Vilniaus apygardos teismo nutartis

Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo, skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo ir su darbo teisiniais santykiais susijusių sumų priteisimo.Ieškovas A. K. (toliau – ieškovas, darbuotojas) kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. t. I, b. l. 1–6) ir jo patikslinimu (el. b. t. I, b. l. 178–184), prašydamas pripažinti neteisėtais ir panaikinti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Prototechnika“ (toliau – atsakovė, darbdavė, įmonė) direktoriaus 2017 m. sausio 24 d. įsakymą Nr. 2017.01.24 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ (toliau – 2017 m. sausio 24 d. Įsakymas), 2017 m. sausio 27 d. įsakymą Nr. 2017.01.27 „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ (toliau – 2017 m. sausio 27 d. Įsakymas), pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisti jam iš atsakovės penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 1 000 Eur neturtinės žalos, 70,91 Eur turtinę žalą, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo sprendimo priėmimo iki visiško jo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad nuo 2003 m. liepos 18 d. ieškovas dirbo pas atsakovę pardavimo vadybininku. Įmonės direktoriaus 2016 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 2016.02.23 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ (toliau – 2016 m. vasario 23 d. Įsakymas) jam buvo skirta drausminė nuobauda – pastaba – už pavėlavimą į budėjimą be pateisinamos priežasties 2016 m. vasario 17 d., 2017 m. sausio 24 d. Įsakymu jam buvo skirta drausminė nuobauda – pastaba – už pavėlavimą į budėjimą be pateisinamos priežasties 2017 m. sausio 12 d., 2017 m. sausio 24 d. jis atsakovei pateikė pasiūlymą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, su kuriuo 2017 m. sausio 27 d. raštu atsakovė nesutiko ir 2017 m. sausio 27 d. Įsakymu vadovaudamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 136 straipsnio 3 dalies 1 punktu nutraukė su juo sudarytą darbo sutartį nuo 2017 m. sausio 30 d. Ieškovo nuomone, atsakovė tik formaliai įvykdė DK 238 straipsnio reikalavimus, nes iš 2017 m. sausio 24 d. Įsakymo nėra aišku, ar atsakovė vertino jo 2017 m. sausio 20 d. pasiaiškinime nurodytas vėlavimo į darbą aplinkybes – tai, kad jis pavėlavo ne tyčia, o dėl sūnaus sunegalavimo ir avarijų kelyje, jo žiniomis, dėl jo pavėlavimo į darbą įmonės teikiamos paslaugos klientams nenukentėjo, jam nėra žinomi jokie atsakovės klientų nusiskundimai dėl jo pavėlavimo į darbą. Toks formalus darbo tvarkos pažeidimas yra mažareikšmis, už kurį nebuvo pagrindo jam skirti drausminės nuobaudos, lėmusios jo atleidimą iš darbo. Atsakovės direktorius 2017 m. sausio 27 d. Įsakymu be teisinio pagrindo dar kartą už tą patį drausmės pažeidimą, už kurį jam buvo paskirta pastaba, jam skyrė atleidimą iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, tokiu būdu pažeisdamas DK 239 straipsnio reikalavimą ir DK 136 straipsnio 4 dalies reikalavimą. Ieškovo teigimu, atsakovė, nusprendusi taikyti jam griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, neatliko jokio vertinimo dėl drausminės nuobaudos atitikimo padaryto darbo drausmės pažeidimo sunkumui, sukeltoms pasekmėms, neatsižvelgė į jo kaltę ir aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, neatsižvelgė į tai, kad jis įmonėje dirbo daugiau kaip 13 metų ir į tai, kaip jis dirbo anksčiau, todėl mano, kad drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo yra per griežta, neadekvati jo padarytam darbo drausmės pažeidimui. Pažymėjo, kad į darbą grįžti nepageidauja, nes mano, kad jam bus sudarytos nepalankios darbo sąlygos. Taip pat siekė turtinės ir neturtinės žalos prisiteisimo.Atsakovė UAB ,,Prototechnika“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti jai iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. I, b. l. 60–66, t. II, b. l. 10–16).Nurodė, kad 2003 m. liepos 18 d. su ieškovu buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 144, kurios pagrindu darbuotojas buvo priimtas dirbti pardavimo vadybininku, į šias pareigas taip pat įėjo ir derybininko funkcijų atlikimas, jo darbo laikas buvo paskirstytas dviem rolėm: derybininkas (darbas su esamais klientais) ir pardavėjas (darbas su naujais klientais, jų paieška). 2016 m. vasario 17 d. ieškovui pavėlavus į budėjimą 2016 m. vasario 17 d. raštu pareikalavo jo pasiaiškinti, dėl kokių priežasčių laiku neatvyko į paskirtą budėjimą, dėl ko nuo 8.00 val. iki 9.00 val. klientai negalėjo susisiekti su įmone ir gauti aptarnavimo paslaugą laiku, ieškovas 2016 m. vasario 19 d. pateikė pasiaiškinimą. Įvertinęs ieškovo nurodytas aplinkybes įmonės direktorius 2016 m. vasario 23 d. Įsakymu darbuotojui paskyrė drausminę nuobaudą – pastabą, kartu pabrėždamas, kad ieškovas neinformavo įmonės apie savo vėlavimą, jo įsitikinimu, tai įrodo ieškovo lengvabūdiškumą ir atsakomybės jausmo nebuvimą, nes tą dieną dalis klientų įmonei negalėjo prisiskambinti ir gauti reikiamos užklausos laiku.2017 m. sausio 16 d. raštu kreipėsi į ieškovą prašydamas pasiaiškinti, kodėl 2017 m. sausio 12 d. nuo 8.00 val. iki 9.20 val. klientai negalėjo gauti teisingo užklausų vertinimo ir aptarnavimo paslaugų sutartyje numatytu laiku, kartu pažymėjo, kad 2017 m. sausio 12 d. ieškovui pavėlavus į darbą, jo darbą nuo 8.00 val. iki 9.20 val. perėmė kitas įmonės darbuotojas, atitraukiant jį nuo savo tiesioginio darbo. 2017 m. sausio 20 d. darbuotojas pateikė paaiškinimą, įvertinęs visas aplinkybes 2017 m. sausio 24 d. Įsakymu paskyrė jam pastabą, o 2017 m. sausio 27 d. atleido jį iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu. 2017 m. sausio 24 d. Įsakymu buvo konstatuotas pats darbo drausmės pažeidimo faktas, o 2017 m. sausio 27 d. Įsakymu, įvertinus darbuotojo pareigų atlikimą bei darbo drausmės pažeidimus, buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Teigė, kad skirdama drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo įvertino ieškovo aplaidų elgesį, nepunktualumą, esamų vidaus taisyklių nesilaikymą ir nenorą pasitaisyti, taip pat anksčiau buvusias drausmines nuobaudas, pastabas bei pretenzijas, kartu pabrėždama, kad darbuotojas atleistas iš pardavimo vadybininko pareigų, kurių specifika lemia ir atsakomybės ypatumus, t. y. griežtus atidumo, punktualumo, rūpestingumo reikalavimus. Atsakovės vertinimu, pagrindo priteisti ieškovui turtinę ir neturtinę žalą nėra, nes darbuotojas atleistas teisėtai, jis savo veiksmais netinkamai vykdė darbo sutartyje nustatytas pareigas, nesiekė pasitaisyti ir išsaugoti darbą, nors ne kartą buvo ragintas nevėluoti ir laiku pradėti darbą, be to, 2017 m. sausio 24 d. teikdamas siūlymą dėl šalių susitarimo nutraukti darbo sutartį pats siekė darbo santykius nutraukti.