Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

A. K. (toliau – ieškovas, darbuotojas) kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. t. I, b. l. 1–6) ir jo patikslinimu (el. b. t. I, b. l. 178–184), prašydamas pripažinti neteisėtais ir panaikinti uždarosios akcinės bendrovės ,,PROTOTECHNIKA“ (toliau – atsakovė, darbdavė, įmonė) direktoriaus 2017-01-24 įsakymą Nr. 2017.01.24 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ (toliau – 2017-01-24 Įsakymas), 2017-01-27 įsakymą Nr. 2017.01.27 „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ (toliau – 2017-01-27 Įsakymas), pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisti jam iš atsakovės penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 1 000 Eur neturtinės žalos, 70,91 Eur turtinę žalą, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo sprendimo priėmimo iki visiško jo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas paaiškino, kad nuo 2003-07-18 dirbo pas atsakovę pardavimo vadybininku. Jo teigimu, atsakovė siekė jį atleisti iš darbo neišmokant jam išeitinės išmokos. Teigė, jog įmonės direktoriaus 2016-02-23 įsakymu Nr. 2016.02.23 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ (toliau – 2016-02-23 Įsakymas) jam buvo skirta drausminė nuobauda – pastaba – už pavėlavimą į budėjimą be pateisinamos priežasties 2016-02-17, 2017-01-24 Įsakymu jam buvo skirta drausminė nuobauda – pastaba – už pavėlavimą į budėjimą be pateisinamos priežasties 2017-01-12, 2017-01-24 jis atsakovei pateikė pasiūlymą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, su kuriuo 2017-01-27 raštu atsakovė nesutiko ir 2017-01-27 Įsakymu vadovaudamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 136 straipsnio 3 dalies 1 punktu nutraukė su juo sudarytą darbo sutartį nuo 2017-01-30. Ieškovas nesutinka nei su 2017-01-24 Įsakymu, nei su 2017-01-27 Įsakymu. Mano, kad atsakovė tik formaliai įvykdė DK 238 straipsnio reikalavimus, nes iš 2017-01-24 Įsakymo nėra aišku, ar atsakovė vertino jo 2017-01-20 pasiaiškinime nurodytas vėlavimo į darbą aplinkybes – tai, kad jis pavėlavo ne tyčia, o dėl sūnaus sunegalavimo ir avarijų kelyje, jo žiniomis, dėl jo pavėlavimo į darbą įmonės teikiamos paslaugos klientams nenukentėjo, jam nėra žinomi jokie atsakovės klientų nusiskundimai dėl jo pavėlavimo į darbą. Pabrėžė, kad pagal ISO 9001:2008 standarto reikalavimus ir atsakovės su klientais sudarytas sutartis jis privalo teisingai vertinti klientų užklausas ir suteikti aptarnavimo paslaugas per 12–24 valandų terminą, todėl mano, kad 1,2 val. pavėlavimas į darbą objektyviai negalėjo sukelti ir nesukėlė reikšmingų neigiamų pasekmių atsakovei, jo vertinimu, toks formalus darbo tvarkos pažeidimas yra mažareikšmis, už kurį nebuvo pagrindo jam skirti drausminės nuobaudos, lėmusios jo atleidimą iš darbo. Pabrėžė, kad atsakovės direktorius 2017-01-27 Įsakymu be teisinio pagrindo dar kartą už tą patį drausmės pažeidimą, už kurį jam buvo paskirta pastaba, jam skyrė atleidimą iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, tokiu būdu pažeisdamas DK 239 straipsnio reikalavimą – draudimą skirti kelias drausmines nuobaudas už vieną darbo drausmės pažeidimą ir DK 136 straipsnio 4 dalies reikalavimą – laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių. Jo teigimu, atsakovė, nusprendusi taikyti jam griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, neatliko jokio vertinimo dėl drausminės nuobaudos atitikimo padaryto darbo drausmės pažeidimo sunkumui, sukeltoms pasekmėms, neatsižvelgė į jo kaltę ir aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, neatsižvelgė į tai, kad jis įmonėje dirbo daugiau kaip 13 metų ir į tai, kaip jis dirbo anksčiau, todėl mano, kad drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo yra per griežta, neadekvati jo padarytam darbo drausmės pažeidimui. Pažymėjo, kad į darbą grįžti nepageidauja, nes mano, kad jam bus sudarytos nepalankios darbo sąlygos. Kartu nurodė, kad tendencingas atsakovės elgesys siekiant atleisti jį iš darbo neteisėtomis priemonėmis sukėlė jam stiprių dvasinių išgyvenimų, emocinį sukrėtimą, stresą, nemigą, svorio kritimą, pablogėjusį regėjimą, nestabilumo darbo santykiuose jausmą, lėmusį mišrų nerimo ir depresinį sveikatos sutrikimą, jam netekus darbo jo šeima susidurs su finansiniais sunkumais, dėl patirtų išgyvenimų ir streso pablogėjus sveikatai jam teko lankytis pas šeimos gydytoją, be aukščiau nurodytų sveikatos sutrikimų buvo priverstas pirkti vaistus, maisto papildus bei įsigyti kontaktinius lęšius, todėl siekia turtinės ir neturtinės žalos prisiteisimo.

Ieškovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad kai jis vykdydavo derybininko funkcijas, skirstydavo užklausas, į kurias turėdavo atsakyti konsultantas, kartais jis pats į kai kurias užklausas atsakydavo, 2017-01-12 turėjo vykdyti vadybininko ir derybininko funkcijas, kai dirbamas derybininko darbas nėra fiziškai įmanoma kas 10 minučių tikrinti užklausas, kadangi kartu jis yra ir vadybininkas, todėl reikia atsiliepti ir telefonu, kai skambina klientai, su jais bendravimas gali trukti ir valandą, ir daugiau; į darbą kartais vėluodavo, kartais rytais susitikdavo su klientais, toks jo vėlavimas įmonėje buvo ilgą laiką toleruojamas, tiesioginei vadovei žodžiu paaiškindavo vėlavimo priežastis, 2016 m. gruodžio mėn. tiesioginė vadovė aptarnavimo skyriaus darbuotojams, tame tarpe ir jam, leido į darbą atvykti 8.30 val., dažnai dirbdavo po darbo; 2017-01-12 į darbą išvyko jau po 8 val., nes sūnus jautėsi blogai, užtruko kol juo pasirūpino, kelyje buvo avarijų, todėl kelionė į darbą užtruko, 2016-02-17 vykdė budėtojo funkcijas prie telefono antrame rate; 2016 m. spalio mėnesį tėvą ištiko insultas, mama serga dimensija.

Ieškovo atstovas advokatas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad 2016-02-23 ieškovui skirtos drausminės nuobaudos neginčija; iš atsakovės į bylą pateiktų ieškovo automobilio atvykimo ir išvykimo išklotinių matyti, kad ieškovas ir anksčiau vėluodavo į darbą ir tokią situaciją darbdavė toleravo ilgą laiką, matyti ir tai, kad dažnai ieškovas iš darbo išvykdavo jau po 18 val., vadinasi, ieškovas dirbdavo ir po darbo valandų, kas rodo jo atsakingumą, todėl atleidimas iš darbo yra neadekvati drausminė nuobauda, policijos raštas patvirtina, kad 2017-01-12 avarija kelyje buvo, kita avarija galimai buvo nefiksuota, matyti, kad ieškovas darbdaviui nemelavo, 2017-01-12 ieškovas praleido 5 užklausas, bet pagal sutartis su klientais jiems turi būti atsakoma per 12–24 valandas, įmonė jokių neigiamų pasekmių nepatyrė, konsultantas pats be derybininko (ieškovo) įsikišimo atsakė į kai kurias užklausas.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti jai iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. I, b. l. 60–66, t. II, b. l. 10–16).