuoti ir yra Vyriausybės nustatyta tvarka, pritarus Nacionalinei žemės tarnybai Vyriausybės nustatyta tvarka, parduodami centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo organizuojamuose viešuose aukcionuose, taip pat išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytą išimtį. Valstybinės žemės sklypai (jų dalys) parduodami tokio dydžio, kuris yra naudojamas ir būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

4.22. Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punkte įtvirtinta imperatyvi nuostata, jog žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą.

4.23. Žemės įstatymo 11 straipsnis nenumato asmens teisės pirkti žemės sklypo ne aukciono tvarka prie statinių, kurių paskirtis neatitinka valstybinės žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) naudojimo būdo. Tokią teisę numato tik Žemės įstatymo 9 straipsnio 26 dalis, kurioje įtvirtinta, kad valstybinės žemės nuomotojas išnuomoja valstybinės žemės sklypą statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti, kurių paskirtis neatitinka valstybinės žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) naudojimo būdo. Tokiu atveju valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodoma: 1) valstybinės žemės nuomos mokestis, kuris apskaičiuojamas pagal nekilnojamojo turto vertę, nustatytą taikant individualų turto vertinimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta tvarka, ir didinamas 10 procentų. Individualus valstybinės žemės sklypo vertinimas atliekamas suinteresuoto asmens lėšomis; 2) 2 metų arba 5 metų, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, terminas, per kurį statinių savininkas turėtų pakeisti išsinuomoto valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą arba statinio paskirtį; 3) įpareigojimas valstybinės žemės nuomininkui iki sutartyje nustatyto termino pabaigos pateikti dokumentą apie statinio paskirties atitiktį valstybinės žemės sklypo pagrindinei žemės naudojimo paskirčiai ir (ar) naudojimo būdui. Nepateikus šio dokumento, valstybinės žemės nuomininkas moka dvigubo dydžio valstybinės žemės nuomos mokestį iki šio dokumento arba prašymo valstybinės žemės nuomotojui dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pateikimo dienos.

4.24. Taigi, jeigu nagrinėjamoje byloje būtų laikoma, kad ieškovė Žemės sklype vykdo kažkokią sandėliavimo veiklą (su tuo atsakovė kategoriškai nesutinka), tai jam Žemės sklypas vis tiek negali būtu parduodamas ne aukciono tvarka, nes neatitinka jo naudojimo būdas ir Ūkinio pastato paskirtis.

Dėl sutikimo parduoti žemės sklypą

4.26. Taisyklių 24 punkte numatyta, kad NŽT valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projektą įteikia pirkėjui. Pasirašydamas sutarties projektą, pirkėjas patvirtina, kad sutinka su perkamo žemės sklypo kaina ir kitomis sutarties projekte įrašytomis žemės sklypo pirkimo sąlygomis. Tarnybos vadovas ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas per 10 darbo dienų nuo valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projekto suderinimo su pirkėju dienos priima sprendimą parduoti žemės sklypą ar jo dalį arba prašymo netenkinti. Jeigu priimamas sprendimas parduoti žemės sklypą, jame nurodoma, kad žemės sklypą leidžiama parduoti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projekte nurodytomis sąlygomis. Sutarties projektas pridedamas prie sprendimo parduoti žemės sklypą arba jo dalį kaip neatskiriamas priedas. Ginčai dėl sprendimo parduoti žemės sklypą ar jo dalį, taip pat sprendimo prašymo netenkinti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme.

4.27. Taigi NŽT parengtas ir ieškovės pasirašytas Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties projektas pačiai ieškovei negalėjo sukelti jokių teisėtų lūkesčių, kad būtinai bus sudaryta Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, nes, pagal Taisyklių 24 punktą, asmeniui suderinus sutarties projektą, Tarnyba turi diskrecijos teisę atsisakyti sudaryti Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, tai šiuo atveju ir buvo padaryta, nustačius, kad Žemės sklypo pardavimas neatitinka imperatyvių teisės aktų nuostatų, 2024 m. spalio 11 d. priimant įsakymą Nr. 2VĮ-2593-(15.2.1 E.) ,,Dėl atsisakymo parduoti kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį“.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad su apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į apeliacinį skundą nėra teikiami nauji įrodymai, šalys savo argumentus bei vertinimus dėl faktinių aplinkybių išsamiai yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, šalių atstovai dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, be to, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis, todėl apeliantės prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkina (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Esminės faktinės bylos aplinkybės

9. Ginčo Žemės sklypo dalis – 0,0038 ha nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (patikėjimo teise valdoma Vilniaus miesto savivaldybės), jos nuomininkė yra apeliantė. Žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 0,1385 ha, pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis – gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Žemės sklype yra įregistruotas daugiabutis pastatas – gyvenamasis namas ir pastatas-ūkinis pastatas, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio, jo fizinis nusidėvėjimas – 70 procentų. Šis pastatas – Ūkinis pastatas nuo 2015 m. spalio 22 d. priklauso apeliantei. 2023 m. vasario 9 d. NŽT Vilniaus miesto skyriuje gautas apeliantės prašymas pirkti Ginčo Žemės sklypo dalį – 0,0038 ha, nes Ginčo Žemės sklypo dalyje yra apeliantei priklausantis pastatas – Ūkinis pastas, šią Žemės sklypo dalį apeliantė naudoja pagal nuomos sutartį. Pradėta Ginčo Žemės sklypo dalies pardavimo procedūra. 2024 m. spalio 11 d. NŽT Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyrius priėmė ginčijamą įsakymą, kuriuo atsisakė parduoti apeliantei ginčo Žemės sklypo dalį.

Dėl apeliacinio skundo argumentų ir skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo

10. Vadovaujantis Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 punktu, valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir naudojami bei būtini jiems eksploatuoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui tik iš dalies galima sutikti su apeliantės argumentais, kad asmuo, siekiantis įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą ne aukciono būdu, privalo atitikti tokias būtinąsias sąlygas – žemės sklypas turi būti užstatytas šiam asmeniui priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir jis turi būti naudojamas šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, nes minėtam asmeniui ne tik nuosavybės teise turi priklausyti statinys ar įrenginys, bet žemės sklypas turi būti naudojamas bei būtinas minėtiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą, tai pagrįstai nurodė ir atsakovė.

11. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo Įsakymo priėmimo metu valstybinės žemės sklypų ne aukciono būdu nuoma, pirkimas–pardavimas, sklypo dalių, tenkančių esamiems statiniams eksploatuoti, nustatymas, prašymų svarstymas, nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarčių parengimas ir kiti veiksmai buvo priskirti valstybinės žemės patikėtiniui – Nacionalinei žemės tarnybai (Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 9 ir 10 straipsnis, Taisyklių 2.1 papunktis, 34–38 punktai (redakcija, galiojusi ginčijamo Įsakymo, Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo priėmimo metu).

12. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad apeliantei nuosavybės teise priklauso visas atskiras 44,60 kv. m pastatas – Ūkinis pastatas, esantis Ginčo Žemės sklype. Šis pastatas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, jam suteiktas unikalus daikto numeris, įregistruotas 100 proc. baigtumas. Pagrįsta ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad pastatas – Ūkinis pastatas yra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Tačiau vien ši aplinkybė, kad apeliantei priklausantis pastatas – Ūkinis pastatas yra savarankiškas ir su niekuo kitu nesusijęs, nėra savaime pakankama teigti, kad šis pastatas – Ūkinis pastatas yra eksploatuojamas pagal paskirtį.

13. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau nutartyje Žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), 0,1385 ha, stovi du statiniai – gyvenamasis namas ir pastatas – Ūkinis pastatas. Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad gyvenamasis namas šildomas krosniniu šildymu, o pastatas – Ūkinis pastatas yra skirtas pagalbiniam ūkiui. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pastatas – Ūkinis pastatas jo sukūrimo momentu pagal savo funkcinį ryšį buvo skirtas tinkamai gyvenamojo namo eksploatacijai užtikrinti. Byloje nėra įrodymų, kad pastatu – Ūkiniu pastatu ir toliau būtų naudojamasi tinkamai gyvenamojo namo eksploatacijai užtikrinti.

14. Byloje yra NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2023 m. rugpjūčio 30 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas, kuriame nurodyta, kad atliktas faktinių duomenų patikrinimas vietoje, t. y. įvertinta, ar Ginčo žemės sklype esantis pastatas – Ūkinis pastatas gali būti naudojamas pagal Turto registre įregistruotą paskirtį. Nurodyta, jog patikrinimo metu nustatyta, kad pastatas – Ūkinis pastatas, esantis Ginčo žemės sklype, gali būti naudojamas pagal paskirtį ir faktinė būklė atitinka Nekilnojamojo turto registre įregistruotą tiesioginę paskirtį.

15. Apeliantė teigia, kad 2023 m. rugpjūčio 30 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte atsakovė konstatavo, kad „(...) Pastatas – ūkinis pastatas esantis Žemės sklype gali būti naudojami ir faktinė būklė atitinka Nekilnojamojo turto registre įregistruotą tiesioginę paskirtį (...)“, todėl apeliantė nebeturi pareigos įrodinėti, ar pastatas – Ūkinis pastatas naudojamas pagal paskirtį, nes pati atsakovė konstatavo faktą, kad pastatas – ūkinis pastatas naudojamas pagal paskirtį ir jo būklė atitinka tiesioginę paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre. Patikrinimo aktas yra galiojantis, jis nebuvo panaikintas. Su šiais apeliantės argumentais nėra pagrindo sutikti. Pagrįsti pirmosios instancijos teismo, atsakovės argumentai, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2023 m. rugpjūčio 30 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas patvirtina tik tai, kad ūkinis pastatas gali būti naudojamas ateityje (o ne šiuo metu yra naudojamas) pagal paskirtį ir jo būklė atitinka Nekilnojamojo turto registre nurodytus duomenis, t. y. gali būti eksploatuojamas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą tiesioginę paskirtį (pagalbinę). Minėtame akte, priešingai nei teigia apeliantė, nėra konstatuota, kad pastatas – Ūkinis pastatas akto surašymo metu yra naudojamas pagal paskirtį. Kaip jau buvo nurodyta ir anksčiau nutartyje, byloje nėra įrodymų, kad pastatu – Ūkiniu pastatu ir toliau būtų naudojamasi siekiant tinkamai gyvenamojo namo eksploatacijai užtikrinti. Todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantė turi pareigą įrodyti, ar pastatas – Ūkinis pastatas naudojamas pagal paskirtį, o priešingi apeliantės argumentai atmestini.

17. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantės atstovas, duodamas paaiškinimus, nurodė, kad ūkinis pastatas šiuo metu yra savarankiškas daiktas, jame apeliantė sandėliuoja prekes (guminius gaminius), kurios priklauso įmonei.

18. Apeliantė pateikė 2025 m. liepos 23 d. antstolio A. N. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame nurodyta, jog antstolis vadovaudamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir apeliantės prašymu konstatuoja faktines aplinkybes, susijusias su žemės sklype, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), esančių pastatų naudojimu, vykdydamas faktinių aplinkybių konstatavimą. Antstolis nustatė, kad 2025 m. liepos 23 d. 13.30 val. atvykstama ties įvažiavimu į sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini)gatvės. Į sklypą per pėsčiųjų taką nuo gatvės padarytas įvažiavimas, per kurį atrakinęs vartus įvažiuoja užsakovės (apeliantės) įgaliotas asmuo V. M.. Įvažiuojamojoje dalyje bei ties pastatais (sandėliukais) žolė trumpesnė nei kitoje matomoje sklypo dalyje. Automobiliui sustojus ties pastatais (sandėliukų) išsikraunamos dėžės ir išvažiuojama. Vartai užrakinami. Faktinių aplinkybių konstatavimas pradėtas 2025 m. liepos 23 d. 13.30 val., baigtas 2025 m. liepos 23 d. 13.48 val., konstatavimo laikas 18 min.

19. Pagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su jais, kad 2025 m. liepos 23 d. antstolio A. N. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas neįrodo, jog pastatą – Ūkinį pastatą apeliantė naudoja kaip sandėlį. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu apeliantė iš esmės siekia imituoti ūkinio pastato naudojimą pagal paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su apeliantės argumentais, jog protokole užfiksuota, kad apeliantė prižiūri teritoriją ir pačius ūkinius pastatus; reguliariai šienauja, o esant poreikiui remontuoja ūkinius pastatus – tvarko stogą, duris, langus; apeliantė ūkiniuose pastatuose laiko prekes; kadangi teritorija yra saugoma, prekės yra laikomos tiek viduje ūkinių pastatų, tiek šalia jų; prekės dienos pabaigoje, atvykus kitiems apeliantės atstovams, yra išrūšiuojamos ir įnešamos saugojimui į joms skirtą patalpą ūkiniame pastate, nes antstolio A. N. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole šios aplinkybės nėra užfiksuotos, tai pagrįstai nurodė ir atsakovė. O protokole užfiksuotos aplinkybės, kad patekimas į (duomenys neskelbtini), sklypą, kuriame yra apeliantei nuosavybės teise priklausantys ūkiniai pastatai, yra saugomas – aptverta tvora; įrengti vartai, ant kurių pakabinta apeliantės spyna; yra suformuotas atskiras privažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės, nėra pakankamos daryti priešingą išvadą. Iš esmės priešingus apeliantės argumentus, kad A. N. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas pagrindė, jog apeliantė pastatą – Ūkinį pastatą naudoja, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus.

20. Taip pat apeliantė nurodė, kad ūkinį pastatą prižiūri, remontuoja (tvarkė stogą ir duris), moka nekilnojamojo turto mokesčius. Pagrįsti pirmosios instancijos teismo, atsakovės argumentai, apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su jais, kad apeliantė teigdama, jog prižiūri pastatą – Ūkinį pastatą, jį remontuoja, moka mokesčius, tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė.

21. Esant anksčiau nutartyje nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantė neįrodė, jog pastatas – Ūkinis pastatas šiuo metu yra tapęs kitokio apibrėžto naudojimo statiniu, yra ir bus ateityje naudojamas pagal naują paskirtį. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad pastatas – Ūkinis pastatas yra naudojamas pagal konkrečią apibrėžtą naudojimo paskirtį. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, jų visumą ir padarė pagrįstas išvadas apie realų faktinį apeliantei priklausančio pastato – Ūkinio pastato naudojimą (CPK 178, 185 straipsniai).

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisė įsigyti valstybinę žemę lengvatine tvarka yra siejama ne su formaliu pastato buvimu (stogu, durimis ar tvora), o su realiu ir faktiniu jo naudojimu pagal paskirtį. Ką pagrįstai nurodė ir atsakovė, jog ne bet kokio statinio ar įrenginio buvimas valstybinėje žemėje sudaro pagrindą parduoti valstybinę žemę ne aukciono būdu, o tik tokių statinių, kurie turi aiškią funkcinę priklausomybę, apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, ir tokio statinio savininkas užsiima atitinkama veikla, susijusia su statinio naudingųjų savybių pritaikymu. Tačiau nesant byloje duomenų apie apeliantei priklausančio pastato – Ūkinio pastato realų faktinį naudojimą pagal paskirtį, pastato – Ūkinio pastato būklė, jo fizinis nusidėvėjimas (70 proc.) nagrinėjamoje byloje yra teisiškai nereikšmingas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to plačiau nepasisako.

23. Pagal Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies, 1 punktą, 21 straipsnio 1 punktą, žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Kaip jau nurodyta anksčiau nutartyje Žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 0,1385 ha, pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis – gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, atsakovės argumentai, apeliacinės instancijos teismas su jais sutinka, jog apeliantės nurodoma ūkinio pastato naudojimo paskirtis (sandėlis) neatitinka žemės sklypo paskirties ir naudojimo būdo (kitos paskirties žemė, gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-199 patvirtintų Žemės naudojimo būdų turinio aprašas), tai taip pat yra vienareikšmiškas pagrindas neparduoti apeliantei Žemės sklypo ne aukciono tvarka.

24. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs, kad apeliantei priklausantis pastatas – Ūkinis pastatas yra naudojamas ir jam eksploatuoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, yra būtina Ginčo žemės sklypo dalis, pagrįstai apeliantės ieškinį atmetė. Ginčo valstybinės žemės sklypo pardavimas be aukciono tokioje situacijoje neatitiktų valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, o būtent visuomenės naudos ir efektyvumo principų, tai pagrįstai nurodė ir atsakovė.

25. Byloje nėra ginčo dėl to, kad po apeliantės prašymo dėl ginčo Žemės sklypo pardavimo pateikimo atsakovei vyko parengiamasis pardavimo procesas: apeliantė sumokėjo už turto vertinimą, kuris buvo atliktas, apeliantė sutiko žemės sklypo dalį pirkti už vertinimo metu nustatytą turto kainą, buvo parengtas žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties projektas, kurį apeliantė pasirašė.

26. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, atsakovės argumentai, apeliacinės instancijos teismas su jais sutinka, kad visų šių veiksmų atlikimas negalėjo apeliantei sukurti teisėto lūkesčio, kad ginčo Žemės sklypo dalis jai bus parduota, nes, pagal Taisyklių 24 punktą, atsakovė valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projektą su pirkėju turi suderinti dar iki sprendimo priėmimo. Tačiau toks sutarties pasirašymas nereiškia, kad jau yra priimtas teigiamas sprendimas dėl žemės pardavimo. Toks sprendimas (parduoti žemės sklypą ar jo dalį arba prašymo netenkinti) priimamas per 10 darbo dienų nuo valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projekto suderinimo su pirkėju dienos.

27. Pagrįsta ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės ginčijame įsakyme yra nurodytas tiek pats sprendimas neparduoti žemės sklypo dalies, tiek argumentai ir teisės aktai, kuriais remiantis toks sprendimas priimtas, todėl priešingi apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

28. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

29. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino tiek materialines, tiek procesines teisės normas, todėl skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais pakeisti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo

30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

31. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovės bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlygintinos.

32. Duomenų apie kitų byloje dalyvaujančių asmenų turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.