Alytaus apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. J. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, pareikštą suinteresuotiems asmenims M. S., P. K., J. L. M., Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

terminą palikimui priimti po S. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

CK 5.50 str. 3 d. nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Per įstatymo nustatytą terminą palikimo nepriėmė dėl svarbių ir objektyvių priežasčių. Po brolio mirties reikėjo rūpintis laidotuvėmis, vėliau užsakinėti gedulingus pietus ir pan. Tai buvo didelis moralinis smūgis šeimai. Laiku kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo sutrukdė ir išsilavinimas, teisinių žinių stoka, bei pablogėjusi sveikata. Nurodytas aplinkybes dėl termino praleidimo priežasčių laikyti svarbiomis ir atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po brolio mirties priimti.

Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas pareiškimą palaikė, paaiškino, kad po brolio S. V. mirties niekas palikimo nepriėmė, nes brolis šeimos sukūręs nebuvo, vaikų neturėjo. Ji rūpinosi brolio laidotuvėmis. Po jo mirties pablogėjo jos sveikata, kelis kartus gulėjo ligoninėje, todėl buvo pamiršusi apie brolio vardu registruotą žemės sklypo dalį. Be to dėl išsilavinimo stokos nežinojo, kad reikia kreiptis į notarą. Mirus broliui jo turtu rūpinosi ji viena, nes kartu apsodindavo savo žemės sklypo dalį ir brolio. Po brolio mirties kiti suinteresuoti giminaičiai jokių pretenzijų dėl žemės sklypo dalies jai nereiškė ir nereiškia šiuo metu. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad termino, nustatyto palikimui priimti, praleidimo priežasčių vertinimas yra teismo diskrecijoje, todėl pareiškėjos A. J. pareiškimo pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismui (b. l.48-50).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Iš pareiškimo turinio ir byloje esančių dokumentų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė S. V. (b. l. 7). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis S. V. vardu yra registruota nuosavybės teisė į 119/1494 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8-9). Byloje pateiktas liudijimas patvirtina, kad po S. V. mirusio (duomenys neskelbtini) palikimo paveldėjimo byla nepradėta (b. l. 10). Pareiškėja nurodė, kad laiku kreiptis dėl paveldėjimo jai sutrukdė tai, jog ji nežinojo, kad reikia kreiptis į notarą, teisinių žinių neturėjimas bei silpna sveikata.

Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 5.1 str. 1 d.). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.).

Paveldėjimo teisės institutas yra vienas iš konstitucinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų, Konstitucijos 23 straipsniu garantuota paveldėjimo teisė, įtvirtinant savininko teisę palikti nuosavybę kaip palikimą (Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutarimas).

Pareiškėjos teigimu, ji priėmė po brolio S. V. mirties atsiradusį palikimą Pagal įstatymą, pareiškėja yra ketvirtos eilės, S. V., turto paveldėtoja, nes mirusysis vaikų neturėjo, palikėjo tėvai ir seneliai mirę.

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 str. 1 d.).

Įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Vertinant prašančiojo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). S. V., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą pareiškėja ar kiti įpėdiniai turėjo priimti iki (duomenys neskelbtini) taigi pareiškėja terminą priimti palikimą praleido daugiau kaip 4 (keturis) metus. Pareiškėja teismui pateikė vidurinį išsilavinimą pagrindžiantį dokumentą, duomenų apie tai, kad pareiškėja turi aukštąjį teisinį išsilavinimą ir žinojo, jog pareiškimą dėl palikimo priėmimo turi pateikti notarui per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo, byloje nėra. Todėl spręstina, kad teisinių žinių neturėjimas, pareiškėjos sveikatos problemos galėjo apriboti pareiškėjos galimybes laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

Sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo taip pat svarbu tai, kad pareiškėja visus šiuos metus viena rūpinosi brolio vardu registruoto žemės sklypo dalies priežiūra, t.y. faktiškai valdė tiek jai, tiek broliui priklausantį žemės sklypą. Išnagrinėjęs bylą teismas nenustatė, kad atnaujinus pareiškėjai įstatymuose nustatytą terminą, būtų pažeistos suinteresuotų asmenų teisės ar teisėti jų interesai.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos prašymas, atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti, yra pagrįstas, teismas konstatuoja, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškimas tenkintinas ir terminas palikimui priimti atnaujintinas (CK 5.57 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290- 292 str., 577 str., 578 str., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 str., 5.52 str., teismas

nutaria:

pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą trijų mėnesių terminą priimti brolio S. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.

Nutartis per 7 dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.